Redukcija

Redukcija gali reikšti:

  • Redukcija (chemija) – teigiamo valentingumo laipsnio sumažinimas;
  • redukcija (filosofija);
  • Redukcija (kalbotyra) – galūnių ir garsų trumpėjimas;
  • Redukcija (matematika) – matematinio reiškinio supaprastinimas;
  • Redukcija (keramika) – glazūrų paviršiaus metalizavimas;
  • Redukcija (Švedija) – žemių grąžinimas karaliaus dvarui 1680 m.
Disambig.svg
Šiame nuorodiniame puslapyje pateikti straipsniai tokiais pačiais pavadinimais.
Jei čia patekote, paspaudęs(-usi) nuorodą kitame Vikipedijos straipsnyje, prašome, jei galite, pakeisti paspaustą nuorodą taip, kad ji tiesiogiai rodytų į Jūsų ketintą aplankyti straipsnį.
Adentija

Adentija (adentia iš a... ir lot. dens, kilm. dentis – dantis), bedantystė – įgimtas sklaidos sutrikimas, kai nėra dantų ir jų užuomazgų.

Adentija būna dalinė, kai nėra kelių dantų užuomazgų, ir visiška (nėra visų dantų užuomazgų). Dalinė nuolatinių dantų adentija, trūkstant iki 10 dantų, laikoma fiziologine redukcija. Kai trūksta daugiau nei 10 nuolatinių dantų, dažnai būna ir kitų ektoderminės kilmės organų bei audinių, tokių kaip oda, prakaito, riebalų liaukos, plaukai, nagai, akių lęšiai, nervai, sutrikimų. Nesant nuolatinių dantų užuomazgų, jų vietoje pieniniai dantys laikosi iki 40–50 m.

Šis sklaidos sutrikimas pasitaiko retai, dažniausiai dėl paveldimų ligų, sutrikusios endokrininės sistemos veiklos.

Aukštaičių tarmė

Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė, kuria šnekama etnografinėje Aukštaitijoje (Vidurio ir Rytų Lietuva), Dzūkijoje (Pietų Lietuva) ir Suvalkijoje (Sūduvoje) (pietvakarinė Lietuva kairiajame Nemuno krante, dar vadinama Užnemune). Aukštaitiškai kalbančiųjų skaičius yra ~2,5 mln.

Aukštaičių tarmė, ypač jos pietvakarinė ir pietinė dalis, yra gerokai archajiškesnė už žemaičių. Minėtąją dalį archaizuojamai veikė senųjų prūsų ir jotvingių kalbų kaimynystė; dėl šios priežasties archajiškos buvo ir Prūsijos lietuvių tarmės. Juo toliau nuo prūsų kalbos arealo, juo daugiau naujovių aukštaičių tarmėje: šiaurėje naujoves skatino žiemgalių ir sėlių kalbų substratai, pačias šias kalbas buvo paveikę kelis tūkstantmečius trukę kontaktai su finų kalbomis.

Lietuvių bendrinės kalbos pagrindu paimta Suvalkijos krašto šnekta, artima dabar jau išnykusiai Prūsijos lietuvių kalbai.

Boras

Boras – periodinėje cheminių elementų lentelėje žymimas raide B ir turi atominį numerį 5. Trivalentis nemetalas, puslaidininkis, boras gausiai randamas borakso rūdoje. Yra dvi boro atmainos: amorfinis boras – rudi milteliai ir kietas juodas žvilgantis boras. Antrosios atmainos kietumas yra 9,3 pagal Moso skalę. Gamtoje sutinkamas tik junginiuose.

Cholesterolis

Cholesterolis (cholesterinas) – gyvūnų audinių steroidinis alkoholis C27H45OH.

Cholesterolis XVIII a. išskirtas iš tulžies akmenų. Aptinkamas beveik visose žmogaus ir gyvūnų ląstelėse. Cholesterolis ir sintetinamas organizme, ir patenka į jį su maistu. Sutrikus cholesterolio metabolizmui, kraujagyslėse ima kauptis riebalinės kilmės nuosėdos, mažinančios kraujagyslių pralaidumą ir gebėjimą pulsuoti – išsivysto aterosklerozė.

Elektrolizė

Elektrolizė – chemijoje ir pramoninėje gamyboje vadinamas metodas, kuriuo atskiriami susijungę cheminiai elementai bei junginiai, per juos leidžiant elektros srovę.

Enciklopedija

Enciklopedija – rašytinis žinių rinkinys. Žodis yra kilęs iš graikiškų žodžių εγκύκλιος παιδεία (enkyklios paideia), reiškiančių žinių sukimasį.

Enciklopedija gali būti bendra (angliškoji Encyclopædia Britannica ar vokiškoji Brockhaus) arba specializuota tam tikrai sričiai (pavyzdžiui, medicinos, filosofijos ar teisės).

Kai kurios enciklopedijos plačiai perteikia bendras sritis per kultūrinę, etninę ar tautinę perspektyvą (pavyzdžiui, Didžioji Tarybinė Enciklopedija ar „Encyclopedia Judaica“). Dalis žodynų taip pat gali būti priskirti specializuotoms enciklopedijoms.

Informacija enciklopedijose organizuojama tam tikra tvarka, dažniausiai atskirus straipsnius išdėstant abėcėlės tvarka arba skirstant informaciją į hierarchines kategorijas. Abėcėlinis informacijos išdėstymo principas yra labiausiai paplitęs, ypač spausdintose bendro pobūdžio enciklopedijose.

Fenomenologija

Fenomenologija – Edmundo Huserlio (Edmund Husserl, 1859–1938) sukurtas filosofijos metodas, kuriuo siekiama aprašyti žmogaus sąmonės turinį ir atskleisti jame esančių fenomenų (reiškinių) esmes. „Fenomenologija“ dar vadinama visa iš Huserlio kilusi XX a. filosofijos kryptis. Ji buvo itin reikšminga formuojantis tokioms kryptims kaip egzistencializmas ar hermeneutika. Dėl to fenomenologais gali būti vadinami ir šių krypčių atstovai. Taip pat „fenomenologija“ perkeltine reikšme gali būti vadinamas beveik bet koks (ne tik filosofinis) sąmonėje patiriamų reiškinių aprašymas.

Jėzuitų gvaranių redukcijos

Jėzuitų redukcijos (isp. Reducciones jesuíticas), gvaraniškos jėzuitų misijos (Misiones jesuíticas guaraníes) – portugalų ir ispanų kolonizatorių strategija pasitelkiant katalikiškas misijas (redukcijas) kolonizuoti teritorijas, vietinius gyventojus „civilizuojant“ ir „atverčiant į Dievą“. Jėzuitų ordino misijos įsisteigė tupių-gvaranių gyvenamose teritorijose Pietų Amerikoje, daugiausia Paranos ir Urugvajaus tarpupyje, taip pat Amazonijoje, Čiake ir kitose atokiuose regionuose.

Pirmieji jėzuitai į Pietų Ameriką atvyko 1550 m. 1641 m. pradėjo steigti redukcijas, o pats pikas buvo XVIII a. pirmoje pusėje, kuomet veikė apie 30 misijų, o pakrikštytų indėnų skaičius siekė 100–300 tūkst. Misijos turėjo plačią autonomiją ir praktiškai nepriklausė nuo kolonistinės valdžios. Jėzuitai savo misijų teritorijose vietiniams indėnams skleidė „Dievo žodį“ (gvaranių ir tupių kalbomis), skatino menų, kultūros vystymąsi. Nors jėzuitų misijose indėnai nebuvo masiškai žudomi ar imami į vergiją, kaip kitose Amerikos vietose, bet vietinių gyventojų laisvės buvo smarkiai apribotos (turėjo dirbti misijose, negalėjo laisvai prekiauti).

Misijos centras buvo redukcija, kurią sudarė bažnyčia, mokykla, šventorius, toliau stovėdavo ligoninė, našlių namai, sandėliai. Centrinėje aikštėje stovėdavo kryžius ir misijos šventojo statula.

1759 m. jėzuitai buvo išvaryti iš Portugalijos valdomų žemių, o 1767 m. – iš Ispanijos. Gvaraniai sukilo į gvaranių karą, tačiau jį netrukus pralaimėjo ir buvo priversti pasitraukti į miškus. Redukcijų teritorijas užėmė kolonistai ir pradėjo vietinių gyventojų naikinimą.

Iki šių dienų yra išlikę redukcijų griuvėsiai, kurių dauguma saugoma kaip istorinės vertybės. Jėzuitų modifikuota gvaranių kalba yra viena plačiausiai vartojamų indėnų kalbų Pietų Amerikoje, o modifikuota tupių kalba Nheengatu taip pat vis dar vartojama Amazonijoje.

Karolis XI

Karolis XI (šved. Karl XI, 1655 m. lapkričio 24 d. Stokholmas – 1697 m. balandžio 5 d. ten pat) – 1660–1697 m. Švedijos karalius.

Mokslo filosofija

Mokslo filosofija – filosofijos skyrius, kuriame nagrinėjami filosofiniai mokslų pagrindai, prielaidos ir implikacijos. Mokslo filosofijai paprastai priskiriama gamtos ir socialinių mokslų, bet ne humanitarinių mokslų filosofija. Nemažai žinomų mokslininkų (pavyzdžiui, Izaokas Niutonas, Albertas Einšteinas) buvo taip pat ir mokslo filosofai.

Plačiaja prasme mokslo filosofija galima vadinti bet kokius filosofinius tekstus, kuriuose svarstomi tokie klausimai: Kas yra mokslas? Kuo jis skiriasi nuo kitų žmogaus veiklos sričių, ir nuo paramokslo? Kokie yra moksliškumo kriterijai? Kokie mokslo tikslai? Kaip kuriamas mokslas? Kaip jis veikia, kaip numato, aiškina, kontroliuoja pasaulį? Kokie yra pagrindiniai mokslo metodai? Kokios yra galimos mokslo formos? Kuo skiriasi atskiri mokslai, koks jų santykis?

Šie klausimai rūpėjo filosofams turbūt visais laikais, todėl galima sakyti, kad visi žymūs filosofai (Aristotelis, I. Kantas, R. Dekartas ir daugybė kitų) buvo mokslo filosofai.

Tačiau dažnai „mokslo filosofija“ suprantama siauriau: ja vadinama tik ta mokslo filosofija, kuri buvo atsidaro tik kartu su šiuolaikiniu gamtos mokslu – Naujaisiais laikais (po G. Galilėjaus, I. Niutono atradimų fizikoje). Dar dažniau „mokslo filosofijos“ terminas susiaurinamas tik iki XIX ir XX a. mokslo filosofijos – veikiausiai todėl, kad tada mokslo filosofija pasidarė labiau specializuota, atsiskyrė nuo kitų filosofijos sričių.

Nuestra Senjora de Loretas

Nuestra Senjora de Loretas (isp. Nuestra Señora de Loreto) – gvaraniškoji jėzuitų redukcija Argentinoje, Misionese, Kandelarijos departamente.Įkurta 1610 m., apleista 1767 m. išvarius jėzuitus iš Amerikos. Išlikę dalis griuvėsių, apžėlusių augalija. 1984 m. Nuestra Senjora de Loreto misija, drauge su kitomis regiono gvaranių misijomis įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Nuestra Senjora de Santa Ana

Nuestra Senjora de Santa Ana (isp. Nuestra Señora de Santa Ana) – jėzuitų redukcija šiaurės rytų Argentinoje, Misioneso provincijoje, viena iš grupės gvaranių misijų, XVII a. įkurtų Pietų Amerikoje.

Santa Anos redukcija yra Kandelarijos departamente, 2 km nuo jo centro Santa Anos, netoli San Ignasijo Mini misijos. Santa Anos redukcija įkurta 1633 m. Apleista 1767 m., kuomet jėzuitai išvaryti iš Amerikos.

1984 m. drauge su aplinkinėmis misijomis įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Oksidacijos-redukcijos reakcija

Oksidacijos-redukcijos reakcija – cheminė reakcija, kuriai vykstant pakinta vieno arba kelių reaguojančių elementų oksidacijos laipsnis (OL).

Procesas, kurio metu atomai arba jonai netenka elektronų, vadinamas oksidacija, o patys atomai arba jonai – reduktoriais.

Procesas, kurio metu atomai arba jonai prijungia elektronus, vadinamas redukcija, o patys atomai arba jonai – oksidatoriais.

Oksidacijos-redukcijos reakcijos pavyzdys (skaičiai virš elementų – oksidacijos laipsnis):

Oksidacijos laipsnis

Chemijos nomenklatūroje oksidacijos laipsniu yra vadinamas dydis, parodantis, kokį elektros krūvį įgytų atomas molekulėje, jei visos polinės jungtys virstų joninėmis. Atomo oksidacijos laipsnis molekulėje visada žymimas arabiškais skaitmenimis ir turi ženklą.

Reakcijos, kuriose atomo oksidacijos laipsnis didėja, vadinamos oksidacija, o reakcijos, kuriose oksidacijos laipsnis mažėja, yra vadinamos redukcija. Tokio tipo reakcijose vyksta elektronų pernaša iš vieno atomo į kitą. Kai elektronai cheminės reakcijos metu negali dingti iš reakcijos zonos (t. y. nevyksta jonizacija, oksidacija ir redukcija vyksta kartu, o tokios reakcijos vadinamos bendru oksidacijos-redukcijos reakcijų vardu.

Pilvelis

Pilvelis (lot. abdomen)

Rafinavimas

Rafinavimas – technologinis apdorojimo procesas, kurio metu objektas ar žaliava valoma bei gryninama siekiant atskirti tik pageidaujamą medžiagą bei jos pavidalą.

Plačiausiai žinomi bei naudojami rafinavimo būdai – distiliacija, tirpinimas, frakcionavimas, kristalizacija, redukcija, filtravimas, mechaninis atskyrimas.

Rafinavimo procesas plačiai taikomas gryninant metalus, aliejus, kurus, cukrus, druskas, alkoholius, dujas, stiklą, silikoną.

Redukcija (kalbotyra)

Redukcija (lot. reducire 'grąžinti') – kalbotyros terminas, reiškiantis girdimą kalbos garsų pokytį, susijusį su kirčiu, garsumu, trukme, skambumu, tarimu arba padėtimi žodyje. Jei dėl šių priežasčių garsai tariami silpniau, trumpėja, sakoma, kad jie yra redukuoti. Tokių pokyčių nepatyrę garsai apibūdinami kaip išlieką sveiki.

Santa Marija la Majoras

Santa Marija la Majoras (isp. Santa María la Mayor) – gvaraniškoji jėzuitų redukcija Argentinoje, Misionese, Santa Marijos departamente.

Įkurta 1626 metais. 1744 m. misijoje gyveno 993 gyventojai. Apleista 1767 m. išvarius jėzuitus iš Amerikos. Išlikę dalis griuvėsių, apžėlusių augalija, tačiau jie nėra taip išsilaikę kaip San Ignasijo Mini liekanos. 1984 m. Santa Marija la Majoro misija, drauge su kitomis regiono gvaranių misijomis įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Uigūrų kalba

Uigūrų kalba – tiurkų kalbų šeimos kalba, vartojama uigūrų, gyvenančių daugiausia vakarų Kinijoje, Sindziango provincijoje. Taip pat vartojama Kazachstane, Mongolijoje, Afganistane, Uzbekistane, Kirgizijoje bei po kitas pasaulio šalis išsibarsčiusių uigūrų. Ši kalba yra oficiali Sindziango kalba (greta kinų) ir vartojama kaip lingua franca ten gyvenančių kitų tautinių mažumų (sibų, vachanų, tadžikų, daūrų).

Išskiriamos trys pagrindinės uigūrų kalbos tarmės:

vidurio – vartojama nuo Kumulo, į pietus link Jarkando

pietų – vartojama Gumos apylinkėse

rytų – vartojama regione tarp Čakarliko ir ČionkioloApie 90 % uigūrų vartoja vidurio tarmę, ja pagrįsta rašytinė kalba. Šiauriniuose regionuose paplitusi balsių redukcija.

Uigūrų kalba, kuri turi rašto paminklų nuo V a., per rašytinės kalbos istoriją turėjo daug užrašymo formų. Dabartiniu metu kalba užrašoma arabų raštu, anksčiau vartoti ir kirilica bei lotyniška abėcėle pagrįsti raidynai.

Uigūrų kalba agliutinacinė, sakinio tvarka veiksnys-papildinys-tarinys. Daiktavardžiai kaitomi skaičiais ir linksniais, bet nekaitomi giminėmis, neturi artikelių. Skaičiai – vienaskaita ir daugiskaita, linksniai – vardininkas, kilmininkas, galininkas, naudininkas, vietininkas, abliatyvas. Veiksmažodžiai kaitomi laikais (esamasis, būtasis), rūšimis (priežastinė, neveikiamoji), veikslais, nuosakomis.

Uigūrų kalba pasižymi didele arabiškų ir persiškų skolinių gausa (religiniai žodžiai, seni terminai), nemažai naujų skolinių atėjo iš kinų ir rusų kalbų.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.