Toledas

Toledas
isp. Toledo
   
Escudo de la Ciudad de Toledo
   
   
Bandera de Toledo
   
Toledo Skyline Panorama, Spain - Dec 2006
Toledo panorama. Dešinėje - katedra, kairėje - Alkasaro tvirtovė
Toledas (Ispanija)

Toledas
39°51′0″ š. pl. 4°1′0″ v. ilg. / 39.85000°š. pl. 4.01667°r. ilg.Koordinatės: 39°51′0″ š. pl. 4°1′0″ v. ilg. / 39.85000°š. pl. 4.01667°r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Ispanijos vėliava Ispanija
Regionas: Kastilijos ir La Mančos regionas Kastilijos ir La Mančos regionas
Provincija: Toledo provincija
Meras: Emiliano García-Page Sánchez
Gyventojų: 82 291
Plotas: 232,1 km²
Tankumas: 355 žm./km²
Tinklalapis: [1]
Kirčiavimas: Tolèdas
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 379

Toledas – miestas centrinėje Ispanijoje, Kastilijoje, prie Tacho upės, 70 km į pietus nuo Madrido. Provincijos centras. Toledas vienas svarbiausių istorinių ir kultūrinių Ispanijos centrų. Yra XIII a. katedra, Santa María la Blanca ir El Transito sinagogos, mečetė. Alcázar de Toledo tvirtovė – Karolio I (Karolio V, Šv. Romos imperijos imperatoriaus) rūmai-tvirtovė stovi ant buvusių romėnų, vestgotų ir musulmonų tvirtovių pamatų.

Istorija

Toledas (lot. Toletum) buvo vestgotų Ispanijos karalystės sostine.

VIII a. miestą užėmė maurai ir prijungė prie Kordobos kalifato. Šiam subyrėjus, Toledas XI a. suklestėjo kaip nepriklausoma valstybė (taifa), viena didžiausių iš visų tuometinių taifų. Tolede (tada vadintas Tulaytulah) klestėjo tiek arabų, tiek žydų, tiek europiečių kultūros.

1085 m. Alfonsas VI grąžino miestą krikščioniams ir vėliau pavertė Kastilijos sostine. Toledas buvo svarbus ginklų gamybos centras. 1561 m. sostinę perkėlus į Madridą Toledo reikšmė sumenko.

1986 m. miestas dėl savo kultūrinės, istorinės ir architektūrinės reikšmės įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Al-Andalusijos taifa
Tulaitulah طليطلة
Provincija Toledas
Egzistavo: 10101085 m.
Prijungta prie: Kastilija
Dinastija: Jaisidai, Matijidai, Danunidai
Taifas2
Toledo
Andalus-orn
XI a.: Albarasinas | Algarvė | Algeciras | Almerija | Alpuentė | Arkosas | Badachosas | Cherika | Denija | Granada | Karmona | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | Mertola | Molina | Moronas | Mursija | Murviedras ir Saguntas | Niebla | Ronda | Saragosa | Segorbė | Seuta | Sevilija | Silvesas | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija
XII a.: Almerija (II) | Arkosas (II) | Badachosas (II) | Becha ir Evora | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | Guadiksas ir Baza | Karmona (II) | Malaga (II) | Mertola (II) | Mursija (II) | Niebla (II) | Purčena | Ronda (II) | Santaremas | Segura | Silvesas (II) | Tavira | Techada | Valensija (II)
XIII a.: Archona | Baesa | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | Niebla (III) | Oriuela | Valensija (III)
Alejandro Toledo

Alechandras Toledas (Alejandro Celestino Toledo Manrique; g. 1948 m. kovo 28 d. Kabanoje, Ankaše) – Peru ekonomistas ir politikas, 2001–2006 m. Peru prezidentas.

Centristinės partijos Perú Posible narys. Savo valdymo laikotrapiu stiprino ryšius su JAV, atliko ekonomines reformas siekiant sumažinti skurdą ir bedarbystę.

Algarvė

Algarvė (portug. Algarve, iš arab. al-gharb – 'Vakarai') – regionas pietų Portugalijoje. Jos kraštovaizdis ir kultūra šiek tiek skiriasi nuo likusios Portugalijos. Dabar Algarvė yra ypač turistinė ir savo išvaizda primena Ispanijos ar Turkijos turistines pakrantes. Plotas 5412 km². Gyventojų skaičius – 410 tūkst. Pagrindiniai miestai – Faras ir Portimaunas.

Viduramžiais Portugalija oficialiai vadinosi Portugalijos ir Algarvės karalyste (vėliau Jungtine Brazilijos, Portugalijos ir Algarvės Karalyste).

Eskorialis

Eskorialis (isp. El Escorial) – istorinė Ispanijos karalių rezidencija, esantis San Lorenso mieste, maždaug 45 kilometrus nuo Madrido. Šioje vietoje veikė sykiu vienuolynas, bazilika, karalių rūmai, panteonas, biblioteka, muziejus, universitetas ir ligoninė.

Ispanija

Ispanijos Karalystė – valstybė Europos pietvakariuose, Pirėnų pusiasalyje. Ribojasi su Portugalija vakaruose, Prancūzija bei Andora šiaurėje, su Gibraltaru – pietuose. Ispanija yra supama Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno. Jai taip pat priklauso du autonominiai miestai Afrikoje.

Ispanijos autonominiai regionai

Ispanijos autonominiai regionai yra pirmojo (aukščiausiojo) lygio šalies politiniai ir administraciniai suskirstyti teritoriniai padaliniai. Sudaryti pagal 1978 m. Ispanijos konstituciją. Regionai turi savo vykdomąją valdžią, įstatymų leidžiamąją galią bei teisėsaugą.

Šalis yra padalinta į 17-ą autonominių regionų ir du autonominius miestus. Oficiali regionų kalba – ispanų, taip pat kalbama aragoniečių, asturų, baskų, galisų, katalonų ir oksitanų kalbomis.

Ispanijos provincijos

Ispanija bei jos autonominiai regionai yra padalinti į penkiasdešimt provincijų. 1833 m. sukurtas provincijų modelis, kuris nuo to laiko beveik nepasikeitė. 1927 m. Kanarų salos buvo padalintos į Las Palmo ir Tenerifės Santa Kruso provincijas.

Septyni autonominiai regionai turi tik vieną provinciją: Astūrija, Balearų salos, Kantabrija, Madridas, Mursija, Navara ir La Riocha.

Jonas Jurašas

Jonas Jurašas (g. 1936 m. birželio 19 d. Panevėžyje) – Lietuvos teatro režisierius.

Kastilija ir La Manča

Kastilija ir La Manča (isp. Castilla-La Mancha) – Ispanijos autonominis regionas, vienas rečiausiai gyvenamų šalyje. Sostinė – Toledas. Plotas – 79 463 km²; 2 121 888 gyventojai (2012 m. duomenys). Ribojasi su Kastilijos ir Leono, Madrido, Aragono, Valensijos, Mursijos, Andalūzijos ir Estremadūros regionais.

Lisabona

Lisabona – Portugalijos sostinė ir didžiausias miestas bei uostas. Su priemiesčiais ~2,7 mln. gyventojų. Išsidėsčiusi prie Težo upės žiočių. Didelis Portugalijos transporto centras. Jūrų uosto apyvarta siekia 15 mln. tonų per metus. Yra tarptautinis oro uostas. Du tiltai per Težo upę, jungiantys Lisaboną ir pietų Portugaliją. Yra metropolitenas. Stipri pramonė.

Lisabonoje įsikūrusi mokslų akademija, veikia keturi valstybiniai universitetai, daug muziejų (archeologijos, etnografijos, religinio meno, senovės meno, šiuolaikinio meno; nacionalinė biblioteka, planetariumas, okeanariumas, zoologijos sodas. Plėtojamas turizmas.

2007 m. Portugalijai pirmininkaujant Europos Sąjungai Lisabonoje pasirašyta Lisabonos sutartis.

Malaga

Apie vyną žr. Malaga (vynas).Malaga – uostamiestis pietų Ispanijoje, autonominiame Andalūzijos regione, netoli Gibraltaro; Malagos provincijos centras. Kurortas, vienas svarbiausių šalies uostų. Išvystyta cukraus, vyno, medvilnės, tekstilės, chemijos pramonė. Yra universitetas (nuo 1972 m.), XVI a. katedra, maurų tvirtovės liekanos.

Naujojo Toledo gubernatorystė

Naujojo Toledo gubernatorystė (isp. Gobernación de Nueva Toledo) – kolonijinė Ispanijos karalystės valda Pietų Amerikoje. Įkurta 1534 m. Ispanijos karaliaus Karolio V nurodymu.

Šiaurėje gubernatorystė ribojosi su Naująja Kastilija (riba ėjo per Kuską, Piską), pietuose – su Naująja Andalūzija (riba ėjo iki Taltalio miesto). Rytuose 46º37' v. ilgumos dienovidinis skyrė nuo Portugalijos valdų. Oficialiai gubernija apėmė dideles teritorijas dabartinėje Bolivijoje, vakarų Brazilijoje, šiaurės Argentinoje ir Paragvajų, tačiau iš tiesų kontroliavo tik vakarines teritorijas Anduose.

Jos pirmuoju gubernatoriumi tapo Diegas de Almagras. 1535 m. jis surengė kelionę į pietus, bet ten pasiekęs dykumas ir sutikęs aršų indėnų pasipriešinimą grįžo į Peru. Jis 1537 m. užėmė Kuską (iš Naujosios Kastilijos) ir Abankajaus mūšyje nugalėjo Ernando ir Gonsalo Pisarų kariuomenę. 1538 m. Las Salinaso mūšyje vėl susigrūmė abiejų gubernatorysčių pajėgos, tačiau šįkart Almagras buvo nugalėtas ir nuteistas myriop. Fransiskas Pisaras gubernatoriumi paskyrė Pedrą Valdiviją. Paskutiniuoju gubernatoriumi buvo Diego de Almagro sūnus Diegas de Almagras el Mosas.

1542 m. gubernatorystė prijungta prie naujai sukurtos Peru vicekaralystės. Jos pagrindu 1559 m. suformuota Čarkaso karališkoji audiencija.

Naujosios Kastilijos gubernatorystė

Naujosios Kastilijos gubernija (isp. Gobernación de Nueva Castilla) – Ispanijos kolonijinė teritorija Pietų Amerikoje, dabartinėje Peru. Ją įkūrė konkistadoras Fransiskas Pisaras 1531–1533 m. užkariavęs Inkų imperiją. Po naujų žemių pasidalijimo tarp Ispanijos ir Portugalijos, ispanų valdos Pietų Amerikoje buvo suskirstytos į 4 regionus – Naujoji Kastilija užėmė teritorijas į šiaurę nuo Kusko iki dabartinės Ekvadoro-Kolumbijos sienos. Toliau į pietus driekėsi Naujasis Toledas, Naujoji Andalūzija ir Naujasis Leonas.

Oficialiai Naujoji Kastilija apėmė teritorijas dab. Peru ir praktiškai visą Amazoniją (dab. Brazilijoje), tačiau iš tikro kontroliuojama buvo tik vakariausia gubernijos dalis Andų kalnyne ir pakrantėje. Iki 1535 m. gubernijos sostine buvo Kuskas, o vėliau ji perkelta į naujai įkurtą Limą.

1544 m. Naujoji Kastilija buvo panaikinta, vietoje jos sukurta Limos karališkoji audiencija, kuri priklausė Peru vicekaralystei. Šią valdyti paskirtas vicekaralius Blaskas Nunjesas Vela.

Ohajas

Ohajas (angl. State of Ohio) – valstija JAV šiaurės rytuose, kurios centras yra Kolumbas, taip pat šiam regionui priklauso ir Klivlandas. Ohajas tapo JAV valstija 1803 m.

Sevilija

Sevilija – miestas pietų Ispanijoje, provincijos ir Andalūzijos regiono administracinis centras. Uostas prie Gvadalkivyro upės, prieinamas ir vandenynų laivams. Eksportuojama vynas, alyvuogės, apelsinai, metalo rūdos. Pramonė: žuvų konservai, spirito varymas, geležies apdirbimas, porcelianas, keramika, tabakas, tekstilė, muilas, baldai. Svarbus turizmo sektorius. Sevilijoje buvo pasiektas Europos karščio rekordas. Iš Sevilijos į savo žygius buvo iškeliavę tokie keliauninkai kaip Vasko de Gama ir Kristupas Kolumbas.

Tachas

Tachas, Težas (lot. Tagus, isp. Tajo, port. Tejo) – upė Ispanijoje ir Portugalijoje; didžiausia Pirėnų pusiasalyje.

Tachas prasideda Mesetos plokščiakalnio rytuose ir įteka į Atlanto vandenyną, sudarydamas apie 45 km ilgio estuariją. Ispanijoje upė teka 716 km, 47 km upė skiria Ispanijos ir Portugalijos valstybinę sieną ir 275 km Tachas teka Portugalijoje. Portugalijoje, per Tacho upę, pastatytas ir didžiausias Europos tiltas – Vasko da Gama (Vasco da Gama). Tilto ilgis – 17,2 km; iš jų 10 km pastatyta per Tacho žiotis.

Didžiausi intakai: Charama, Guadarama, Alberčė, Tietaras, Alagonas, Zezerė (dešinieji), Guadiela, Algodoras, Iboras, Almontė, Saloras.

Upė yra vandeningiausia žiemą; taip pat naudojama drėkinimui. Tachas laivuojamas 185 km nuo Albarančio (Albarracín); iki Santareno (Santarem) plaukia jūros laivai.

Didžiausi miestai prie Tacho: Toledas (Toledo), Santarenas (Santarem); prie estuarijos – Lisabona (Lisbon).

Toledo provincija

Toledo provincija (isp. Provincia de Toledo) – viena iš Ispanijos provincijų, esanti šalies centre, vakarinėje Kastilijos ir La Mančos autonominio regiono dalyje. Provincija šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojasi su Madridu, rytuose su Kuenka, pietuose ir pietryčiuose su Siudad Realiu, pietvakariuose su Badachosu, vakaruose su Kaseresu ir šiaurės vakaruose su Avila. Administracinis centras – Toledas. Daugiausiai gyventojų turi Talavera de la Reina – 88 548 gyventojai (2013 m. duomenys). Provinciją sudaro 204-ios savivaldybės. Mažiausia iš jų – Illán de Vacas, turi 8-is gyventojus.

2013 m. duomenimis, provincijoje gyveno 706 407 gyventojai.

Toledo rajonas

Toledo rajonas (angl. Toledo District) – rajonas pietų Belize, Gvatemalos pasienyje ir Karibų jūros pakrantėje. Tai mažiausiai gyventojų turintis šalies rajonas. Administracinis centras – Punta Gorda.

Valensija

Valensija (kat. València, senovėje Valentia), seniau žinomas kaip Edetanija, Balansija – miestas rytų Ispanijoje prie Viduržemio jūros, trečiasis pagal dydį šalies miestas. Valensijos autonominio regiono sostinė ir provincijos centras. Miestas įsikūręs derlingoje lygumoje, šalia Turijos (Turia) upės žiočių. Žemės ūkio, prekybos, komunikacijų centras. Išvystyta audinių, chemijos pramonė, metalo apdirbimas, laivų statyba, alaus varymas. Yra arkivyskupija. 1499 m. čia įkurtas Valensijos universitetas, 1968 m. – Valensijos politechnikos universitetas.

Veragvos gubernatorystė

Veragvos gubernatorystė (isp. Gobernación de Veragua) – Ispanijos imperijos provincija, apėmusi žemes Centrinės Amerikos pietryčiuose (dab. Nikaragva, Kosta Rika, vakarų Panama). Sudarė teritorijas, aplankytas Kristupo Kolumbo savo ketvirtosios kelionės po Ameriką metu. Jis į rytus nuo Čiriki įlankos sutikęs indėnus, vadintus veragvais, pagal kuriuos pavadinęs šias žemes.

1508 m. Veragvos gubernatoriumi paskirtas Diegas de Nikuesa. 1510 m. jo ekspedicija pasiekė Veragvos krantus, bet patyrė didelių nuostolių. Vėliau prasidėjo ginčai dėl žemių tarp Ispanijos valdžios ir Kolumbo šeimos. 1534 m. gubernatoriumi paskirtas Felipė Gutjeresas i Toledas. Jis Veragvoje įkūrė Konsepsjono koloniją, tačiau dėl bado ir indėnų antpuolių tuoj ją paliko.

1537 m. Ispanijos Karūna suteikė teises Kolumbų šeimai į Veragvos žemes, buvo sudaryta Veragvos kunigaikštystė. Likusios žemės buvo valdomos imperijos tiesiogiai ir vadintos Karališkąja Veragva.

World Heritage Logo global.svg Pasaulio paveldo objektai Ispanijoje
Ispanijos vėliava

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.