Sevilija

Sevilija – miestas pietų Ispanijoje, provincijos ir Andalūzijos regiono administracinis centras. Uostas prie Gvadalkivyro upės, prieinamas ir vandenynų laivams. Eksportuojama vynas, alyvuogės, apelsinai, metalo rūdos. Pramonė: žuvų konservai, spirito varymas, geležies apdirbimas, porcelianas, keramika, tabakas, tekstilė, muilas, baldai. Svarbus turizmo sektorius. Sevilijoje buvo pasiektas Europos karščio rekordas. Iš Sevilijos į savo žygius buvo iškeliavę tokie keliauninkai kaip Vasko de Gama ir Kristupas Kolumbas.

Sevilija
isp. Sevilla
   
Flag of Sevilla, Spain
   
   
Escudo de Sevilla
   
Sewilla-TorreDelOro
Torre del Oro
Sevilija (Ispanija)

Sevilija
37°23′0″ š. pl. 5°59′0″ v. ilg. / 37.38333°š. pl. 5.98333°r. ilg.Koordinatės: 37°23′0″ š. pl. 5°59′0″ v. ilg. / 37.38333°š. pl. 5.98333°r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Ispanijos vėliava Ispanija
Regionas: Andalūzija Andalūzijos regionas
Provincija: Sevilijos provincija
Meras: Alfredo Sánchez Monteseirín
Gyventojų: 703 206
Plotas: 140 km²
Tankumas: 5 023 žm./km²
Tinklalapis: [1]
Kirčiavimas: Sevìlija

Turizmas

Dauguma miesto įžymybių susijusios su Viduramžiais. Karališkieji rūmai (Alcázar), pastatyti maurų 1181 m. Maurų civilizacijos pėdsakai matomi ir siaurose, vingiuotose gatvelėse, žemuose baltuose namuose su balkonais, fontanuose, miesto sienos liekanose. Didelė gotikinė katedra pastatyta 1402-1519 m. vietoje XII a. mečetės; joje yra daug žymių dailininkų paveikslų (pvz., El Greko). Katedros varpinė Giralda (tariama "Chiralda") – buvęs minaretas – yra 97,5 m aukščio. 1502 m. įkurtas Sevilijos universitetas. Sevilijoje sukaupti archyvai apie indėnus – knygos, rankraščiai, dokumentai ir kronikos apie ispanų kolonizacijos laikus Amerikoje.

Istorija

Reino de Sevilla s. XI
Sevilijos hegemonija 1080 m.

Sevilija yra 2200 metų senumo. Mitinis miesto įkūrėjas yra Heraklis, identifikuojamas su finikiečių dievu Merkvartu. Pagal itą jis praplaukė Heraklio stulpus ir įkūrė Kadisą ir Seviliją.[1] Miesto senamiestis Cuesta del Rosario gatvės kvartale yra išlikęs iš VIII a. pr. m. e.,[2] kai Sevilija buvo sala Gvadalkivyro upėje.[3] Romėnų laikais miestas turėjo Hispalio (Hispalis) vardą. 45 m. pr. m. e. jį užėmė Julijus Cezaris. Po IV amžiaus miestą valdė vandalai, vizigotai, maurai.

Tai buvo dominuojantis maurų kultūros centras (712–1248 m.). Po Kordobos kalifato suirimo XI a., Sevilija tapo nepriklausoma valstybe (taifa). Gana greitai jos valdovai abadidai ėmė plėsti Sevilijos hegemoniją kitų aplinkinių taifų atžvilgiu, ilgainiui suvienydami didelę dalį pietinės Al Andalus, įskaitant ir dabartinę Portugaliją. Tačiau krikščionių grėsmė iš šiaurės lėmė tai, jog musulmonai pasikvietė į pagalbą Almoravidus, kurie užėmė visą musulmonišką Al Andalūziją, taip pabaigdami Sevilijos nepriklausomybę.

Vėliau Sevilija priklausė Almohadams.

La sevilla del sigloXVI
Sevilija XVI a.

XIII a. Seviliją iš Almohadų paėmė Kastilijos ir Leono karalius Ferdinandas III. Amerikos atradimas 1492 m. miestui suteikė gerą strateginę padėtį prekyboje tarp dviejų žemynų. XVII-XVIII a. Sevilija tapo pagrindiniu Ispanijos kultūros centru. 1929 m. čia surengta Ispanijos-Amerikos paroda, 1992 m. – Pasaulinė paroda.

Al-Andalusijos taifa
Ishbiliya أشبيليّة
Provincija Sevilija
Egzistavo: 1023-1091 m.
Prijungta prie: Almoravidai
Dinastija: Abadidai
Taifas2

Išnašos

  1. „Leyendas de Sevilla – 5 Hércules y la fundación de Sevilla“. Aznalfarache.blogspot.com. Nuoroda tikrinta 29 February 2012.
  2. Manuel Jesús Roldán Salgueiro (2007). Historia de Sevilla. Almuzara. ISBN 978-84-88586-24-7. Tikrinta 9 February 2013.
  3. José María de Mena (1985). Historia de Sevilla. Plaza & Janés. ISBN 978-84-01-37200-1. Tikrinta 9 February 2013.
Andalus-orn
XI a.: Albarasinas | Algarvė | Algeciras | Almerija | Alpuentė | Arkosas | Badachosas | Cherika | Denija | Granada | Karmona | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | Mertola | Molina | Moronas | Mursija | Murviedras ir Saguntas | Niebla | Ronda | Saragosa | Segorbė | Seuta | Sevilija | Silvesas | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija
XII a.: Almerija (II) | Arkosas (II) | Badachosas (II) | Becha ir Evora | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | Guadiksas ir Baza | Karmona (II) | Malaga (II) | Mertola (II) | Mursija (II) | Niebla (II) | Purčena | Ronda (II) | Santaremas | Segura | Silvesas (II) | Tavira | Techada | Valensija (II)
XIII a.: Archona | Baesa | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | Niebla (III) | Oriuela | Valensija (III)

Sportas

Futbolas

Mieste 1982 m. vyko XII pasaulio futbolo čempionatas. Žymiausi miesto klubai:

1971 m. Kandidatų mačai

1971 m. Kandidatų mačai – tai pasaulio šachmatų čempionato finalinis etapas, kuriame, pagal nuostatus atrinkti dalyviai, žaisdami atkrentamuosius mačus, atrinko šachmatininką, kuris 1972 m. žais mačą, dėl pasaulio šachmatų čempiono vardo, su Borisu Spaskiu. Juo tapo Robertas Fišeris.

2007 m. Europos krepšinio čempionatas

XXXV Europos krepšinio čempionatas – 2007 m. rugsėjo 3-16 d. Ispanijoje vykęs vyrų krepšinio čempionatas.

2007 metais buvo pakeista čempionato sistema. Pirmame čempionato grupių etape, kuris vyko rugsėjo 3-6 d. rinktinės sužaidė su savo grupės (A, B, C arba D) rinktinėmis po vienerias rungtynes. Į kitą atrankos etapą pateko po tris stipriausias komandas iš kiekvienos grupės, sudarant dvi grupes. Šiame etape užskaityti pirmojo etapo komandų tarpusavio rezultatai ir dar žaistos trejos rungtynės su rinktinėmis, prieš kurias nebuvo žaista pirmajame etape. Iš E ir F grupių į ketvirtfinalį pateko po keturias stipriausias komandas. Nugalėjusios rinktinės vėliau kovojo pusfinalyje ir finale.

Nugalėtojais tapo Rusijos krepšininkai, finale nugalėję šeimininkus ispanus. Lietuva užėmė 3 vietą, nugalėjusi Graikiją.

Alchesirasas

Alchesirasas – miestas pietų Ispanijoje, prie Viduržemio jūros, netoli Gibraltaro sąsiaurio. Klimatinis ir balneologinis kurortas. Išvystyta žvejybos pramonė, naftos apdirbimo ir chemijos pramonė. Mieste yra bažnyčia (1736 m.), kelios koplyčios, archeologijos parkas, meno mokykla.

Algarvė

Algarvė (portug. Algarve, iš arab. al-gharb – 'Vakarai') – regionas pietų Portugalijoje. Jos kraštovaizdis ir kultūra šiek tiek skiriasi nuo likusios Portugalijos. Dabar Algarvė yra ypač turistinė ir savo išvaizda primena Ispanijos ar Turkijos turistines pakrantes. Plotas 5412 km². Gyventojų skaičius – 410 tūkst. Pagrindiniai miestai – Faras ir Portimaunas.

Viduramžiais Portugalija oficialiai vadinosi Portugalijos ir Algarvės karalyste (vėliau Jungtine Brazilijos, Portugalijos ir Algarvės Karalyste).

Andalūzija

Šis straipsnis – apie Ispanijos regioną. Apie Islamo pasaulio regioną, egzistavusį Pirėnuose VIII–XV a., žiūrėkite straipsnį Al-Andalusija

Andalūzija (isp. Andalucía) – autonominis Ispanijos regionas. Tai daugiausia gyventojų turintis ir antras pagal dydį iš septyniolikos Ispanijos regionų. Sostinė – Sevilija.

Šiaurėje Andalūzija ribojasi su 3 kitais Ispanijos regionais: Kastilija-La Manča, Mursija, Estremadūra bei vakaruose su Portugalija. Pietvakariuose šį regioną skalauja Atlanto vandenynas, pietuose yra Gibraltaro sąsiauris ir Viduržemio jūra, o pietryčiuose – taip pat Viduržemio jūra. Pietuose Andalūzija ribojasi su Jungtinės karalystės kolonija Gibraltaru.

E001

Europos kelias E001 – 160 km ilgio greitkelis, jungiantis Tbilisį (Gruzija) ir Vanadzorą (Armėnija). Šis kelias neturi nieko bendro su keliu E1 Larnis–Sevilija , nepaisant kelio numerių panašumų.

E1

Europos kelias E1 – kelias, prasidedantis Larne, Jungtinėje Karalystėje ir baigiasi Sevilijoje, Ispanijoje. Kelio ilgis – 2509 km.

E5

Europos kelias E5 – 2960 km ilgio greitkelis, jungiantis Grynoką (JK) ir Alchesirasą (Ispanija).

Ferdinandas III (Leonas)

Ferdinandas III (1201 m. liepos 30 d. arba 1199 m. Monte de Valparaíso, Samora, Ispanija – 1252 m. gegužės 30 d. Sevilija, Ispanija) – Kastilijos karalius, valdė nuo 1217 m. birželio 6 d. iki mirties. Leono karalius, valdė nuo 1230 m. rugsėjo 24 d. iki mirties. Galisijos karalius, valdė nuo 1230 m. rugsėjo 24 d. iki mirties.

Henrikas II (Kastilija)

Henrikas II (isp. Enrique II de Castilla; 1334 m. sausio 13 d. Sevilija, Ispanija – 1379 m. gegužės 29 d. Santo Domingo de la Kalsada, Ispanija) – Kastilijos karalius, Leono karalius, Galisijos karalius, valdė nuo 1366 m. balandžio 5 d. iki 1367 m. balandžio mėn. ir nuo 1369 m. kovo 22 d. iki mirties.

Huelva

Huelva – miestas Andalūzijoje (pietvakarių Ispanija); provincijos centras. Miestas išsidėstęs prie Odiel ir Tinto upių santakos, netoli Kadiso įlankos. Svarbus uostas, eksportuojama vario rūda ir piritai, išgaunami miesto apylinkėse. Išvystyta žvejybos, turizmo, chemijos, maisto pramonė. Yra universitetas.

Ispanija

Ispanijos Karalystė – valstybė Europos pietvakariuose, Pirėnų pusiasalyje. Ribojasi su Portugalija vakaruose, Prancūzija bei Andora šiaurėje, su Gibraltaru – pietuose. Ispanija yra supama Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno. Jai taip pat priklauso du autonominiai miestai Afrikoje.

Ispanijos provincijos

Ispanija bei jos autonominiai regionai yra padalinti į penkiasdešimt provincijų. 1833 m. sukurtas provincijų modelis, kuris nuo to laiko beveik nepasikeitė. 1927 m. Kanarų salos buvo padalintos į Las Palmo ir Tenerifės Santa Kruso provincijas.

Septyni autonominiai regionai turi tik vieną provinciją: Astūrija, Balearų salos, Kantabrija, Madridas, Mursija, Navara ir La Riocha.

Kordoba (Ispanija)

Kordoba – miestas Andalūzijoje (pietų Ispanija), prie Gvadalkiviro upės; provincijos centras. Vienas žymiausių Ispanijos miestų. Yra išlikę daug senovės elementų: miesto sienos, siauros gatvelės, maurų architektūra. Svarbi prekyba alyvuogėmis ir citrusiniais, kurie auginami apylinkėse. Išvystyta maisto, odos, tekstilės, vario apdirbimo pramonė. Gajos amatų tradicijos (ypač aukso ir odos dirbinių), atvyksta daug turistų.

Mursija

Mursija – miestas pietryčių Ispanijoje, Mursijos regione, prie Seguros upės; provincijos centras. Išsidėsčiusi derlingoje lygumoje, apylinkėse auginami citrusiniai, grūdai, alyvuogės, pipirai, išgaunama alavas. Išvystyta maisto, alaus, tekstilės, chemijos, baldų, statybų, šilko pramonė.

Senamiesčiui būdingos siauros gatvelės. Ermita de Jesús (XVII a.), yra meno muziejus. Stovi Šv. Marijos katedra (XIV a.), universitetas (1915 m.), provincijos muziejus.

Sevilijos Sevilla (krepšinio klubas)

Sevilijos Cajasol – Ispanijos krepšinio klubas, įsikūręs Sevilijoje, žaidžiantis ACB lygoje.

Klube keturis sezonus rungtyniavo lietuvis Donatas Slanina.

Ekipa du sezonus yra žaidusi Eurolygoje, sezoną Saportos taurėje bei du sezonus Koračo taurėje.

Aukščiausi pasiekimai nacionaliniame čempionate – du kartus iškovota antroji vieta ACB lygoje. Abukart finale nusileista Barselonos „Becelona“ klubui.

1999 m. komanda pasiekė Ispanijos taurės finalą, kuriame pralaimėjo Vitorijos „TAU Cerámica“ krepšininkams.

Nuo įkūrimo iki 2007 m. klubas vadinosi pagrindinio rėmėjo Caja San Fernando vardu.

Sevilijos provincija

Sevilijos provincija (isp. Provincia de Sevilla) – viena iš Ispanijos provincijų, esanti šalies pietuose, Andalūzijos regione. Administracinis centras – Sevilija. Ribojasi su Malagos provincija, Kadiso provincija, Huelvos provincija, Badachoso provincija bei Kordobos provincija.

Provincijos plotas – 14 042 km². 1 942 155 gyventojai (2013 m. duomenys), iš kurių 40 % gyveno Sevilijoje. Sevilijos provincijoje yra 105-ios savivaldybės. Donjanos nacionalinis parkas nusidriekęs per Sevilijos bei Huelvos provincijas.

Taifa

Taifos (arabų kalba: طائفة‎ ṭā'ifa, plural طوائف ṭawā'if), dar Taifai - smulkios musulmoniškos valstybėlės (emyratai), egzistavę Pirėnuose, Al-Andalusijoje XI-XIII a.

XII pasaulio futbolo čempionatas

XII pasaulio futbolo čempionatas vyko 1982 metų birželio 13 d.– liepos 11 d. Ispanijoje (Alikantė, Barselona, Bilbao, Chichonas, Elčė, La Korunja, Madridas, Ovjedas, Saragosa, Sevilija, Valensija ir Valjadolidas). Finaliniame turnyre pirmą kartą čempionatų istorijoje dalyvavo 24 komandos, suskirstytos į 6 grupes. Čempionate pirmą kartą buvo mušami 11 m baudiniai esant lygiam rezultatui atkrintamosiose varžybose, kuriuose čempione tapo Italijos rinktinė.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.