Venesuela

Venesuelos Bolivaro Respublika (Venesuela) – valstybė Pietų Amerikos šiaurinėje pakrantėje. Ribojasi su Gajana rytuose, Brazilija pietuose, Kolumbija vakaruose, Karibų jūra bei Atlanto vandenynu šiaurėje. Venesuela pasižymi didele gamtine įvairove, yra vertinama kaip viena iš didžiausią biologinę įvairovę turinčių šalių pasaulyje.

Venesuela buvo kolonizuota Ispanijos 1522 m., beveik po trijų šimtų metų (1821 m.) paskelbė nepriklausomybę. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, tapo demokratine respublika, tačiau neišvengė politinių krizių. Nuo 1998 iki 2013 m. šalies prezidento pareigas ėjo Hugas Čavesas, pradėjęs Bolivaro revoliucija vadinamą socialinį judėjimą, kuriuo buvo siekiama didinti šalies ekonominę nepriklausomybę, mažinti socialinę nelygybę ir panaikinti korupciją.

XX a. šalyje atradus naftą, Venesuela tapo viena iš didžiųjų jos eksportuotojų, iš šio išteklio gaunamos pajamos sudaro apie penktadalį BVP. Manoma, kad Venesuelos naftos rezervai yra vieni didžiausių pasaulyje. Kitos svarbios ūkio šakos yra gamyba (plieno, aliuminio, tekstilės) bei žemės ūkis.

República Bolivariana de Venezuela
Venesuelos vėliava Venesuelos herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Venesuela žemėlapyje
Valstybinė kalba ispanų
Sostinė Karakasas
Didžiausias miestas Karakasas
Valstybės vadovai Nicolas Maduro
Prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
912 050 km² (32)
0,3 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
31 925 705 (43)
28,21 žm./km² (141)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
176,40 mlrd. $ (48)
6 900 $ (91)
Valiuta Venesuelos fuerte bolivaras (VEB)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC -4
-
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Ispanijos
1811 m.
1821 m.
Valstybinis himnas Venesuelos himnas
Interneto kodas .ve
Šalies tel. kodas +58

Istorija

Pavadinimo kilmė

Ilgos ir sunkios kelionės išvarginta ispanų ekspedicija, 1499 m. priplaukusi prie dabartinės Venesuelos krantų, ramioje įlankoje iš tolo pamatė ant aukštų polių pastatytą mažą kaimelį. Kažkoks jūreivis šūktelėjo, kad tai mažutė Venecija (isp. Venezuela). Taip europiečiai pavadino kaimelį, kurio pavadinimas pamažu plito, „mažoji Venecija“ apėmė vis didesnį ir didesnį plotą, o XIX a. čia suformavus valstybę, jai buvo duotas Venesuelos vardas.

Prieškolumbinis ir kolonijinis laikotarpis

Iki Kristupui Kolumbui atrandant Amerikos kontinentą, dabartinės Venesuelos teritorijoje gyveno daugybė įvairių indėnų genčių, tarp kurių svarbiausios buvo karibai ir aravakai. XVI a. prasidėjus ispanų kolonizacijai, indėnų skaičius sumažėjo dėl europiečių atneštų ligų ir indėnų naikinimo žemėse, kuriose buvo Europoje vertinamų išteklių. Indėnų vadai bandė priešintis ispanų įsiveržimams, tačiau nesėkmingai.

1498 m. per savo trečiąją kelionę Venesuelos rytinę pakrantę pasiekė Kristupas Kolumbas, kuris išsilaipino Orinoko žiotyse. Pirmą nuolatinę ispanų gyvenvietę dabartinėje Venesueloje ir visoje Pietų Amerikoje – Naująjį Toledą (dabar – Kumana) – 1515 m. įkūrė pranciškonų vienuoliai. Apie 1528 m. Venesueloje pradėtas naudoti juodaodžių vergų darbas. Trumpai, 1528–1546 m., Mažoji Venecija priklausė vokiečiams. XVI-XVII a. Venesuela buvo palyginti nereikšminga Ispanijos kolonija, naujakurių gyvenvietės kūrėsi ir augo daugiausiai pakrančių regionuose.

XIX amžius ir Nepriklausomybė

19 de abril
Venesuelos revoliucijos pradžia (Chuano Loveros paveikslas „1810-ųjų balandžio 19-oji“, 1835 m.)

XIX a. pradžioje Venesueloje gyvenę ispanų kolonistų palikuonys save suvokė jau kaip atskirą nuo ispanų visuomenę. Pasinaudodami Napoleono įsiveržimu į Ispaniją 1810 m., tų metų balandį Karakase susirinkę Venesuelos kreolų elito atstovai įvykdė revoliucinį perversmą ir 1811 m. liepą paskelbė apie šalies nepriklausomybę. Tų metų pavasarį prasidėjo Pirmasis nepriklausomybės karas, kurio metu žuvo iki pusės baltųjų Venesuelos gyventojų. Visiškai nepriklausoma Venesuela tapo 1830 m. sausį, atsiskyrusi nuo Didžiosios Kolumbijos.

XIX a. Venesuelos gyvenimas pasižymėjo ypatingu politiniu nestabilumu. Karinės diktatūros keitė viena kitą, šalį vargino valstybės perversmai ir pilietiniai karai.

XX–XXI amžius

XX a. pirmoje pusėje Venesuela buvo valdoma autoritarinių režimų, kurie nedaug kuo tesiskyrė nuo XIX a. karinių diktatūrų. Iš esmės demokratine valstybe, tiesa, nuolat krečiama korupcijos skandalų, Venesuela tapo tik 1959 m.

Svarbus šalies ekonominio ir socialinio gyvenimo lūžis įvyko netrukus po Pirmojo pasaulinio karo, kai žemės ūkio produktų gamybą Venesuelos ekonomikoje nustelbė naftos verslas. Iki intensyvios pramoninės eksportui skirtos naftos gavybos pradžios 96 % šalies ekonomikos sudarė kavos ir kakavos auginimas.

1989 m. šalį sukrėtė masinių demonstracijų bei riaušių banga, – tuomet šalies sostinėje ir kai kuriuose gretimuose miestuose vykusių Karakaso neramumų (isp. Caracazo) metu žuvo keli tūkstančiai civilių. Masinės demonstracijos buvo dalies venesueliečių atsakas į krizę, kurią sukėlė prezidento Karloso Andreso Pereso inicijuota „laisvosios prekybos“ politika.

1998 m. prezidento rinkimus Venesueloje laimėjo bolivarianistinio judėjimo lyderis, pasaulyje itin kontroversiškai vertinamas Hugo Čavesas, prezidento postą išlaikęs iki 2013 m.

Politinė sistema

Venesuela yra prezidentinė federacinė respublika. Jos politinė sistema remiasi 1999 m. priimta Konstitucija. Valdžia padalinta į vykdomąją, įstatymų leidžiamąją ir teisminę.[1]

Prezidentas yra šalies ir vyriausybės vadovas bei vyriausiasis kariuomenės vadas. Jis renkamas visuotiniu balsavimu šešeriems metams. Po 2009 m. priimtų Konstitucijos pataisų, kadencijų skaičius yra neribojamas.[2] Prezidentas turi galią formuoti vyriausybę, skirti viceprezidentą ir ministrus, tvirtinti įstatymus arba juos grąžinti parlamentui.

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienerių rūmų 165 vietų Nacionaliniam Susirinkimui (Asamblea Nacional). Jo nariai renkami visuotiniu balsavimu penkeriems metams, kadencijų skaičius neribojamas. 2010–2015 m. kadencijos metu daugumą parlamente turi Venesuelos jungtinė socialistų partija.

Administracinis suskirstymas

Valencia (Venezuela) Skyline
Karabobo sostinė Valensija.
La Galera
Paplūdimys Margaritos saloje, Nueva Esparta valstijoje.

Valstijos ir teritorijos – jų sostinės:

Geografija

Venezuela rel93
Šalies fizinis žemėlapis

Venesuela įsikūrusi Pietų Amerikos šiaurėje, Karibų jūros ir Atlanto vandenyno pakrantėje. Kranto linijos ilgis ~2800 km. Linija vingiuota, gausų įlankų (Venesuelos), pusiasalių (Guachiros, Parijos, Paraguanos). Vakarinėje pakrantėje įsiterpia lagūninis Marakaibo ežeras. Šaliai priklauso keletas nedidelių salų Karibų jūroje (Margarita, Las Aveso salynas, Blankilija, La Tortuga, Los Rokesas ir kt.).

Šalyje yra pagrindinės trys geografinės zonos: Andai, Orinoko žemuma ir Gvianos plokščiakalnis. Venesueloje yra palyginti neaukštas Andų kalnų grandinės šiaurinis pakraštys. Viršūnės neaukštos, vulkanizmas nebevyksta. Anduose yra aukščiausia šalies vieta – Bolivaro viršukalnė (4981 m). Andai driekiasi šiauriniu šalies pakraščiu, iki pat Orinoko deltos. Toliau į pietus driekiasi Orinoko žemuma, vadinama Los Llanos. Už Orinoko upės iškyla senovinis Gvianos plokščiakalnis (aukštis iki 3014 m, Neblina) su aukštais izoliuotais stalkalniais tepui.

Beveik visos didesnės šalies upės priklauso Orinoko upės, tekančios šalies centrine dalimi, baseinui (Apūrė, Arauka, Karoni, Meta, Kaura). Rytinis šalies pakraštys priklauso Esekvibo baseinui (svarbiausia upė – Kujunis), pietinis – Amazonės baseinui (Kasikjarė), šiaurėje – Karibų jūros baseinui. Gvianos plokščiakalnio upėse gausu krioklių, tarp jų ir aukščiausias pasaulyje Anchelio krioklys. Šalies šiaurėje yra nemažas Valensijos ežeras, o Karoni slėnyje sudarytas didelis Guri tvenkinys.

Gamta

Venesuela pasižymi labai didele gamtine įvairove, endeminių gyvūnų ir augalų rūšių gausa. Iš viso šalyje aptinkama virš 16 500 augalų, 327 žinduolių, 1348 paukščių, 567 varliagyvių ir roplių, 1855 žuvų rūšis.[3]

Venesuela skirstoma į 10 gamtinių regionų. Pakrantėje, Orinoko deltoje veši mangrovių sąžalynai, toliau link žemyno – kietalapių augalų krūmynai. Orinoko žemumoje plyti savanų plotai, toliau pietuose – Amazonijos džiunglės. Gvianos plokščiakalnyje, Andų šlaituose – rūko miškai, aukštikalnėse – paramai (milžiniškų sukulentų plotai).

Miškai šalyje užima 52 % teritorijos, tačiau jų nykimas yra vienas sparčiausių Pietų Amerikoje (lyginant su 1990 m., jų plotai iki 2010 m. sumažėjo 11 %).[4] Pagrindinės to priežastys yra medienos gavyba, kalnakasyba, kelių plėtra, naftos išgavimas.[5]

Iš viso šalyje yra 43 nacionaliniai parkai, kelios dešimtys kito tipo saugomų teritorijų.[6] Kanaimos nacionalinis parkas yra įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.

Klimatas

Venesuela patenka į subekvatorinę klimato juostą, šalyje vyrauja tropinis klimatas. Lygumose orai būna drėgni ir karšti, vidutinė mėnesio temperatūra svyruoja tarp 25-29 °C, kritulių nuo 280 mm šiaurės vakaruose iki 2000-3000 mm Orinoko aukštupyje ir Meridos Kordiljeros šiauriniame šlaite. Andų aukštikalnėse vėsiau (9-25 °C), pasitaiko sniego. Sausesnis periodas trunka nuo lapkričio iki balandžio.

Ekonomika

Venesuela yra ketvirta pagal dydį ekonomika (pagal BVP (PPP)) Lotynų Amerikoje, po Brazilijos, Meksikos ir Argentinos. Pagrindinė ūkio šaka yra naftos gavyba, jos perdirbimas eksportui bei vidaus vartojimui. Pagrindiniai prekybos partneriai: Jungtinės Amerikos Valstijos, Kolumbija, Nyderlandai, Meksika, Ekvadoras, Brazilija.

Demografija

Venesuelos gyventojų surašymai nepateikia duomenų apie etninę sudėtį, todėl galimi tik apytiksliai apskaičiavimai. Apie 70 % gyventojų yra metisai ir apie 20 % yra nemaišyti baltieji, daugiausiai ispanų, italų, portugalų ir vokiečių palikuonys. Tik apie 5 % Venesuelos populiacijos sudaro vietiniai.[8] Valstybinė kalba yra ispanų, bet šalyje dar kalbama 31 vietine kalba, tarp jų gvachiro (Guajiro), pemono (Pemón), varao (Warao) ir kitos.

Maždaug 85 % Venesuelos populiacijos gyvena šiaurinėje šalies dalyje esančiose miestų teritorijose. 73 % gyvena mažesniu nei 100 km atstumu nuo pakrantės[9]. Nors didžioji Venesuelos ploto dalis yra į pietus nuo Orinoko upės, ten gyvena tik 5 % populiacijos.

Pasiskirstymas pagal religiją:

Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo (2009 m. apskaičiavimai): 73,61 metų (70,54 vyrams, 76,83 moterims).

Vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas (2001 m. apsk.): 93 % (93,3 % vyrams 92,7 % moterims)

Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.):

  • 0-14 metų: 30,5 % (4 157 194 berniukų ir 4 022 595 mergaičių)
  • 15-64 metų: 64,3 % (8 480 872 vyrų ir 8 754 620 moterų)
  • virš 65 metų: 5,2 % (620 657 vyrų ir 778 905 moterų)[10]

Didžiausi miestai (2005 m. apskaičiavimai):

  1. Karakasas (Caracas) – 3 276 000 gyventojų
  2. Marakaibas (Maracaibo) – 2 063 670
  3. Valensija (Valencia) – 1 385 202
  4. Barkisimetas (Barquisimeto) – 960 000
  5. Marakajus (Maracay) – 850 000
  6. Siudad Guajana (Ciudad Guayna) – 746 606
  7. Barselona (Barselona) – 424 819
  8. Maturinas (Maturín) – 410 967

Kultūra

Kaip ir daugelio kitų Lotynų Amerikos šalių, Venesuelos kultūrą suformavo ispanų, vieninių indėnų kultūrų ir (nedidele dalimi) imigrantų iš Afrikos kultūrų samplaika.

Kolonijiniais laikais Venesueloje buvo būdinga barokinė architektūra, kurios išskirtiniu pavyzdžiu laikomas į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Santa Ana de Koro miestas. Vėliau susiformavo modernioji architektūra ir skulptūra, kurios pavyzdžių gausu Karakaso miesto universiteto centriniuose rūmuose (architektas Carlos Raúl Villanueva). Žymiausiais šalies dailininkais laikomi Arturo Michelena, Cristóbal Rojas, Armando Reverón, pasaulyje žinomi kinetinio meno meistrai Jesús Rafael Soto ir Carlos Cruz-Diez. Žymesni Venesuelos literatūros atstovai yra Rómulo Gallegos, Andrés Bello, Teresa de la Parra, Miguel Otero Silva, Mariano Picón Salas ir kt. Venesueloje populiarūs ir kitose Lotynų Amerikos šalyse paplitę muzikiniai stiliai – salsa, merengė, latina pop, regetonas, rokas. Yra susidarę keletas vietinių liaudies muzikos stilių – gaita zuliana, joropo. Šalyje taip pat plačiai išvystyta klasikinė muzika, o visame pasaulyje garsus yra venesueliečių dirigentas Gustavo Dudamel su savo vadovaujamu Simono Bolivaro simfoniniu orkestru.

Priešingai nei daugelyje kitų Lotynų Amerikos šalių, Venesueloje populiariausia sporto šaka yra ne futbolas, o beisbolas. Šalies beisbolo rinktinė yra viena stipriausių pasaulyje ir yra laimėjusi medalių pasaulio čempionatuose. Futbolas yra antra pagal populiarumą sporto šaka. Venesuelos vyrų futbolo rinktinė vienintelė iš CONMEBOL narių nėra dalyvavusi pasaulio čempionate. Tačiau pastaruoju laikotarpiu rinktinės rezultatai vis gerėja. Taip pat populiarinamas krepšinis. Šalis turi pajėgių sportininkų ir kitose sporto šakose: Formulėje-1 (Pastor Maldonado), fechtavimesi (Rubén Limardo), dviračių treko varžybose ir kt.

Venesuela žymi ir dėl sėkmingų pasirodymų moterų grožio konkursuose – šalies atstovės ne kartą laimėjo „Mis Pasaulis“, „Mis Visata“, „Mis Žemė“ konkursus.

Kita informacija

  • Venesuelos ryšiai
  • Venesuelos transportas
  • Venesuelos karinės pajėgos
  • Venesuelos tarptautiniai santykiai
  • Venesuelos šventės

Nuorodos

  1. An Introduction to Venezuelan Governmental Institutions and Primary Legal Sources, GlobaLex, 2006
  2. Chavez wins chance of fresh term, BBC, 2009-02-16
  3. Country Profile – Venezuela, Convention on Biological Diversity; tikrinta: 2012-08-09
  4. Venezuela Forest Information and Data, Mongabay.com; tikrinta: 2012-08-09
  5. Venezuela, Mongabay.com; tikrinta: 2012-08-09
  6. Venezuela’s Protected Areas, ParksWatch; tikrinta: 2012-08-09
  7. Venezuela > Caracas, Climatemps.com; tikrinta: 2012-08-02
  8. „Indigenous Peoples in Venezuela“. Venezuela Information Office. 2007. Nuoroda tikrinta 2008-01-18.
  9. „Coastal and Marine Ecosystems—Venezuela“ (PDF). EarthTrends Country Profiles. World Resources Institute. 2003. Nuoroda tikrinta 2007-03-10.
  10. https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ve.html CIA pasaulio faktų knyga

Žemėlapiai, laikas, orai

Vikiteka

2001 m. Copa América

2001 m. Copa América – Copa América turnyras, 2001 m. liepos 11-29 d. vykęs Kolumbijoje. Turnyre dalyvavo 12 komandų: 9 CONMEBOL narės bei trys kviestinės komandos iš CONCACAF zonos (Meksika, Hondūras ir Kosta Rika).

Dėl saugumo sumetimų čempionatas Kolumbijoje pradžioje atšauktas, jį pasisiūlė surengti Venesuela. Tačiau vėliau CONMEBOL vadovybė priėmė sprendimą rengti turnyrą Kolumbijoje. Motyvuodamos žaidėjų saugumu dalyvauti atsisakė Argentinos ir Kanados rinktinės. Jų vietoje pakviestos Kosta Rika ir Hondūras. Čempionais tapo šeimininkai kolumbiečiai, finale nugalėję meksikiečius.

2007 m. Copa América

2007 m. Copa América – CONMEBOL surengtas Copa América futbolo turnyras, vykęs birželio 26 – liepos 15 dienomis. Tai pirmasis Copa América čempionatas, vykęs Venesueloje. Turnyre dalyvavo visos Pietų Amerikos zonos rinktinės, bei papildomai pakviestos JAV ir Meksikos rinktinės. Čempionais tapo Brazilijos rinktinė.

Iš grupių turnyro į kitą etapą patenka po 2 geriausias grupių komandas, bei dar dvi geriausios trečias vietas užėmusios rinktinės.

2011 m. Copa América

2011 m. Copa América – CONMEBOL rengiamas Copa América futbolo turnyras, vykęs 2011 m. liepos 3 – liepos 24 dienomis Argentinoje. Nugalėtojais po ilgesnės pertraukos tapo Urugvajaus rinktinė, finale įveikusi Paragvajų.

Abchazija

Abchazija (abch. Аҧсны/Apsni, gruz. აფხაზეთი/Apchazeti) – regionas Kaukaze, , de facto paskelbusi nepriklausomybę, kurią pripažino Rusija, Nikaragva, Venesuela, Nauru, Sirija bei Pietų Osetija ir Padniestrė. Sostinė – Suchumis, oficialios kalbos – abchazų ir rusų (pagal Abchazijos konstituciją); abchazų ir gruzinų (pagal Gruzijos konstituciją). Suskirstyta į 6 provincijas – Gagros, Gudautos, Suchumi, Gulripši, Očamčyros, Gali.

Amazonė (Venesuela)

Amazonės valstija (isp. Estado Amazonas) – valstija, užimanti pietinę Venesuelos dalį. Ribojasi su Bolivaro valstija šiaurėje ir šiaurės rytuose, iš pietų ir rytų supa Brazilija (Roraima ir Amazonė), o vakaruose ribojasi su Kolumbija. Tai 2-a pagal plotą ir 24-a pagal gyventojų skaičių šalies valstija. Administracinis centras – Puerto Ajakučas.

Valstija pavadinta pagal Amazonės upę, nors didžioji valstijos dalis yra Orinoko baseine. 1864 m. sudaryta kaip federalinė valda, o valstija tapo 1994 m.

Brazilija

Brazilijos Federacinė Respublika (portug. República Federativa do Brasil) – valstybė Pietų Amerikos žemyne, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti šio žemyno valstybė. Brazilija yra didžiausia pagal plotą ir gyventojų skaičių portugališkai kalbanti valstybė pasaulyje. Šalis taip pat yra penkta pagal užimamą plotą ir gyventojų skaičių (apie 192 milijonai) pasaulio valstybė.

Šalis užima didelę teritoriją tarp Andų kalnų ir Atlanto vandenyno, bei ribojasi su Urugvajumi, Argentina, Paragvajumi, Bolivija, Peru, Kolumbija, Venesuela, Gajana, Surinamu ir Prancūzijos Gviana.

Brazilija buvo Portugalijos kolonija nuo Pedro Kabralo išsilaipinimo 1500 m. iki nepriklausomybės paskelbimo 1822 m. Iš pradžių tapusi nepriklausoma kaip Brazilijos imperija, respublika su dvejų rūmų įstatymų leidžiamąja valdžia, įkurta 1824 m. ratifikavus pirmąją konstituciją, egzistavo iki 1889 m. Dabartinė Konstitucija Braziliją apibrėžia kaip federalinę respubliką. Federaciją sudaro federalinės teritorijos sąjunga, 26 valstijos bei 5564 savivaldybės.Brazilijos ekonomika yra penkta pasaulyje pagal BVP ir aštunta pasaulyje pagal perkamosios galios paritetą. Šalis laikoma turinti vieną labiausiai augančių ekonomikų pasaulyje.

Copa América

Copa América (Amerikos taurė) – pagrindinės Pietų Amerikos futbolo konfederacijos (CONMEBOL) varžybos, dažniausiai rengiamos kas dveji metai. Varžybose dalyvauja 10 Pietų Amerikos valstybių ir dvi rinktinės, kviečiamos iš kitų konfederacijų. Dalyvaujančios Pietų Amerikos rinktinės:

Brazilija

Argentina

Urugvajus

Paragvajus

Čilė

Peru

Ekvadoras

Bolivija

Kolumbija

Venesuela

Gajana

Gajanos Respublika (Gajana) – valstybė Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje. Ribojasi su Surinamu rytuose, Brazilija pietuose, Venesuela vakaruose, Atlanto vandenynu šiaurėje.

Gajanos vardas kilęs iš vietos indėnų kalbos ir reiškia „Daugelio vandenų kraštas“, mat ją kerta ne viena upė, įtekanti į Atlanto vandenyną.

Grenada

Grenada – salų valstybė Karibų jūroje. Grenada pietryčiuose ribojasi su Trinidadu ir Tobagu, pietvakariuose su Venesuela ir šiaurės rytuose su Sent Vinsentu ir Grenadinais.

Grenada taip pat dažnai vadinama „prieskonių sala“, nes būtent Grenada yra viena didžiausių muskato vaisių ir miltelių eksportuotoja pasaulyje.

Grenada užima 344 km² plotą, joje gyvena apie 110 000 gyventojų. Šalies sostinė ir didžiausias miestas yra Sent Džordžas.

Kolumbija

Kolumbijos Respublika (Kolumbija) – valstybė Pietų Amerikos šiaurės vakaruose. Ribojasi su Venesuela ir Brazilija rytuose, Ekvadoru ir Peru pietuose, Panama vakaruose, taip pat su Ramiuoju vandenynu ir Karibų jūra.

Kuba

Kubos Respublika (Kuba) – salų valstybė tarp Karibų jūros, Meksikos įlankos ir Atlanto vandenyno. Kubos valstybę sudaro pagrindinė sala Kuba, Chuventudo sala ir kelios mažų salų grupės. Havana yra didžiausias miestas ir valstybės sostinė. Kubos Santjagas yra antras pagal dydį miestas. Kubos šiaurėje yra JAV ir Bahamos, Meksika į vakarus, Kaimanų salos ir Jamaika į pietus, Haitis ir Dominikos Respublika į pietryčius.

1492 m. Kristupas Kolumbas išsilaipino Kubos saloje ir paskelbė ją Ispanijos karalystės dalimi. Kuba liko ispanų valdžioje iki ispanų-amerikiečių 1898 m. karo galo. 1902 m. gavo JAV pripažinimą. Nuo 1953 iki 1959 m. Kuboje įvyko Kubos revoliucija ir buvo pašalinta Fulgensijaus Batistos diktatūra. Kiek veliau Fidelis Kastro sukūrė naują valdžią. Dabartinė Kubos valdžia laikoma autoritarine.

Kuboje gyvena daugiau kaip 10 milijonų žmonių, ir sala yra pati didžiausia pagal gyventojų skaičių ir plotą Karibuose. Jos kultūra remiasi aborigenų, ispanų, Afrikos vergų ir JAV kultūra.

Kuboje yra 99,8 % raštingumo lygis, naujagimių mirtingumas žemesnis už kai kurias išsivysčiusias šalis, vidutinė gyvenimo trukmė – 77 metai.

Miranda (valstija)

Miranda (isp. Miranda) – valstija, esanti šiaurinėje Venesuelos dalyje. Ribojasi iš pietų su Ansoategiu, Gvariku ir Aragva, šiaurės vakaruose ribojasi su sostinės apygarda ir Vargasu, o iš šiaurės rytų skalauja Karibų jūra. Tai 17-a pagal plotą ir 2-a pagal gyventojų skaičių šalies valstija. Administracinis centras – Los Tekesas.

Valstija pavadinta vieno iš Venesuelos nepriklausomybės veikėjų Fransisko de Mirandos garbei.

Mis Pasaulis 1955

Mis Pasaulis 1955 – penktoji konkurso Mis Pasaulis ceremonija, vykusi Londone. Kokurse pirmą kartą laimėjo atstovė iš Pietų Amerikos.

Roraima

Roraima (portug. Roraima) – labiausiai į šiaurę nutolusi ir mažiausiai apgyvendinta Brazilijos valstija. Ribojasi su Amazonės valstija pietuose, su Venesuela – šiaurėje, su Gajana – rytuose. Sostinė – Boa Višta.

Simón Bolívar

Simonas Bolivaras (isp. Simón Bolívar, pilnas vardas: isp. Simón José Antonio Bolívar y Palacios; 1783 m. liepos 24 d. Karakasas, Venesuela – 1830 m. gruodžio 17 d. Santa Marta, Kolumbija) – viena ryškiausių Pietų Amerikos istorinių asmenybių, žymus karvedys ir politikas.

XIX a. pradžioje vadovavo nepriklausomybėms kovoms, po kurių iš ispanų jungo išsivadavo kelios žemyno kolonijos – Venesuela, Naujoji Granada (dabar – Kolumbija ir Panama), provincija Kito (dabar – Ekvadoras) ir Peru. Viena iš Peru provincijų jo garbei vėliau buvo pavadinta Bolivija ir tapo nepriklausoma. 1819 metais išvaduotąsias šalis ėmė jungti į Didžiąją Kolumbijos federaciją, iki 1830 m. buvo jos prezidentu. Ispaniškai kalbančiose Pietų Amerikos šalyse iki šiol vadinamas Išvaduotoju (El Libertador).

P. Amerikoje ilgą laiką klestėjo S. Bolivaro kultas. Revoliucionieriaus vardas įamžintas šalių, provincijų, miestų, gatvių, piniginių vienetų pavadinimuose. Jo asmenybei skirta daugybė meno kūrinių, pastatyta paminklų.

Detaliau nagrinėjant S. Bolivaro biografiją galima išskirti šiuos etapus:

Ankstyvieji metai,

Nepriklausomybės kovos,

Didžiosios Kolumbijos federacija (1819–1830),

Simono Bolivaro kultas,

Šeima ir palikuonys.

Sukrė (valstija)

Sukrė (isp. Sucre) – valstija, esanti šiaurės rytinėje Venesuelos dalyje. Ribojasi su Ansoategiu ir Monagasu pietuose. Iš šiaurės skalauja Karibų jūra ir Parijos įlanka. Tai 14-a pagal plotą ir 10-a pagal gyventojų skaičių šalies valstija. Administracinis centras – Kumana.

Valstija pavadinta vieno iš Lotynų Amerikos išvaduotojų, Antonijo Chosė de Sukrės garbei.

UTC-4

UTC-4 – viena iš pasaulio laiko juostų, einanti keturiomis valandomis vėliau už pasaulinį laiką. Driekiasi per Amerikos rytus.

Išskiriamos šios UTC-4 laiko juostos zonos:

Kaip standartinis laikas, visus metus

Angilija

Antigva ir Barbuda

Barbadosas

Dominika

Grenada

Montseratas

Sent Kitsas ir Nevis

Sent Lusija

Sent Vinsentas ir Grenadinai

Trinidadas ir Tobagas

Venesuela

Didžiosios Britanijos Mergelių salos

Puerto Rikas

Mergelių salos (JAV)

Aruba

Dominikos Respublika

Gvadelupa

Martinika

Nyderlandų Antilai

Bolivija

Gajana

Brazilija (vakarai)

Akrė, Amazonė, Rondonija, Roraima

Kanada

Kvebekas (į rytus nuo 63° v.ilg.)Kaip standartinis laikas, šiaurės pusrutulio žiemą

Kanada

Nova Skotija, Naujasis Braunsvikas, Princo Edvardo sala, Labradoras (išskyrus rytinį pakraštį)

Bermuda (JK)

Grenlandija (šiaurės vakarai)Kaip standartinis laikas, pietų pusrutulio žiemą

Argentina

San Luisas

Brazilija (pietvakariai)

Mato Grosas, Pietų Mato Grosas

Čilė

Paragvajus

Falklando salosKaip vasaros laikas, šiaurės pusrutulyje

Bahamai

Kuba

Terkso ir Kaikoso salos

Kanada

Nunavutas (rytai), Ontarijas (didžioji dalis), Kvebekas (didžioji dalis)

Jungtinės Amerikos Valstijos (rytai)

Konektikutas, Delaveras, Kolumbijos apygarda, Džordžija, Meinas, Merilandas, Masačiusetsas, Naujasis Hampšyras, Naujasis Džersis, Niujorkas, Šiaurės Karolina, Ohajas, Pensilvanija, Rod Ailandas, Pietų Karolina, Vermontas, Virdžinija, Vakarų Virdžinija, Florida (didžioji dalis), Indiana (didžioji dalis), Mičiganas (didžioji dalis), Kentukis (rytai), Tenesis (rytai)

Venesuelos fuerte bolivaras

Fuerte bolivaras (Bs. F) – Venesuelos piniginis vienetas (valiuta), lygus 100 sentimų. ISO 4217 kodas - VEF.

Venesuelos vyrų futbolo rinktinė

Venesuelos vyrų futbolo rinktinė – Venesuelos Bolivaro Respubliką atstovaujanti futbolo komanda, valdoma Venesuelos Futbolo Federacijos (Federación Venezolana de Fútbol).

Venesuela – istoriškai ir statistiškai pati silpniausia Pietų Amerikos regiono futbolo ekipa, nė karto nepatekusi į pasaulio čempionatą. Didžiausias pasiekimas – 4 vieta Copa América čempionate 2011 m.

Nuvola apps kweather.svg Karakaso klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vidutinė temperatūra °C 19,5 19,5 21 22 22 22 22 22 22 22 21 20 21,1
Krituliai mm 22 15 10 32 95 106 97 112 94 122 86 44 835
Duomenys: Venesuelos klimatas, Karakasas[7] 2012 08 02

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.