Vikipedija

Straipsnis apie Vikipediją lietuvių kalba – Lietuviškoji Vikipedija.
Vikipedija
Wikipedia-logo-v2

Wikipedia wordmark
URLwikipedia.org
Komercinis?ne
Tipassocialinė žiniasklaida,
enciklopedija
Registracijaneprivaloma
Kalba(-os)304 kalbomis
SavininkasVikimedijos fondas
ĮkūrėjasJimmy Wales, Larry Sanger
Startavo2001 m. sausio 15 d. (angliškoji Vikipedija)
2003 m. vasario 20 d. (lietuviškoji Vikipedija)
Alexa reitingas9
Pajamos77,7 mln. JAV dolerių (aukos)[1]

Vikipedija (angl. Wikipedia) – interneto enciklopedija, socialinės žiniasklaidos, dalijimosi ekonomikos platforma.

Joje paskelbta per 50 mln. straipsnių 304 kalbomis.[2][3] 9 lankomiausia svetainė pasaulyje.[4] 2016 m. Vikipediją kas mėnesį skirtingais įnagiais aplankė 1 mlrd. lankytojų, kasdien peržiūrėta 500 mln. puslapių. 2016 m. Vikipedija pagausėjo 5 mln. straipsniais. Apie 80 tūkst. veiklių, prisijungiančių kas mėnesį, redaktorių-savanorių prisidėjo prie Vikipedijos straipsnių skaičiaus ir kokybės augimo. Pastarųjų savanorių įnašas sudarė didžiąją dalį visų Vikipedijos redagavimo veiksmų.[5]

Nemokamą enciklopediją įvairiomis kalbomis, skirtingai nei tradicines enciklopedijas, kuriamas mokslininkų, kuria jos lankytojai – interneto naudotojai, vienijami gera valia, sutarimu, naudojant wiki įrangą. Svetainės pavadinimas kildinamas iš havajiečių kalbos žodžio „wiki“, reiškiančio „greitai“. Straipsniams kurti ir taisyti reikalinga tik interneto naršyklė.

Anot nepriklausomo tyrimo, redaktorius-savanorius labiausiai skatina prisidėti prie šios veiklos pati idėja, kad jie prisideda prie visuomenės prusinimo. Taip pat paaiškėjo, kad per pirmąjį dešimtmetį (2001–2010 m.) 80 % angliškosios Vikipedijos turinio sukūrė 1 % veikliausių redaktorių, bet to 1 % sudėtis keisdavosi, įsiliedavo nauji redaktoriai pakeisdami nebeveiklius.[6]

Vikipedijos projektas anglų kalba pradėtas 2001 m. sausio 15 d. kaip priedas ekspertų kuriamam „Nupedia“ projektui. Vikipedijos administravimą koordinuoja nepelno organizacija – Vikimedijos fondas („Wikimedia Foundation“), įsikūręs JAV. Vėliau buvo sukurti atitinkami projektai kitomis kalbomis, o 2003 m. vasario 20 d. įsteigta lietuviškoji Vikipedija.

2012 m. sausio 18 d. angliškoji Vikipedija laikinai apribojo prieigą protestuodama prieš JAV autorinių teisių įstatymų pakeitimus.[7] 2018 m. liepos 35 d. ispaniškoji, itališkoji, latviškoji Vikipedija ir kt. tą patį padarė protestuodamos prieš ES autorinių teisių įstatymų pataisas.[8][9][10]

Vikipedijos straipsniai saugomi 370 serverių, esančių JAV, Tampoje ir Ašburne, bei ES, Amsterdame, Nyderlanduose. 2014 m. duomenimis, jų išlaikymas kas mėnesį atsiėjo apie 70 tūkst. JAV dolerių.[11] Vikipedija išlaikoma iš Vikipedijos skaitytojų bei įvairių bendrovių paaukotų lėšų. Tačiau pastarosios lėšos sudaro mažesnę dalį visų paaukotų lėšų sumos. Pavyzdžiui, „Google“ 2010 m. skyrė 2 mln. JAV dolerių. Vienas iš „Google“ įkūrėjų Sergey Brin tuo metu atsiliepė apie Vikipediją teigiamai. Anot jo, „tai neįkainojamas žinių lobynas“.[12] 2015–2016 m. daugiau nei 5 mln. Vikipedijos lankytojų, labdaros fondai ir bendrovės iš viso paaukojo 77,7 mln. JAV dolerių.[13] „Google“, „Microsoft“, „Apple“, „PayPal“ ir kt. bendrovės bei labdaros fondai iš jų skyrė 9,5 mln. JAV dolerių.[14]

History Wikipedia English SOPA 2012 Blackout2
2012 m. sausio 18 d. angliškoji Vikipedija laikinai apribojo prieigą protestuodama prieš JAV autorinių teisių pakeitimus.

Istorija

Pagrindiniai Vikipedijos istorijos įvykiai yra šie:

  • 2000 m. – įkuriama Nupedija, projektas kuriame laisvai visiems prieinamą turinį rašo dalyko ekspertai. Nupediją finansuoja Bomis.
  • 2001 m. – kaip papildomas Nupedijos projektas įkuriama Vikipedia. Užregistruojami wikipedia.org ir wikipedia.com domenai. Pirmąkart apibrėžiamas neutralaus požiūrio reikalavimas. Pirmieji Vikipedijos paminėjimai žiniasklaidoje.
  • 2002 m. – baigiasi Bomio finansinė parama. Atskyla Enciclopedia Libre Universal en Español‎. Jimmy Wales paskelbia, jog Vikipedijoje niekada nebus reklamos. Pirmieji botai.
  • 2003 m. – patvirtinamas Vikipedijos logotipas. Pradeda veikti matematinių formulių palaikymo sistema TeX.
  • 2004 m. – bendras Vikipedijos projekto straipsnių skaičius peržengia 1 mln., Vikipedijos puslapiai pradeda naudoti CSS. Pirmieji tarptautiniai Vikipedijos blokavimai (Kinija).
  • 2005 m. – atsiranda galimybė nesunkiai pradėti Vikipedijos projektą nacionaline kalba. Pirmieji skandalai, kilę dėl vandalizmo biografijose.
  • 2006 m. – „Wikipedia“ tampa oficialiai registruotu Vikimedijos fondo prekiniu ženklu.
  • 2007 m. – atskyla Citizendium.
  • 2008 m. – bendras Vikipedijos projekto straipsnių skaičius peržengia 10 mln.
  • 2009 m. – Vikipedija pereina prie Creative Commons licenzijos.
  • 2010 m. – Vikipedija pirmąkart atnaujina vartotojo sąsąjos dizainą bei logotipą.

Tikslai

Vikipedijos siekis – struktūriškai ir sistemiškai pateikti žmonijos sukauptas žinias enciklopedijos forma. Kokiomis temomis rašoma ir kaip, sprendžiama Vikipedijos bendruomenėje – tarpusavio sutarimu. Siekiama, kad vien tik statistiniai duomenys ar šiaip įdomi medžiaga neturėtų būti beatodairiškai talpinami enciklopedijoje. Visa tai turi būti struktūrizuojama, pateikiant apibrėžimą, atskirus faktus siejant į vieningą visumą ir nurodant tarpusavio ryšius bei sąsajas, priklausomybes ir panašumus.

Autorinės teisės ir licencija

Enciklopedijos straipsniuose pateikta informacija yra laisvai prieinama. Ją galima ne tik skaityti, bet ir kopijuoti, platinti pagal vad. „Kūrybinių bendrijų“ (Creative Commons) licenciją. Vikipedija neturi apibrėžto autorių rato, siekiama kuo daugiau žmonių įtraukti į bendrą darbą. Todėl jai taikomos apribotos autorinės teisės, kurių niekas negali savintis.

Vikipediją nėra bendruomenei priklausantis ar jos valdomas projektas – tai yra Vikimedijos fondo, pelno nesiekiančios įmonės, valdomas projektas[15]. Nors šis fondas linkęs pasitikėti bendruomenės sprendimais, prireikus jis sprendžia taip pat ir prieš bendruomenės valią. Atskirų naudotojų ar jų grupių įtaka ribota, nesvarbu koks rimtas būtų jų praeities indėlis.

Vikipedijos privalumai

Kompaktiškumas

Elektroninė enciklopedijos forma leidžia greitai surasti reikiamą informaciją, pereiti prie kitų temų straipsnių, perskaityti internetinėse nuorodose pateikiamą medžiagą, susijusią su straipsniu. Spausdintinėse enciklopedijose informacija pateikiama keliolikoje tomų, kurių sklaidymas ir vartymas nėra toks patogus.

Forma

Wikipedia 2005 Label DVD small
DVD forma
  • Elektroninė forma:

Elektroninė forma leidžia greitai ieškoti reikiamos informacijos. Tačiau ne kiekvienoje elektroninėje enciklopedijoje pateikiama informacija gali būti greitai nukopijuota į tekstinę programą, kuria gali būti kuriamas naujas kūrinys (pavyzdžiui, informacijos, rastos el. enciklopedijoje, pagrindu).

Vikipedijoje esančią medžiagą skaityti, jos ieškoti ir ją kopijuoti yra visai paprasta. Spausdintinės enciklopedijos medžiagą tokiu atveju reikėtų skenuoti arba suvesti informaciją klaviatūra, kas užimtų tikrai daug laiko.

  • Prisijungus prie interneto

Šiuo metu Vikipedija greičiausiai prieinama yra internete (adresu http://lt.wikipedia.org). Vikipedija pastaruoju metu naudojamasi kone taip pat dažnai kaip ir populiariomis paieškos svetainėmis (kaip Google, Yahoo ir kitomis).

  • Neprisijungus prie interneto

Vikipediją įmanoma gauti taip pat ir DVD ar CD forma, ją galima nusikopijuoti kaip vientisą dokumentą arba išsisaugoti asmeniniame kompiuteryje.

  • Spausdintinė versija

Kadangi kompiuteriais (o tuo labiau internetu) šiuo metu negali naudotis didžioji dalis Trečiojo pasaulio šalių gyventojų, Vikipediją planuojama spausdinti kaip tradicinę („popierinę“) enciklopediją.

Atskiri Laisvosios enciklopedijos straipsnių rinkiniai platinami įvairiose šalyse (paprastai už simbolinę kainą). Visa Vikipedija ruošiama spausdinti kol kas tik vokiečių kalba (100 tomų). Ji bus išleista per 5 metus (2006–2010 metais).

Plačiau apie Vikipedijos vokiečių k. leidimą skaitykite Vikinaujienose.

Ateityje bus siekiama sukurti tokią Atvirąją enciklopediją, kurioje esančią informaciją bus galima gauti įvairių jutimo organų pagalba. Vikipedija jau dabar neapsiriboja vien tik elektronine ar spausdintine forma. Jau kuriama ir Audiopedija – Atviroji enciklopedija, skirta nemokantiems (ar neturintiems laiko) skaityti, kuri taip pat prieinama neregiams arba silpnaregiams. Šiuo metu „audiopedizuojami“ pavyzdiniai bei rinktiniai straipsniai, kurie turėtų sulaukti ir didesnio plačiosios visuomenės dėmesio.

Aktualumas

Vikipedija yra viena aktualiausiai informaciją pateikiančių enciklopedinių leidinių. Joje svarbūs įvykiai ir aktualijos kartais aprašomos kone įvykio atsiradimo dieną (ar net valandą). Tai, pavyzdžiui, buvo 2005 m. pabaigoje, kai kone kas valandą (angliškoje Vikipedijoje) buvo atnaujinamos žinios apie potvynio JAV mastus ir aukas. Atviroji enciklopedija taip pat netrunka pranešti apie asmenybių gyvenimo įvykius, vingius ar informuoti apie mirtį.

Analogiškoje spausdintoje enciklopedijoje aktualūs pasaulinės reikšmės įvykiai lieka neišbaigti, neaprašyti dėl informacijos trūkumo. Taip pat dažnai neaišku, ar solidaus amžiaus sulaukę asmenys, minimi enciklopedijoje, dar gyvi. Elektroninėje – priešingai: niekada nevėlu atnaujinti informaciją. Ir tai daroma be didelių sąnaudų, kadangi nereikia naujai leisti visos enciklopedijos kaip yra spausdintinių enciklopedijų atveju.

Išsamumas ir teisingumas

Vikipedijoje galima rasti ir klaidingų ar netgi sąmoningai tendencingų straipsnių. Tačiau klaidų pasitaiko ir profesionalų mokslininkų kuriamose enciklopedijose. Vikipedija savo straipsnių kokybe bei pateikiamos informacijos išsamumu sparčiai vejasi tradicines ir garsiausias pasaulio enciklopedijas. Tačiau reikia atminti, kad Laisvosios enciklopedijos projektas yra kuriamas dar tik nuo 2001 metų, todėl Vikipedija negali prilygti visišku joje pateikiamo turinio teisingumu, išsamumu ir detalumu analogiškiems spausdintiems leidiniams, nes Vikipedija yra nuolat kuriama, taisoma, redaguojama bei kitaip tobulinama.

Apimtis

Vikipedija savo apimtimi keleriopai lenkia analogiškas komercines enciklopedijas. Pavyzdžiui, angliška Vikipedija 2006 m. turėjo daugiau nei 1 140 000 straipsnių – 10 kartų daugiau nei Britanika.

Nuorodos, sąsajos

Greta straipsnyje minimų sąvokų, kurias pasiekti galima tiesiog paspaudus ant jų, Vikipedija pateikia sąvokos aprašą, kontekstą bei priskiria ją tam tikrai kategorijai. Panaršius ten (ją pasiekus per teksto apačioje minimą kategoriją), galima rasti daugiau ieškomos susijusios informacijos.

Be to tokie įrankiai kaip „susiję straipsniai“ bei „susiję keitimai“, straipsnio istorijoje minimi autoriai bei jų sukurti straipsniai (įrankis „naudotojo indėlis“) gali atvesti prie ieškomos tematikos šaltinių ir kitų nuorodų. Netgi jei straipsnis dar nėra sukurtas, pasinaudojimas funkcija „susiję straipsniai“, galima atrasti su ieškomo straipsnio tematika susijusią medžiagą.

Spausdintinėse enciklopedijose nėra tiek daug nuorodų, dažniausiai apsiribojama literatūros sąrašu arba terminais, esančiais kituose tomuose; be to pasiekti tokią medžiagą (vien dėl fizinių kliūčių) nėra taip paprasta: reikia ieškoti bibliotekoje, gauti ir vartyti kitas knygas, kurios ne kiekvienam yra taip lengvai pasiekiamos kaip elektronine forma pateikiama informacija, esanti Vikipedijoje.

Prieinamumas

Vikipedija yra laisvai prieinama iš bet kurio kompiuterio, turinčio interneto prieigą. Online versija yra nuolat atnaujinama, todėl ja naudotis yra geriausia.

Neturint interneto prieigos taip pat yra galimybių naudotis elektronine enciklopedija offline. Komercinės enciklopedijos platinamos CD, DVD diskuose, už kuriuos reikia mokėti nemažus pinigus. Vikipedijos atveju – yra galimybių keleto spustelėjimų dėka išsisaugoti aktualiausią Laisvosios enciklopedijos versiją (pavyzdžiui, anglų, vokiečių, o artimiausiu metu – ir lietuvių kalba).

Daugiakalbystė

Www.wikipedia.org screenshot 2018
VIkipedijos portalas http://www.wikipedia.org, kuriame vaizduojamos didžiausios Vikipedijos

Vikipedijoje tą pačią informaciją galima rasti keliomis kalbomis. Tai kartu ir savotiškas žinių patikimumo garantas, kadangi galima palyginti pateiktą informaciją įvairiose Vikipedijose, sužinoti atitinkamų terminų atitikmenis užsienio kalba. Tokiu atveju Atviroji enciklopedija gali būti pagrįstai vadinama ir enciklopediniu žodynu, kadangi be dalykinės informacijos joje pateikiama ir nemažai atitinkamos srities sąvokų, padedančių orientuotis žinių okeane.

Rašyba užsienio kalbomis

Vikipedija pateikia vietovardžius, pavardes, vardus (tikrinius daiktavardžius) originalo kalba. Nežinant kokios nors sostinės (pvz., Paryžiaus) pavadinimo kuria nors kalba (pvz., prancūzų), jį galima rasti, pasinaudojant tarpkalbinėmis nuorodomis (pvz., prancūziškoji Vikipedija pateikiama Paris straipsnio versija, be to greta jos yra aprašymas ar susijusi medžiaga, randama, spaudžiant įrankius „susiję straipsniai“, esančius kairėje puslapio pusėje).

Galimybė skaityti kitomis kalbomis

Elektroninė enciklopedijos forma leidžia nukopijuoti nesuprantamo kitakalbės Vikipedijos teksto dalį ir pasinaudoti internete esančiomis kompiuterinėmis vertimų programomis, kuriomis galima tą patį tekstą, interneto svetainę išversti į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, japonų kalbas. Pavyzdžiui, naudojantis Google pateikiamais įrankiais.

Nuomonių įvairovė

Vikipedija neatstovauja kuriai nors žmonių grupei. Joje siekiama pateikti įvairiapusišką informaciją, o kilus ginčams – argumentuotas nuomones. Tai leidžia apžvelgti įvairias temas daug plačiau bei giliau, nei įprastinėse enciklopedijose.

Nemokamas naudojimasis

Naudojimasis elektronine Vikipedija – nemokamas. Straipsnius galima kopijuoti, naudoti juose pateikiamą medžiagą – tekstą, statistiką, iliustracijas, nuotraukas, garso ir vaizdo įrašus. Visi enciklopedijos autoriai rašo tekstus, įkelia nuotraukas ir iliustracijas už dyką. Tokius kūrinius galima naudoti, dauginti ir keisti be jokių apribojimų – tiek asmeniniais, tiek ir komerciniais tikslais. Vienintelis reikalavimas tiems, kurie naudoja informaciją – jie privalo paskelbti autoriaus vardą. Be to, pakeistą medžiagą taip pat privaloma skelbti nemokamai.

Naudojimosi sąlygas nustato Creative Commons licencija, todėl būtina laikytis joje numatytų sąlygų, nes joje apibrėžiamos neatlygintino naudojimo taisyklės. Tradicines enciklopedijas nemokamai galima paskaityti nebent bibliotekoje ar pas pažįstamus, o norint ją įsigyti, kad būtų galima nuolat naudotis, reikia mokėti nemažus pinigus.

Norint naudoti komercinės enciklopedijos straipsnius, leidžiama juos nebent tik cituoti. Apie jų atkūrimą ar paskelbimą be autoriaus sutikimo negali būti ir kalbos. Gavus leidimą, straipsnių naudojimasis paprastai turi būti atlyginamas honoraru – užmokesčiu enciklopedijos autoriams, leidėjams. Vikipedijos atveju – naudojimasis enciklopedija yra nemokamas, jei nepažeidžiama jos licencijos sąlygos.

Dalyviai

  • Neregistruoti dalyviai neturi savo vardų. Tokie lankytojai gali kurti arba keisti straipsnius, dalyvauti diskusijose. Vietoje vardo yra įrašomas jų kompiuterio IP adresas (pvz., 44.111.333.12).
  • Registruoti dalyviai kuria bei redaguoja straipsnius, pasirašydami pasirinktu vardu arba slapyvardžiu. Praėjus 4 dienoms nuo registracijos jie tampa patvirtintais dalyviais.
  • Balsavimo teisę turintys dalyviai – sukūrę daugiau nei 200 straipsnių arba išbuvę registruotais vartotojais daugiau nei 2 mėnesius.
  • Administratoriai gali trinti bei atkurti ištrintus puslapius, juos užrakinti ar atrakinti, blokuoti kitus dalyvius, paslėpti vandalizuotas puslapių versijas.
  • Biurokratai gali keisti naudotojų statusą ir vardus.
  • Ūkvedžiai („stiuardai“) turi visas teises keisti svetainės išvaizdą, dalyvių statusą. Sprendžia problemas, kurių nesugeba suvaldyti kiti dalyviai. Dalyvių iš Lietuvos tarp ūkvedžių nėra.
  • Prisijungimo kontrolieriai tikrina, ar tas pats dalyvis nebando prie Vikipedijos prisijungti skirtingais vardais.

Autoriai

Kiekvienas, užsukęs į svetainę, gali pradėti kurti naują straipsnį arba pataisyti, redaguoti kitų sukurtus tekstus. Dažniausiai, norint tai daryti, nereikia registruotis. Pataisius įrašą, senoji straipsnio versija niekur nedingsta – ji išsaugoma tam, kad reikalui esant, tekstą būtų galima sugrąžinti. Tokiu būdu Vikipedija apsisaugo nuo „vandalų“ bandymų sunaikinti kitų žmonių sukurtus įrašus. Geriausiu atveju piktavaliai sukurs tik dar vieną straipsnio versiją. Teisingą straipsnio variantą gali sugrąžinti bet kuris chuliganizmo atvejį pastebėjęs lankytojas.

Enciklopedijoje savo straipsnius yra paskelbę keli šimtai tūkstančių žmonių. Vikipedija skaičiuoja tik svetainėje prisiregistravusius autorius. Tačiau daugelį straipsnių galima keisti arba kurti net neprisiregistravus. Tokių bevardžių kūrėjų skaičiaus nežino niekas.

Vikipedijos kritika

Vikipedijos kritikai teigia, esą ji pasmerkta nesėkmei. Dažniausiai yra minimos klaidos ir netikslumai, sielvartaujama dėl vandalizmų, politinio ir tautinio korektiškumo, neutralumo, nuomonių konfliktų bei jų gausos, dažno straipsnių keitimo.

Klaidos ir netikslumai

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kuriuose abejojama dėl pateikiamos informacijos išsamumo ir tikslumo, kokybės, autorių diletantiškumo, kaltinama dėl šmeižto, įžeidimo, autorių teisių pažeidimų. Atsižvelgus į projekto gyvavimo laikotarpį ir dalyvių kvalifikaciją, Vikipedijai bei kitiems vikiprojektams savo globalumu, universalumu ir rezultatyvumu negali prilygti kiti projektai, kurių vien finansavimo klausimas neapsieina be viešojo sektoriaus pagalbos bei reklamos, investicijų iš privataus sektoriaus.

Vikipedijos kokybė yra nuolat gerinama. Skatinami produktyviai ir kokybiškai dirbantys autoriai, skelbiami pavyzdinių straipsnių rašymo konkursai, jų autoriai apdovanojami, nuolat analizuojama ir plečiama rinktinių straipsnių kategorija. Straipsniai kuriami pagal standartus ir pripažintus šablonus, jie apjungiami į portalus, kuriamos atskiros Vikipedijos naudotojų grupės, atsakingos už tam tikros kategorijos straipsnių kokybę.

Vandalizmai

Kai kurie interneto naudotojai tyčia gadina Vikipedijos straipsnius, trina jų turinį, iškreipia informaciją. Gana ilgą laiką buvo manyta, kad dėl to projektas žlugs. Tačiau metai parodė, kad žmonių, vertinančių žinias ir svetimą darbą yra daug kartų daugiau, nei vandalų, todėl ištrinti ar sugadinti straipsniai greitai atstatomi, vandalų padaroma žala nėra esminė. Be to kuriami įvairūs savisaugos mechanizmai. Kai kuriose Vikipedijose įvesta naudotojų registracija, nauji bendruomenės nariai kurį laiką negali taisyti ar trinti didelės apimties straipsnių, pavyzdiniai straipsniai yra „užrakinami“, taip pat palaikomi ryšiai su interneto incidentų tyrimų tarnybomis (tokiomis kaip CERT).

Profanacija

Teigiama, esą Vikipedija negali pateikti teisingos informacijos, kai daugumos nuomonė neatitinka objektyvių (mokslo) žinių: neišsilavinusi dauguma gali nepripažinti mokslo autoritetų ir skleisti neteisingą informaciją. Praktika rodo, kad tokių atvejų būna mažai, nes pagrįsta nuomonė ir argumentai, faktai leidžia pasiekti tinkamą kompromisą, moksliškai pateikiant požiūrį į vieną ar kitą tikrovės reiškinį. Laisvąją enciklopediją kuria šimtai tūkstančių žmonių. Tarp kuriančių ir taisančių yra nemažai specialistų, mokslininkų bei kitų žmonių, labai gerai išmanančių tam tikras sritis. Todėl nuogąstavimai dėl visiško viki diletantiškumo nėra pagrįsti.

Politinis ir tautinis korektiškumas, neutralumas

Teigiama, esą Vikipedija yra neatspari mažumų (seksualinių, religinių, tautinių ar kitų) kritikai, teigiančiai, kad vieni ar kiti faktai turi būti pateikiami specifiniu būdu arba iš viso nepublikuojami. Praktika rodo, kad tokie atvejai irgi pasitaiko nedažnai, be to, jie dar būdingesni komerciniams leidiniams.

Nuomonių konfliktai

Kaip vienas iš trūkumų pateikiamas faktas, kad Vikipedijoje neretai kyla ginčai dėl vieno ar kito straipsnio teisingumo bei dėl skirtingos faktų interpretacijos. Tačiau tokie atvejai leidžia sukaupti išsamesnę, o neretai – ir objektyvesnę informaciją abejotinais klausimais. Skaitytojas neverčiamas aklai priimti kategorišką poziciją, o kviečiamas įvertinti pateiktą medžiagą bei panagrinėti straipsnių aptarimuose pateikiamą medžiagą ir diskusijas.

Vikipedijos palikimas

Vikipedijos garbei pavadintas asteroidas 274301 Vikipedija.

Taip pat skaitykite

Vikicitatos

Nuorodos

Šaltiniai

  1. „Wikimedia Foundation 2016 Annual Report“. annual.wikimedia.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-09-15.
  2. „List of Wikipedias - Meta“. meta.wikimedia.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-09-15.
  3. „Wikipedia celebrates its first 15 years“. The Economist (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-09-15.
  4. „Wikipedia.org Site Overview“. alexa.com. Nuoroda tikrinta December 4, 2016.
  5. „Wikimedia Foundation 2016 Annual Report“. annual.wikimedia.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-09-15.
  6. „Wikipedia isn't as democratic as you might think“. Futurity. 2017-11-07. Nuoroda tikrinta 2017-12-07.
  7. Netburn, Deborah. "Wikipedia: SOPA protest led 8 million to look up reps in Congress", Los Angeles Times, January 19, 2012. Nuoroda tikrinta March 6, 2012.
  8. „Wikipedia goes dark in Spanish, Italian ahead of key EU vote on copyright“. TechCrunch. Nuoroda tikrinta 2018-07-04.
  9. „European Wikipedia sites go dark to protest copyright reform“. Engadget. Nuoroda tikrinta 2018-10-23.
  10. „Vikipēdija latviešu valodā atkal brīvi pieejama“. Dienas bizness (latvių). Nuoroda tikrinta 2018-07-05.
  11. „Wikipedia“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-04-17.
  12. „Wikipedia wins the Google lottery - but why?“. The Guardian (anglų). 2010-02-18. Nuoroda tikrinta 2017-09-15.
  13. „2015-2016 Fundraising Report - Wikimedia Foundation“. wikimediafoundation.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-09-15.
  14. „Wikimedia Foundation 2016 Annual Report“. annual.wikimedia.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-09-15.
  15. en:Wikipedia:You don't own Wikipedia

Vikiteka

Angliškoji Vikipedija

Angliškoji Vikipedija – anglų kalba kuriamas Vikipedijos skyrius, Vikimedijos fondo projektas. Viena iš indoeuropiečių kalbomis kuriamų Vikipedijų. Joje yra 5,5 mln. str. 2017 m. gruodžio mėn. duomenimis.Anot nepriklausomo tyrimo, redaktorius-savanorius labiausiai skatina prisidėti prie šios veiklos pati idėja, kad jie prisideda prie visuomenės prusinimo. Taip pat paaiškėjo, kad per pirmąjį dešimtmetį (2001–2010 m.) 80 % angliškosios Vikipedijos turinio sukūrė 1 % veikliausių redaktorių, bet to 1 % sudėtis keisdavosi, įsiliedavo nauji redaktoriai pakeisdami nebeveiklius.

Enciklopedija

Enciklopedija – rašytinis žinių rinkinys. Žodis yra kilęs iš graikiškų žodžių εγκύκλιος παιδεία (enkyklios paideia), reiškiančių žinių sukimasį.

Enciklopedija gali būti bendra (angliškoji Encyclopædia Britannica ar vokiškoji Brockhaus) arba specializuota tam tikrai sričiai (pavyzdžiui, medicinos, filosofijos ar teisės).

Kai kurios enciklopedijos plačiai perteikia bendras sritis per kultūrinę, etninę ar tautinę perspektyvą (pavyzdžiui, Didžioji Tarybinė Enciklopedija ar „Encyclopedia Judaica“). Dalis žodynų taip pat gali būti priskirti specializuotoms enciklopedijoms.

Informacija enciklopedijose organizuojama tam tikra tvarka, dažniausiai atskirus straipsnius išdėstant abėcėlės tvarka arba skirstant informaciją į hierarchines kategorijas. Abėcėlinis informacijos išdėstymo principas yra labiausiai paplitęs, ypač spausdintose bendro pobūdžio enciklopedijose.

Erzių kalba

Erzių kalba (эрзянь кель) – finougrų kalba, vartojama erzių tautybės žmonių, gyvenančių Rusijos Pavolgyje, Vidurinėje Azijoje, Ukrainoje. Kalbančiųjų skaičius viršija pusę milijono. Kartu su artima mokšų kalba dažnai laikoma ta pačia mordvių kalba, tačiau tarp jų yra fonetinių, morfologinių ir žodyno skirtumų.

Naudoja kirilicos raidyną.

Gruzinų kalba

Gruzinų kalba – Pietų Kaukazo kalbų grupei priklausanti kalba, kuria daugiausia kalbama Gruzijoje (apie 3,9 milijono kalbančiųjų).

Italų kalba

Italų kalba – viena iš romanų kalbų. Italų kalba turi daug dialektų, o moderni italų kalba susiformavo Florencijos, Pizos, ir Sienos dialekto pagrindu, dėl šio regiono kultūrinės įtakos – šia kalba parašyta Dantės „Dieviškoji komedija“, kuri laikoma pirmuoju modernios italų kalbos grožinės literatūros darbu, taip pat Petrarkos ir Bokačio darbai.

Katalonų kalba

Katalonų kalba (savivardis: català) – indoeuropiečių šeimos, romanų grupės kalba, artimiausia oksitanų kalbai ir truputį mažiau ispanų kalbai. Iki XIX amžiaus pabaigos buvo manoma, kad katalonų kalba yra oksitanų kalbos tarmė. Kalbančiųjų katalonų kalba yra apie 11 milijonų žmonių, dauguma jų katalonai.

Lenkų kalba

Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechų pogrupiui, kurią vartoja lenkai. Lenkų kalbai artimiausios yra kašubų ir polabų kalbos.

Lietuviškoji Vikipedija

Lietuviškoji Vikipedija – lietuvių kalba kuriamas laisvosios interneto enciklopedijos Vikipedijos skyrius, Vikimedijos fondo projektas. Interneto enciklopedija kuriama, remiantis atvirojo turinio (angl. open content) bei vikio (angl. wiki) principais.

Nors ir nepriklausomo tyrimo niekas neatliko, galima spėti, jog lietuviškojoje, kaip ir angliškojoje Vikipedijoje, turinį iš esmės kuria tik 1 proc. veikliausių redaktorių-savanorių. Už šį darbą jiems niekas neatlygina. Vikipedija yra viena iš lankomiausių svetainių Lietuvoje. Lietuviškų puslapių peržiūrų skaičius siekia apie 10 mln. per mėn., virš 100 mln. per metus.Šiuo metu lietuviškoje Vikipedijoje yra 196 943 straipsniai. Per pastaruosius metus kasmet sukuriama daugiau nei 5 000 naujų straipsnių. Lietuviškoji Vikipedija iš viso buvo redaguota daugiau nei 5 mln. kartų. Vienas puslapis buvo redaguotas vidutiniškai apie 13 kartų. Administratorių teisės suteiktos 13 dalyvių. Registruotų naudotojų paskyrų skaičius siekia per 100 tūkst. Aktyvių dalyvių, t. y. dalyvių, nors kartą per paskutinį mėnesį redagavusių Vikipediją, – apie 300. Be to, pažymėtina, kad autoriai straipsnius redaguoja ir kartais kuria pasitelkdami botus. Dauguma jų – valdomi ne Lietuvos dalyvių, yra tarptautiniai, t. y. veikiantys įvairiuose nacionaliniuose Vikipedijos skyriuose (anglų, vokiečių, prancūzų ir kitomis kalbomis).

Liuksemburgiečių kalba

Liuksemburgiečių kalba, liuksemburgiečių tarmė (liuksemburgietiškai: Lëtzebuergesch, prancūziškai Luxembourgeois, vok. Luxemburgisch), yra vakarų germanų kalba, susidariusi iš vokiečių kalbos frankų dialekto, kuris savo ruožtu kilęs iš germanų prokalbės. Kalbama Liuksemburge, kur ji nuo 1984 m. yra oficiali kalba (viena iš trijų), taip pat Vokietijoje, Belgijoje ir Prancūzijoje. Atskira kalba vadinama neseniai, anksčiau laikyta vokiečių kalbos tarme.

Šia kalba kalba apie 390 000 tūkstančių žmonių. Naudoja lotynų raštą.

Logotipas

Logotipas (dažnai vadinamas logo) – grafinis ženklas, kurį gali sudaryti:

Specialiai parinktu šriftu parašytas pavadinimas ar santrumpa (pvz., Google, CNN);

Pavadinimas ar santrumpa, sudaranti visumą su grafiniu elementu ar simboliu (pvz., Vikipedija, UPS);

Tik grafinis elementas arba simbolis be teksto ar santrumpos (pvz., Apple obuolys).Logotipo kūrimo esmė – įkūnyti kompanijos dvasią, išskirti ją iš konkurentų tarpo, būti lengvai suvokiamu bei atpažįstamu bei lengvai pritaikomu visuose media kanaluose (nuo spaudos iki interneto). Logotipai neretai derinami su kompanijų šūkiais (pvz., Nike „Just do it“). Logotipas ir firminis stilius – sudėtinė kompanijos, produkto ar institucijos komunikacijos ir rinkodaros dalis.

Maltiečių kalba

Maltiečių kalba (Lingwa Maltija, Malti) − oficiali Maltos Respublikos (kartu su anglų kalba) bei Europos Sąjungos kalba, kilusi iš arabų kalbos dialekto, kuriuo buvo kalbama pietų Italijoje, Sicilijoje ir Maltoje. Maždaug pusė žodžių yra pasiskolinti iš italų arba siciliečių kalbų, dar 20 % - iš anglų kalbos. Maltiečių kalbos abėcėlė yra suformuota lotynų abėcėlės pagrindu. Kalba turi daug dialektų ir skirtumai tokie dideli, kad žmonės iš skirtingų miestų arba salų gali ir nesusišnekėti.

MediaWiki

MediaWiki yra atviro kodo programinė įranga, kuri aptarnauja Vikipedijos enciklopediją. Ji kuriama PHP programavimo kalba ir leidžia didelei grupei redaktorių veiksmingai bendradarbiauti.

Pirmoji programos versija buvo sukurta 2002 metais, kad galėtų aptarnauti Vikipediją. MediaWiki keliamus reikalavimus labiausiai formuoja Vikipedija ir kiti MediaWiki projektai. Programa yra optimizuota taip, kad būtų galima dirbti su dideliais projektais, kuriuos sudaro terabaitai duomenų ir tūkstančiai užklausų per sekendę. Kadangi Vikipedija yra vienas iš didžiausių pasaulio puslapių, programuotojams svarbiausia patenkinti didėjantį vartotojų kiekį naudojant daugiasluoksnius podėlius ir duomenų bazių kopijas.

Programinė įranga turi daugiau nei 700 nustatymų ir 1800 papildinių, kurie praplėčia ir suteikia daugiau galimybių programai. Vien Vikipedijoje yra daugiau nei 1000 botų ir kitų įrankių, kurie padeda plėtojant Vikipedija.

Programa taip pat naudojama kaip kompanijų vidinių žinių valdymo sistema. Ji taip pat naudojama edukaciniais tikslais atliekant grupinius projektus.

Vikimedija gali būti naudojama su MySQL arba PostgreSQL duomenų bazių valdymo sistema.

Norvegų kalba

Norvegų kalba (norsk språk) yra indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kilusi iš germanų prokalbės ir priklausanti germanų kalbų šakai. Kartu su danų kalba, švedų kalba, farerų kalba ir islandų kalba sudaro skandinavų kalbų pogrupį.

Kalbama daugiausia Norvegijoje. Iš viso apie 4,6 mln. kalbančiųjų, iš jų 3,5 mln. kalba bokmål, o 700 tūkst. nynorsk tarmėmis. Valstybinė Norvegijos kalba.

Pirmieji literatūros šaltiniai yra iš XII a.

Socialinė žiniasklaida

Socialinė žiniasklaida – internetinis turinys, kurį interneto naudotojai kuria naudodamiesi lengvai prieinamomis technologijomis, leidžiančiomis paprastai sukurti, patalpinti ir paskleisti informaciją. „Vikipedija“, „Wikia“ (kt. viki projektai), tinklaraščiai, mikrotinklaraščiai, socialiniai tinklai, diskusijų forumai priskiriami prie tokio pobūdžio turinio.

Vikicitatos

Vikicitatos (angl. Wikiquote) – laisvasis interneto projektas, kaip ir Vikipedija besiremiantis mediawiki programine įranga. Tikslai - Viki principu sudaryti citatų kompendiumą įvairiomis kalbomis. Vikicitatose skelbiamos įvairios citatos, aforizmai, sentencijos, lozungai, žymių žmonių mintys, šmaikštūs posakiai, patarlės ir priežodžiai pačiomis įvairiausiomis temomis.

Vikimedijos fondas

Vikimedija (angl. Wikimedia), Vikimedijos fondas (angl. Wikimedia Foundation) – tarptautinė nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas – remti atvirąsias žinias.

To siekdamas, Vikimedijos fondas platina wiki įrangą, ją vysto, plėtoja ir tobulina. Pats žymiausias projektas iki šiol yra laisvoji enciklopedija – Vikipedija, šiuo metu kuriama daugiau nei 200 kalbų.

Vikimedijos fondo steigėjas – JAV verslininkas, filantropas bei informatikas Džimis Veilsas, šiuo metu einantis fondo valdybos pirmininko pareigas. Dabartinė vadovė – Katherine Maher.

Vikišaltiniai

Vikišaltiniai (angl. Wikisource) – kaip ir Vikipedija yra Vikimedijos projektas, paremtas MediaWiki programine įranga; internetinis projektas, kuriame kaupiama tekstinė informacija, dokumentai, skirti tekstinėms kitų Vikimedijos projektų „iliustracijoms“ ir papildymams. Tekstams netaikomos autorinės teisės apsaugos režimas dėl riboto naudojimo arba jie yra viešo naudojimo arba taikoma GNU-FDL licencija. Kitoms medijų rūšims kaip vaizdinei, garso informacijai yra skirtas Vikitekos projektas.

Projektas 2003 m. lapkričio 24 d. laikinai patalpintas sources.wikipedia.org, o vėliau atskirame puslapyje wikisource.org. 2006 m. liepos 17 d. buvo įkeltas pirmas dalykinis puslapis („Lietuvos Respublikos Konstitucija“). Projekte yra per 500 puslapių.

Projekto pavadinimas kilo iš angliškos frazės „Project Sourceberg“, kuris nukonkuravo kitą – Project Gutenberg pavadinimą, kai 2003 gruodžio 6 balsavimo metu pasirinktas Vikišaltinių (angl., Wikisource) pavadinimas.

Wiki

Wiki, viki (vikisvetainė) – interneto svetainių rūšis, kur lankytojai gali ne tik papildyti svetainės turinį kaip internetiniuose forumuose, bet ir jį taisyti. Viki taip pat vadinama ir programinė įranga, naudojama tokių svetainių kūrimui.

Švedų kalba

Švedų kalba (švediškai svenska) – iš germanų prokalbės kilusi skandinavų kalba, kuria kalbama Švedijoje ir dalyje Suomijos. Kalbančiųjų švedų kalba yra apie 9 milijonus.

Vikimedijos fondas

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.