Savivaldybė

Savivaldybė – juridinio asmens statusą turinčio valstybės administracinio vieneto, jo teritorijos, šioje teritorijoje nuolat gyvenančių žmonių organizuotos bendruomenės, kuriai įstatymu suteikta vietos savivaldos teisė, šios bendruomenės išrinktų politinių partijų ir organizacijų kandidatais pasiūlytų atstovų ir jų suformuotų bei kontroliuojamų viešojo administravimo institucijų visuma.

Vietos savivalda – savivaldybės bendruomenės ir jos išrinktų atstovų bei jų suformuotų ir kontroliuojamų viešojo administravimo institucijų teisė ir galia savarankiškai tvarkyti ir valdyti bendruomenės viešuosius reikalus. Šią teisę ir galią įgyvendina tiesioginiuose, slaptuose ir visuotiniuose rinkimuose išrinkta savivaldybės taryba – savarankiškas ir visoje teritorijoje vienintelis bendruomenės plėtros strategiją numatantis, jos įgyvendinimui skiriamas lėšas valdantis ir įgyvendinimą visais aspektais kontroliuojantis bendruomenės valdžios organas.

Savivaldybės viešasis administravimas – įstatymais ir savivaldybės tarybos teisės aktais reglamentuojama savivaldybės tarybos suformuotų bei kontroliuojamų viešojo administravimo institucijų veikla, savivaldybės teritorijoje įgyvendinti įstatymams ir savivaldybės tarybos teisės aktams.

Viešojo administravimo institucijos – savivaldybės tarybos sudarytos ir kontroliuojamos politinės ir profesionalios struktūros, įstaigos ir pareigūnai, turintys įstatymais ir savivaldybės tarybos teisės aktais suteiktą teisę ir galią juos įgyvendinti savivaldybės teritorijoje. Viešojo administravimo institucijos savivaldybėje veikia pagal teisių ir galių subordinaciją:

  • Savivaldybės taryba
  • Savivaldybės kontrolierius
  • Savivaldybės meras
  • Savivaldybės administracijos direktorius
  • Administracijos departamentai
  • Administracijos skyriai
  • Paslaugas teikiančios įstaigos ir įmonės

Viešosios paslaugos – įstatymais ar savivaldybės tarybos teisės aktais reglamentuota specialių įstaigų ir organizacijų veikla, įgyvendinant nustatytos apimties, kokybės ir vertės specialias savivaldybės funkcijas ir įsipareigojimus bendruomenei arba gyventojams, finansuojamas arba biudžeto, arba specialių rinkliavų, arba pagal sutartinį atlygį gautomis lėšomis.

Viešųjų paslaugų administravimas – viešojo administravimo institucijų veikla, nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias jų teikimo sąlygas, apimtis, kokybę, vertę ir apmokėjimą, steigiant viešąsias paslaugų teikimo įstaigas arba viešajame konkurse samdant kitas įstaigas, įmones ar organizacijas šioms paslaugoms teikti, taip pat paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė. Paprastai viešųjų paslaugų administratorius pats šių paslaugų neteikia.

Savivaldybės viešojo administravimo institucijos savivaldybei įstatymu priskirtas, bendruomenės deleguotas ar prisiimtas funkcijas įgyvendina priimdamos teisės aktus, kurie privalomi jų objektui ir subjektui arba visai bendruomenei.

Savivaldybių funkcijos

  • Savarankiškosios funkcijos atliekamos pagal įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus savo bendruomenei ir jos interesais;
  • Priskirtosios funkcijos įgyvendinamos remiantis įstatymais, savivaldybės šias funkcijas atlieka atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes.
  • Valstybinės funkcijos yra valstybės funkcijos, perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Jos perduodamos pagal įstatymus ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais. Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę.
  • Sutartinės funkcijos atsiranda remiantis savivaldybių sudarytomis sutartimis. Savivaldybė tokias sutartis gali sudaryti tik tai kai pritaria savivaldybės taryba.

Savivaldybių funkcijos Lietuvoje

Lietuvoje nuo 1994 m. iki 2016 m., galima išskirti du itin svarbius lūžio momentus – tai 2000 m. ir 2008 m., kai, veikiant išoriniams ir vidiniams veiksniams, savivaldybėms suteiktų funkcijų gerokai daugėjo. Tačiau, kiekybine prasme skirtumas tarp savarankiškųjų ir valstybės priskirtų funkcijų yra visai nedidelis. Dėl to galima teigti, jog savivaldybių galios (funkciniu aspektu) yra gana ribotos[1]

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

  1. .Burbulytė-Tsiskarishvili, G., Dvorak,J., Žernytė, A. (2018). Savivaldybių funkcijų ir galių kaita 1994 - 2016 metais. Viešoji politika ir administravimas, t.17, Nr.3 Prieiga per Internetą: https://www.mruni.eu/upload/iblock/db3/5_Burbulyt%C4%97-Tsiskarishvili_Dvorak_%C5%BDernyt%C4%97.pdf
2001 m. Lietuvos gyventojų surašymas

2001 m. Lietuvos gyventojų surašymas vyko balandžio 6–16 dienomis. Surašymą organizavo Lietuvos statistikos departamentas.

Surašymo metu Lietuvoje buvo:

10 apskričių

60 savivaldybių

106 miestai

21500 kaimo gyvenviečių (kitais šaltiniais 18461)

464 kaimo seniūnijos

Anykščių rajono savivaldybė

Anykščių rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje. Centras – Anykščiai.

Ignalinos rajono savivaldybė

Ignalinos rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, pasienyje su Baltarusija. Centras – Ignalina.

Ignalinos rajono plotas – 1447 km², tai sudaro 20,8 % Utenos apskrities teritorijos (antras pagal dydį), žemės ūkio paskirties žemė sudaro 52,3 %, miškai – 33,7 %, pelkės – 10,9 %, vandens telkiniai – 7,7 % viso ploto.

Kelmės rajono savivaldybė

Kelmės rajono savivaldybė – savivaldybė vakarų Lietuvoje, Šiaulių apskrityje. Centras – Kelmė.

Lietuva

Lietuva – oficialiai vadinama Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – yra valstybė Europos centrinėje dalyje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Dalinama į penkis regionus ir apima 65 286 km² plotą. Šalis ribojasi su Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), Baltarusija (sienos ilgis – 677 km), Lenkija (sienos ilgis – 104 km), Rusija (Kaliningrado sritis; sausumos sienos ilgis – 255 km, Kuršių mariomis – 18 km, jūra – 22 km). Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90,66 km. Lietuvos–Baltarusijos ir Lietuvos–Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną. Didžiausias šalies miestas yra sostinė Vilnius. Kiti didieji miestai: Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys.

Lietuvos vardas pirmą kartą minimas 1009 m. Kvedlinburgo analuose, kuomet aprašoma misionieriaus Brunono Kverfurtiečio mirtis Rusijos ir Lietuvos pasienyje. Nuo XIII amžiaus valstybė žinoma Europoje. 1251 m. jos valdovas didysis kunigaikštis Mindaugas apkrikštija šalį, o 1253 m. liepos 6 d. karūnuojasi pirmuoju Lietuvos karaliumi. Po dešimties metų karalius nužudomas ir valstybė vėl grįžta į pagonybę. XIV amžiuje valdžioje įsigali Gediminaičių dinastija ir valstybė sėkmingai plečia ne tik savo teritorijas, bet ir įtaką regione. Į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę tuo metu įeina ir dabartinės Baltarusijos ir Ukrainos teritorijos, dalis Lenkijos ir Rusijos žemių. Siekiant dar labiau plėsti įtaką, sudaroma sąjunga su Lenkijos karalyste 1569 m. Liubline. Taip sukuriama Abiejų Tautų Respublika. Ji gyvavo daugiau nei 200 metų, kol kaimyninės šalys Rusija, Austrija ir Prūsija 1795 m. galutinai pasidalijo jos teritoriją. Lietuvos teritorija atiteko Rusijos imperijai ir nepriklausomybę atkūrė 1918 m. vasario 16 d. Antrojo pasaulinio karo metais šalis vėl buvo okupuota SSRS ir Vokietijos, po karo liko SSRS sudėtyje. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbė atkurianti visišką valstybės suverenitetą. Nuo 2004 m. Lietuva yra viena iš Europos Sąjungos valstybių, įeinanti į Šengeno erdvę, kurioje nėra pasienio kontrolės. Nuo 2015 m. valstybė priklauso euro zonai. 2018 m. tapo OECD nare.

Molėtų rajono savivaldybė

Molėtų rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos rytuose. Centras – Molėtai.

Molėtų rajone vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, veikia 350 įvairių įmonių, mažai pramonės, todėl pagrindinė rajono vystymosi kryptis yra rekreacija.

Panevėžio rajono savivaldybė

Panevėžio rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje. Centras – Panevėžys (į savivaldybės teritoriją neįeina, turi atskiros savivaldybės statusą).

Raseinių rajono savivaldybė

Raseinių rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje, Žemaitijoje. Centras – Raseiniai.

Rokiškio rajono savivaldybė

Rokiškio rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje, pasienyje su Latvija. Centras – Rokiškis.

Tauragės apskritis

Tauragės apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas vidurio vakarų Lietuvoje, į pietryčius nuo Klaipėdos. Centras – Tauragė.

Apskrityje yra 4 savivaldybės:

Pagėgių savivaldybė

Jurbarko rajono savivaldybė

Šilalės rajono savivaldybė

Tauragės rajono savivaldybė

Trakų rajono savivaldybė

Trakų rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos pietrytinėje dalyje. Administracinis centras – Trakai.

Ukmergės rajono savivaldybė

Ukmergės rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas rytų Lietuvoje. Centras – Ukmergė.

Utenos apskritis

Utenos apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje. Centras – Utena.

Apskrityje yra 6 savivaldybės:

Utenos rajono savivaldybė

Anykščių rajono savivaldybė

Ignalinos rajono savivaldybė

Molėtų rajono savivaldybė

Zarasų rajono savivaldybė

Visagino savivaldybė

Vilkaviškio rajono savivaldybė

Vilkaviškio rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje, pasienyje su Lenkija ir Kaliningrado sritimi. Centras – Vilkaviškis.

Vilniaus apskritis

Vilniaus apskritis – valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas pietryčių Lietuvoje, aplink Vilniaus miestą, tiek pagal teritoriją, tiek ir pagal gyventojų skaičių didžiausia iš dešimties Lietuvos apskričių.

Vilniaus rajono savivaldybė

Vilniaus rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas, viena didžiausių savivaldybių Lietuvos pietryčiuose, prie sienos su Baltarusija. Rajonas iš šiaurės, pietų ir rytų supa Vilniaus miestą, kuriame yra savivaldybės centras (pats Vilnius turi atskiros savivaldybės statusą, todėl į Vilniaus rajono teritoriją neįeina).

Zarasų rajono savivaldybė

Zarasų rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje, pasienyje su Latvija ir Baltarusija. Tai viena ežeringiausių savivaldybių. Centras – Zarasai.

Šakių rajono savivaldybė

Šakių rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje, pasienyje su Kaliningrado sritimi. Centras – Šakiai.

Šiaulių rajono savivaldybė

Šiaulių rajono savivaldybė Lietuvos Respublikos administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose. Centras – Šiauliai, kurie turi atskiros savivaldybės statusą, todėl į rajono teritoriją neįeina. Savivaldos teisę teritorijoje įgyvendina Šiaulių rajono savivaldybės taryba.

Švenčionių rajono savivaldybė

Švenčionių rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas rytų Lietuvoje, pasienyje su Baltarusija. Centras – Švenčionys.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.