Bongs

Bongs (kėtāp bongts) īr trompa, bet nuognē agnė oudra. Anuos čieso kīl baisē magītings vies (tonkē vert medius, griaun nomus), stėprē žaibuo, pīl lītos, gal' kiltė viesols. Bongs tonkiausē apjėm maža pluota, bet gal' padarītė šmuota ėškadas. Bongs kīl pu karštū vasaras dėinū.

Debesis

Debesis, prī jūras da saka drankis ī veizėms ondėns aba leda dalaliu gniožts, esons uorė (Žemės atmuospėruo (tropospėruo)). Debesē palėik sosėkaupus ondėns garams, ėšgaravosem nug Žemės pavėršė.

Kroša

Kroša īr leda gabalā (leduokšnē), krėntontīs ėš debesū šėltuojo čieso. Sosėdara, kumet i veršu kīl smarkės uora sruovės ė ondens lašalē pavėrst ledās. Krošas gabalā bakrisdamė žemīn sosilie so kėtās ondens lašalēs ė da padidie.

Laukova

Laukova (lietovėškā (b.k.): Laukuva) īr miestalis Šėlalės rajuonė, Žemaitiu aukštomuo, pri Žemaitiu plenta. Čė gīven zars 1000 gīventuoju. Īr Šv. Krīžė Atradėma bažnīčė.

Lėipas 30

Lėipas 30 dėina īr 211 metu dėina (kelamasēs metās - 212) vagol Grėgaliaus kalėnduorio.

Pagada

Pagada (gīdra) ī vadėnams gīdros, vāskos uors. Tas tonkiausē būn kāp ožēn anticėkluons. Dongos būn vėsā gėidros aba so mažās debesēs. Tas liuob būtė nuognē svarbo vasaras pabonguo, ka būtom pagada kūmet rēk derlio jemtė aba šėina sausintė.

Perkūnėjė

Perkūnėjė īr oudra, katros čieso žaibuo ė greud graustėnis.

Plūds

Plūds aba tvans ī nuognē dėdlis ondens aukštoma pakėlėms, dėdlis ondens parteklios. Gal rastėis smarkē paplūdos opē, ežerou, jūrā aba kėtam ondens telkėniou.

Pīla

Pīla ī nuognē smarkos lītos. Ka ėr ī nuognē smarkė, pīla kāp staigē prasided tāp staigē ė bėngias. Tonkē sīkiom so pīla ēn perkūnėjė, bongs aba kroša. Pīla paprastā būn vasaruom, kāp ožēn šaltesnis uors ont šiltesnė. Pu dėdlės pīluos gal pakiltė plūds.

Rasa

Rasa īr maži ondens lašiokā, katrėi ėš rīta aba vakara čieso padeng žuole ė kėtus pavėršius. Pasėdara viestont pavėršiaus temperatūrā ė artiejont pri uora temperatūras.

Rūks

Rūks īr uorė palėkė̄s mizernu ondens lašaliu ėr garū sosėkaupėms. Diel anou veizėmoms somažie lėgė 1 km. Rūks gal būt radėacėnis aba advekcėnis.

Saulė

Saulė īr G2 spėktrėnės klasės žvaiždie Paukštiu Taka žvaizdīnė, tēpuogi Saulės sėstėmas cėntros. Irinki anon sokas planėtas (terp anū ė Žemė), asteruoidā, kometas. Saulė īr 149,6 mln. km nu Žemės (tas atstums vadėnams astruonomėnio vėineto).

Vaizdounamuojė dailė

Dailė - mena rūšės, katra skėrstoma ī vaizdounamuojē ė taikomājā - dekoratīvinē. Skirtinga nei kėtū meno rūšio dailės kurinē paprasta tor maerialē - tūrinē forma. Tačiau XX omžiou atsėrado ė naujuosios dailės formos, katras galėma apėbrėžtė kāp balansavėma ont meno ė nemeno rėbos, katruoms bodinga īdieju ėšraiška.

Vakars

Vakars īr dėinuos čiesos prīš sotemas, tūjaus pu ton, kāp noslaid saulala. Anou čiesou vies tonkiausē norimst, uors atviest, vasara patamp gaivesnio.

Viesols

Viesols (kėtė pavadėnėmā: tuornads, truombs, smierčios) īr magītings viejė sokūrīs. Tonkiausē nusėlaid ėš oudruos debesū ale kāp katrie viesolā būn ė tīkiu uoru. Būn nu keliū metru lėgė keliū šimtū metru platoma, sokas 50-100 m/s greitiu. Sokūrė vėdorie sliegims būn nuognē žems, tudie viesols trauk vėsuokius dāktus savėn. Magītings viesols gal griautė bodīnikus, pakeltė mašėnas, rautė medius, štolpus.

Zarasā

Zarasā (lietovėškā (b.k.): Zarasai) īr miests šiaurės rītū Lietovuo, pri robežiaus so Latvėjė. 7867 gīventuojē. Miests īr rajuona ė 2 seniūnėju cėntros. Zarasūs ėr apīlėnkies telkša 4 ežerā: Zarasos, Zarasātis, Balts ė Greižts. Īr Šventiausės Panelės Marėjės Jiemėma i Dongu bažnīčė. Zarasū vards mėnavuojams nu 1596 m. Miests vadėnts Jeziorosās, Novaaleksandruovskio.

Šalna

Šalna īr uora temperatūras somažiejėms lėgė neigiamuos nakti aba vakarė, nuors dėina temperatūra teigiama būn. Žemaitėjuo šalnas paprastā prasėded spali ė ožsėbėng gegoži.

Skaitītė kėtuo kalbuo