Tanachas

Tanachas (hebr.Tanach תנ״ך‏‎) – judėjų Biblija, maždaug atitinkanti krikščionių Senąjį Testamentą. Nuo pastarojo skiriasi tuo, kad į Tanachą neįtrauktos deuterokanoninės knygos, protestantų laikomos apokrifinėmis, skiriasi knygų išdėstymo tvarka ir suskirstymas.

Targum
Targumo puslapis, XI a.

Struktūra

Tanacho struktūra:

1. (בְּרֵאשִׁית / Bərē’shît) - Pradžios knyga
2. (שמות / Shemot) - Išėjimo knyga
3. (ויקרא / Vayikra) - Kunigų knyga
4. (במדבר / Bəmidbar) - Skaičių knyga
5. (דְּבָרִים / Dəbhārîm) - Pakartoto Įstatymo knyga
  • Pranašų knygos (hebr. Neviim נביאים),
6. (יְהוֹשֻעַ / Yĕhôshúa‘) - Jozuės knyga
7. (שופטים / Shophtim) - Teisėjų knyga
8. (שְׁמוּאֵל / Shmû’ēl) - Samuelio knygos (I & II)
9. (מלכים / M'lakhim) - Karalių knygos (I & II)
10. (יְשַׁעְיָהוּ / Yĕsha‘ăyāhû) - Izaijo knyga
11. (יִרְמְיָהוּ / Yirmyāhû) - Jeremijo knyga
12. (יְחֶזְקֵיאל / Yĕkhezqiēl) - Ezechielio knyga
13. Dvylika mažųjų pranašų (תרי עשר)
a. (הוֹשֵׁעַ / Hôshēa‘) - Ozėjo knyga
b. (יוֹאֵל / Yô’ēl) - Joelio knyga
c. (עָמוֹס / ‘Āmôs) - Amoso knyga
d. (עֹבַדְיָה / ‘Ōvadhyāh) - Abdijo knyga
e. (יוֹנָה / Yônāh) - Jonos knyga
f. (מִיכָה / Mîkhāh) - Michėjo knyga
g. (נַחוּם / Nakḥûm) - Nahumo knyga
h. (חֲבַקּוּק /Khăvhakûk) - Habakuko knyga
i. (צְפַנְיָה / Tsĕphanyāh) - Sofonijo knyga
j. (חַגַּי / Khaggai) - Agėjo knyga
k. (זְכַרְיָה / Zkharyāh) - Zacharijo knyga
l. (מַלְאָכִי / Mal’ākhî) - Malachijo knyga
  • Raštų knygos (hebr. Ketuvim כתובים).
14. (תהלים / Tehillim) - Psalmynas
15. (משלי / Mishlei) - Patarlių knyga
16. (אִיּוֹב / Iyyōbh) - Jobo knyga
17. (שִׁיר הַשׁשִׁירִים/ Shīr Hashīrīm) - Giesmių giesmė
18. (רוּת / Rūth) - Rūtos knyga
19. (איכה / Eikhah) - Raudų knyga
20. (קֹהְלְת / Qōheleth) - Mokytojo knyga (kitaip, Koheleto knyga)
21. (אֶסְתֵר / Estēr) - Esteros knyga
22. (דָּנִיֵּאל / Dānī’ēl) - Danieliaus knyga
23. (עזרא ונחמיה / Ezra v'Nechemia) - Ezros knyga ir Nehemijo knyga
24. (דברי הימים / Divrei Hayamim) - Metraščių knygos (I & II)

„Tanach" pavadinimas sudarytas pagal šių 3 dalių pavadinimų pirmąsias raides (T, N ir K). Kitų reikšmių hebrajų kalboje šis žodis neturi.

Tanacho knygose aprašoma Visatos ir Žemės sukūrimo, žmonijos, judėjų istorija; Judaizmo religinė teisė ir praktinės gyvenimo taisyklės (kurias smulkiau nagrinėja ir paaiškina Talmudas (Žodinė Tora); gamtos dėsniai ir jų veikimo, sąveikos sistema; dvasinio kūno ir pasaulio sandara (tai įžvelgti ir suprasti padeda Kabbalah). Tanachas parašytas hebrajų ir aramėjų kalbomis. Vikiteka

Biblija

Biblija (gr. βιβλία – „knygos“) – krikščionių šventasis raštas, jų taip pat vadinamas Dievo Žodžiu arba Šventuoju Raštu, įvairių autorių raštų rinkinys, religinės dogmatikos ir pamaldų pagrindas, sudarantis žydų tikėjimo pagrindą. Dalis Biblijos (Senasis Testamentas) yra kilęs iš judėjų religijos, todėl taip pat yra žydų šventoji knyga.

Biblija iš pradžių vadinti įvairių redakcijų „knygų“ (graikiškai biblia) rinkiniai iš Palestinos ir Artimųjų Rytų regiono, sukurti maždaug 1200 metų laikotarpiu ir kanonizuoti judėjų bei krikščionių. Knygos parašytos įvairiausiomis kultūrinėmis ir istorinėmis aplinkybėmis, gana nevienodu stiliumi ir skirtingomis kalbomis.

Skeptikai mano, kad kai kurios istorijos, pvz., apie Pasaulio tvaną, yra paremtos šumerų mitu, kuris minimas prieš 2 tūkstančius metų iki Biblijos parašymo. Tiesa, nėra aišku, kuria versija galėjo remtis Biblijos autoriai, kadangi egzistuoja dar bent trys šio mito versijos (šumerų, akadų ir babiloniečių) iki Biblijos.

Dešimt kankinių

Dešimčia kankinių judaizme vadinami dešimt Mišnos laikotarpio rabinų, kuriuos romėnai nukankino po Antrosios Šventyklos sugriovimo. Istoriškai vargu ar visos šios asmenybės buvo amžininkai, be to, kai kuriuose kituose tekstuose pateikiamas ne visai toks kankinių sąrašas. Tačiau poetiškas tekstas Eleh Ezkera, skaitomas per dvi žydų šventes, sujungia jų kankinystės aprašymus į vieną. Šis tekstas vadinamas midrašu; midrašas - tai kanoninio teksto (paprastai kurios nors Tanacho knygos) išplėstinis variantas, kuriame naratyvas papildytas gausiais legendiniais pasakojimais ir detalėmis. Eleh Ezkera midraše atpasakojamas ne Tanachas; Dešimties kankinių istorija papildo žodžiais eleh ezkera prasidedančią Jom Kipur'o maldą. Tekstas apie Dešimt kankinių irgi geriausiai žinomas kaip Jom Kipur'o skaitinys, nors jis įeina ir Tiša b'Av'o liturgiją.

Haredi judaizmas

Haredim judaizmas (hebr. ‏חֲרֵדִי‏‎ nuo harada – „baimė“, „drebėjimas“) – kraštutinės pakraipos ortodoksinis judaizmas, teologiškai pats fundamentaliausias ortodoksinis judaizmas.

Iš visų judaizmo atšakų haredim griežčiausiai laikosi 613 micvų, todėl jie yra labiausiai ortodoksalūs. Haredim šalininkai nesinaudoja internetu, mobiliaisiais telefonais, neskaito sekuliarių laikraščių, nežiūri televizoriaus ir videofilmų ir pan.

Haredim gyvenimo centrą sudaro Tanachas (Šventasis Raštas).

Judaizmas

Judaizmas – judėjų kultūra ir religija. Tai viena seniausių ir vis dar praktikuojama monoteistinė religija, kitaip dar vadintina Toros religija, nes Tora yra visų mokymų mokymas ir praktikos pagrindas. Tačiau Tora (rašytinė Tora, Tora šebiktav), interpretuojama rabiniškoje tradicijoje (sakytinė Tora, Tora šeb’al-pe). Tarp Toros priėmimo (tarp V–IV a. pr. m. e. ir II a. pr. m. e.) ir rabiniškojo judaizmo formavimosi pradžios (I m. e. a.pb.) „Izraelio žemėje“ egzistavo daug „judaizmų“, t. y. skirtingų Toros interpretacijos mokyklų, kurių viena išsivystė iki atskiros religijos, krikščionybės.[reikalingas šaltinis] Rabiniškojo judaizmo ir krikščionybės veikiamas atsirado ir islamas. Šios religijos dar vadinamos abraominėmis. Judaizmas pradėjo formuotis senovės Judėjoje (Persų imperijos Jehudo provincijoje VI a. pr. m. e.). Judaizmo tikintieji vadinami žydais arba judėjais, ir ši religija, kaip ir kitos pasaulinės religijos, paplitusi įvairiose pasaulio šalyse. Skirtingai nei priimta manyti, žydų tautinė tapatybė susiformavo šios religijos pagrindu, o ne atvirkščiai, todėl žydu galima ir gimti, ir tapti.

Kanonas (Biblija)

Biblijos kanonas – sąrašas tekstų, kuriuos tam tikra religinė bendrija laiko autoritetingais, jos šventų knygų rinkinys. Judaizme – Tanachas (Senasis Testamentas), krikščionybėje – Biblija. Pats žodis kanonas reiškia visuotinai priimtą taisyklę, normą.

Mesijas

Mesijas (hebr. ‏מָשִׁיחַ ‏‎ tar. Mašiah – „pateptasis“) – judaizme ir krikščionybėje Dievo pašventintas ir Dievo misijai įgaliotas asmuo.

Judaizmas skelbė, kad, prieš ateinant mesijui, pasirodys specialus pranašas. Judaizmo ir islamo išpažinėjai vis dar tebelaukia savo mesijo, aprašyto Tanache ir Korane. Krikščionims mesijas yra Jėzus Kristus, kuris Naujajame Testamente minimas kaip Dievo pateptasis, o jo pirmtaku laikomas Jonas Krikštytojas.

Mitinis gelbėtojas, kurio paveikslas susiformavo judėjų religijoje apie VIII amžiuje pr. m. e., tais laikais, kai Judėjoje ir Izraelyje žemę užgrobė diduomenė, o turtai ėmė koncentruotis valdančiosios klasės rankose. Skirtingos klasės nevienodai suprato šio paveikslo turinį, ir šis supratimas kito, keičiantis istorinėms epochoms. Išnaudojamieji – vergai ir valstiečiai – tikėjosi, kad pasirodęs iš dangaus gelbėtojas įkurs teisingumo karalystę ir išvaduos juos iš priespaudos. Valdančiosios klasės atstovai – vergvaldžiai, žemvaldžiai, pirkliai – svajojo apie karalių iš „Dovydo namų“, neva, iš senos dinastijos, kuris padarys jų valstybę galingą ir gins jų interesus. Stiprėjant romėnų priespaudai, mesiją ėmė vaizduoti kaip išvaduotoją iš svetimųjų jungo.

Senasis Testamentas

Senasis Testamentas (hebr. ‏תנ״ך ‏‎ Tanach) – žydų biblinių knygų rinkinys, iš esmės apimantis Tanachą. Su Naujuoju Testamentu sudaro krikščionių Šventąjį Raštą.

Jame atsispindi žydų tautos istorija ir religinė mintis. Tanachas parašytas hebrajų ir aramėjų kalbomis. Aprašomas pasaulio sukūrimas, tautos susikūrimas ir istorija, taip pat jame surašyti įvairūs įstatymai, įskaitant Dekalogą. Kai kurie aprašomi įvykiai yra autentiški (pvz., Saliamono valdymas), kai kurių autentiškumas nėra patvirtintas.

Nors Senasis Testamentas yra ir judėjų, ir krikščionių šventoji knyga, šios dvi religijos jį interpretuoja gana skirtingai. Pavyzdžiui, krikščionybės tradicija Pradžios knygos tekste mato aprašytą Švč. Trejybę, kurios nepripažįsta žydai.

Sinagoga

Sinagoga (gr. synagōgē – susirinkimas) – judėjų maldos namai.

Targumas

Targumas (hebr. ‏תרגום‏‎ - „vertimas“, dgs. - Targumim, santrumpa - Tg.) - Senojo Testamento vertimai iš hebrajų į kitas kalbas, ypač aramėjų. Kaip ir Septuaginta targumas pasitelkiamas tiriant hebrajų masoretinius Biblijos tekstus. Seniausias šių vertimų yra Jobo knygos Targumas, kurio fragmentai buvo aptikti Kumrane.

Šventraštis

Šventraštis – kanonizuotų (bet nebūtinai) religinių (arba pasaulietinių) pasakojimų (dogminių, mitologinių) visumą apimanti svarbiausioji daugelio religijų šventoji knyga, kiti svarbūs rankraščiai. Prie pastarųjų galima priskirti tiek perduodamus iš lupų į lupas pasakojimus, tiek užrašytus „šventraščius“.Islame – Koranas, judaizme – Tanachas, krikščionybėje – Biblija, budizme – Tripitaka, hinduizme – Bhagavadgyta bei Vedos.

„Šventraštis“ yra iš esmės XIX a. europocentristinė sąvoka, kai europiečiams pradėjus tyrinėti kitas religijas imta ieškoti jose numanomų Biblijos atitikmenų.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.