Raudona

Raudona spalva – viena iš trijų pagrindinių spalvų.

Matomos raudonos šviesos bangos ilgis yra 650 nm.

RGB spalvų kodavimo sistemoje būna žymima, kaip 100 %,0 %,0 % (dešimtainė, procentais) arba FF0000 (šešioliktainė, intensyvumu).

CMY sistemoje būna žymima, kaip 0 %,100 %,100 % (dešimtainė, procentais).

Raudona
Strawberries

Braškės
Spektro koordinatės
Bangos ilgis~620-740 nm
Dažnis~480-400 THz
Paplitusios reikšmės
Meilė, neapykanta, drąsa, jėga, karštis, energija, laimė, agresija, pyktis, gundymas, seksualumas, erotika, moralė, socializmas, komunizmas, aistra, grožis, ugnis, vyriškumas, rizika, kraujas, Kalėdos, karas
Spalvos koordinatės
HEX#FF0000
RGB    (r, g, b)(255, 0, 0)
CMYK   (c, m, y, k)(0, 99, 100, 0)
HSV       (h, s, v)(0°, 100%, 100%)
ŠaltinisX11 spalvų pavadinimai

Įtaka organizmui

Raudona yra „karšta“ spalva, didinanti gyvybingumą ir aktyvumą, skatinanti optimizmą, ryžtingumą, kartais net agresyvumą.

Stimuliuojantį jos veikimą rekomenduojama naudoti esant bendram fiziniam išsekimui, silpnumui, sergant kraujagyslių, širdies, inkstų ar žarnyno ligomis; sukelia apetitą. Tačiau, šios spalvos reikėtų vengti sergant uždegiminėmis ligomis ar turint temperatūros.

Kosmetologai raudona lempa gydo spuogus, kapiliarus, o raudonojo molio kaukės rekomenduojamos linkusiai raudonuoti odai.

Raudonos spalvos mėgėjai paprastai būna veiklūs, energingi, drąsūs, optimistiški, nevengia rizikos, tačiau kartais būna kerštingi ar ūmūs. Nemėgstantys šios spalvos – ramūs, taikūs, malonūs.

Nuorodos

Vikiteka

Pagrindinės spalvos
Juoda Pilka Balta Žydra Mėlyna Violetinė
           
Ruda Raudona Rausva Geltona Oranžinė Žalia
           
Albanijos vėliava

Albanijos vėliava – raudoname fone juodas dvigalvis erelis.

Jis paimtas iš Albanijos nacionalinio didvyrio Gregorijaus Kastrijoto (dar žinomo kaip Skanderbegas), XV amžiuje vadovavusio albanų sukilimui prieš Osmanų imperiją ir trumpam iškovojusiam nepriklausomybę (1443–1478), antspaudo. Spėjama, kad Skanderbego erelis paveldėtas iš Bizantijos imperijos herbo. Erelis turi 25 plunksnas, simbolizuojančias 25 metus, kuriuos Skanderbergas kovojo prieš turkus ir 25 Skanderbego surengus mūšius prieš juos.

1911 metais Dede Gjon Luli, būdamas su savo vyrais tarp dviejų frontų (su slavais ir turkais), šiaurės Albanijos Alpėse nuo Deçic viršūnės paskelbė Albanijos nepriklausomybę. Tai buvo pirmas kartas po 500 metų, kai buvo iškelta Albanijos valstybinė vėliava. 1912 Vloroje Albanijos buvo oficialiai paskelbta nepriklausomybė. Albanijos Karalystės ir komunistinės Albanijos laikais buvo naudota vėliava labai panaši į dabartinę. Pirmojoje virš erelio buvo pavaizduotas Skanderbego šalmas, antrojoje – raudona žvaigždė su geltonu apvadu. Dabartinė vėliava oficialiai patvirtinta 1992 metų balandžio 7 dieną.

Tokią pačią vėliavą, kaip tautinę vėliavą naudoja Kosovo ir Makedonijos albanai.

Albanijos prekybos ir karinė jūrų vėliava skiriasi nuo valstybinės vėliavos. Prekybos vėliavą sudaro trys horizontalios juostos: raudona, juoda ir raudona. Karinė jūrų vėliava panaši į valstybinę vėliavą, tačiau čia erelis pavaizduotas baltame fone, o apatinėje vėliavos dalyje yra raudona juosta.

Armėnijos vėliava

Armėnijos vėliava – horizontali trispalvė su trimis vienodo pločio juostomis: viršuje raudona, viduryje mėlyna ir apačioje oranžinė. Nėra jokių patikimų šaltinių, aiškinančių spalvų kilmę. Dažniausiai aiškinama, kad raudona spalva reiškia armėnų pralietą kraują ginant savo šalį, mėlyna spalva – dangų, viltį ir nekintamą šalies charakterį, o oranžinė – žmonių drąsą, derlingą Armėnijos žemę ir ją dirbančius žmones.

Austrijos vėliava

Austrijos vėliava – trispalvė vėliava, stačiakampio formos, sudalinta į tris vienodo aukščio horizontalias juostas: viršutinė raudona, vidurinė balta ir apatinė raudona.

Azerbaidžano vėliava

Azerbaidžano vėliavą sudaro trys vienodo pločio horizontalios juostos: viršuje mėlyna, viduryje raudona ir apačioje žalia. Raudonos juostos viduryje pavaizduotas baltas pusmėnulis ir aštuonkampė žvaigždė. Aštuonkampė žvaigždė simbolizuoja aštuonias turkų atšakas. Pusmėnulis reiškia priklausomybę islamui. Mėlyna spalva tradiciškai yra turkų spalva, žalia – islamo, raudona simbolizuoja progresą.

Azerbaidžano vėliavą 1917 metų pavasarį musulmonų konsiliumui Baku sukūrė azerbaidžanų poetas Ali Bey Hussein Zade. Tuometinėje vėliavoje pusmėnulis buvo per visas tris juostas. Ji buvo naudota 1918–1920 metais iki prijungiant prie Tarybų Sąjungos. Šiek tiek modifikuota ši vėliava vėl patvirtinta 1991 metų vasario 5 dieną.

Balta

Apie miestą Ukrainoje žr. Balta (miestas).Balta spalva – spalva, ryški šviesa, sudaryta iš visų spektro spalvų. Balta spalva techniškai bespalvė, ji neturi jokio atspalvio.

Gamtoje baltos spalvos yra sniegas, debesys. Taip pat baltos spalvos yra ir pienas, cukrus, druska.

Vakarų kultūroje balta paprastai laikoma tyrumo, nekaltumo, gėrio, taikos, pasidavimo (balta vėliava) spalva. Ji asocijuojama su šviesa, šalčiu.

Vikiteka

Bulgarijos vėliava

Bulgarijos vėliavą sudaro trys lygios horizontalios juostos: balta, žalia ir raudona. Balta reiškia taiką, žalia – Bulgarijos žemių derlingumą, o raudona – tautos narsą.

Pradžioje vėliava buvo tradicinių slavų spalvų (mėlynos, baltos ir raudonos), išvestų panslavistų XIX a. Centrinė juosta buvo mėlyna, ir todėl vėliava priminė Rusijos vėliavą. Tačiau po to, kai 1878 m. Bulgarija iškovojo nepriklausomybę, centrinė juosta buvo pakeista į žalią, kadangi tuomet Bulgarijoje klestėjo žemdirbystė.

Po 1989 m. nuo kairiosios baltos juostos pusės buvo pašalintas ankstesnysis Bulgarijos herbas, vaizdavęs šėlstantį liūtą kviečių varpų vainiko viduryje, po raudona penkiakampe žvaigžde ir virš kaspino su data „681 m.“, kai buvo įkurta pirmoji Bulgarijos valstybė, ir „1944 m.“, kai valdžią perėmė Komunistų partija.

Geltona

Geltona spalva – šviesos, kurios bangos ilgis yra tarp 565 nm ir 590 nm spalva. Viena iš trijų pagrindinių spalvų.

Geltoną spalvą matome tuomet, kai objektą apšviečiame balta (raudona + žalia + mėlyna), šis absorbuoja mėlyną, o atspindi raudoną ir žalią (akis absorbuoja). Dėl to geltona spalva dar vadinama antimėlyna spalva.

Geltoni karotenoidai luteinas (E161b) ir zeaksantinas (E161h) sudaro apie 50 % visų akies tinklainėje randamų karotenoidų. Jie vieninteliai karotenoidai, kurie apylygiais kiekiais randami akies geltonojoje dėmėje. Geltonoji dėmė (lot. macula lutea) – šviesai jautriausia akies tinklainės 2 mm skersmens sritis, garantuojanti aštrų rėgėjimą (turi tik kolbeles). Luteinas ir zeaksantinas absorbuoja žalingą mėlyną šviesą, apsaugo dėmę nuo degeneracijos ir kataraktos.

Indonezijos vėliava

Valstybinė Indonezijos vėliava – stačiakampio formos audeklas padalintas į dvi vienodo aukščio horizontalias juostas: viršutinė – raudona, apatinė – balta.

Vėliava vadinama Sang Saka („išdidžioji dvispalvė“), Merah Putih („raudona balta“).

Latvijos vėliava

Latvijos vėliava – stačiakampė, padalinta į tris horizontalias juostas (2:1:2): viršutinė ir apatinė vienodo pločio raudonos, vidurinė (dvigubai siauresnė nei raudona juosta) – balta.

Lenkijos vėliava

Lenkijos nacionalinė vėliava – stačiakampio formos, padalinta į dvi vienodo aukščio horizontalias juostas – viršutinę baltą ir apatinę raudona.

Libijos vėliava

Libijos vėliava – Libijos valstybės simbolis.

Pirmoji Libijos vėliava buvo sukurta 1951 metais, atgavus nepriklausomybę iš Italijos. Šios vėliavos koloritą sudarė trispalvė – raudona, juoda, žalia. Juodame fone, kuris buvo du kartus platesnis nei kraštinės spalvos buvo atvaizduotas mėnulis ir žvaigždė. Spalvos simbolizavo tris istorines Libijos provincijas: raudona – Fesaną, juoda – Kirenaiką, žalia – Tripolitaniją. Mėnulis bei žvaigždė – islamą. Ši vėliava galiojo iki Džamahirijos paskelbimo ir grąžinta 2011 m., po Libijos revoliucijos.

Metacritic

„Metacritic.com“ – tinklalapis, kuriame skelbiamos muzikos albumų, kompiuterinių žaidimų, filmų ir televizijos programų apžvalgos. Anksčiau taip pat skelbtos ir knygų apžvalgos.

Kiekvienas produktas įvertinamas susumuotų recenzijų balų vidurkiu, išreikštu procentais. Kai kurioms recenzijoms, priklausomai nuo jų svarbos, skiriamas didesnes reikšmingumas. Taip pat pateikiamos recenzijų ištraukos kartu su nuorodomis į jas. Kritikų rekomendacijas apibendrina trys spalvos: žalia, geltona ir raudona. Tai atskleidžia bendrą kritikų, ir taip pat mažesniu mastu, publikos potraukį.

Monako vėliava

Monako vėliava – stačiakampio formos audeklas padalintas į dvi vienodo aukščio horizontalias juostas: viršutinė – raudona, apatinė – balta.

Omano vėliava

Omano vėliava (arab. علم عمان) – stačiakampė, padalinta į tris vienodo aukščio horizontalias juostas: balta, žalia ir raudona (nuo viršaus), prie flagštoko - vertikali, trečdalio vėliavos ilgio pločio, raudona juosta kurios viršutinėje dalyje baltas Omano herbas.

Pramonė

Pramonė – valstybės arba regiono materialinės gamybos vedančiųjų šakų visuma.

Spalva

Spalva – pojūtis, kurį žmogui formuoja specifinė spalvinės regos sistemos organizacija. Spalva taip pat yra objektų ar šviesos šaltinių savybė. Spalva nusako atspalvio vietą spektre: raudona, oranžinė, geltona, žalia, mėlyna, žydra, violetinė – kaip vaivorykštėje.

Kadangi spalvos susilieja viena su kita, pavyzdžiui, tamsiai mėlyna per violetinę palaipsniui pereina į raudoną, jas geriausia pateikti spalvų apskritimo forma, tolydžiu spalvų spektru. Spalvų apskritimas yra padalintas į 24 sektorius, kurių kiekvienas ženklinamas raidėmis nuo A iki Z. Kiekvienas sektorius yra padalintas į 10 mažesnių sektorių, pažymėtų skaičiais nuo 0 iki 9. Tai leidžia išskirti 240 skirtingų spalvų.

Spalvos (heraldika)

Heraldinės spalvos – vadinamos tinktūromis.

Skirstomos į metalus, spalvas (emalius) ir kailius.

Heraldikoje naudojamos septynios tinktūros: du metalai ir 5 spalvos. Pradžioje buvo naudojamos tik keturios tinktūros – raudona, mėlyna, juoda ir balta, bet vėliau jos pasipildė žalia, geltona ir purpurine. Geltona ir balta tinktūros pirmiausiai buvo naudojamos kaip nepriklausomos, bet vėliau jos pradėtos naudoti kaip metalų pakaitalas. Kaip tinktūros heraldikoje naudojami ir kailiai – šermuonėlio ir voverės (dažniausiai paplitę).

Nedidelis tinktūrų kiekis heraldikoje yra dėl praktinių sumetimų. Herbas iš seniai buvo kaip atpažinimo ženklas, kuris turėjo gerai matytis iš toli. Jo spalvingumas ir piešinys turėjo būti išraiškingas ir kontrastingas. Iš seniai laikomasi tinktūrų derinimo taisyklės – spalva dengiama ant metalo arba metalas dengiamas ant spalvos. Kailiai gali būti talpinami tiek šalia spalvos, tiek ir šalia metalo.

Išlyga taisyklėje laikoma, kai kokia nors figūros detalė, jei ji kitos spalvos nei kūno (pvz., erelio snapas, žirgo papuošimas ir pan.), patenka ant skydo lauko.

Taip pat išlyga laikoma, kai skydo lauke atsiranda figūra arba figūra dengia kitą figūrą. Tai vadinama tinktūrų persiklojimu ir kaimynyste.

Norint pavaizduoti tinktūras juodai - baltoje graviūrų spaudoje, XVII a. italų heraldas Silivestras Petrus-Sanktus pasiūlė sistemą, kuri vadinama šafiravimu. Kiekviena spalva turėjo savo kodą, sudarytą iš linijų ar štrichų.

Ugandos vėliava

Ugandos vėliava įteisinta 1962 m. spalio 9 d. – tą dieną, kai Ugandai buvo suteikta nepriklausomybė nuo Jungtinės Karalystės. Ugandos vėliava susideda iš šesių vienodo pločio horizontalių juostų iš viršaus į apačią išsidėsčiusių tokia tvarka: juoda, geltona, raudona, juoda, geltona, raudona. Vėliavos viduryje yra baltas skritulys, kuriame pavaizduotas nacionalinis Ugandos simbolis – pilkakuodė gervė. Trys vėliavos spalvos simbolizuoja Afrikos žmonės (juoda), Afrikos saulę (geltona) ir Afrikos vienybę (raudona yra kraujo, jungiančio visus afrikiečius, spalva). Gervė garsi savo kilminga prigimtimi. Be to ji buvo Ugandos kareivių karinis simbolis valdant britams. Ugandos vėliavą sukūrė tuometinis Ugandos teisingumo ministras Grace Ibingira. Ugandos vėliavos spalvos paveldėtos iš Ugandos Liaudies Kongreso partijos spalvų.

Varmė

Varmė (prūs. Wārmi, lot. Varmia, vok. Ermland) – istorinė prūsų sritis, vakaruose siekianti Aistmares, šiaurėje – Priegliaus žiotis, rytuose ribojasi su Notanga ir Barta. Į šį regioną įeina Banavos upynas, vėlesnė Šventapilės apskritis. XIII a. užkariauta Vokiečių ordino, iš didžiosios Varmės dalies sudaryta Varmės vyskupystė. Nuo 1466 iki 1772 m. Varmės vyskupystė priklausė Lenkijai su tam tikromis autonomijos teisėmis. Didžiausi šios žemės miestai buvo Elbingas ir Braunsbergas, taip pat Balga. Didžioji dalis Varmės vėliau priklausė Rytprūsiams. Šiuo metu buvusi Varmė yra Lenkijos Varmijos Mozūrų vaivadijoje.

Pirma kartą šaltiniuose „Warmia“ minima 1249 m. Pavadinimas kildinamas iš prūsų wormyan, warmun („raudona“). 1262 m. minima kaip „Wormeland“ ir tik 1299 m. atsiranda vokiškas variantas „Ermelandt“.

Raudona (atspalviai)
Alizarinio raudonioAmarantasAuburnasAvietinėBurgundijosCinoberioElektrinė raudonioFoliFuksija
         
GeismoKarminasKaštoninėLiepsnosMagentaMarūnasRaudonaRaudonai violetinėRaudonio
         
RaudonmedžioRyškiai raudonaRožinėRožinė medžioRubininėRūdžiųSkaisčiai raudonaTamsiai raudonaTerra cotta
         
Toskanos raudonaUgninė plytųVynoVyšninė
    

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.