Saladinas

Saladinas (kurd. Selahedînê Eyûbî, arab. صلاح الدين يوسف ابن ايوب, jo tikrasis vardas buvo Salach ad Din Jusuf ibn Ajjub, vardas – Jusufas, Ajjubo sūnus, o Salach ad Din reiškia „Tikėjimo teisingumas“, bet vakaruose jį vadino Saladinu, gimė - apie 1138 m. Tikrite, Mesopotamijoje; mirė – 1193 m. kovo 4 d. Damaske) – musulmonų karvedys. 1187 m. spalio 2 d. nugalėjo kryžininkus ir užėmė Jeruzalę. Vėliau jis tapo Egipto ir Sirijos sultonu.

Bullet purple.png
Saladinas
Cristofano dell'altissimo, saladino, ante 1568
Saladinas.Maždaug 1568 m. Cristofano dell'Altissimo paveikslas.
Ajubidai
Gimė: 1138 m.
Mirė: 1193 m. balandžio 4 d. (~55 metai)
Valdė: -
Commons-logo.svg Vikiteka: SaladinasVikiteka

Biografija

Būdamas Damasko sultono kariuomenės vyriausiasis vadas, 1169 m. Saladinas atvyko į Egiptą; čia 1171 m. jis nuvertė Fatimidų dinastiją ir davė pradžią Ajubidų dinastijai. 1174 m. Saladinas užgrobė Siriją, o 1175 m. kalifas jį pripažino Egipto, Sirijos bei Palestinos sultonu. Užgrobę Alepą (1183 m.) bei Mosulą (1186 m.), 1187 m. prie Hitino sunaikino kryžiuočių armiją ir paėmė Jeruzalę. Tai išprovokavo trečiąjį kryžiaus žygį (1189-1192 m.), kuris galiausiai baigėsi taikiu Saladino ir Ričardo Liūtaširdžio susitarimu. Jeruzalė ir toliau liko musulmonų rankose, o krikščionims buvo leista laisvai prieiti prie šventųjų vietų. Dėl riteriško būdo Saladiną labai gerbė ir krikščionys. G. E. Lesingas šį kryžiuočių priešą pasirinko pagrindiniu savo dramos "Natanas Išmintingasis" veikėju.[1].

Šaltiniai

  1. Ferial Kanbay - "1000 pasaulio įžymybių: enciklopedinis žinynas" - 311 psl.
1138 m.

1138 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1191 m.

1191 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Ajubidai

Ajubidai (arabų kalba الأيوبيون‎) – kurdų kilmės musulmonų dinastija, kurios galios centras buvo Egipte. XII–XIII a. ji valdė didžiąją dalį Artimųjų Rytų: teritorijas, kur dabar yra valstybės Egiptas, Libija, Arabija, Jemenas, Izraelis, Jordanija, Sirija, Libanas.

Akas

Akas (hebr. ‏עַכּוֹ‏‎ = Akko, arab. عكّا = ʻAkkā, taip pat Akre) – miestas šiaurės Izraelyje, vakarų Galilėjoje, prie Viduržemio jūros. Uostas prie Haifos įlankos. Metalo apdirbimo, chemijos, keramikos, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Svarbus turistinis centras.

Švenčiausias bahajų miestas, yra Bahajų pasaulinio centro objektų. Daug architektūros paminklų: mečetė (1781 m.), kryžiuočių miestas (XII a.), turkų pirtys (XVIII a.), bažnyčia ir vienuolynas ir kt.

Civilization IV

Civilization IV – ėjimais paremtas „Civilization“ serijos strateginis kompiuterinis žaidimas, išleistas 2005 m. Jį sukūrė „Firaxis Games“ studija. Žaidime galima rinktis iš daugiau nei 15 skirtingų civilizacijų ir kovoti pasirinktame žemėlapyje. Žaidimas sulaukė trijų papildymų: „Civilization IV: Warlords“, „Civilization IV: Beyond the Sword“ ir „Civilization IV: Colonization“, kurie žymiai praplėtė žaidimo funkcijas bei pridėjo keletą naujų šalių.

Dangaus karalystė (filmas)

Dangaus karalystė (angl. Kingdom of Heaven) – istorinė veiksmo drama kryžiaus žygių tematika. Režisierius Ridley Scott. Filmo premjera – JAV 2005 m. Kino studija 20th Century Fox. Filmo trukmė 145 min. Scenarijų parašė William Monahan. Filmas aprašo XII amžiaus kryžiaus žygius ir kovas dėl Jeruzalės. Vaizduojama kaip Saladinas susigrąžino miestą iš krikščionių.

Fatimidų kalifatas

Fatimidai (arab. الأيوبيون‎ = al-Fātimiyyūn) – berberų kilmės musulmonų dinastija, kurios galios centras buvo Egipte. X–XII a. ji valdė didžiąją dalį Šiaurės Afrikos ir Pietvakarių Azijos: teritorijas, kur dabar yra valstybės Egiptas, Alžyras, Tunisas, Marokas, Libija, Italija (Sicilija), Malta, Arabija (Hidžazas), Izraelis, Jordanija.

Dinastija yra svarbi ir Islamo religijos istorijoje. Fatimidai kai kurių Islamo atmainų yra laikomi paskutiniąja, ketvirtąja kalifų dinastija (po Rašidunų, Omejadų ir Abasidų). Taip pat tarp izmailitų jie laikomi šventaisiais imamais.

Genujos respublika

Genujos respublika (it. Repubblica di Genova, ligūrų kalba Repúbrica de Zêna) buvo nepriklausoma valstybė Ligūrijoje, Šiaurės Italijoje 1005-1797 m., kol į ją įsiveržė Napoleono armija. Ją pakeitė Ligūrijos respublika, kurią 1805 m. aneksavo Prancūzijos imperija. Respublika buvo trumpam atkurta 1814 m. po Napoleono pralaimėjimo, bet netrukus ji buvo prijungta prie Sardinijos karalystės.

Dabar Genuja yra Ligūrijos, šiaurės vakarų Italijos regiono, sostinė.

Hatino mūšis

Hatino mūšis – mūšis, įvykęs 1187 m. liepos 4 d. tarp Jeruzalės karalystės kryžiuočių ir kurdų kilmės musulmonų ajubidų dinastijos, valdžiusios didžiąją dalį Artimųjų Rytų, kariuomenių. Prie Hatino, šiaurės Galilėjoje, (dab. Izraelis) tamplieriai triuškinamai pralaimėjo prieš sultoną Saladiną. Žuvo daug riterių, o Jeruzalė buvo užimta saracėnų.

Jeruzalė ir keli kiti kryžiuočių valdomi miestai atsidūrė Saladino rankose. Sužinojęs apie Jeruzalės praradimą, popiežius Grigalius VIII paskelbė bulę Audita tremendi, kurioje buvo kviečiama surengti Trečiąjį kryžiaus žygį (1189–1192 m.).

Mūšis įvyko netoli Tiberijo, lygumoje tarp dviejų užgesusio vulkano viršukalnių, vadinamųjų Hatino Ragų. Hatinas laikomas palestiniečių nacionalistų simboliu pergalės kovoje prieš krikščionis.

Jerichas

Jèrichas (arba Jerichonas; arab. أريحا = Ārīḥā, hebr. ‏יְרִיחוֹ‏‎ = Yəriḥo) – miestas Vakarų Krante, Palestinoje, Judėjos dykumoje, Vadi Kelto slėnyje, šalia Jordano upės. 19 000 gyventojų. Manoma, kad tai viena seniausių nuolat apgyvendintų gyvenviečių pasaulyje.

Dabartinio Jericho vietoje ar šalia jo buvo trys gyvenvietės, kuriose gyventa jau prieš 11 000 metų. Jos įsikūrė ankstyvajame neolite (apie IX a. pr. m. e.) į šiaurę nuo Negyvosios jūros.

Verčiamasi daugiausia turizmu, žemės ūkiu (alyvuogės, bananai), prekyba, amatais. Beveik visi miesto gyventojai yra palestiniečiai musulmonai, krikščionys sudaro apie 1 % gyventojų.

Jeruzalės apgultis

Jeruzalės apgultis – nuo 1187 m. rugsėjo 20 d. iki 1187 m. spalio 2 d. trūkusi Jeruzalės miesto apgultis, kurią vykdė sultono Saladino vadovaujama ajubidų kariuomenė po saracėnų pergalės Hatino mūšyje, ir miesto pasidavimas saracėnams.Jeruzalės atidavimas musulmonams tapo pretekstu inicijuoti Trečiąjį kryžiaus žygį, taip pat tai tapo Jeruzalės karalystės žlugimo priežastimi bei nulėmė kelis šimtmečius vykusį krikščionių išstūmimą iš Šventosios Žemės.

Jeruzalės karalystė

Jeruzalės karalystė – krikščionių karalystė Levante, įkurta 1099 m., po Pirmojo kryžiaus žygio. Ji egzistavo beveik du šimtmečius (1099–1291 m.), kol mameliukai užėmė paskutinę jos valdą Akrą.

Iš pradžių karalystė buvo tik per kryžiaus žygį užimtų miestų rinkinys. Galios viršūnėje karalystė užėmė dabartinę Izraelio ir Palestinos teritoriją. Ji tęsėsi nuo dabartinio Libano šiaurėje iki Sinajaus dykumos pietuose. Jai priklausė kai kurios dabartinės Jordanijos ir Sirijos sritys. Be to, buvo bandymų išplėsti karalystę į Fatimidų Egiptą. Jos karaliai turėjo tam tikrą autoritetą kitose kryžiuočių valstybėse: Tripolio grafystėje, Antiochijos kunigaikštystėje ir Edesos grafystėje.

Daug tradicijų ir institucijų kryžiuočiai su savimi atsivežė iš Vakarų Europos ir visąlaik buvo su ja artimi politiniai ir geneologiniai ryšiai. Tačiau tai buvo gana maža karalystė ir jai dažnai trūko karinės ir finansinės paramos iš Europos. Jeruzalės karalystė turėjo glaudesnius santykius su kaimynine Armėnijos karalyste ir Bizantijos imperija, iš kurių perėmė rytietiškus bruožus, be to, karalystei darė įtaką anksčiau buvusios musulmoniškos institucijos. Socialiniu atžvigiu kryžiuočiai nebendraudavo su musulmonais ir Rytų krikščionimis, kuriuos jie valdė.

Iš pradžių Islamo pasaulis nekreipė dėmesio į karalystę, bet XII a. viduryje kaimyninės musulmonų valstybės susivienijo ir pradėjo atkariauti prarastą teritoriją. 1187 m. Saladinas užėmė pačią Jeruzalę ir XIII a. pradžioje karalystę sudarė tik siaura Viduržemio jūros pakrantės juosta, kurioje buvo tik keli miestai. Šiuo laikotarpiu valstybė kartais buvo vadinama „Akros karalyste“, o ją valdė Lusignano dinastija iš kryžiuočių Kipro karalystės. Sustiprėjo ryšiai su Tripoliu, Antiochija ir Armėnija. Karalystėje vis didesnę įtaką turėjo Italijos miestai-valstybės, tokie kaip Venecija ir Genuja bei Šventosios Romos imperatorių ambicijos. Tuo tarpu kaimynines teritorijas sujungė Ajubidų ir Mameliukų dinastijos, o karalystė visai prarado reikšmę regione, į kurį XIII a. vidury įsiveržė Chorezmšachai ir mongolai. Mameliukų sultonai Baibars ir al-Ashraf Khalil užėmė visas likusias kryžiuočių tvirtoves ir karalystė išnyko.

Karakas

Karakas (arab. الكرك = al-Karak) – miestas vidurio Jordanijoje, 140 km į pietus nuo Amano, stačiašlaitės aukštumos, iš trijų pusių apsuptos slėnių, viršūnėje. Muchafazos centras. Verčiamasi žemės ūkiu ir prekyba, amatais, turizmu.

Karako įžymybė – XI a. kryžiuočių Karako pilis.

Karako pilis

Karako pilis (pranc. Crac des Moabites) – kryžininkų pilis Jordanijoje, Karako muchafazoje, Karako mieste. Tai viena didžiausių kryžininkų pilių Levante.

Pilis pastatyta 1142 m. Jeruzalės karaliaus Fulko vasalo Pajeno de Milio. Ji tapo svarbiausiu Transjordanijos hercogystės centru. Pro ją ėjo karavanų keliai iš Sirijos į Egiptą ir Meką. Vėliau pilis išplėsta, įtvirtintos sienos. 1176 m. Karako valdovu tapo Reno de Šatiljonas, tačiau jis plėšė karavanus ir taip užsitraukė Ajubidų nemalonę. 1183 m. Karaką apgulė Saladino vadovaujama kariauna. Balduinui IV pavyko įveikti arabus, tačiau po 1187 m. įvykusio Hatino mūšio, Saladinas vėl apgulė Karaką ir po dvejų metų jį užėmė.

1263 m. Baibarso vadovaujami Mameliukai pilį išplėtė, bet 1840 m. ją sugriovė Ibrahimas Paša. 1893 m. Osmanai atgavo pilies kontrolę, bet ji atstatyta nebebuvo.

Kovo 4

Kovo 4 yra 63-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 64-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 302 dienos.

Pietro Mascagni

Pjetras Maskanjis (it. Pietro Mascagni, 1863 m. gruodžio 7 d. Livornas – 1945 m. rugpjūčio 2 d. Roma) – italų kompozitorius, dirigentas. Vienas muzikos verizmo pradininkų.

Sirija

Sirija Arabų respublika – valstybė Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Libanu, Izraeliu, Jordanija, Iraku, Turkija bei Viduržemio jūra.

Tikritas

Tikritas (arab. تكريت = Tikrīt) – miestas šiaurės Irake, prie Tigro upės, apie 150 km į šiaurės vakarus nuo sostinės Bagdado. X a. čia buvo stipri tvirtovė, krikščionių vienuolynas. Miestas garsėjo vilnos gamyba. Apie 1137 m. čia gimė Ajubidų dinastijos pradininkas Saladinas. XIV a. pabaigoje miestą stipriai nusiaubė Timūro armija, įsiveržusi į Tarpupį, nuo to laiko iki XX a. Tikritas tebuvo nedidelis kaimas, paskui ėmė palaipsniui augti. 1937 m. netoli Tikrito gimė Irako diktatorius Sadamas Huseinas.

Trečiasis kryžiaus žygis

Trečiasis kryžiaus žygis vyko nuo 1189 iki 1192 m. Žygį organizavo Popiežius Grigalius VIII-asis ir Popiežius Klemensas III-asis. Trečiajame kryžiaus žygyje dalyvavo keturi galingiausių Europos valstybių monarchai: Vokietijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa, Prancūzijos karalius Pilypas II Augustas, Austrijos hercogystės hercogas Leopoldas V ir Anglijos karalius Ričardas I Liūtaširdis. Europos monarchų sąjungininkais buvo Kilikijos armėnų valstybės kunigaikštis ir pirmasis karalius Levonas II.

Pagrindine kryžiaus žygio priežastimi buvo tai, jog ajubidų sultonas Saladinas 1187 m. spalio 2 d. užkariavo Jeruzalę.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.