Saliamonas

Karalius Saliamonas (hebr. שְׁלֹמֹה „taika“ Solomon, Šolomon, Šlomo, m.) – trečiasis suvienytosios Izraelio karalystės karalius (~971931 m. pr. m. e.), valdęs Izraelį po tėvo Dovydo.

Karaliaus Saliamono dėka buvo pastatyta milžiniška Jeruzalės šventykla. Saliamonui priskiriama Patarlių knyga, Giesmių giesmė, kiti kūriniai. Tačiau Senajame Testamente aprašytos legendos nėra patvirtintos ir Saliamono istoriškumas nėra įrodytas.

Saliamonas Biblijoje aprašomas kaip pats turtingiausias ir išmintingiausias karalius, gyvenęs žemėje, kuris tik senatvėje, nepaklausęs Dievo, tapo Izraelio karalystės susiskaldymo priežastimi. Siekdamas savo tikslų, jis nesibjaurėjo nei niekšybėmis, nei žmogžudystėmis: Saliamonas įsakė nužudyti savo brolį Adoniją, bičiulį karo vadą Joabą, ištrėmė kunigą Abiatarą ir t. t.

Saliamonas nebuvo aukštų moralinių pažiūrų ir į šeimą bei santuoką: „Karalius Saliamonas mylėjo daugelį svetimšalių moterų, taip pat faraono dukterį, ir moabites, ir amonites, ir idumietes, ir sidonietes, ir hetietes iš tų tautų, apie kurias viešpats yra pasakęs Iaraelio sūnums: Neįeikite pas jas, nei jos teneįžengia pas jus, kadangi jos tikriausiai palenks jūsų širdis prie savo dievų garbinimo. Prie jų tad prisirišo Saliamonas karščiausia meile, ir turėjo jis septynis šimtus žmonų, lyg karalienių, ir tris šimtus sugulovių“ (3 Karalių knyga)

 Ambox banner content.svg  Šis straipsnis turi paveikslėlių su terminais kita kalba
Jei galite, išverskite arba pakeiskite lietuviškais.
Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
King Solomon Hajdudorog
Saliamonas
Saabaghiberti
Saliamonas sutinka Sabos karaliene
Early-Historical-Israel-Dan-Beersheba-Judea-Corrected
Jungtinė Saliamono karalystė

Nuorodos

Vikiteka

Vikicitatos

1866 m.

1866 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Alegorija

Alegorija – literatūrinė raiškos priemonė, išreiškianti tam tikrą idėją simboliniu įvaizdžiu, kai pavaizduotas vienas asmuo ar daiktas reiškia kitą asmenį ar daiktą, o sąvoka, moralinės savybės, dvasinis ar tikrovės reiškinys išreiškiamas konkrečiu gyvenimišku vaizdu.

Alegorija, yra tam tikra tropų rūšis, netiesioginės reikšmės pasakojimas. Taip pat tai išplėsta metafora, kai kūrinyje vaizduojamos būtybės, daiktai visada reiškia kitus asmenis, daiktus.

Alegorijos ypatybė, kad viskas yra apgalvojama, apmąstoma, o tai suteikia alegorijai šaltesnio būdo ir slopina jausmą. Alegorija tampa įrankiu kitokiu būdu išreikšti savo mintį ir dažnai mažiau rūpinamasi jos vaizdingumu, tačiau tai nemažina alegorijos vertės, nes pasinaudojus alegorijomis, galima nupiešti tokį gyvą vaizdą, jog jis sukels giliausių jausmų.

Alegorijos gali būti trumpos ir ilgos.

Su alegorijomis yra susiję simboliai ir emblemos. Simboliais gali būti gyvi ar negyvi daiktai, kurie išreiškia kokius nors charakteringus, ryškius žmogaus bruožus. Balandis – skaistybės simbolis, liūtas – galios, ąžuolas – pastovumo, lapė – gudrumo, veidmainystės, asilas – kvailybės, žaltys – išminties.

Emblema tai simbolis skulptūroje ar tapyboje. Kryžius – krikščionybės emblema, inkaras – vilties, erelis – galybės, svarstyklės – teisybės, pelėda – mokslo.

Alegorija yra dažna pasakėčiose ir pasakose, kuriose suktumas ir gudrumas alegoriškai vaizduojamas lapės pavidalu, godumas – vilko, klastingumas – gyvatės.

Yra daug simbolių pasiskolintų iš literatūros ir istorijos. Saliamonas – išminties simbolis, Juozapas – skaistumo, Judas – išdavybės, Penelopė – žmonos ištikimybės.

Alegorija – abstrakčios sąvokos išreiškimas konkrečiu vaizdu. Paprastai ja sutartinai sąlygiškai apibūdinami reiškiniai, ypatybės (pvz., taiką žymi baltas balandis, teisingumą – moteris užrištomis akimis ir svarstyklėmis rankose). Įprastos alegorijos yra patarlės, priežodžiai. Alegoriniai būna veikėjai (lapė – suktumo, vilkas – godumo, kiškis – bailumo alegorija), siužetai ar kūriniai (pvz., pasakėčios).

Banaičio spaustuvė

Banaičio spaustuvė – pirmoji lietuviška spaustuvė Kaune, veikusi 1905–1918 m. Savininkas Saliamonas Banaitis.

Elijas Ben Saliamonas Zalmanas

Elijahu Ben Salomon Zalmanas (Elijahu ben Šlomo Zalman ar Elijas Ben Saliamonas Zalmanas), labiau žinomas kaip Vilniaus Gaonas („ha’Gaon mi’Vilna”) (1720 m. balandžio 23 d. – 1797 m. spalio 9 d.) – žymus judaizmo rabinas, kabalistas, studijavo Talmudo ir Toros judėjimus.

Gegužės 4

Gegužės 4 yra 124-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 125-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 241 diena.

Islamo pranašai

Islamo pranašai – pranašai minimi Korane. Dalis islamo pranašų taip pat pripažįstami ir judėjų bei krikščionių pranašais.

Izraelio karalystė

Izraelis – istorinė valstybė istoriniame Palestinos regione, egzistavusi XI a. pr. m. e.–722 m. pr. m. e. Didžiausiu suklestėjimo laikotarpiu jos teritorija apėmė beveik visą Palestinos regioną. Iki 930 m. pr. m. e. valstybė dar vadinama Jungtine karalyste.

Izraelio istorijos ankstyvoji raida yra žinoma tik iš literatūros šaltinių (daugiausia Senojo Testamento), bet labai menkai pagrįsta archeologiniais duomenimis. Todėl yra autorių, kurie abejoja net pačiu tos karalystės egzistavimu.

Lietuvos Taryba

Lietuvos Taryba – nuo 1917 m. rugsėjo iki 1920 m. gegužės veikusi laikinoji vykdomosios valdžios institucija.

Mokytojo knyga

Mokytojo knyga arba Ekleziasto knyga, Koheleto knyga (sen. gr. Ἐκκλησιαστής, hebr. ‏קֹהֶלֶת‎‏‎ = qōheleṯ) – viena iš Senojo Testamento knygų, priskiriama išminties knygų grupei. Knygos autoriumi simboliškai laikomas karalius Saliamonas.

Šioje knygoje Koheletas (mokytojas) kaip ir Jobas svarsto amžiną klausimą kodėl gyvenimas atrodo toks beprasmiškas. „Filosofas“ Koheletas yra vadinamas karaliumi, Dovydo sūnumi. Kad ir kas jis būtų buvęs, Koheletas, kaip ir visi išminčiai, žvelgia atgal į patirties ir apmąstymų kupiną gyvenimą. Kad ir kaip atkakliai žmonės stengtųsi siekti išminties, pasisekimo, teisingumo, jų pastangų rezultatai būsią tik trumpalaikiai ir menki. Ieškoti ko nors tvaraus gyvenime, anot Koheleto, tėra „vėjo gaudymas“. Toks pesimistinis požiūris kyla iš to, kaip Koheletas supranta Dievą. Jis tiki į Dievą, bet mano, kad mums niekada nebus duota žinoti kokie yra tikrieji jo ketinimai. Knygoje apmąstomas grynai žmogiškųjų interesų apriboto gyvenimo skurdumas. Tai filosofinių aforizmų rinkinys, kur mintis juda laisvai, kartojasi, tikslina save pačią.

Manoma, kad knyga sukurta Palestinoje apie III a. pr. m. e., joje galima rasti daug paralelių su senovės egiptiečių „Arfininko giesme“, „Nusivylusiojo pasikalbėjimu su savo siela“.

Iš Ekleziasto knygos kilę tokie žymūs posakiai kaip „tuštybių tuštybė, visa – tuštybė“, „nieko naujo po saule“, „visa tuštybė ir ganymas vėjo“.

Saliamonas Antanaitis

Saliamonas Antanaitis (slp. Paprūsės Beržas, 1894 m. sausio 12 d. Suodžiuose, Šakių raj. – 1973 m. spalio 15 d. Vokietijoje) – lietuvių prozininkas, poetas.

Saliamonas Baltūsis

Saliamonas Baltūsis (1899 m. balandžio 23 d. Skučiškėje – 1972 m. gruodžio 4 d. JAV) – Lietuvos teisininkas, kalbininkas, visuomenininkas.

1915–1918 m. mokėsi Pilviškių vaistinėje. 1921 m. baigė Marijampolės gimnaziją, tuo metu buvo aktyviai įsitraukęs į Aušrininkų veiklą. 1922–1926 m. dirbo korektoriumi, kalbos taisytoju, sekretoriumi, redaktoriumi Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje korektoriumi, kalbos taisytoju, sekretoriumi, redaktoriumi ir švietimo Darbo bendradarbiu. 1926 m. baigė Lietuvos universiteto Teisės fakultetą. 1926–1927 m. dirbo Kauno apygardos teismo sekretoriumi, 1927–1931 – Marijampolės taikos teisėju. 1931–1934 Kauno apygardos teismo teisėjas ir vyriausias žemės tvarkymo komisijos narys, 1934–1938 m. Lietuvos Apeliacinių Rūmų teisėjas, 1939–1941 m. Vyriausio Lietuvos Tribunolo teisėjas. 1941 1944 Apeliacinių Rūmų pirm. ir teisėjų eg-zamininės komisijos pirm. 1940–1941 m. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas. Bendradarbiavo „Švietimo darbe“. Per karą pasitraukė į Vakarus.

Gyvendamas Lietuvoje buvo įsitraukęs į Aušrininkų organizacijos, vėliau – Valstiečių Liaudininkų Sąjungos, Lietuvos teisininkų draugijos veiklą (pastarojoje buvo jos revizijos komisijos narys). Pasitraukęs į Vakarus pora metų buvo VLIKo kontrolės komisijos narys, VLIKo konferencijų dalyvis, vienas iš Lietuvos Teisininkų Draugijos tremtyje organizatorių ir pirmasis jos pirmininkas. Organizavo Lietuvių Bendruomenės Vyriausiąjį Teismą ir buvo jo pirmasis pirmininkas. Lietuvių bendruomenės apylinkės teisėjas Viurcburge ir IRO teisinis tarėjas Švainfurte. Nuo 1949 gyveno JAV.

Mirė 1972 m. gruodžio 4 d., palaidotas Šv. Jurgio kapinėse Kenošoje, Viskonsine, JAV bendrame kape su žmona.

Saliamonas Banaitis

Saliamonas Banaitis (1866 m. liepos 15 d. Vaitiekupiuose, Sintautų valsčius, Rusijos imperija – 1933 m. gegužės 4 d. Kaune) – Lietuvos spaustuvininkas, leidėjas, signataras.

Saliamonas Mozerka Slavočinskis

Saliamonas Mozerka Slavočinskis (apie 1624 m. Lipkiškių dvaras, Lipkiškė, dabartinis Raseinių rajonas – apie 1660 m.) – klebonas, pirmojo giesmyno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje autorius („Giesmės, tikėjimui katalickam priderančios“).

Saliamonas Vaintraubas

Saliamonas Vaintraubas (1922 m. rugpjūčio 14 d. Kaunas – 2002 m. balandžio 18 d. Vilnius) – Lietuvos sporto žurnalistas, publicistas.

Saliamonidai

Saliamonidų dinastija – Etiopijos imperatorių dinastija, su pertrūkiais valdžiusi 1270–1974 m. Ji pakeitė prieš tai buvusią Zagvės dinastiją.

Kartais Saliamonidais vadinama ir IV a. pr. m. e. – X a. Etiopiją valdžiusi Aksumo dinastija. Šie Saliamonidai vadinami Ankstyvaisiais Saliamonidais.

Salys Šemerys

Salys Šemerys (tikr. Saliamonas Šmerauskas, 1898 m. gegužės 21 d. Vilkaviškyje – 1981 m. gegužės 14 d. Klaipėdoje) – Lietuvos poetas avangardistas, „Keturių vėjų“ sąjūdžio dalyvis.

Tachte Soleimanas

Tachte Soleimanas (pers. تخت سلیمان = Takht-e Soleymān – „Saliamono sostas“) – archeologinė vietovė šiaurės vakarų Irane, Vakarų Azerbaidžano provincijoje, netoli Takabo miesto (pusiaukelėje tarp Urmijos ir Hamadano).

Senovėje tai buvęs įtvirtintas miestas prie kraterinio ežero kranto. Yra išlikusios zoroastrizmo šventyklos, pastatytos Sasanidų laikais, liekanos. Joje degė viena iš trijų karališkųjų amžinųjų liepsnų. Taip pat rasta V a. pr. m. e. radinių iš Achamenidų laikų, partų gyvenvietės liekanų. Rasta Sasanidų karalių, bei Bizantijos karaliaus Teodosijaus lobis.

Pasak legendos, karalius Saliamonas 100 m gylio krateryje įkalinęs siaubūnus. Kitame krateryje forto centre buvo šaltinis, kurį irgi sukūręs Saliamonas. Tačiau manoma, kad ši legenda atėjusi iš arabų. Persai, bandydami išgelbėti savo paveldą nuo arabų sunaikinimo, dažnai suteikdavo jiems iš arabų mitologijos kilusius pavadinimus.

Tachte Soleimanas 2003 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

X amžius pr. m. e.

Dešimtasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1000 m. pr. m. e. sausio 1 dieną ir pasibaigęs 901 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 2 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis

Amžiai: XI amžius pr. m. e. – X amžius pr. m. e. – IX amžius pr. m. e.

Ūkininkas (laikraštis)

„Ūkininkas“ (Ukinįkas) – mėnesinis varpininkų žurnalas, leistas 1890–1905 m. Tilžėje ir Ragainėje. Skirtas valstiečiams. Lietuvoje buvo platinamas nelegaliai.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.