Visuotinė lietuvių enciklopedija

Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m. iki 2015 m. leista universali enciklopedija. 2017 m. birželį dauguma VLE spausdintų tekstų ir iliustracijų patalpinta internete, enciklopedija papildyta naujais straipsniais, tebepildoma.[1][2]

VLE – pirmoji spausdintinė universalioji enciklopedija lietuvių kalba, išleista po Lietuvos valstybingumo atkūrimo, papildanti 19761985 m. leistą Lietuviškąją tarybinę enciklopediją (13 tomų).[3]

Visuotine liet. enciklopedija
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Enciklopedija, 2006-09-01

Apimtis

Išleisti 25 tomai bei vienas papildymų tomas po 800 puslapių (bendra apimtis – apie 20 000 psl.). Iki 2015 m. kovo mėnesio išleisti visi 25 enciklopedijos tomai ir vienas Papildymų tomas.

Iš viso VLE enciklopedijoje leidimo pradžioje planuota patalpinti apie 115 000 straipsnių (iš jų 78 % – dalykinių, o 22 % – bibliogramų), numatyta įdėti apie 24 000 iliustracijų, 650 žemėlapių. Manoma, kad baigus leisti enciklopediją, kartu su Papildymų tomu VLE bus per 130 000 straipsnių.

Akcentai

VLE – lietuvių kalba išleista enciklopedija, todėl joje daugiausiai dėmesio skiriama Lietuvai, lietuviams ir lituanistinėms temoms (lietuvių asmenybėms, organizacijoms, kalbai, kultūrai, tautinei veiklai). Šie straipsniai sudaro apie 20-25 % visų straipsnių ir iliustracijų (vien asmenybėms aprašyti numatyta apie 6000 straipsnių).

Atskiruose teminiuose straipsniuose yra lituanistikai skirti straipsniai – apie Lietuvą ir lietuvius. Daug vietos VLE skiriama SSRS okupacijos metais draustoms ar ignoruotoms temoms: Lietuvos valstybingumui, katalikų bažnyčios, kariuomenės istorijai, Lietuvos pasipriešinimui nacių Vokietijos ir SSRS okupacijai, Lietuvos valstybės istorijai, Mažajai Lietuvai, užsienio lietuvių gyvenimui, Lietuvos išlaisvinimui skirtai patriotinei veiklai.[4] Juozapas Girdzijauskas teigė, jog VLE objektyviai supažindins… visuomenę su pasaulio kultūra, užfiksuos šiuolaikinį mokslo lygį, propaguos žmonijos humanistines vertybes, padės Lietuvos žmonėms įveikti sovietų ideologiją.

Išleisti tomai

Visuotinė Lietuvių enciklopedija T9
9 tomas, Juo-Khi
  • 2001, T. I: A–Arktinis oras, 799, [1] p. + priedas (30 p.)
  • 2002, T. II: Arktis–Beketas, 799, [1] p. + priedas (31 p.)
  • 2003, T. III: Beketeriai–Chakasai, 800 p. + VLE žml. pagrindiniai sutartiniai ženklai (1 lapas)
  • 2003, T. IV: Chakasija–Diržių kapinynas, 832 p. + priedas (64 p.)
    • 6200 straipsnių (816 lituanistinių straipsnių, be to dar 167 straipsniai turi lituanistines dalis; kartu tai sudaro sudaro 19,6 %), 722 iliustracijos, 347 portretai ir 7 žemėlapiai. Be to yra III bei IV tomų priedas (yra atskirais straipsniais neaprašomų lotyniško pagrindo abėcėles vartojančių kalbų tikrinių vardų autentiškos bei adaptuotos formos).
  • 2004, T. V: Dis–Fatva; I–IV tomo papildymai, 800 p.
  • 2004, T. VI: Fau–Goris, 832 p. + priedas (64 p.)
  • 2005, T. VII: Gorkai–Imermanas, 800 p.
  • 2005, T. VIII: Imhof–Junusas, 847, [1] p. + 1 priedas (77 p.)
    • 4300 straipsnių (apie 22 proc. – 680 straipsnių – lituanistiniai), apie 670 iliustracijų, 230 portretų, 55 žemėlapiai).
  • 2006, T. IX: Juocevičius–Khiva, 800 p.
  • 2006, T. X: Khmerai–Krelle. I–X tomo papildymai, 831, [1] p. + 1 priedas (55 p.)
  • 2007, T. XI: Kremacija–Lenzo taisyklė, 816 p.
  • 2008, T. XII: Lietuva, 848 p.
  • 2008, T. XIII: Leo–Magazyn, 800 p.
  • 2008, T. XIV: Magdalena–México, 800 p.
  • 2009, T. XV: Mezas–Nagurskiai, 800 p.
  • 2009, T. XVI: Naha–Omuta, 800 p.
  • 2010, T. XVII: On–Peri, 800 p.
  • 2010, T. XVIII: Perk–Pra, 816 p.
  • 2011, T. XIX: Pre–Reu, 816 p.
  • 2011, T. XX: Rėv–Sal, 816 p.
  • 2012, T. XXI: Sam–Skl, 848 p.
  • 2012, T. XXII. Sko–Šala, 848 p.
  • 2013, T. XXIII. Šalc–Toli, 848 p.
  • 2014, T. XXIV. Tolj–Veni, 848 p.
  • 2014, T. XXV. Venk–Žvo, 848 p.
  • 2015, Papildymų tomas. Abaluja–Źwikiele, 624 p.

Mokslinė taryba bei redakcijos

Straipsnius VLE rašė apie 900 autorių (vienam enciklopedijos tomui).

Suburta 23-25 asmenų mokslinė redakcinė VLE taryba, kuriai vadovavo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas, tarybos pirmininkas – Stasys Vaitekūnas, pirmininko pavaduotojas – Antanas Buračas, sekretorius – Antanas Račis. Vyriausieji moksliniai redaktoriai – Ona Pečiulienė, Romualdas Simonaitis, vyriausiasis dailininkas – Albertas Broga.

Kūrybinis darbas vyko pasiskirsčius į atskirų sričių redakcijas:

  1. Filosofijos, teologijos ir filologijos redakcija (tvarkė apie 12 % visos VLE apimties)
  2. Menotyros redakcija (13 %)
  3. Visuotinės istorijos redakcija (13 %)
  4. Lietuvos istorijos redakcija (9 %)
  5. Socialinių mokslų redakcija (9 %)
  6. Biologijos ir medicinos mokslų redakcija (13 %)
  7. Geografijos ir geologijos mokslų redakcija (13 %)
  8. Tiksliųjų ir technologijos mokslų redakcija (18 %)

Šaltiniai

  1. „„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ – jau ir internete“. alfa.lt. Nuoroda tikrinta 2019-02-25.
  2. „Apie projektą“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2018-12-03.
  3. „Visuotinė lietuvių enciklopedija iki 2016-ųjų pabaigos atsiras internete“. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2019-02-25.
  4. https://www.melc.lt/visuotine-lietuviu-enciklopedija Enciklopedijos. Visuotinė lietuvių enciklopedija

Literatūra

  • Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001–2015. – ISBN 5-420-01486-6

Nuorodos

Vikiteka

Alanta

Alanta (arba Alunta) – miestelis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į šiaurės vakarus nuo Molėtų, Virintos dešiniajame krante, prie Alantos žiočių. Miestelis išsidėstęs prie kelio 119 Molėtai–Anykščiai . Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.

Urbanistikos paminklas (nuo 1993 m.). Yra biblioteka, paštas (LT-33037).

Apylinkė

Apylinkė – buvęs LTSR administracinis-teritorinis vienetas. Tai buvo mažiausias teritorinis vienetas. Įvestas 1940 m. pabaigoje vietoje seniūnijos, iki 1950 m. administracinės reformos keletas apylinkių sudarydavo valsčių, vėliau jų skaičius sumažėjo (buvo sustambinamos), jos priskirtos tiesiogiai rajonams.

Aukščiausias valdžios organas buvo apylinkės darbo žmonių deputatų taryba (DŽDT). Apylinkei vadovavo tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas, vėliau iki 1990 m. – tarybos pirmininkas, 1990–1995 m. – viršaitis. 1995 m. apylinkės performuotos į seniūnijas.

Archeologija

Archeologija (gr. αρχαιολογία 'senovės mokslas', iš gr. αρχαίος 'senas' + λόγος 'mokslas, mokymas') – savarankiška specialioji humanitarinių mokslų istorijos mokslo šaka, tirianti archeologinį paveldą – seniausiąją visuomenės istoriją, ir jos raidos dėsningumus nuo priešistorinių laikų iki maždaug XVII a. pabaigos. Archeologijos terminą pirmą kartą pavartojo Platonas. Iš pradžių archeologija tyrė visas senovės sritis – istoriją, papročius, mitus. XIX a. archeologija susiformavo kaip savarankiška istorijos mokslo šaka. Archeologija glaudžiai susijusi su istorija, tačiau ne visose šalyse laikoma istorijos mokslo dalimi, pvz., anglosaksų šalyse archeologija labiau siejama su antropologija ir etnologija.

Baltų žemės

Baltų žemės – teritoriniai-politiniai vienetai, XI–XIII a. egzistavę dabartinės Lietuvos, Latvijos, Lenkijos (istorinė Palenkė), Kaliningrado srities (istorinė Prūsija), Baltarusijos teritorijose, sukurti baltų genčių: prūsų, skalvių, jotvingių, žemaičių, lietuvių (aukštaičių), sėlių, žiemgalių, kuršių ir latgalių.

Dvaras

Dvaras – feodalo valda ir gyvenvietė feodalizmo, stambus žemės savininko ūkis kapitalizmo laikotarpiu.

Eiguva

Eiguva − girininkijos teritorijos dalis, miško apsaugos atžvilgiu sudaranti atskirą teritorinį vienetą.Girininkijoje vidutiniškai būna apie 8 eiguvas. Eiguvą prižiūri eigulys, kuris saugo miškus nuo savavališkų kirtimų, grobstymų, gaisrų, brakonieriavimo. Jis prižiūri ugdomųjų kirtimų, miško želdinimo ir kitus eiguvoje dirbamus darbus.

Gediminas Gaigalas

Gediminas Gaigalas (g. 1959 m. spalio 14 d. Kaune) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

Gintaris Kaklauskas

Gintaris Kaklauskas (g. 1959 m. balandžio 20 d. Kaune) – Lietuvos statybos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius.

Iljiničiai

Iljiničiai (lenk. Iliniczowie, Hliniczowie, Gliniczowie) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos rusėnų kilmės lietuvių didikų giminė. Giminės herbas Samtis.

Jonina Lipskienė

Jonina Lipskienė (g. 1926 m. rugsėjo 1 d. Spirakiuose, Joniškio valsčius) – Lietuvos kalbininkė.

Juozas Jundulas

Juozas Jundulas (g. 1946 m. balandžio 8 d. Jodinai, Plungės valsčius) – Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras.

Jūratė Darginavičienė

Jūratė Darginavičienė-Marcijonaitė (g. 1939 m. birželio 12 d. Kaune) – Lietuvos augalų fiziologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.

Kalva

Apie kaimą žr. Kalva (kaimas).

Kalva – nedidelė apskrita, ovali arba pailga lėkštašlaitė neryškia papėde Žemės paviršiaus pakiluma, reljefo mezoforma.

Klaipėdos rajono savivaldybė

Klaipėdos rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, į rytus nuo Klaipėdos miesto, prie Kuršių marių ir Baltijos.

Plotas 1336 km² (2% Lietuvos ploto), 47 800 gyventojų (2005 m., 4% Lietuvos gyventojų). Priešingai nei kiti Lietuvos rajonai, šis rajonas turi pavadinimą, nesutampantį su rajono centro pavadinimu – Klaipėdos rajono administracija yra Gargžduose.

Molėtų rajono savivaldybė

Molėtų rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos rytuose. Centras – Molėtai.

Molėtų rajone vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, veikia 350 įvairių įmonių, mažai pramonės, todėl pagrindinė rajono vystymosi kryptis yra rekreacija.

Potockiai

Potockiai – ATR didikų giminė.

Ričardas Makuška

Ričardas Makuška (g. 1956 m. rugpjūčio 17 d. Vygėliuose) – Lietuvos chemikas polimerininkas, fizinių mokslų daktaras.

Valdas Stanislovas Laurinavičius

Valdas Stanislovas Laurinavičius (g. 1949 m. balandžio 18 d. Buduose, Kuršėnų valsčius) – Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Vitebskas

Vitebskas – miestas šiaurės rytų Baltarusijoje; Vitebsko srities ir Vitebsko rajono centras.{šaltinis|Vitebskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 315-316 psl.}} Įsikūręs prie Dauguvos jo intako – Vitbos upių santakoje. Antras (po Polocko) pagal senumą Baltarusijoje ir ketvirtas pagal dydį, – po Minsko, Gomelio, ir Mogiliavo šios šalies miestas. Nuo Minsko nutolęs 275 km., nuo Vilniaus – 355 km. Gyventojų skaičius 2016 m. sausio 1 d. – 376 226. Plotas – 124,538 km².

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.