Struktūra

Struktūra (lot. structura – sandara, išdėstymas; iš lot. struere – sudaryti) yra fundamentali sąvoka, nusakanti bet kokio objekto sandaros elementų išsidėstymą ir tarpusavio ryšius. Kitaip tariant, struktūra nusako bet kokios sistemos sandarą (abstrakčią arba konkrečią).

Struktūra kaip savybė gali būti skirtingai traktuojama įvairių mokslo sričių, o kaip terminas ji gali turėti specifinių apibrėžimų ir taikymo sričių (pvz., matematikoje, literatūroje).

Struktūra yra svarbi priemonė, leidžianti tam tikru aspektu samprotaujant nagrinėti ir apibendrinti kone kiekvieno mokslinio, filosofinio, meninio ar metafizinio tyrimo rezultatus arba svarstymus. Siekiant suprasti reiškinius, vaisinga yra tiek struktūros analizė, tiek jos sintezė. Struktūra gali atspindėti tiek fizinį ar empirinį sistemos sandaros elementų išsidėstymą, tiek grynai teorinį (hipotetinį) sistemos sandaros modelį.

Struktūra yra viena esminių sistemos (reiškinio) būties savybių, kurios pagrindu galima spręsti apie šios sistemos stabilumą ir kokybinį savitumą. Kiekviena struktūra turi savo būdingas radimosi sąlygas (priežastis), o jos būtis veikia kitas struktūras (sukelia pasekmes), kurios savo ruožtu veikia šią struktūrą, tačiau galima laikyti, kad kiekviena struktūra yra santykinai savarankiška. Tik todėl yra įmanomas struktūrų tyrimas. Kiekvieną sudėtingesnę sistemą (reiškinį, objektą) dažnai atspindi ne viena, o kelios tarpusavyje susijusios struktūros.

Tiriant struktūrą galima nusakyti, kaip yra sudaryta sistema, tačiau struktūriniai tyrimai nepaaiškina, kodėl sistema sudaryta būtent taip, kodėl ji yra taip organizuota, kodėl ji kinta, kaip ji veikia. Tačiau be struktūrinių tyrimų išsamiai atsakyti į šiuos klausimus taip pat neįmanoma. Mokslinėje teorijoje perėjimas nuo aprašymo prie aiškinimo, nuo reiškinių prie esmės sutampa su tiriamų sistemų bei procesų struktūros pažinimu.

Struktūra gali būti apibūdinama įvairiai: nuo vaikiško snaigės sandaros nupasakojimo iki smulkmeniško mokslinio magnetinio lauko savybių aprašymo. Vienas paprasčiausių ir plačiausiai paplitusių yra grafinis struktūros vaizdavimas. Tačiau įmanomas ir kitoks jos vaizdavimas: aprašomasis, algebrinis, algoritminis ir kt.

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Struktūrų tipai

  • Horizontalioji struktūra – vieno lygio elementai ir jų tarpusavio santykiai.
  • Vertikalioji struktūra – skirtingų lygmenų elementai ir jų tarpusavio santykiai.
  • Hierarchinė struktūra – daugiapakopė organizacinė struktūra, kurios sudėtinių dalių išdėstymas ir ryšiai apibūdinami tarpusavio pavaldumu ir priklausomybe. Jų aprašymui ir analizei plačiai naudojami grafų teorijos metodai.
    • Binarinė struktūra – hierarchinė struktūra, kurioje kiekvienam aukštesnės pakopos elementui yra pavaldūs du žemesnės pakopos elementai.
  • Nehierarchinė struktūra:
    • Tinklinė struktūra – kurioje vieno lygio elementų sąryšis tarpusavyje ir su kito lygio elementais yra nevienodas; šio tipo struktūros plačiai paplitusios socialinėse ir lingvistinėse sistemose.
    • Retikulinė struktūra – panaši į tinklinę.

Struktūrų klasių pavyzdžiai

Abstrakčios struktūros

Abstrakčioji struktūra yra neformalus objektas, kurį apibrėžia (logiškai ir pagal kilmę nuo pačios struktūros ir jos savybių nepriklausoma) tam tikrų taisyklių, savybių ir ryšių aibė. Svarbus abstrakčiosios struktūros pavyzdys gali būti įvairios matematinės struktūros.

Biologinės struktūros

Biologinės struktūros reiškiasi visuose organizaciniuose lygiuose, visose hierarchijose, pradedant atominiu lygiu, per molekulinį, ląstelinį, audinių, organų, organizmų, populiacijų lygius iki ekosistemų lygio. Biologijoje dažnai aukštesnio lygio struktūros komponuojamos iš žemesnio lygio struktūrų. Biologines struktūras kaip abstrakčius biologinio tyrimo objektus nagrinėja morfometrija ir sistemų biologija.

Cheminės struktūros

Cheminė struktūra nusako molekulių sandaros elementų geometrinį išsidėstymą ir molekulių elektroninę sandarą. Cheminių junginių struktūrinės formulės grafiškai vaizduoja molekulės atomų išsidėstymo tvarką ir ryšius. Sudėtingų junginių (pvz., baltymų) struktūra gali būti vaizduojama kaip trimatė baltymo makromolekulės projekcija.

Muzikinės kompozicijos

Muzika yra meno kūrinys (reiškinys, objektas) sudarytas iš garsų ir pauzių, išdėstytų laike. Muzikos kūrinio struktūros gali būti kompozicinės (simfonija, koncertas ir pan.) arba mažesnio lygio, kūrinio dalies struktūros (sonata, fuga ir pan.)

Socialinės struktūros

Socialinė struktūra vaizduoja visuomeninių santykių tinklus. Ji atspindi visuomeninę individų ir žmonių gyvenimo santykių organizaciją. Žmonių santykius galima vaizduoti struktūromis tiek, kiek jie reiškiasi kaip sistema, kurią sudaro būdinga tarpusavio santykių sąranga (darbo pasidalijimo struktūra, gamybinių santykių struktūra ir pan.). Gali būti nagrinėjamos smulkesnių nei visuomenė sistemų struktūros (formalių grupių, neformalių grupių, kt.) arba platesnės, tarpvisuomeninės, globalios struktūros (socialinės klasės, etninės, vartotojų, religinės ir pan.).

Anglų kalba

Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės. Vartojama Jungtinėje Karalystėje, JAV, Australijoje, Airijos Respublikoje, Naujojoje Zelandijoje, 60 % Kanadoje, iš dalies Pietų Afrikos Respublikoje, Indijoje. Ji taip pat viena iš oficialių JT kalbų.

Per XX a. anglų kalba tapo pasauline lingua franca ir iš šio statuso išstūmė prancūzų kalbą. Daugelyje šalių anglų kalba mokoma mokyklose kaip pirmoji užsienio kalba, anglų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų kalba.

Eilė

Šis straipsnis yra apie mokslinės klasifikacijos kategoriją, apie eilę informatikoje ir duomenų struktūrose skaityti eilė (duomenų struktūra).Eilė (lot. Ordo) – mokslinės klasifikacijos kategorija, naudojama augalų ir grybų sistematikoje. Terminą pradėjo naudoti Karlas Linėjus 1735 metais. Gyvūnų sistematikoje vietoj eilės naudojamas terminas būrys.

Eilė apima giminingas šeimas. Pvz., pievagrybiniai, mėšlagrybiniai, kiškiabudiniai ir kitos artimos grybų šeimos, jungiamos į agarikiečių eilę. Sistematiškai artimos eilės grupuojamos į poklasius ir klases.

Indijos nacionalinis kalendorius

Indijos nacionalinis kalendorius, arba Saka kalendorius – oficialiai Indijoje, kartu su Vikram Samvat kalendoriumi, naudojama laiko skaičiavimo sistema. Šį kalendorių, kaip ir vakarietiškąjį, naujienose ir pranešimuose naudoja Indijos vyriausybė (pvz., leidinys „The Gazette of India“, valstybinis radijas „All India Radio“). Taip pat jo laikosi dalis hinduistų, gyvenančių Indonezijos Javos ir Balio salose. Nyepi, „Tylos diena“, švenčiama Balyje kaip Saka Naujieji metai. Nepalo mėnulio kalendorius Nepal sambat kilęs iš Saka kalendoriaus.

JAV lietuviai

Amerikos lietuviai – JAV gyvenantys išeiviai iš Lietuvos.

2000 m. JAV gyventojų surašymo duomenimis JAV gyveno 659 992 lietuvių kilmės žmonių.

Pasiskirstymas pagal valstijas:

Čikagoje ir jos apylinkėse gyvena daugiau lietuvių negu bet kuriame kitame JAV mieste. Lietuvių kilmės yra šie žymūs amerikiečiai: NFL legendos Johnny Unitas ir Dick Butkus, kino režisierius Robertas Zemeckis, politikas Richard Durbin, dainininkai Anthony Kiedis, P!nk ir Brandon Flowers, teniso legenda Vitas Gerulaitis, režisierius Jonas Mekas, Jurgis Mačiūnas, garsūs aktoriai Karolis Bučinskis, Jason Sudeikis bei John C. Reilly, arkivyskupas Paulius Marcinkus ir kt.

Jėzuitai

Jėzaus Draugija (lot. Societas Jesu, sutrumpintai SJ arba SI) – Romos katalikų vienuolių ordinas, įkurtas 1540 m. Ordino įkūrėjas – baskas Ignacas Lojola (1491 – 1556). Ordinas tiesiogiai pavaldus popiežiui.

Jėzaus Draugija – tarptautinė katalikiška kunigų ir brolių bendruomenė, bendradarbiaujanti su pasauliečiais. Jėzuitai visame pasaulyje kuruoja dešimtis aukštųjų ir šimtus vidurinių mokyklų. Bent 50 kalbų leidžia periodinius leidinius ir knygas.

Klintis

Klintis (CaCO3) yra nuosėdinė uoliena daugiausia sudaryta iš mineralo kalcito. Be šio mineralo klintyje yra arogonito, dolomito ir kitų mineralų. Pagrindinis kalcito šaltinis yra jūriniai organizmai. Šių organizmų palaidoti skeletai ar kriauklės sudaro didelius klinties masyvus. Tokia klintis, sudaryta iš jūrinių organizmų kriauklių, vadinama kriauklainiu. Klintis taip pat nusėda dėl požeminio vandens veiklos. Tai atsitinka, kai ištirpęs kalcio karbonatas kristalizuojasi tuštumose. Dideli klinčių varvekliai sudaro stalaktitus, stalagmitus ir kolonas.

Kita klinties forma yra oolitinė klintis, kuri skiriasi savo specifine granuliuota struktūra. Ši klinties forma susidaro iškritus krituliams šiltuose sekliuose druskinguose vandens telkiniuose. Dar viena klinties atmaina yra ežerinė klintis. Ji susidaro tam tikruose ežeruose (priklausomai nuo gylio) iš ežerinių bestuburių liekanų. Klintis sudaro iki 10 procentų visų nuosėdinių uolienų.

Gryna klintis yra baltos arba beveik baltos spalvos. Dėl įvairių priemaišų, molio, smėlio, organikos, hematito ar kitų, klinties spalva gali kisti. Struktūra taip pat įvairuoja dėl formavimosi sąlygų. Ji gali būti masyvi, klastinė, kristalinė, granulinė. Kalcito, kvarco, dolomito, barito, pirito kristalai gali užpildyti klintyje esančius plyšius, tuštumas. Klintyje kartais būna titnago gniutulų.

Kai klintis slūgso šalia žemės paviršiaus ir lietaus vanduo sunkiasi per ją, tokiose vietose klintis išplaunama. Vyksta karsto procesai ir formuojasi karstinės tuštumos – olos.

Koptų kalendorius

Koptų kalendorius (dar yra vadinamas Aleksandrijos kalendoriumi) – tai kalendorius, kuris iki šių laikų yra naudojamas Egipte bei Koptų ortodoksų bažnyčioje kaip liturginis kalendorius.

Kristalinė gardelė

Kristalinė gardelė – chemijoje, fizikoje bei kai kuriose kitose gamtos mokslų šakose vartojamas terminas, apibūdinantis tvarkingą atomų, molekulių ar jonų išsidėstymą kai kurių medžiagų struktūroje.

Apie mineralų kristalus plačiau skaitykite straipsnyje kristalas.

Lietuvos nacionalinis muziejus

Lietuvos nacionalinis muziejus – didžiausias ir vienas seniausių šalyje Lietuvos kultūros paveldo muziejus.

Ląstelė

Ląstelė (lot. cellula – „nedidelė patalpa“) – gyvų organizmų struktūrinis vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti, vystytis ir daugintis. Manoma, kad suaugusio žmogaus kūną sudaro apie 100 trln. ląstelių, skirstomų į 220 tipų.

Maskvos universitetas

Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas (rus. Московский государственный университет им. М. В. Ломоносова) – didžiausia ir svarbiausia Rusijos aukštoji mokykla.

Mokytojas

Pedagogas (mokytojas) – kvalifikuotas asmuo, kuris ugdo kitą žmogų.

Plunksna

Plunksna – paukščių raginis viršutinio odos sluoksnio epidermio darinys, iš kurių susiformuoja paukščių plunksnų danga. Tai pats sudėtingiausias stuburinių odos darinys. Plunksna – unikalus darinys, kuris išskiria šiandien gyvenančius paukščius iš kitų gyvūnų grupių. Plunksnos buvo aptiktos ir pas terapodus iš kurių kildinami plunksnuoti dinozaurai. Nors plunksnos paprastai dengia visą paukščio kūną, auga jos tik tam tikrose vietose – juostomis vadinamomis pterilijomis, tarp kurių yra beplunksnės juostos – apterijos. Toks netolygus plunksnų išsidėstymas palengvina raumenų darbą paukščiui skrendant. Plunksnos padeda skrendant, saugo kūno šilumą, nepraleidžia vandens ir suteikia spalvą padedančią komunikuoti ir apsiginti.

Politika

Politika ― tai bendro žmonių gyvenimo visuomenėje organizavimo ir nuolatinio reguliavimo veikla.

Terminas „politika“ nurodo valstybės gyvenimą. Senovės graikų kalbos žodis 'polis' reiškia miestą – valstybę, o iš šio žodžio sudarytas būdvardis 'politikos' reiškia visa tai, kas susiję su valstybe ir jos gyvenimu.

Vieno žymiausių senovės graikų mąstytojų Aristotelio traktatas, skirtas valstybei, valstybės valdymui, skirtingoms to valdymo formoms, vadinasi „Politika“.

Rusijos imperijos kariuomenė

Rusijos imperijos kariuomenė – Rusijos imperijos (1721–1917 m.) ginkluotosios pajėgos, sudarytos Rusijos carui Petrui I Šiaurės karo metu reorganizavus Rusijos carystės kariuomenę.

Sėkla

Sėkla sudaryta iš gemalo, maisto medžiagų sandėlio jaunam daigui maitintis ir iš luobelės. Gemalas vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės (zigotos). Zigota tuoj apsitraukia celiuliozine sienele ir pradeda dalytis.

Dviskilčių augalų gemalas iš pradžių išleidžia aiškiai įžiūrimą šaknelę (radicula), dvi sėklaskiltes ir tarp jų įsiterpusį pumpurėlį (plumula), sudarytą iš lapų pradmenų ir stiebo augimo kūgelio (pav.)

Vienaskilčių augalų subrendusios sėklos gemalą taip pat sudaro šaknelė ir pumpurėlis. Šaknelę gaubia šakniamakštė, o pumpurėlį – diegiamakštė.

Tarybų Lietuvos enciklopedija

Tarybų Lietuvos enciklopedija (TLE) – mokslinis enciklopedinis leidinys, skirtas supažindinti su Lietuvos TSR archeologija, istorija, mokslu, gamta, žymių žmonių biografijomis, ryšiais su užsienio valstybėmis ir sąjunginėmis TSRS respublikomis. Leista 1985–1988 m. (4 tomai) Vilniuje. Leidėjas – Vyriausioji enciklopedijų redakcija.

Teatras

Teatras – (iš pranc. théâtre; lot. theatrum; gr. théatron vieta, skirta parodymui; v. theasthai pasižiūrėti) meninės išraiškos priemonė, išorinio ir vidinio pasaulio įvykių atvaizdavimas scenoje, dalyvaujant artistams (aktoriams) bei publikai.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija (VDU ŠA) – Vytauto Didžiojo universiteto akademinis padalinys. Įkurtas 2019 m. sausio 1 d. prie Vytauto Didžiojo universiteto prijungus Lietuvos edukologijos universitetą.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.