Rusijos imperijos kariuomenė

Rusijos imperijos kariuomenėRusijos imperijos (17211917 m.) ginkluotosios pajėgos, sudarytos Rusijos carui Petrui I Šiaurės karo metu reorganizavus Rusijos carystės kariuomenę.

Rusijos imperijos kariuomenė
Русская императорская армия
Įkurtos 1721 m.
Išformuotos 1917 m.
Štabo būstinė Sankt Peterburgas
Vadovybė
Vyriausiasis kariuomenės vadas Petras I
Susiję straipsniai
Istorija Baro konfederacija,
1794 m. sukilimas,
Napoleono karai,
1831 m. sukilimas,
Krymo karas,
1863 m. sukilimas,
Rusijos-Turkijos karas 1877-1878 m.,
Rusijos-Japonijos karas,
1905–1907 m. Rusijos revoliucija,
Pirmasis pasaulinis karas,
Vasario Revoliucija
Russian grenadiers and musketeers in 1762
Grenadieriai 1762 metais
Russian troopers 1786-1796
Rusijos kavalieristai 1786-1796 metais
Cavalerguard Regiment

Istorija

Rusijos imperijos kariuomenės užuomazga – jaunojo Petro Aleksejevičiaus 1683 m. kariniams žaidimams Preobražensko kaime iš bendraamžių suformuoti „pramoginiai pulkai“, kuriuose pats Petras tarnavo tik būgnininku. Iš šių pulkų 1687 m. buvo sudarytas leibgvardijos Preobražensko pulkas.

Petrui I apsilankius Europos valstybėse buvo atlikta senosios kariuomenės reorganizacija, iš esmės sukurtas naujas Rusijos karo laivynas, artilerija, reformuota kavalerija. Ši struktūra praktiškai išsilaikė iki 18071812 m. karų su Prancūzija.

Dar viena kariuomenės valdymo ir struktūrinė reforma buvo atlikta po kariuomenės pralaimėjimų Rusijos-Japonijos kare. Tačiau tai Rusijos imperijos nebeišgelbėjo – 1917 m. Vasario revoliucija panaikino visą imperiją.

Kariuomenės struktūra

Rusijos imperijos kariuomenę sudarė:

Gvardijos korpusas

Būstinė: Sankt Peterburgas, dislokavimo vietos: Carskoje Selo, Peterhofas, Gatčina, Varšuva. Į gvardijos korpuso sudėtį įėjo:

  • 3 gvardijos pėstininkų divizijos ir gvardijos šaulių divizija, kiekvienoje po 4 pulkus.
  • Kavalerija, sudaryta iš 2 kavalerijos divizijų ir Atskirosios gvardijos kavalerijos brigados, iš viso 14 pulkų,
  • Artilerija, sudaryta iš 4 artilerijos brigadų ir specialiųjų dalinių

Grenadierių korpusas

Grenadierių korpusą sudarė:

  • 2 pėstininkų grenadierių divizijos po 4 pulkus
  • Kavalerijos divizija, turėjusi dragūnų, ulonų, husarų ir Dono kazokų pulkus.
  • Artilerija, sudaryta iš 3 grenadierių artilerijos brigadų, Kaukazo grenadierių brigados ir Grenadierių mortyrų dviziono.

Pėstininkai

Pėstininkų divizijos buvo suskirstytos pagal teritorinį principą į 4 apygardas, kiekvienoje po 13 pėstininkų divizijų, iš viso 208 pulkai.

Šauliai

Šaulių korpusas pradėtas kurti 1883 m. Jį sudarė:

  • 11 Sibiro šaulių divizijų po 4 pulkus kiekvienoje
  • 10 šaulių brigadų po du pulkus kiekvienoje
  • 4 suomių šaulių brigados po 4 pulkus kiekvienoje
  • 2 Kaukazo šaulių brigados po du pulkus
  • 6 Turkestano šaulių brigados, iš viso 12 pulkų.

Kavalerijos korpusas

Kavalerijos dalinius sudarė:

  • 15 kavalerijos divizijų, kurių kiekvienoje buvo po dragūnų, ulonų, husarų ir kazokų pulką.
  • Kaukazo kavalerijos divizija – 3 dragūnų ir 1 kazokų pulkas
  • 2 Dono kazokų divizijos po 4 pulkus
  • 3 Kaukazo kazokų divizijos
  • Turkestano kazokų divizija
  • 7 atskirosios kavalerijos brigados po 2 pulkus
  • 5 atskirieji raitelių pulkai

Rusijos kariuomenės ginkluotųjų pajėgų minimos šventės:

  • Sausio 21 d. – inžinierių korpuso (День инженерных войск)
  • Kovo 19 d. – Povandeninio diena (День подводника)
  • Kovo 27 d. – Rusijos VRM vidaus jėgų (День внутренних войск МВД)
  • 2 balandžio sekmadienį – Oro gynybos kariai diena (День войск противовоздушной обороны)
  • Balandžio 15 diena – Elektroninis karas kariai (День специалиста по радиоэлектронной борьбе)
  • Gegužės 28 diena – Pasieniečiai diena (День пограничника)
  • Paskutinis liepos sekmadienis – Karinio jūrų laivyno diena (День Военно-морского флота)
  • Rugpjūčio 1 diena – Logistikos ir Galiniai Paslaugos kariai (День тыла Вооруженных сил)
  • Rugpjūčio 2 diena – Ore kariai (День Воздушно десантных войск)
  • Rugpjūčio 6 – Geležinkelio paslaugos kariuomenės diena (День железнодорожных войск)
  • Rugpjūčio 12 d. – Oro pajėgų diena (День Военно-воздушных сил)
  • 2 rugsėjo sekmadienį – Tankkisto diena (День танкиста)
  • Spalio 1 d. – Sausumos pajėgų diena (День сухопутных войск)
  • Spalio 4 d. – Kosminės kariuomenę diena (День космических войск)
  • Spalio 20 d. – Signalo kariuomenės diena (День военного связиста)
  • Spalio 24 d. – Specialiųjų operacijų pajėgų diena (День подразделений специального назначения)
  • Lapkričio 5 d. – Karinės žvalgybos tarnybos (День военного разведчика)
  • Lapkričio 13 d. – NBC diena karių (День войск радиационной, химической и биологической защиты)
  • Lapkričio 19 d. – Raketų kariuomenės ir artilerijos pajėgų (День ракетных войск и артиллерии)
  • Gruodžio 17 d. – Strateginės raketinės kariuomenės dienos (День ракетных войск стратегического назначения)

Nuorodos

Vikiteka

1863 m. sukilimas

1863–1864 m. sukilimas (kartais vadinamas Sausio sukilimu) – buvusio Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią XIX amžiuje. Laisvės kovos vyko Rusijos imperijos okupuotose Lenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Atskirasis žandarų korpusas

Atskirasis žandarų korpusas (rus. Отдельный корпус жандармов) – Rusijos imperijos karinė policija.

Rusijoje žandarmerija pirmąkart minima 1792 m. – caraičio Pavlo Petrovičiaus Gatčinos kariuomenėje buvo suformuotas raitelių dalinys, vadinamas tai kirasirų, tai žandarų pulku. Pavlui I sėdus į sostą šis dalinys tapo Leibgvardijos raitelių pulko dalimi. Antrą kartą žodis žandarmerija paminėtas 1815 m., kai buvo sukurtas žandarų leibgvardijos puseskadronis (egzistavęs iki 1876 m.), o Borisoglebsko dragūnų pulkas buvo performuotas į žandarų pulką, kuris buvo išdalintas po visą armiją, kad prižiūrėtų tvarką.

1817 m. buvo suformuoti Vidaus sargybos žandarų (Жандары внутренней стражи) divizionai abiejose sostinėse, о 56 gubernijų miestuose ir uostuose buvo suformuotos žandarų komandos. 1827 m. buvo suformuotas žandarų korpusas, kurio pirmu šefu buvo paskirtas generolas grafas Aleksandras Bekendorfas. Metais anksčiau Bekendorfas buvo paskirtas caro kanceliarijos III-ojo skyriaus vadovu. Žandarų korpusas pasidarė III-ojo skyriaus vykdomuoju organu. Visą Rusijos teritoriją padalino į 5, o vėliau – į 8 žandarmerijos apygardas, o šiuos dalinosi į skyrius. Kiekvienai apygardai vadovavo žandarų generolas, tiesiogiai pavaldus žandarų šefui. Kiekvienoje gubernijoje buvo paskirtas štab-karininkas, pavaldus žandarmerijos apygardos vadui generolui. 1867 m. ši žandarų korpuso organizacija buvo pertvarkyta. Daugelis apygardų buvo panaikintos, gubernijų štab-karininkai buvo pervadinti gubernijų žandarų valdybų viršininkais.

Žandarų korpusui 1875 m. suteiktas pavadinimas Atskirasis žandarų korpusas.

1880 m. buvo panaikintas III-asis skyrius, žandarų korpusui ėmė vadovauti vidaus reikalų ministras. Jis buvo laikomas žandarų šefu (globėju), tačiau kariniu požiūriu žandarai buvo pavaldūs karo ministrui.

Pagal 1882 m. įsaką Rusijos vidaus reikalų ministras liko Žandarų korpuso šefu ir vadovaujančiu visoms žandarų korpuso valdyboms ir dalims (išskyrus dalinius prie karinių apygardų), o tiesioginių žandarų vadu (командир отдельного корпуса Жандармов) tapo vienas iš vidaus reikalų ministro pavaduotojų, kuris vadovavo ir policijai.

Ašmena

Ašmena – miestas Baltarusijoje, apie 50 km į pietryčius nuo Vilniaus. Ašmenos rajono centras. Išsidėstęs kalvotose, derlingose vietose, prie Ašmenos upės. Per miestą eina plentas E28 Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas .

Yra stačiatikių cerkvė, katalikų bažnyčia (Šv. Mykolo Arkangelo). Veikia lengvoji ir maisto pramonė. Yra kraštotyros muziejus.

Cenzinis vadovavimas

Cenzinis vadovavimas (rus. цензовое командование) – privalomas darbas rikiuotės vado pareigybėje siekiant gauti aukštesnį laipsnį ir aukštesnes pareigas.

Rusijos imperijos kariuomenėje Generalinio štabo karininkas norintis gauti pareigas Generaliniame štabe galėdavo tik metus atitarnavęs kuopos vadu.

Pulko vadu buvo galima tapti tik turint keturių mėnesių bataliono vado stažo.

Feldjėgerių korpusas (Rusija)

Feldjėgerių korpusas (rus. Фельдъегерский корпус) – Rusijos imperijos ginkluotųjų pajėgų specialiosios paskirties karinis dalinys, egzistavęs 1796–1918 m. Štabas buvo Sankt Peterburge, Fontankos krantinėje, name Nr. 90.

Korpusas buvo pavaldus imperatoriaus Vyriausiojo štabo budinčiajam generolui.

Generalinio štabo karininkai

Generalinio štabo karininkai (rus. Офицеры Генерального Штаба – karininkų kategorija carinės Rusijos kariuomenėje paskutinį XIX a. trečdalį – XX a. pradžioje. Tai buvo karininkai, baigę visą Nikolajaus Generalinio štabo akademijos kursą ir priskirti Generaliniam štabui. Tai reiškė, kad šie karininkai ateityje galės būti paskirti į pareigas Rusijos Generaliniame štabe.

Karininkai, baigę apmokymą Generalinio štabo akademijoje ir gavę pavadinimą Generalinio štabo karininkas, būdavo paskiriami tarnauti kariniuose daliniuose, dažniausiai – jų štabuose. Tokie karininkai būdavo įtraukti į du karininkų sąrašus – Generalinio štabo karininkų sąrašą ir į kariuomenės rūšies, kurioje tarnavo, karininkų sąrašą.

Generalinio štabo karininkas būdavo tituluojamas prie laipsnio pridedant žodžius „Generalinio štabo“, pvz., Generalinio štabo kapitonas. Gavus aukštesnį laipsnį priedėlis „Generalinio štabo“ būdavo perkeliamas naujam laipsniui, t. y., Generalinio štabo kapitonas tapdavo Generalinio štabo papulkininkiu. Šis titulavimas likdavo tol, kol karininkas likdavo Generalinio štabo sąrašuose.

Štabuose (nuo divizijos iki karinės apygardos) ir atskirų brigadų bei tvirtovių štabuose būdavo pareigybės, kurias užimti galėdavo tik Generalinio štabo karininkai. Vienu iš Generalinio štabo karininkų štabuose uždavinių būdavo karo veiksmų žurnalų (ar kelio žurnalų, apgulties žurnalų ir kt.) vedimas.

Generalinio štabo karininkams paprastai trūkdavo rikiuotės karininko patirties, kuriai papildyti Rusijos kariuomenėje egzistavo cenzinio vadovavimo principas.

1851 m. į Generalinio štabo akademiją įstojo tik 7 karininkai, todėl karininkų skatinimui stoti mokytis buvo suteikiama daug lengvatų. Po to į akademiją ėmė stoti vidutiniškai po 36 karininkus per metus.

Kareiviai artojai

Kareiviai artojai – kareiviai, kurie eidami karinę tarnybą dirbo valstietiškus žemės ūkio darbus, caro Aleksandro I pradėta kurti armijos komplektavimo ir išlaikymo forma, nužiūrėta iš Švedijos (Švedija tokią sistemą naudojo nuo 1640 m.). Aleksandras Hercenas yra pavadinęs kareivių artojų eksperimentą „didžiausiu Aleksandro I valdymo nusikaltimu“.

Karo veiksmų žurnalas

Karo veiksmų žurnalas (rus. журнал военных действий) – karo veiksmuose dalyvaujančio carinės Rusijos kariuomenės junginio (korpuso, divizijos) ar atskirojo dalinio štabe vestas žurnalas, kuriame aprašydavo visus vykstančius karo veiksmus.

Karo veiksmų žurnalus rašydavo štabuose dirbę Generalinio štabo karininkai, o kur jų nebūdavo – pulkų adjutantai ar juos pakeičiantys asmenys.

Dabar Rusijos kariuomenės karo veiksmų žurnalai yra labai svarbus istorinių žinių apie dalinių organizaciją, ginkluotę, ekipuotę, aprūpinimą maistu ir kt. šaltinis.

Karo metu visi transportai vesdavo kelio žurnalus (rus. путевой журнал). Apgultose tvirtovėse būdavo vedami specialūs apgulties žurnalai (rus. журнал осады), kuriuos rašydavo tranšej-majoras (rus. траншей-майор).

Karosta

Karosta (latv. Kara Osta 'Karo uostas') – rajonas šiaurės Liepojoje (Latvija). 1890–1906 m. Rusijos caro Aleksandro III įsakymu Karosta statyta kaip karinė jūrų bazė. Vėliau buvo naudojama Tarybų Sąjungos Baltijos karinio jūrų laivyno.

Įtvirtinimai pastatyti 1894–1900 m. Kariniams tikslams įtvirtinimai taip ir nebuvo panaudoti, o kariuomenė juos paliko 1908 m. Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915 m. vasarą, fortai buvo susprogdinti, kad jų nepanaudotų vokiečiai.

Antro pasaulinio karo metu Karostoje įsikūrė Sovietų armija. Miestelis puikiai tiko karinei bazei, nes turi neužšalantį uostą, todėl čia galėjo švartuotis povandeniniai laivai.

1994 m. galutinai iš Latvijos pasitraukus Sovietų armijai, Karostoje liko gausybė negyvenamų butų blokiniuose pastatuose, kuriuose būdavo apsistoję per 20 000 kareivių. Rajone vyrauja didelis nedarbas, nusikalstamumas ir narkomanija.

Kleščelė

Kleščelė (lenk. Kleszczele, brus. Кляшчэлi, ukr. Кліщелі, rus. Клещеле) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Kleščelės valsčiuje, Hainuvkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Per miestą teka Nužeco upė. Mieste įsikūręs Kleščelės stačiatikių dekanatas. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. ir vaivadijos kelias Nr. .

Krišjanis Berkis

Krišjanis Berkis (latv. Krišjānis Berķis; 1884 m. balandžio 26 d., Bauskės apskritis, Kurliandijos gubernija, Rusijos Imperija – 1942 m. liepos 26 d., Molotovo sritis, TSRS) – Rusijos imperijos (papulkininkis), vėliau Latvijos Respublikos karininkas (generolas), Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas (1934–1940 m.), Latvijos gynybos ministras (1940 m.).

Lamokai

Lamokai – kaimas Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, Vabalninko seniūnijoje, 22 km į pietus nuo Biržų, prie kelio Meilūnai – Vabalninkas.

Lietuvių karių suvažiavimas Rovne

Lietuvių karių suvažiavimas Rovne – Pirmojo pasaulinio karo metu Rumunų ir Pietų–Vakarų frontuose kovojusių Rusijos kariuomenės lietuvių karių suvažiavimas, 1917 m. įvykęs Rovno mieste (dab. Ukraina).

Robertas Kliavinis

Robertas Kliavinis (Roberts Kļaviņš; 1885 m. lapkričio 10 d. – 1941 m. spalio 16 d.) – Rusijos imperijos, Latvijos ir TSRS karininkas latvis, 1940 m. buvo Latvijos liaudies armijos vadas, Latvijos kariuomenės generolas, DVRA generolas leitenantas. Represuotas (sušaudytas).

Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Ropkojų kaime, 4,5 km į pietus nuo Sartininkų.

Rusijos revoliucija

Rusijos revoliucija vadinami du vienas po kito sekę įvykiai Rusijos istorijoje. Pirma (Vasario Revoliucija) buvo nuversta caro autokratinė valdžia ir paskelbta respublika. Po to (Spalio Revoliucija), Lenino vadovaujami bolševikai nuvertė Laikinąją vyriausybę.

Tilžės taika

Tilžės taika – 1807 m. sudarytas taikos susitarimas tarp Prancūzų imperatoriaus Napoleono I, Rusijos imperatoriaus Aleksandro I ir Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III.

Vasario revoliucija

Rusijos 1917 metų vasario revoliucija – pirmasis Rusijos revoliucijos etapas, kurio metu buvo nuversta Pirmojo pasaulinio karo susilpninta caro valdžia.

1917 m. kovo mėnesį (pagal Julijaus kalendorių tai buvo vasaris) Petrograde prasidėjo darbininkų streikas, kuris peraugo į visuotinį streiką. Valdžia bandė streiką pažaboti, bet prie jo prisidėjo 60 tūkst. Petrogrado garnizono kareivių. Streikai ir kareivių maištai prasidėjo ir kitose Rusijos regionuose, buvo pradėtos kurti Tarybos. Kovo 15 d. (kovo 2 d. pagal Julijaus kalendorių) imperatorius Nikolajus II, prieš pat atsisakydamas sosto, valdžią perdavė Laikinajai vyriausybei, vadovaujamai kunigaikščio Georgijaus Lvovo. Revoliucija įvyko dėl duonos trūkumo, nesėkmių fronte ir nepasitenkinimo caro valdžia.

Vilniaus karinė apygarda

Vilniaus karinė apygarda (rus. Ви́ленский вое́нный о́круг) – Rusijos imperijos kariuomenės karinė apygarda, apėmusi Vilniaus, Gardino, Kauno, Kurliandijos (Kuršo), Lifliandijos (be 4 ujezdų), Vitebsko, Mogiliovo, Minsko ir Suvalkų (be Ščiučinsko ujezdo) gubernijas. Įkurta 1862 m. karinės reformos metu, išformuota prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui.

Karinei apygardai priklausė vasaros stovykla ir artilerijos poligonas prie Senosios Varėnos, Glūke.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.