Sistematika

Sistematika gali reikšti:

Disambig.svg
Šiame nuorodiniame puslapyje pateikti straipsniai tokiais pačiais pavadinimais.
Jei čia patekote, paspaudęs(-usi) nuorodą kitame Vikipedijos straipsnyje, prašome, jei galite, pakeisti paspaustą nuorodą taip, kad ji tiesiogiai rodytų į Jūsų ketintą aplankyti straipsnį.
Antiniai

Antiniai (lot. Anatidae) – plačiai paplitusi ir gausiausia žąsinių (Anseriformes) būrio vandens paukščių šeima, kurią sudaro apie 150 šiandien gyvenančių rūšių priklausančių 40-50 genčių. Kai kurios rūšys, tokios kaip didžioji antis ir pilkoji žąsis dar priešistoriniais laikais buvo prijaukintos žmonių ir dabar veisiamos dėl mėsos, kiaušinių ir pūkų.

Botanika

Botanika – biologijos mokslo šaka, tirianti augalų sandarą ir formą (augalų anatomija, augalų morfologija), gyvybės reiškinius augaluose (augalų fiziologija), augalų klasifikaciją (augalų sistematika), pasiskirstymą Žemėje (augalų geografija), iškastinius augalus (paleobotanika), augalų ligas (fitopatologija).

Pagal tyrimo objektą botanika skirstomą į šias šakas: algologija (dumbliai), mikologija (grybai), lichenologija (kerpės), briologija (samanūnai), dendrologija (medžiai, krūmai).

Erškėtiniai

Erškėtiniai (Rosaceae) – erškėčiažiedžių (Rosidae) poklasio eršketiečių (Rosales) eilės augalų šeima. Medžiai, krūmai arba daugiametės, retai vienmetės žolės. Augalų šaknys pagrindinės, kuokštinės arba liemeninės. Lapai paprasti arba sudėtiniai, pražanginiai, dažnai su prielapiais. Žiedynas – skydas, skėtiška kekė, šluotelė. Žiedai ratiški, taisyklingi, dažniausiai dvilyčiai, turi nektarines. Apdulkinami vabzdžių, kartais savidulkos būdu. Sėklos su endospermu arba rečiau be jo. Vaisiai – lapavaisiai, riešutas, kaulavaisis, obuolys, obuolėlis, kartais sutelktinis.

Gegutiniai paukščiai

Gegutiniai (lot. Cuculiformes, vok. Kuckucksvögel) – paukščių (Aves) būrys, apimantis dvi šeimas ir apie 140 rūšių. Sistematika neaiški, kai kurie autoriai išskiria į tris šeimas. Nedideli ir vidutinio dydžio paukščiai, gyvenantys daugiausia medžiuose. Turi pailgėjusią uodegą, kojų I ir IV pirštai atsilenkę atgal ir yra priešpriešiais dviem viduriniams. Dauguma šio būrio paukščių patys krauna lizdus ir globoja jauniklius, tačiau kitiems būdingas lizdinis parazitizmas – kiaušinius deda į kitų paukščių lizdus. Jauniklius išperi kiti paukščiai. Paplitę gana plačiai, tačiau didžiausia rūšių įvairovė tropikuose. Čia jie gyvena sėsliai arba klajoja, vidutinėse juostose – migruoja. Viena grupė minta augaliniu maistu, kita – gyvūniniu.

Lietuvoje paplitusi gegutė (Cuculus canorus), Pietų Europoje – kuoduotoji gegutė (Clamator glandarius).

Šeimos:

Turakiniai (Musophagidae)

Gegutiniai (Cuculidae)

Hoacininiai (Opisthocomidae)

Graužikai

Graužikai (Rodentia) – gausiausias rūšių skaičiumi žinduolių būrys. Galūnės penkiapirštės, griaučiuose visada yra raktikauliai, kurie skirtingų graužikų grupių išsivystę nevienodai. Priekiniai dantys dideli, lenkti, kalto formos, gelsvų atspalvių, neturintys šaknų. Stambūs 2 viršutiniai ir apatiniai kandžiai, iltinių dantų nėra, todėl tarp kandžių ir skruostinių dantų yra tarpas (diastema). Dantys auga visą gyvenimą. Visaėdžių graužikų skruostiniai dantys gumburiuoti, o augalėdžių iš tų gumburų būna susidariusios kietos skersinės emalio raukšlės. Judindamas apatinį žandą pirmyn ir atgal, gyvūnas pertrina šiurkštų augalinį maistą. Iš viso turi iki 22 dantų, pieniniai dantys redukuoti.

Graužikų žarnynas ilgas, akloji žarna didelė (visaėdžių mažesnė). Dauguma graužikų gyvena neilgai, tačiau jie labai vislūs. Lytiškai subręsta anksti, veda daug jauniklių. Be to, smulkūs graužikai kasmet veda po 3-4 vadas. Jaunikliai gimsta labai nevienodai išsivystę: pelinių graužikų – pliki ir akli, o bebro ir jūros kiaulytės – apaugę plaukais ir greitai pradeda regėti.

Gyvenimo būdas labai įvairus. Artėjant žiemai, daugelis krauna maisto atsargas arba giliai įminga. Stepėse bei dykumose, išdegus nuo kaitros žolinei augalijai, kai kurie graužikai įminga ir vasarą. Graužikai gamtoje labai svarbūs. Jais minta įvairūs ropliai, dauguma paukščių ir žinduolių. Daugelio vertingas kailis. Tačiau yra ir žemės ūkio kenkėjų, o kai kurie platina pavojingas ligas.

Gyvatės

Gyvatės (lot. Serpentes) – žvynaroplių (Squamata) pobūrio stuburiniai gyvūnai. Paplitusios visame pasaulyje išskyrus pačias šiaurines sritis ir kai kurias salas. Didelis vaidmuo gyvatėms skiriamas įvairių tautų mitologijoje.

Kūnas labai pailgėjęs dėl ypatingo judėjimo būdo. Stubure būna daugiau kaip 400 slankstelių, kurių savotiška sandara suteikia stuburui lankstumą ir stiprumą. Galūnės ir jų juostos atrofuotos. Didžiausios rūšys (anakondos ir pitonai) pasiekia 8 m ilgį, atskirais atvejais iki 10 m.

Karpinės

Karpinės (Cyprinidae) – karpžuvių (Cypriniformes) būrio žuvų šeima. Žandai be dantų. Stambūs dantys yra ryklėje ant pakitusio paskutiniojo žiaunų lanko dviejų apatinių dalių, vadinamų ryklėkauliais. Šie ryklėdančiai po aštria kaukole remiasi į raginį darinį, vadinamą girnomis. Šiuo aparatu žuvis smulkina maistą. Plaukimo pūslė persmaugta į priekinę ir užpakalinę dalis.

Paplitusios Eurazijoje, Afrikos ir Šiaurės Amerikos gėluose vandenyse. Šeimoje daug verslinių žuvų.

Karpžuvės

Karpžuvės (lot. Cypriniformes) – kaulinių žuvų būrys. Pasižymi didele formų įvairove ir prisitaikymu gyventi įvairiomis sąlygomis. Tipiški būrio požymiai: gerai išvystyti pelekai, riebalinio peleko neturi, plaukiojamoji pūslė susideda iš dviejų ar trijų kamerų, tačiau be vidinių pertvarų.

Kaulinės žuvys

Kaulinės žuvys (Osteichthyes) – stuburinių antklasis. Šaltakraujai gyvūnai, kvėpuojantys žiaunomis. Gyvena gėlame ir jūros vandenyje. Galvos šonuose turi žiauninius plyšius, uždengtus dangteliais. Burna su žandikauliais. Krūtininiai ir pilviniai pelekai sudaryti iš kremzlinių ir kaulinių spindulių, sujungtų plėvėmis. Širdis iš dviejų kamerų, vienas kraujo apytakos ratas. Turi dvi šnerves.

Pasaulyje žinoma virš 28 000 kaulinių žuvų rūšių, arba apie 96 % visų žuvų rūšių. Lietuvoje aptinkama – 81 kaulinių žuvų rūšis (Lietuvos žuvys).

Protistai

Protistai (lot. Protista) – eukariotų karalystė, nepriskiriamų gyvūnams, augalams ar grybams. Tai daugiau sistematinė nei natūrali grupė. Daugelis protistų yra vienaląsčiai organizmai, tačiau protistams priskiriami ir daugialąsčiai organizmai, neturintys diferencijuotų audinių.

Kolonijinių protistų pavyzdžiu gali būti maurakulis, sudarantis sferines kolonijas, kurių viduje susidaro dukterinės kolonijos. Viduje susidariusios kolonijos išeina į aplinką motininei kolonijai nusenus ir suplyšus.

Pupiniai

Pupiniai, ankštiniai (Fabaceae) – erškėčiažiedžių (Rosidae) poklasio pupiečių (Fabales) eilės augalų šeima.

Paplitę visame Žemės rutulyje, išskyrus Antarktidą. Sumedėjusios formos dažniau auga tropikų bei subtropikų kraštuose, savanose.

Ropliai

Ropliai (Reptilia) – stuburinių gyvūnų klasė.

Rykliai

Rykliai (lot. Selachomorpha) yra kremzlinių žuvų (Chondrichthyes) antbūris.

Jų skeletas sudarytas ne iš kaulo, bet iš kremzlės. Pasaulyje suskaičiuojama daugiau nei 500 ryklių rūšių, o patys rykliai atsirado daugiau nei prieš 350 milijonų metų. Didžioji dauguma ryklių yra plėšrūs. Rykliams būdinga labai gera uoslė, jie taip pat gerai jaučia vibraciją vandenyje.

Ryklių dydis ir išvaizda labai skiriasi. Didžiausias ryklys yra bangininis ryklys, kuris yra ir didžiausia žuvis.

Daug ryklių rūšių yra nykstančios, bet kai kurios tebegaudomos maistui arba sportinės žūklės metu.

Žvejyboje sugautam rykliui reikia tuoj pat nudirti odą – kitu atveju jo mėsa bus sugadinta. Pasirodo, tam, kad išlaikytų aplinkos vandens ir savo paties druskingumo balansą, ryklys išskiria šlapimą pro savo odą.

Skruzdėlės

Apie kaimą Širvintų rajone žr. Skruzdėlės (Širvintos).Skruzdėlės (Formicidae) – plėviasparniai vabzdžiai, priklausantys smaugtapilvių Apocrita pobūriui. Pasižymi ryškiu polimorfizmu ir bendruomeniniu gyvenimo būdu. Tai vieni iš labiausiai paplitusių vabzdžių. Mokslas apie skruzdėles vadinamas mirmekologija.

Stipinpelekės žuvys

Stipinpelekės žuvys (Actinopterygii) – kaulinių žuvų (Osteichthyes) klasė. Šiai klasei priklauso didžioji dauguma žinomų, neišmirusių žuvų rūšių. Jos yra dominuojantys stuburiniai vandens gyvūnai, sudarantys apie pusę visų žinomų stuburinių rūšių. Iš viso apie 20-27 tūkst. rūšių, gyvenančių tiek gėlame, tiek jūros vandenyje. Klasei priklauso didžiausios kada nors gyvenusios žuvys (Leedsichthys), dabar išnykusios.

Strutiniai paukščiai

Strutiniai paukščiai (lot. Struthioniformes) – šiuolaikinių paukščių būrys. Priklauso stambūs neskraidantys paukščiai. Jų stiprios kojos su 3 arba tik 2 pirštais. Pečių juostoje mentė suaugusi su korakoidu, o raktikauliai rudimentiniai arba visai sunykę. Plunksnos nediferencijuotos į grupes, šoninės jų šakelės nesusisukusios į vėtykles. Ant krūtinės yra raginė trynė. Tokią trynę turėjo ir dinozaurai. Patinai turi kopuliacijos organą. Paplitę Pietų pusrutulio žemymuose ir kai kuriose salose. Būriui priklauso 10 rūšių.

Sėjikiniai paukščiai

Sėjikiniai paukščiai (lot. Charadriiformes) – paukščių (Aves) būrys. Nedideli ir vidutinio dydžio paukščiai, kurie sveria 20-3000 g. Išvaizda ir gyvenimo būdas labai skirtingi. Snapo forma įvairi. Minta vabzdžiais, kirmėlėmis, vėžiagyviais ir moliuskais, rečiau kitokiu maistu. Dauguma rūšių lizdus krauna ant žemės. Kiaušiniai išmarginti dėmelėmis. Gyvena dažniausiai pelkėse, prie vandens. Dauguma rūšių monogamai. Išsiritę jaunikliai greitai palieka lizdą. Mūsų krašte traukiantys paukščiai.

Būryje yra 20 šeimų (iš viso apie 350 rūšių), Lietuvoje gyvena 9 šeimų paukščiai:

Jūršarkiniai (Haematopodidae)

Avocetiniai (Recurvirostridae)

Storkulniniai (Burhinidae)

Sėjikiniai (Charadriidae)

Tilvikiniai (Scolopacidae)

Plėšikiniai (Stercorariidae)

Kiriniai (Laridae)

Žuvėdriniai (Sternidae)

Alkiniai (Alcidae)

Tinaminiai

Tinaminiai (lot. Tinamidae, angl. Tinamous, vok. Steißhühner) – tinaminių paukščių (Tinamiformes) būrio šeima.

Kūnas 14-50 cm ilgio, masė 43-1800 g. Snapas plonas, ilgokas, truputį nulenktas žemyn. Kai kurios rūšys ant galvos turi nedidelį kuodelį. Sparnai trumpi, platūs. Uodega labai trumpa. Plunksnų spalva rudai pilka su vos pastebimomis juostelėmis ir dėmelėmis. Kai kurių rūšių yra ryškus lytinis dimorfizmas. Kojos stiprios, su 3 ar 4 pirštais. Gerai bėgioja, menkai skraido.

Aktyvūs sutemomis ir naktį. Paplitę Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Deda 1-10 kiaušinių. Peri patinas 16-20 dienų.

Žinduoliai

Žinduoliai, arba žvėrys (lot. Mammalia) – stuburinių gyvūnų klasė. Remiantis 2006 metais Wilson & Reeder's Mammal Species of the World knygos sąrašu, šioje klasėje yra iš viso apie 5416 rūšių. Žinduoliai yra gyvavedžiai (išskyrus kloakinius, kurie deda kiaušinius) ir jauniklius žindo pienu.

Manoma, kad žinduoliai išsivystė iš cinodontų triaso periodo pabaigoje. Juros periode atsirado pantoterijai (išmirę kreidos periode), iš kurių kilo tikrieji žvėrys (Theria). Seniausioms žinomoms žinduolių fosilijoms yra 200 milijonų metų (juros periodas).

Žvirbliniai paukščiai

Žvirbliniai paukščiai (Passeriformes) – didžiausias paukščių būrys. Pasaulyje yra apie 5200-5500 rūšių, t. y. apie 60 proc. visų pasaulio paukščių. Daugeliui rūšių būdingos sudėtingos giesmės, kurias išgauna gerklomis. Dauguma gyvena medžiuose ir krūmuose, o kai kurios rūšys prisitaikiusios gyventi ant žemės, kregždės daugiausia laiko praleidžia ore.

Paplitę viso pasaulio sausumos buveinėse, nuo dykumų iki tropinių miškų. Lietuvoje aptinkama 125 rūšys žvirblinių paukščių (sąrašas).

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.