Sajanai

Sajanai – kalnai pietų Sibire. Išskiriamos dvi kalnyno dalys: Vakarų Sajanas ir Rytų Sajanas. Vakarų Sajano ilgis yra apie 600 km, aukščiausias taškas – 3976 m (Mongun-Taiga). Rytų Sajano ilgis apie 1000 km, aukščiausias taškas 3491 m (Munku-Sardykas). Kalnynas sudarytas iš granito ir metamorfinių uolienų.

Location Sayan Mountains
Kalnų lokalizacija
Western Sayan Ergaki 2004 Gornyh Duhov Lake
Kalnų dvasių ežeras Sajanuose

Šaltiniai

Vikiteka

Abakanas (upė)

Abakanas (rus. Абакан) – upė Rusijoje, Sibire, Chakasijoje, Jenisejaus kairysis intakas. Susidaro susiliejus Didžiojo ir Mažojo Abakano upėms Vakarų Sajane. Pradžioje teka Abakano kalnagūbriu, vėliau – į šiaurės rytus Minusinsko duburiu. Ties Abakano miestu įteka į Krasnojarsko tvenkinį. Upė naudojama irigacijai, medienos plukdymui. Prie Abakano upės įsikūrę Abazos ir Abakano miestai.

Aršanas

Aršanas (rus. Аршан) – gyvenvietė Rusijoje, pietvakarių Buriatijoje, Tunkos rajone, Rytų Sajanuose, prie Kyngaros upės (Irkuto intakas). Gyvenvietė yra 120 km į vakarus nuo Sliudiankos (geležinkelio stoties), 479 km nuo Ulan Udės. Balneoklimatinis kalnų kurortas. Virš Aršano iškilęs Tunkos kalnagūbris, apylinkėse yra 12 krioklių. Veikia dvi sanatorijos – „Aršanas“ ir „Sajanai“. Yra budistų šventykla (dacanas). Trykšta mineralinės versmės.

Azija

Azija, didžiausia pasaulio dalis (~30 % viso sausumos ploto), čia gyvena apie 60 % pasaulio gyventojų. Su Europa sudaro Eurazijos žemyną. Riba tarp Azijos ir Europos žemynų nėra vienareikšmiai apibrėžta. Nuo Amerikos Aziją skiria Beringo sąsiauris. Nuo Afrikos – Sueco kanalas.

Chabaidakas

Chabaidakas (rus. Хабайдак) – gyvenvietė apie 70 km į pietvakarius nuo Partizanskojės, Kojaus kalnuose, Rytų Sajanai, Partizanskojės rajonas, Krasnojarsko kraštas, Rusija.

Didysis Sajanas

Didysis Sajanas (rus. Большой Саян) – kertinis Rytų Sajano kalnagūbris, besidriekiantis pietų Sibire, juo eina Rusijos–Mongolijos siena. Ilgis – 150 km. Jame iškilusi aukščiausia Sajanų vieta – Munku Sardykas (3491 m). Iš šiaurės supa Okos plynaukštė, iš rytų – Tunkino plikkalniai, pietuose telkšo Chubsugulo ežeras.

Iš šiaurinio Didžiojo Sajano šlaito išteka Oka, iš pietinio – Tengesin Golas ir Siaržyk Golas.

Eurazija

Eurazija – didžiausias žemynas Žemėje, sudarytas iš dviejų žemynų – Europos ir Azijos, retai kada jungiamas su Afrikos žemynu, sudarant vieną Eurafriką. Eurazijos plotas – 54 759 000 km², kas apima 36 % Žemės sausumos. Eurazijoje gyvena daugiau nei 5 mlrd. gyventojų (2010 m.), o tai yra apie ¾ visos planetos žmonių populiacijos.

Eurazija yra žemynas geografiniu požiūriu, o Europa ir Azija išskiriamos kultūriniu. Geografiškai nėra jokios ribos tarp Azijos ir Europos – ji sutartinė.

Gražina Čižauskaitė-Jucienė

Gražina Čižauskaitė-Jucienė (g. 1941 m. liepos 21 d. Parausiai, Keturvalakių valsčius) – Lietuvos keliautoja, matematikė programuotoja.

Jergak Targak Taiga

Jergak Targak Taiga arba Tazarama (rus. Ергак-Таргак-Тайга, tuv. Ергак-Таргак-Тайга, Тазарама) – kalnagūbris Rusijoje (Tuvoje ir Krasnojarsko krašte), Vakarų Sajane, ties sandūra su Rytų Sajanu, Uso ir Kazyro aukštupyje. Ilgis virš 200 km, aukštis iki 2500 m. Kalnai sudaryti iš granito, metamorfinių uolienų. Būdingas vidutinkalnių kraštovaizdis, paviršiai sudūlėję.

Šlaituose (iki 1800 m) veši tamsioji kėnių ir sibirinių pušų taiga, aukščiau – subalpinės pievos, aukštikalnių tundra, akmenynai. Krasnojarsko krašte įsteigtas Jergakų gamtos parkas.

Kaledoninė kalnodara

Kaledoninė kalnodara (orogenija) – kalnodara, vykusi ankstyvajame ir viduriniajame paleozojuje, kambro, ordoviko ir silūro periodais. Kaledoninė kalnodara pasibaigė devone. Orogenijos pavadinimas kilo iš lotyniško Škotijos pavadinimo.

Kaledoninės kalnodaros metu susidarė Grenlandijos, Norvegijos, Apalačių kalnai, taip pat Kazachijos kalvynas, Šiaurės Tian Šanis, Sajanai, Altajus, Austrijos Alpės, Škotijos kalnai.

Kaledoninė kalnodara prasidėjo užsivėrus paleovandenynui Japetus ir susijungus Baltikos ir Laurentijos kontinentams.

Vikiteka

Karalius Vedžitas

Karalius Vedžitas (jap. ベジータ王 Bejīta-ō) – animacinio filmuko „Drakonų kova Z“ veikėjas, princo Vedžito tėvas. Vedžitos planetos karalius, valdo sajanus. Buvo didis karžygis, kurio dėka buvo laimėtas vienas iš karų. Jo garbei Sajanai pavadino savo planetą.

Mažasis Jenisiejus

Mažasis Jenisiejus (rus. Малый Енисей) arba Ka Chemas (tuv. Каа-Хем) – upė Rusijoje, Tuvoje; viena iš Jenisiejų sudarančių upių. Susidaro susiliejus Kyzyl Chemo (prasideda Mongolijoje, kur vadinamas Šišchid Golu) ir Balyktyg Chemo upėms, ištakas gaunančioms Sajanų kalnuose. Teka į vakarus siauru slėniu, Vakarų Sajano pašlaite. Aukštupyje vaga slenkstėta, žemupyje teka Tuvos dubuma. Ties Kyzylu susilieja su Didžiuoju Jenisiejumi ir sudaro Jenisiejų, Tuvoje vadinamą Ulug Chemu.

Didžiausi intakai – Burenas, Derzigas, Ulug Šivėjus. Upė lavuojama 142 km nuo žiočių ruože.

Mongun Taiga

Mongun Taiga (rus. Монгун-Тайга) – kalnų masyvas Rusijoje, pietvakarių Tuvoje, Vakarų Sajane. Aukštis iki 3976 m. Sudarytas iš kristalinių skalūnų ir smiltainio bei granito intruzų. Šiauriniame šlaite auga kalnų tundra ir pievos, pietiniame – aukštikalnių stepės ir akmenuotoji tundra. Ledynai (bendras plotas ~44 km²).

Raditas

Raditas (jap. ラディッツ Radittsu) – animacinių filmuko, „Drakonų kovos Z“ veikėjas, bei vyresnysis Goko brolis.

Rusijos TFSR

Rusijos TFSR (piln. Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika) – didžiausia Tarybų Sąjungos respublika, gyvavusi nuo 1917 m. iki 1991 m. Nuo 1991 m. gruodžio 12 d. gyvuoja nepriklausoma Rusijos Federacija.

Rytų Sajanas

Rytų Sajanas (rus. Восточный Саян) – kalnų sistema pietų Sibire, Rusijoje ir Mongolijoje (nedidelė dalis). Nusidriekęs šiaurės vakarų - pietryčių kryptimi daugiau nei 1000 km nuo kairiojo Jenisejaus kranto iki Baikalo ežero krantų. Sudarytas iš gneisų, karbonatų ir kristalinių skalūnų, marmuro, kvarcitų, amfibolitų. Tarpukalnių įdubos (Minusinsko ir kt.) užpildytos nuosėdinių uolienų. Yra aukso, grafito, boksitų, asbesto, fosforitų telkinių. Vakaruose kalnagūbriai plokščiaviršūniai. Rytuose ir centre – aukštikalnių masyvai, su alpinėmis reljefo formomis. Aukštis iki 3491 m (Munku Sardyko k.). Tarpukalnių įdubose – akumuliacinės lygumos, sudarytos ledynų ir upių. Rytinėje dalyje – amžinasis įšalas.

Klimatas ryškiai kontinentinis, su ilga rūsčia žiema ir vėsia vasara. 900-1300 m aukštyje vidutinė sausio mėn. temperatūra svyruoja tarp -17 ir -25 °C, liepos – tarp 12-14 °C. Kritulių kiekis priklauso nuo šlaitų padėties: rytiniuose ir pietrytiniuose šlaituose iškrinta 300 mm kritulių per metus, dažni rūkai, vakaruose ir pietvakariuose – iki 800 mm, šiaurėje – 400 mm. Žinoma ~100 ledynų (daugiausia kariniai), kurių bendras plotas 30 km².

Rytų Sajano priekalnės tankiai apaugusios tamsiąja (eglės, kedrai, kėniai) ir šviesiąja (maumedžiai, kedrai) taiga. 1500-2000 m aukštyje – krūminė ir samaninė tundra, vakaruose – subalpinės pievos. Rytų Sajane, netoli Krasnojarsko yra Stolbų draustinis.

Sajanas

Sajanu vadinama:

Sajanai – kalnų sistema Sibire;

fiktyvi rasė Drakonų kovoje.

Sajanas (anime)

Sajanas (jap. サイヤ人 = saiyajin, angl. saiyan) – fiktyvios, beveik išnykusios rasės atstovas Akiros Torijamos sukurtuose manga komiksuose, o vėliau perkeltame į anime serialą Drakonų kova.

Sitro

Sitro (pranc. citron 'citrina', pagal pranc. limonade au citron) – gaivusis vaisinis gazuotas gėrimas, plačiai gamintas Tarybų Sąjungoje. Jis buvo tapęs bendriniu visų „limonadų“ pavadinimu.

TSRS sitro buvo sukurtas parinkus citrinos rūgšties, cukraus, aromatizatorių ir įvairių citrusinių vaisių sirupų derinį.

Ekstra sitro gėrimo prieskoninę dalį sudaro apelsino, mandarino ir citrinos antpilai ir šiek tiek vanilino.

Sitro buvo vienas iš populiariųjų TSRS gaiviųjų gėrimų. Kiti panašiai populiarūs gėrimai buvo Buratinas, Diušes, Varpelis, Tarchunas, Sajanai, Baikalas.

Vakarų Sajanas

Vakarų Sajanas (rus. Западный Саян) – kalnų sistema Rusijoje, Pietų Sibire, Krasnojarsko krašte ir Tuvoje. Nusitęsęs 600 km šiaurės rytų kryptimi, nuo Mažojo Abakano aukštupio iki susidūrimo su Rytų Sajanu ties Udos aukštupiu. Šiaurėje ribojasi su Minusinsko, pietuose – su Tuvos dubuma.

Kalnai sudaryti iš skalūnų, kvarcitų, klinčių. Įdubose – nuosėdinės uolienos. Geležies, vario, kobalto rūdų, nikelio, chromo, švino, cinko, molibdeno, asbesto telkiniai. Vakarų Sajano vakariniai daliai būdingi siauri aštriaviršūniai kalnagūbriai, suskaidyti upių slėnių. Dauguma kalnagūbrių priklauso vidutinkalniams. Aukštikalnių reljefas būdingas Sajano kalnagūbriui, Kyzyl Taigos masyvui (aukštis 3121 m – aukščiausia Vakarų Sajano vieta), Ergaki kalnagūbriui. Pietuose charakteringos tarpukalnių dubumos (Usos ir Turano-Ujuko). Klimatas ryškiai kontinentinis, su būdinga ilga ir šalta žiema bei trumpa vėsia vasara. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra (1000-1400 m aukštyje) nuo -20 °C iki -25 °C, dubumose iki -30 °C. Vidutinė liepos temperatūra 10-12 °C, dubumose iki 20 °C. Kritulių kiekis priklauso nuo šlaitų padėties: šiauriniuose šlaituose 400-1200 mm per metus, pietiniuose šlaituose ir dubumose – iki 400 mm. Upės priklauso Jenisėjaus baseinui: Abakanas, Kantegiras, Alašas, Usas, Ujukas. Kalnų pašlaitėse vyrauja tamsioji taiga (kedrai, kėniai, eglės), 1500-1800 m aukštyje – kedrų ir maumedžių retmiškiai. Pietiniai Vakarų Sajano šlaitai padengti kalnų miškastepe. Aukštikalnėms būdingos kalnų tundros, subalpinės ir alpinės pievos, akmenynai.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.