Skyrius

Skyrius (lot. Divisio) – mokslinės klasifikacijos rango taksonominė kategorija, analogiška tipui gyvūnų sistematikoje, žemesnė už karalystę ir aukštesnė už poskyrį bei klasę. Apima giminingas augalų klases ir gyvūnų tipus.

Augalams skyriaus rangas lotyniškai užrašomas su galūne -phyta, o lietuviškai – -ūnai.

Augalų klasės

Samanūnų (Bryophyta) (neturinčių indų) skyriaus klasės

Induočiai Sporiniai induočiai (lot. Tracheophyta):

Asiūklūnų (Equisetophyta) skyriaus klasės

Papartūnai (Pteridophyta) skyriaus klasės

Pataisūnų (Lycopodophyta) skyriaus klasės

Psilotūnų (Psilotophyta) skyriaus klasės

Šertvūnai (Polypodiophyta) skyriaus klasės


Sėkliniai induočiai (lot. Spermatphyta):

Cikūnai (Cycadophyta) skyriaus klasės

Ginkūnų (Ginkgophyta) skyriaus klasės

Gnetūnų (Gnetophyta) skyriaus klasės

Magnolijūnų (Magnoliophyta) arba gaubtasėklių arba žiediniai augalai skyriaus klasės

Pušūnų (Pinophyta) arba plikasėklių (spygliuočių) (Pinophyta) skyriaus klasės

Gyvūnų skyriai

  • Spinduliniai (Radiata)
  • Dvišaliai (Bilateralia)

Gyvūnų skyriaus sąvoka vartojama retai, dažniau skirstoma į tipus:

Grybų skyriai

Skyriai:

Pirmuonių skyriai

Dumblių skyriai:

Gleivūnų (Myxomycota) skyrius (mikologai juos priskiria grybams)

Pirmuonių skyriai:

  • Blakstienotieji (Ciliophora)
  • Sporagyviai (Sporozoa)
  • Žiuželiniai (Mastigophora)
Mokslinė klasifikacija

Domenas -
Karalystė - Pokaralystė -
Tipas (Skyrius) - Potipis - Antklasis -
Klasė - Poklasis -
Būrys (Eilė
Šeima -
Gentis -
Rūšis

Antklasis

Antklasis (lot. Superclasis) – viena iš taksonominės organizmų klasifikacijos pakopų. Antklasis yra aukštesnis rangas už klasę, bet žemesnis už potipį ar poskyrį.

Augalai

Augalai, augalų karalystė (Plantae) yra didelė gyvųjų organizmų grupė, kuriai priklauso tokie plačiai paplitę organizmai kaip medžiai, žolės, gėlės. Augalai yra eukariotai, t. y. turintys tikrąjį branduolį organizmai. Manoma, kad augalų rūšių yra apie 350 000. 2004 m. buvo identifikuotos 287 655 rūšys.

Augalus tiria daug mokslų: bendrosios botanikos, augalų anatomijos, augalų fiziologijos, augalų sistematikos. Yra specialieji mokslai skirti tik vienai augalų grupei tirti, pavyzdžiui, dendrologija tiria tik sumedėjusius augalus, briologija – samanas ir kt.

Būrys

Šis straipsnis apie mokslinės klasifikacijos kategoriją. Apie karinį dalinį skaitykie Būrys (karyba).Būrys (lot. ordo) – mokslinės klasifikacijos kategorija, taikoma gyvūnams. Pagal rangą yra tarp klasės ir šeimos. Giminingos šeimos jungiamos į būrį, o giminingi būriai sudaro klasę. Dėl požymių gausos gali būti tarpiniai rangai: antbūris, infrabūrys, pobūris.

Augalų sistematikoje būrio atitikmuo yra eilė.

Eilė

Šis straipsnis yra apie mokslinės klasifikacijos kategoriją, apie eilę informatikoje ir duomenų struktūrose skaityti eilė (duomenų struktūra).Eilė (lot. Ordo) – mokslinės klasifikacijos kategorija, naudojama augalų ir grybų sistematikoje. Terminą pradėjo naudoti Karlas Linėjus 1735 metais. Gyvūnų sistematikoje vietoj eilės naudojamas terminas būrys.

Eilė apima giminingas šeimas. Pvz., pievagrybiniai, mėšlagrybiniai, kiškiabudiniai ir kitos artimos grybų šeimos, jungiamos į agarikiečių eilę. Sistematiškai artimos eilės grupuojamos į poklasius ir klases.

Gentis (biologija)

Gentis (lot. Genus) – mokslinės klasifikacijos kategorija, apimanti filogenetiškai artimas rūšis. Pavyzdžiui, įvairių rūšių musmirės jungiamos į musmirės (Amanita) gentį, įvairūs driežai – į driežų (Lacerta) gentį. Genties pavadinimas nurodomas vienu lotynišku pavadinimu; lietuviškai augalų gentį įprasta reikšti vienaskaita, o gyvūnų – daugiskaita. Paprastai į gentį apjungiama nuo vienos iki kelių šimtų ar net tūkstančių giminingų rūšių. Jei gentyje tėra tik viena rūšis, tai tokia gentis yra monotipinė, pvz., mangutas (Nyctereutes). Dažnai gentys dar skirstomos į smulkesnes kategorijas – pogenčius, kurie apima ypač artimas rūšis. Artimos gentys jungiamos į stambesnį sistematinį vienetą – šeimą.

Karalystė (biologija)

Karalystė biologijoje (Regnum) – mokslinės klasifikacijos kategorija, žemesnė už domeną ir aukštesnė už pokaralystę ir skyrių.

Ilgą laiką karalystė buvo aukščiausia klasifikacinė kategorija. Pirmasis šią sąvoką įvedė Karlas Linėjus gamtinę aplinką suskirstęs į tris karalystes: mineralus (Mineralia), augalus (Vegetabilia) ir gyvūnus (Animalia). Gyvieji organizmai buvo suskirstyti tik į augalus ir gyvūnus.

Vėliau skirstymas pasipildė bakterijomis, dar vėliau grybai buvo atskirti nuo augalų. Vėliausiai prokariotai suskirstyti į dvi atskiras karalystes, išskirtos archeobakterijos.

1969 m. R. H. Vitakeris (R. H. Whittaker) organizmus suskirstė į penkias karalystes. Į karalystes organizmai buvo suskirstyti atsižvelgiant į ląstelės tipą, jų struktūrą bei mitybinius poreikius. Vėliau organizmų skirstymas į karalystes šiek tiek keitėsi.

Pastaruoju metu dėl genetinių tyrimų sukurtas naujas skirstymas, kuriame aukščiausias klasifikacinė kategorija yra domenas.

Kauno Juozo Gruodžio konservatorija

Kauno Juozo Gruodžio konservatorija (KJGK, Kauno konservatorija) – gimnazijos tipo mokykla Kaune, valstybės biudžetinė įstaiga, viešasis juridinis asmuo.

Priklausomybės tipas – valstybinė konservatorija. Konservatorijos grupė – bendrojo lavinimo mokykla. Pagrindinė konservatorijos veiklos sritis – formalusis švietimas, pagrindinė veiklos rūšis – bendrasis vidurinis mokymas.

Konservatorija vykdo pagrindinio (2-oji dalis) ir muzikinio ugdymo programą bei vidurinio ir muzikinio ugdymo programą. Steigėjas – LR Švietimo ir mokslo ministerija.

Klasė (biologija)

Klasė (lot. Classis) – mokslinės klasifikacijos taksonominis rangas (hierarchinė pakopa) biologinėje sistematikoje. Gali būti skirstoma į antklasius ir poklasius.

Klasė apima giminingus būrius (gyvūnų) arba eiles (augalų, grybų). Pavyzdžiui, graužikų, vabzdžiaėdžių, plėšriųjų ir kt. būriai priklauso žinduolių klasei. Giminingos klasės, kurių atstovai yra panašios sandaros ir kilę iš bendrų protėvių, jungiamos į tipus (gyvūnai) arba skyrius (augalai). Pavyzdžiui, varliagyviai, paukščiai, žinduoliai priklauso chordinių tipui. Vienaskilčiai ir dviskilčiai augalai priklauso gaubtasėklių skyriui.

Terminą XVII a. pab. pasiūlė Ž. Turneforas, o pritaikė sistematikoje K. Linėjus.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija – Lietuvos Vyriausybės pagrindinė institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir studijų sričių valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendinanti valstybės politiką šiose srityse.

Papėdgrybiai

Papėdgrybūnai, Papėdgrybiai (lot. Basidiomycota, Basidiomycales, vok. Basidienpilze) – grybų (Fungi) skyrius.

Grybų sporos susidaro ant tam tikrų cilindriškų arba viršūnėje sustorėjusių trumpų galinių ląstelių, vadinamų papėdėmis, arba buoželėmis (bazidėmis, basidium). Kepurėtųjų grybų papėdės būna cilindriškos arba buožiškos, jų viršūnėse išauga po 4, kartais po 2 ataugėles (sterigmas). Ataugėlių galuose susidaro po vieną sporą. Lakštabudinių šeimos grybų sporos išauga ant lakštelių, skylėtbudinių – vamzdeliuose, pumpotaukšlių – vaisiakūnių viduje ir t. t.

Papėdgrybiams priklauso apie 30 000 grybų rūšių (Lietuvoje auga apie 2-2,5 tūkst.), t. y. 37 % visų aprašytų grybų, kurios priskiriamos keletui eilių:

Agarikiečiai (Agaricales)

Ausiagrybiečiai (Auriculariales)

Ausiagrybiniai (Auriculariaceae)

Baravykiečiai (Boletales)

Voveraitiniečiai (Cantharellales)

Žagariniai (Clavulinaceae)

Žagaris (Clavulina)

ŠiurkšteniečiaiHymenochaetales

Šiurkšteniniai (Hymenochaetaceae)

Schizoporaceae

Klevakempė (Oxyporus). Auga dažniausiai ant lapuočių medžių.

Dančiapintė (Schizopora). Auga ant negyvų stovinčių arba išvirtusių lapuočių medžių, sukelia aktyvų baltąjį medienos puvinį.

Juodažvaigždiečiai (Melanogastrales)

Poniabudiečiai (Phallales)

Kempiniečiai (Polyporales)

Ūmėdiečiai (Russulales)

Žvynbaravykiečiai (Strobilomycetales)

Karpininkiečiai (Thelephorales)

Žiūrytiniečiai (Tremellales)

Žiūrytiniai (Tremellaceae)

Žiūrytis (Tremella)

Drebutiniai (Exidiaceae)

Drebutis (Exidia)

Netikradyglis (Pseudohydnum)

Poklasis

Poklasis – augalų ir gyvūnų mokslinės klasifikacijos kategorija, žemesnė už klasę. Pavyzdžiui, žinduolių klasė skirstoma į du poklasius: pirmažvėriai (Prototheria) – jiems būdingi labai senoviniai bruožai ir maža smegenų dėžė, ir tikrieji žvėrys (Theria). Magnolijainių (Magnoliopsida) arba dviskilčių augalų klasė skirstoma į keletą poklasių: vėdrynažiedžiai, gvazdikažiedžiai, erškėčiažiedžiai ir kt.

Potipis

Potipis – viena iš taksonominės organizmų klasifikacijos pakopų. Žemesnė už tipą, aukštesnė už klasę.

Pošeimis

Pošeimis – viena iš taksonominės organizmų klasifikacijos pakopų. Tai yra žemesnė už šeimą pakopą. Pavyzdžiui, Vanaginių šeima skirstoma į kelis pošeimius – vapsvaėdžius, peslius, vanagus, suopius, linges, gyvatėdžius.

TSKP Centro komitetas

TSKP Centro Komitetas (Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komitetas, iki 1917 m. pavasario - RSDDP CK, 1917-1918 m. - RSDDP(b) CK, 1925-1952 m. - VKP(b) CK) - aukčiausias TSKP partinis organas tarp partijos suvažiavimų. Didžiausias skaičius TSKP CK narių (412) buvo išrinktas TSKP XXVIII suvažiavime (1990 m.).

Tarybų Sąjungos komunistų partija

Tarybų Sąjungos komunistų partija arba sutrumpintai TSKP (rus. Коммунистическая партия Советского Союза, rus. КПСС) – komunistinė Rusijos ir TSRS partija, gavusi valdžią per Spalio revoliuciją. 1912 m. Prahos partinėje konferencijoje nuo Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos atsiskyrė Lenino vadovaujama bolševikų frakcija ir įkūrė Rusijos socialdemokratų darbininkų (bolševikų) partiją. 1918 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partija pakeitė pavadinimą į „Rusijos komunistų (bolševikų) partija “ (rus. Российская коммунистическая партия (большевиков)). 1925 m. pervadinta į Visos Sąjungos komunistų (bolševikų) partiją (rus. Всесоюзная коммунистическая партия (большевиков)). 1952 m. pavadinimas pakeistas į „Tarybų Sąjungos komunistų partija“.

Tipas

Tipas (lot. typus) – gyvūnų mokslinės klasifikacijos kategorija, apimanti giminingas klases. Tipas yra skyriui augalų sistematikoje analogiška kategorija, aukštesnė už klasę. Kai kurie tipai dar skirstomi į potipius. Sąvoką 1825 m. pradėjo vartoti prancūzas A. Blenvilis.

Valstybinis Šiaulių dramos teatras

Šiaulių dramos teatras – Šiauliuose nuo 1931 m. veikiantis teatras.

Pirmoji premjera – Karlo Gocio „Princesė Turandot“, rež. Borisas Dauguvietis. Per teatro veikimo laikotarpį pastatyta apie 400 spektaklių.

Šeima (biologija)

Šeima (lot. Familia) biologijoje viena iš taksonominės organizmų klasifikacijos pakopų. Ji yra tarp aukštesnės klasės pakopos ir žemesnės genties pakopos, t. y., vienoje klasėje gali būti viena ir daugiau šeimų, o šeimoje būti viena ar daugiau genčių. Pavyzdžiui, žmonės priklauso hominidų šeimai.

Terminą „šeima“ pirmąkart pavartojo prancūzų botanikas Pjeras Magnolis (Pierre Magnol) savo knygoje Prodromus historiae generalis plantarum, in quo familiae plantarum per tabulas disponuntur (1689). O Karlas Linėjus - Philosophia botanica (1751).

Lotyniškuose šeimų pavadinimuose zoologijoje naudojama priesaga -idae, o botanikoje -aceae.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.