Velykos

Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).

Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Kai kurių supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties, o ne prisikėlimo diena, nes būtent mirdamas Kristus išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmes.

Velykos, kaip ir kitos krikščioniškos šventės, yra perėmę pagoniškų elementų, pvz., Velykų kiaušiniai, Velykų zuikiai, Velykų bobutė, Vėlykė.

Velykų data

Velykų data yra kintanti ir priderinta prie žydų šventės, kurios data nustatoma pagal mėnulio kalendorių.

Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio; data įvairiais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos.

2025 m. balandžio 20 d.

Velykų liturgija

Katalikų Bažnyčioje Velykų šventimas prasideda Didįjį Ketvirtadienį ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį, iki Kristaus žengimo į dangų šventės. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį einami kryžiaus keliai, minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis. Didįjį Penktadienį Bažnyčia yra paskelbusi griežto pasninko dieną. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis. Nakties tamsoje švenčiama iškilminga „nakties, šviesesnės už dieną“ liturgija, bažnyčiose susirinkę tikintieji apšviečia aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis. Šios nakties apeigų prasmė – prisipažinti esant kaltiems ir savo kaltėje, tamsybėje, pamatyti tikrąją šviesą, kuri nėra pastebima būnant dienoje, viduje manant, kad nesame nusidėję. Šių apeigų metu skaitoma ypač daug Šventojo Rašto ištraukų, kuriose pranašaujamas Mesijo atėjimas ir visus žmones atpirksianti dieviška, atsiduodanti meilė, giedamos psalmės. Velyknakčio kulminacija – prisikėlimo žinia. Nuo šio momento galima vėl groti vargonais, kas katalikų bažnyčiose yra draudžiama per Didįjį Tridienį.

Pievenu velykzydziai.2007-04-08
Pievėnų bažnyčioje išlikęs vienintelis Europoje tetralizuotas velykžydžių budėjimas

Papročiai

Dalis Velykų papročių – eiti anksti ryte į bažnyčią, eiti aplink bažnyčią paminint Kristaus nueitą kančių kelią ir pan. – tai krikščionybės suformuoti papročiai.

Likę papročiai – marginti kiaušiniai, lalavimai ir kt. – kilę iš pagonių pavasario gamtos atgimimo šventės.

Pavadinimo kilmė

Lietuvių kalbos žodžio Velykos etimologija sietina su daugelyje slavų kalbų, išskyrus rusų, šiai šventei įvardyti vartojamu žodžių junginiu, kurio reikšmė yra didžioji diena/naktis: Великдень (ukrainiečių), Великден (bulgarų), Вялікдзень (baltarusių), Wielkanoc (lenk.), Velikonoce (čekų), Velikanoč (slovėnų). Latvių kalboje slaviškas skolinys „didžiosios dienos“ tapo Lieldienas. Europoje daugumoje kalbų Velykos vadinamos žodžiais, kurių etimologinė kilmė siejama su hebrajų k. žodžiu pesach, reiškiančiu izraelitų išėjimo iš Egipto minėjimo šventę pagal Senajį Testamentą, gr. Pascha, (Πάσχα), italų pasqua, isp. pascua, prancūzų pâques, rusų пасха, rumunų paşti, švedų påsk, ol. pasen, suomių pääsiäinen. Kai kas Lietuvoje bando sieti Velykų pavadinimą su žodžiu vėlė – teigiama, kad pavadinimų sutapimas gali būti dėl žodžių atrakcijos.

Nuorodos

Vikiteka

Tradicinės lietuvių kalendorinės šventės
Adventas · Kūčios · Kalėdos · Trys karaliai · Mėsiedas · Grabnyčios · Užgavėnės · Pelenų diena · Gavėnia · Verbų sekmadienis · Didžioji savaitė · Velykos · Atvelykis · Šeštinės · Sekminės · Devintinės · Žolinė · Vėlinės (Ilgės)
Svarbesnės šventųjų dienos: Kazimierinės (03.04) ·
Juozapinės (03.19) · Šv. Stanislovas (04.11) · Jurginės (04.23) · Joninės (Rasos) (06.24) · Petrinės ir Povilinės (06.29) · Šv. Rokas (08.16) · Šv. Baltramiejus (08.24) · Mykolinės (09.29) · Visi šventieji (11.01) · Šv. Martynas (11.11)
Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
1818 m.

1818 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

61-oji Oskarų teikimo ceremonija

61-oji Oskarų teikimo ceremonija vyko 1989 m. kovo 29 d. Los Andžele. Kadangi kovo 26-ąją dieną vyko Velykos, renginys buvo perkeltas į trečiadienį. Ceremonijoje nebuvo vieno oficialaus vedėjo.

Daugiausia – keturis – Oskarus laimėjo filmas „Lietaus žmogus“, tarp kurių buvo ir geriausio metų filmo, režisieriaus, aktoriaus bei scenarijaus apdovanojimai.

Atvelykis

Atvelykis – pirmasis sekmadienis po Velykų, aštuntoji diena po Kristaus prisikėlimo, užbaigianti velykinę savaitę.

Tradiciškai iki Atvelykio būtinai reikėdavo aplankyti savo krikštavaikius, apdovanoti juos margučiais ir kitomis dovanomis. Per Atvelykį pasimatoma su giminėmis, jeigu dėl kažkokių priežasčių nepavyko pasimatyti per Velykas. Šią dieną vėl dažomi kiaušiniai (anksčiau kaime dažydavo visus kiaušinius, kuriuos per savaitę sudėjo vištos), ridenami margučiai, supamasi sūpynėse. Kiaušinius per Atvelykį daužo tik vaikai.

Tądien daugiausiai dėmesio skiriama vaikams, todėl Atvelykis kartais vadinamas vaikų Velykomis arba Velykėlėmis.

Balandžio 8

Balandžio 8 yra 98-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 99-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 267 dienos.

Didžioji savaitė

Didžioji savaitė – paskutinė savaitė prieš Velykas. Kiekvienais metais šios datos laikas skirtingas ryšium su tuo, kad skiriasi pavasario lygiadienio skaičiavimas pagal Julijaus ir Grigaliaus kalendorius.

Geltona

Geltona spalva – šviesos, kurios bangos ilgis yra tarp 565 nm ir 590 nm spalva. Viena iš trijų pagrindinių spalvų.

Geltoną spalvą matome tuomet, kai objektą apšviečiame balta (raudona + žalia + mėlyna), šis absorbuoja mėlyną, o atspindi raudoną ir žalią (akis absorbuoja). Dėl to geltona spalva dar vadinama antimėlyna spalva.

Geltoni karotenoidai luteinas (E161b) ir zeaksantinas (E161h) sudaro apie 50 % visų akies tinklainėje randamų karotenoidų. Jie vieninteliai karotenoidai, kurie apylygiais kiekiais randami akies geltonojoje dėmėje. Geltonoji dėmė (lot. macula lutea) – šviesai jautriausia akies tinklainės 2 mm skersmens sritis, garantuojanti aštrų rėgėjimą (turi tik kolbeles). Luteinas ir zeaksantinas absorbuoja žalingą mėlyną šviesą, apsaugo dėmę nuo degeneracijos ir kataraktos.

Katalikybė

Katalikybė (gr. καθολικός, „bendras“) – Katalikų bažnyčios mokymo turinys, tikėjimo, moralės, religinio gyvenimo ir normų visuma, jų praktinis taikymas ir plėtojimas, stambiausia Krikščionybės šaka. Katalikybės doktriną sudaro svarbiausios krikščionybės tikėjimo tiesos. Katalikybę išpažįstantys asmenys laiko, jog priklausymas Jėzaus Kristaus įsteigtai visuotinei Bažnyčiai yra tikrasis kelias į Dievą. Katalikybę išpažįstantieji vadinami katalikais arba Romos katalikais. 2011 m. išleistame Popiežiškajame žinyne nurodoma, kad 2009 m. pabaigoje katalikų skaičius pasaulyje išaugo 15 milijonų ir pasiekė 1,181 milijardo. Kai kuriose šalyse – Ispanijoje, Lenkijoje, Airijoje – jie sudaro absoliučią tikinčiųjų daugumą. Katalikybė labiausiai paplitusi religija ir Lietuvoje.

Koptų kalendorius

Koptų kalendorius (dar yra vadinamas Aleksandrijos kalendoriumi) – tai kalendorius, kuris iki šių laikų yra naudojamas Egipte bei Koptų ortodoksų bažnyčioje kaip liturginis kalendorius.

Linksmos Velykos

Linksmos Velykos (pranc. Joyeuses Pâques ) – 1984 m. Prancūzijoje sukurta komedija.

Liturginiai metai

Liturginiai metai – krikščionių metai, religinių švenčių ciklas. Kitaip nei įprasti metai, liturginiai metai prasideda Kalėdų laikotarpiu. Liturginių metų pradžia laikoma Advento pradžia, o pabaiga – Sekminės. Krikščionių metuose yra trys pagrindinės šventės: Šv. Kalėdos, Šv. Velykos ir Sekminės.

Be pagrindinių švenčių krikščionys turi daugybę kitų šventadienių. Krikščionybėje kiekvienas sekmadienis yra šventa diena ir nedidelė šventė. Velykos ir Sekminės visada vyksta sekmadieniais.

Mėsiedas

Mėsiedas - laikotarpis nuo Kalėdų iki Užgavėnių, kai kur nuo Trijų Karalių iki Užgavėnių. Mėsiedo ilgumas priklauso nuo to, kada bus Užgavėnės. Tai laikas, kai didieji darbai pabaigti, o nauji dar toli. Todėl valstiečiams ir samdiniams buvo poilsio ir pramogų laikas. Žiemą kaime daug vestuvių, ir šiaip vieni kitus lanko, važinėja pas gimines. Tik besiruošiantys statytis pjauna mišką, nes žiemą, kai medžiai miega, tvirčiausia mediena.

Pascha

Pascha (Pesachas) (hebr. ‏פסח‏‎, aram. Pas-cha (Velykos, praėjo pro šalį

)) – viena svarbiausių Judaizmo religinių metinių švenčių žydams.

Pavasaris

Pavasaris – vienas iš keturių metų laikų vidutinio klimato zonose. Pavasarį pražysta dauguma augalų, sugrįžta migruojantys paukščiai.

Pavasario pavadinimas siejamas su paskesnio metų laiko „vasaros“ pavadinimu, prie kurio pridedamas priešdėlis pa-, reiškiantis buvimą šalia.

Astronomiškai pavasaris prasideda pavasario lygiadieniu (apie kovo 20 d. Šiaurės pusrutulyje ir rugsėjo 23 d. Pietų pusrutulyje). Meteorologiniu požiūriu, Šiaurės pusrutulyje pavasariu laikomi kovo, balandžio ir gegužės mėnesiai, o Pietų pusrutulyje – rugsėjis, spalis ir lapkritis. Bet airiškame kalendoriuje pavasariu laikomi vasaris, kovas ir balandis.

Pelenų diena

Pelenų diena, Peleninė, Pelenija – pirmoji diena po Užgavėnių, pirmoji Gavėnios diena.

Pelenų dieną bažnyčioje žmonėms ant galvų barstomi pelenai, primenant, kad žmogus iš dulkių gimęs, dulkėmis ir pavirsiąs. Pelenų dieną nepriimta dirbti, ilgai miegoti, kad lempų degti nereiktų, net nepriimta išeiti iš namų.

Vikiteka

Sekmadienis

Sekmadienis yra savaitės diena tarp šeštadienio ir pirmadienio. Tai yra antroji ir paskutinė savaitgalio diena.

Kai kuriose šalyse sekmadienis yra pirmoji savaitės diena (pvz., JAV), ši tradicija kilo iš senovės žydų bei senovės Egipto kultūrų. Kitose šalyse tai yra paskutinė savaitės diena.

Katalikų šalys sekmadienį laiko šventa diena, laikoma, kad šią dieną nereikėtų dirbti.Pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena

Pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena

Pirmasis sekmadienis po pavasario lygiadienio per mėnulio pilnatį – Šv. Velykos

Serbija

Serbija, oficialiai Serbijos Respublika (serb. Република Србија arba Republika Srbija) – Balkanų respublika pietryčių Europoje. Ribojasi su Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Makedonija ir Juodkalnija.

Visų šventųjų diena

Visų šventųjų diena – po mirties paskelbtų šventaisiais atminimo ir pagerbimo diena, minima lapkričio 1 d.

Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldžiamasi. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IV VII a. pradžioje. 998 m. popiežius Grigalius šventę papildė lapkričio 2-ąja, skirta pagerbti mirusiuosius - Lietuvoje tą dieną minimos Vėlinės, ir abi šventės visuomenėje neretai minimos kaip viena.

Lapkričio 1 d. Romos katalikų bažnyčia visada skelbė privaloma švente. Sąjūdžio metais Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. buvo priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena.

Lenkijoje, Čekijoje, Švedijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Lietuvoje, Kroatijoje, Austrijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje yra tradicija šią dieną deginti žvakeles ir lankyti artimųjų kapus.

Vikiteka

Šeštinės

Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems.

Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis.

Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Prieš Kryžiaus dienas merginos apvainikuodavo numatytus lankyti kryžius.

Vikiteka

Žolinė

Žolìnė (Žõlinė) švenčiama rugpjūčio 15 d. Dar vadinama Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmėmis. Šventės ištakos – Jeruzalė, IV a. pab. (Rytų Bažnyčioje šventės pavadinimas Dormitio – „Užmigimas“). Tai pati seniausia ir garbingiausia šv. Marijos šventė.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.