Užbaikalė

Užbaikalė (rus. Забайкалье) – gamtinė sritis Rusijoje, į rytus nuo Baikalo ežero. Tęsiasi ~1000 km nuo Patomo ir Šiaurės Baikalo kalnynų šiaurėje iki Rusijos-Mongolijos sienos pietuose, ir nuo Baikalo ežero iki Šilkos ir Argūnės santakos bei Oliokmos upės rytuose. Charakteringi vidutinkalnių kalnagūbriai (Daūrijos, Malchos, Oliokmos), atskirti tarpukalnių dubumų (Barguzino, Angaros aukštupio, Mujos-Kuandos). Šiaurėje ir vakaruose išsiskiria smarkiai suskaidyti aukštikalnių tipo Stano kalnyno kalnagūbriai su ledynais. Pietuose driekiasi Borščiovo ir Jablono kalnagūbriai, o centrinėje dalyje plyti Vitimo plokščiakalnis. Išplitęs amžinasis įšalas ir su juo susijusios solifliukcinės reljefo formos.

Klimatas ryškiai žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -23 °C pietuose iki -33 °C šiaurėje, tačiau kartais gali nukristi iki -58 °C. Vasara trumpa, aukštikalnėse vėsi. Liepą dubumose temperatūra svyruoja tarp 10-20 °C, o aukštikalnėse 5-7 °C. Kritulių kiekis labai priklauso nuo šlaitų krypties. Daugiausia kritulių tenka pietrytiniams iš šiaurės vakariniams šlaitams (700–1000 mm), tuo tarpu dubumose tesiekia 250–300 mm per metus. Upės priklauso Baikalo, Lenos, Amūro baseinams: Vitimas, Oliokma, Šilka, Argūnė, Čara. Telkšo Gusinjės, Jeravnojės, Beklemiševo ežerai.

Vyrauja taiga, besikaitaliojant su stepių plotais. Aukštikalnėse – kalnų tundra. Įsteigti Baikalo, Barguzino, Sochoindo rezervatai.[1]

Užbaikalės regione įsikūrusi Buriatija ir Užbaikalės kraštas, dalis Jakutijos.

Šaltiniai

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 150–151 psl.

Vikiteka

Altajaus kraštas

Altajaus kraštas yra Rusijoje, prie sienos su Kazachija. Įkurtas 1937 m.

Daūrija

Daūrija (rus. Даурия) – regionas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, apimantis dalį Užbaikalės ir (iki XVII a.) – vakarinę Paamūrės dalį. Kraštą rusai taip pavadino pagal ten gyvenusią tautą daūrus.

Daūrijos dalys:

Baikalo Daūrija – pietinė Užbaikalė iki Jablonovo kalnagūbrio

Selengos Daūrija – teritorijos į rytus nuo Selengos

Nerčinsko Daūrija – teritorijos į rytus nuo Jablonovo kalnagūbrio1987 m. čia buvo įkurtas rezervatas, siekiant apsaugoti Pietų Sibiro stepes ir pelkynus. 1997 m. šis regionas buvo įtrauktas į UNESCO biosferos rezervatų sąrašą.2017 m. Daūrijos kraštovaizdžiai Rusijoje ir Mongolijoje buvo įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Irkutsko sritis

Irkutsko sritis (rus. Иркутская область) – Rusijos sritis, esanti pietryčių Sibire, Angaros, Lenos ir Žemutinės Tunguskos baseinuose. Srities teritorija – 767 900 km². Administracinis srities centras – Irkutskas.

Į sudėtį anksčiau įėjo Ust Ordos Buriatų autonominė apygarda. 2008 m. ji panaikinta.

Ivanovo sritis

Ivanovo sritis yra Rusijos vakaruose. Centras – Ivanovas.

Jaroslavlio sritis

Jaroslavlio sritis yra Rusijos europinėje dalyje. Centras – Jaroslavlis.

Kalugos sritis

Kalugos sritis (rus. Калужская область) − Rusijos vakaruose esanti sritis. Ribojasi su Maskvos, Tulos, Briansko, Smolensko ir Oriolo sritimis.

Kirovo sritis

Kirovo sritis (rus. Кировская область) yra Rusijos federalinis subjektas (sritis). Administracinis centras – Kirovas.

Komijos Respublika

Komijos respublika (rus. Республика Коми) – federacinė respublika Rusijos europinės dalies šiaurės rytuose į vakarus nuo Uralo kalnų.

Leningrado sritis

Leningrado sritis (rus. Ленинградская область) – federacinė sritis šiaurės vakarų Rusijoje. Vakaruose ribojasi su Estija ir Suomija (bei jas skiriančia Suomijos įlanka), šiaurėje – su Karelija, rytuose – su Vologdos sritimi, pietuose – su Pskovo ir Novgorodo sritimis. Administracinis centras – Sankt Peterburgas (tačiau sričiai nepavaldus).

Mordvija

Mordvija (rus. Мордовия) – respublika Rusijoje. Sostinė – Saranskas.

Oriolo sritis

Oriolo sritis (rus. Орловская область) yra Rusijos europinės dalies pietvakariuose, Centrinėje federalinėje apygardoje.

Oriolo sritis sudaryta 1937 m. rugsėjo 27 d. Srities plotas – 24 700 km². Gyventojų – 833 800 (2006). Administracinis centras – Oriolas. Srities gubernatorius – Jegoras Strojevas (Егор Строев).

Oriolo sritis užima Vidurio Rusijos aukštumos centrinę dalį, išraižytą upių slėnių, griovų ir raguvų. Sritis yra miškastepių zonoje. Dirvožemiai daugiausia juodžemiai, yra pilkžemių.

Didžiausios upės − Oka, Sosna.

Didžiausi miestai:

Oriolas (Орёл)

Livnai (Ливны)

Mcenskas (Мценск)

Bolchovas (Болхов)Oriolo sritis suskirstyta į 24 rajonus:

Bolchovo rajonas (Болховский район)

Chotyneco rajonas (Хотынецкий район)

Dmitrovsko rajonas (Дмитровский район)

Dolžansko rajonas (Должанский район)

Glazunovkos rajonas (Глазуновский район)

Kolpnų rajonas (Колпнянский район)

Korsakovo rajonas (Корсаковский район)

Krasnaja Zaria rajonas (Краснозоренский район)

Kromų rajonas (Кромский район)

Livnų rajonas (Ливенский район)

Maloarchangelsko rajonas (Малоархангельский район)

Mcensko rajonas (Мценский район)

Novoderevenkovo rajonas (Новодеревеньковский район)

Novosilio rajonas (Новосильский район)

Oriolo rajonas (Орловский район)

Pokrovskojės rajonas (Покровский район)

Šablykino rajonas (Шаблыкинский район)

Soskovo rajonas (Сосковский район)

Sverdlovsko rajonas (Свердловский район)

Trosnos rajonas (Троснянский район)

Uricko rajonas (Урицкий район)

Verchovo rajonas (Верховский район)

Zalegoščės rajonas (Залегощенский район)

Znamenskojės rajonas (Знаменский район)

Penzos sritis

Penzos sritis (rus. Пе́нзенская о́бласть, Penzenskaya oblast) yra Rusijoje, Pavolgio federalinėje apygardoje. Sostinė Penza.

Plotas: 43 200 km². Gyventojų skaičius: 1 452 941 (2002 m.)

Rostovo sritis

Rostovo sritis (rus. Ростовская область) - tai sritis Rusijoje, Pietų federalinėje apygardoje. Srities plotas yra 100 800 km², o gyventojų skaičius 4 404 013 žmonės (2002)

Rusijos autonominės sritys

Rusijos autonominės sritys - 1 Rusijos Federacijos subjektas (Žydų autonominė sritis) iš 83 turi autonominės srities (rus. автономной областью) statusą.

Rusijos federaciniai miestai

Rusijos Federaciją sudaro 84 federaliniai subjektai, iš kurių 2-3 yra federaliniai miestai.

Du iš jų yra didžiausi miestai Rusijoje, savo laiku buvę sostinėmis:

Pats didžiausias miestas bei sostinė Maskva;

Antras pagal dydį miestas ir kultūrinė bei istorinė Rusijos sostinė Sankt Peterburgas;

Trečio statusas yra neapibrėžtas dėl Krymo krizės. Po 2014 m. Rusijos Federacijai prisijungus nepriklausoma nuo Ukrainos pasiskelbusia buvusią Krymo autonominę respubliką, Sevastopolio miestas gavo federalinio miesto statusą. Vis dėlto, kadangi Vakarų valstybės nepripažįsta aneksijos, tai nėra Rusijos dalis, tai yra, ne federalinis miestas. Dėl šios situacijos, miesto, kaip ir viso regiono, statusas lieka neapibrėžtas, kai de facto teritorija priklauso Rusijai, nors de jure - Ukrainai.

Rusijos sritys

Rusijos sritys – 46 Rusijos Federacijos subjektai iš 83 turi srities statusą. Šiuo metu Rusijos Federacijos subjektai kraštai ir sritys neturi juridinių skirtumų išskyrus pavadinimą.

Tiele

Tiele (kin. 鐵勒, pinyin: Tiĕlè), dar žinomi kaip Čile (kin. 敕勒, pinyin: Chilè), Tele (kin. 特勒, pinyin: Telè), Gaoče (kin. 高車, pinyin: Gaoche) – senovės kinų šaltiniuose minima tiurkiškos kilmės senovės tauta, kuri IV–VIII a. gyveno šiaurinėje Mongolų plynaukštėje (dab. šiaurės Mongolija ir Rusijos Užbaikalė), Džungarijoje ir Žetisu. Ši tauta greičiausiai buvo gimininga anksčiau čia minimiems dinglingams. Kinijoje jie buvo laikomi viena ir ta pačia tauta.

Tiele buvo tiesioginiai karlukų, tokuz-ogūzų ir kitų tiurkų genčių protėviai.

Tomsko sritis

Tomsko sritis (rus. Томская область) – federacinė sritis centrinėje Rusijoje, vakarų Sibire. Įeina į Sibiro federacinę apygardą. Administracinis centras – Tomskas.

Tulos sritis

Tulos sritis (rus. Тульская область) – sritis Rusijoje, Centrinėje federacinėje apygardoje. Šiaurėje ribojasi su Maskvos sritimi, rytuose – su Riazanės, pietuose – su Lipecko ir Oriolo, vakaruose – su Kalugos sritimi. Administracinis centras – Tula.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.