Protestantizmas

Protestantizmas – krikščioniškų denominacijų grupė. Protestantizmu vadinamos krikščionybės kryptys, kurios atsirado po Reformacijos XVI a. ir vėlesnės jų atšakos, dėl to protestantizmas dažniausiai siejamas su tokiais Reformacijos veikėjais kaip J. Kalvinas bei Martynas Liuteris.

Terminas protestantai atsirado 1529 metais, kai dalis M. Liuterio šalininkų Vokietijos Špėjerio mieste pareiškė protestą dėl nutarimo riboti liuteronybės plitimą.

Lietuvoje protestantizmo idėjos pradėjo plisti XVI a. pirmoje pusėje. Pirmieji protestantizmo skelbėjai Lietuvoje Martynas Mažvydas, Abraomas Kulvietis.

Šakos

Pasaulyje egzistuoja dešimtys tūkstančių protestantizmo judėjimų. Pagrindiniai judėjimai:

Baptistai arba baptizmas

Apie 100 mln. tikinčiųjų šiandien save priskiria įvairioms baptistų bažnyčioms pasaulyje, apie 20 mln. jų gyvena JAV. Maždaug 50 mln. yra įstoję į nuo 1905 m. veikiantį pasaulio baptistų aljansą (World Baptist Alliance [1]), kurio kongresai vyksta kas penkeri metai (2005 m. vyko Birmingame, 2010 m. vyko Havajuose (JAV). Tais metais prezidentu pirmą kartą išinktas anglų pastorius David Coffey (Deividas Kofis), generalinis sekretorius – Neville Callam (JAV).

Baptizmas (graik. k. „to baptisma“ – krikštas, panardinimas) atsirado kaip atsakas į magisterinę Reformaciją, kurią sudaro liuteronybė ir kalvinizmas. Baptistai, pirmiausia XVII a. pradžioje Anglijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, o nuo XIX a.vidurio vėliau ir kontinentinėje Europoje, o nuo 1841 m. ir Klaipėdos krašte, tapo įpėdiniais radikaliosios reformacijos, suklestėjusios Šveicarijoje, Pietų Vokietijoje, Elzase, Nyderlanduose. Daugiausia vokiškai ir olandiškai kalbančiuose reginiuose liaudžiai ėmus studijuoti gimtąja kalba Bibliją žmonės masiškai palikdavo valstybines bažnyčias, būrėsi kartu ir ragino grįžti, prie to, ką jie suprato kaip ankstyvosios krikščionybės idealus. Apibendrintai juos imta vadinti derogatyviškai „anabaptistais“, t. y. „perkrikštytojais“, o jie save dažniau vadino broliais, Kristaus mokiniais. Anabaptistai nelaikė savo krikšto nauju, kadangi jie atmetė sąmoningai neapsisprendusiųjų, t. y. kūdikių, krikštą kaip neturintį pakankamo pagrindo Šv. Rašte. Tačiau savo teologija jie liko ortodoksiški ir ortopraksiški. Iš pradžių judėjime buvo ir dalis militaristiškai nusiteikusiųjų valstiečių, kuriems Vokietijos valstiečių karo metu ėmėsi vadovauti vokiečių katalikų kunigas Tomas Miunceris. Vokietijos feodalams žiauriai išnaikinus tūkstančius anabaptistų, dauguma išlikusiųjų, pabėgusių į labiau tolerantiškų valdovų kraštus (pvz., Bohemija, Prūsija, Azovo stepių vokiečių kolonijas Rusijos Imperijoje) palaipsniui visiškai perėmė pacifistinį (taikos) mokymą. Už jį aktyviai agitavo į anabaptistų pusę perėjęs olandas buvęs katalikų kunigas Menno Simmons’as savo gausiuose raštuose. Būtent todėl beveik visi (išskyrus Š. Amerikoje išlikusius huteritus ir ilgainiui išnykusias tokias smulkias grupes kaip filipitai, adamitai ir kt.) anabaptistai vėliau ėmė vadintis Menonitais pagal Menno Simmons. Beje, Menno bene vienintelis iš žymesnių anabaptistų teologų iš pamokslininkų nebuvo nužudytas valdžios ir oficialios religinės viršūnėlės, kadangi po atsivertimo į Kristų visą laiką slapstėsi padedamas bendraminčių. Menonitai daugiausia paplitę Š. Amerikoje, iš kur pastaraisiais metais vis dažniau vyksta į misijas kitur. Daug menonitų yra Etiopijoje, Konge bei kitose Afrikos valstybėse; Pietų Amerikoje.

Baptistai savo unikalios teologijos neturi, dažniausiai ją skolinasi iš protestantų. Baptistams svarbu evangelizacija, vaikų mokymas, vietinės bažnyčios gyvenimas, asmeninis dvasinis brendimas (sekimas Kristumi kasdien). Baptistai Anglijoje daug ką perėmė iš kontinentinių anabaptistų, tačiau palankiau žiūrėjo į tarnybą kariuomenėje ir santykius su valstybe, todėl su menonitais nesusiliejo. Iš baptistų žinomiausi yra bent 4 JAV prezidentai, juodaodžių pastorius Martynas Liuteris Kingas, vadovavęs judėjimui už lygias teises ir už tai nužudytas, anglas Džimas Keris (Jim Carrey) – garsiausias visų laikų krikščionių misionierius ir lingvistas, dirbęs Indijoje ir Mianmare XVIII a. (jeigu neminėsime šou verslo žvaigždžių Britney Spears (Anglija) ir Bradd Pitt (JAV), kurie su tėveliais maži būdami irgi lankė baptistų bažnyčias atitinkamai Anglijoje ir Misūryje).

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 baptistų bendruomenių, dvi Kaune turi po (apie) 150 narių, kitos – mažesnės (iki 60 žm.) Į baptistų sąjungą laisvanoriškai bendrystės pagrindu įsijungusios 7 savarankiškos bendruomenės ir dvi misijos. Sąjungos būstinė yra Klaipėdoje, vienoje iš seniausių (1851 m.) kontinentinėje Europoje baptistų specialiai pamaldoms statytoje bažnyčioje, adresu Vytauto g. 38. Baptistų sąjunga 2001 m. liepos 12 d. buvo valstybės (Seimo nutarimas Nr IX-646; [2] pripažinta Lietuvos valstybės kultūros ir dvasinio paveldo dalimi.

Liuteronybė

Liuteronais vadinami M. Liuterio mokymo šalininkai ir pasekėjai. Martynas Liuteris (14831546) – vienuolis, vokiečių religijos reformatorius, kovojęs prieš radikalų perkrikštytojų judėjimą. Pagrindinė religinė idėja – išvaduoti žmones nuo žmonių sugalvotų taisyklių ir nuostatų, o savo tikėjimą grįsti tik Biblija – Dievo Žodžiu.

Liuterio mokymas Europoje labiausiai išplito Skandinavijoje (Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje,Islandijoje, Farerų salose, Suomijoje), Estijoje, ir didelėse Vokietijos bei Latvijos dalyse. Liuteronų bažnyčia veikia ir Lietuvoje.

Kalvinizmas

Kalvinistai – Jono Kalvino (15091564) šalininkai. J. Kalvinas – prancūzų ir šveicarų kilmės reformatorius. Kalvinistų bažnyčiose atsisakyta altoriaus, paveikslų, vargonų, žvakių.

Sekmininkai

Sekmininkai šiuo metu yra didžiausia protestantų denominacija (judėjimas), kurio gretose yra virš 500 mln. pasekėjų. Judėjimas prasidėjo 1901 m. Topikos (Topeka) mieste, Kanzaso valstijoje, JAV, kai sausio 1 d. Charles Fox Parham Biblijos mokyklos Naujųjų Metų sutiktuvių metu Agnes Ozman ėmė kalbėti kitomis kalbomis, Šventajai Dvasiai nužengus ant jos (Apd 2,4). Tačiau tikrąjį pagreitį judėjimas įgavo 1907 m., kai Los Andžele, Azuzos gatvėje prasidėjo susirinkimai buvusioje metodistų bažnyčioje, kuri kurį laiką buvo paversta arklidėmis. Šventoji Dvasia suteikė kalbų dovaną daugybei žmonių tų susirinkimų metu. Apie šį reiškinį ėmė rašyti ir iš jo šaipytis laikraščiai, bet iš šios vietos Sekminių žinia apie panardinimą (krikštą) į Šventąją Dvasią pasklido po visą pasaulį. Didžiausia sekmininkiška bendruomenė yra Yoido Full Gospel Church Seule, Pietų Korėjoje. Ją lanko apie 780 tūkst. žmonių. Dinamizmą judėjimui suteikia fiziniai pasireiškimai (išgydymai, stebuklai, išlaisvinimai iš piktųjų dvasių), kuriuos palydi evangelijos skelbimai. Įžymiausi sekmininkų pamokslininkai yra Maria Woodworth-Etter, John G. Lake, Smith Wigglesworth, Aimee Semple McPherson, George Jeffreys, Reinhard Bonnke ir kt.

Protestantų teologai

Teologai prisidėję prie Reformacijos Europoje, pasaulyje ir Lietuvoje:

Protestantų teologija

Vikiteka

Apaštalai

Apaštalai (gr. Ἀπόστολος – pasiuntinys) – 12 pirmųjų Jėzaus Kristaus pasirinktų mokinių, kuriuos jis siuntė skelbti pasauliui apie save ir savo mokymą.

Dvylika Biblijoje minimi apaštalų:

Andriejus

Baltramiejus

Jokūbas Jaunesnysis

Jokūbas Vyresnysis

Jonas

Judas Iskariotas – apaštalas, išdavęs Jėzų

Matas

Pilypas

Simonas Kananietis

Simonas Petras – laikomas pirmuoju popiežiumi katalikybėje

Tadas

TomasApaštalais vadinami ir kai kurie pirmieji įžymūs krikščionybės propagandistai. Jų tarpe evangelistai Lukas ir Morkus, nors jie ir nebuvo Kristaus mokiniai, kaip Matas ir Jonas.

Po Jėzaus mirties apaštalu dar pavadintas ir Apaštalas Paulius dėl jo didžiulio indėlio į krikščionybės skleidimą.

Vikiteka

Arminijonai

Arminijonai (remonstrantai) – Nyderlandų kalvinistų sekta, atsiradusi XVII a. pradžioje. Sektos įkūrėjas J. Arminijus (1560–1609 m.). Nuo jo pavardės ir kilo sektos pavadinimas.

Arminijonai atsisakė oficialios kalvinizmo predestinacijos doktrinos ir pasisakė už tikėjimo toleranciją.

1610 m. generaliniams luomams įteikė remonstraciją, kurioje buvo išdėstyti šios sektos tikėjimo pagrindai. 1611 m. arminijonų priešininkai gomaristai (pagal teologo F. Gomaros pavardę), pateikė kontrremonstraciją, ginančią ortodoksines kalvinizmo dogmas. Tarp šių religinių grupių prasidėjo religinė ir politinė kova, kuri baigėsi arminijonų pralaimėjimu. Jie buvo paskelbti eretikais.

1630 m. sudarė atskirą religinę bendruomenę, o 1795 m. buvo pripažinti valstybės.

Baptistai

Baptistai (gr. βαπτιζω – „krikštas, panardinimas“) – krikščioniškųjų bažnyčių grupė, kurių vienas iš pagrindinių išskirtinių bruožų yra tai, kad jie pripažįsta tik tikinčių suaugusiųjų krikštą. Taip pat pabrėžiamas bendruomenės vaidmuo gyvenime ir bažnyčios mokyme.

Evangelija

Evangèlija (gr. ευανγέλιον 'geroji naujiena, džiugi žinia') – tekstas, aprašantis Jėzaus gyvenimą. Keturios evangelijos patenka į Naująjį Testamentą: Evangelija pagal Matą, Evangelija pagal Morkų, Evangelija pagal Luką ir Evangelija pagal Joną. Tačiau esama ir daugiau tokio pobūdžio tekstų.

Evangelikai

Evangelikai – daugelis protestantų Bažnyčių, religinių bendruomenių. Evangelikai vadovaujasi M. Liuterio, J. Kalvino, U. Cvinglio ir kitų protestantizmo kūrėjų koncepcijomis, tikėjimo pagrindu laiko evangelijas. Pats terminas „evangelikai“ priskiriamas Liuteriui. Šiuo terminu norėta išreikšti reformacijos dvasią – grįžimą prie evangeliškos gyvensenos.

Evangelikų liuteronų, arba Augsburgo, konfesinė Bažnyčia, buvo suformuota liuteronybės pagrindu atsiradusios reformacijos srovės. Evangelikai reformatai susiformavo kalvinizmo pagrindu.

1817 m. Frydricho Vilhelmo III iniciatyva Prūsijoje buvo sudaryta administracinė evangelikų liuteronų ir reformatų unija, kurią priėmė ir kai kurios kitos vokiečių valstybės. Liuteronai suskilo, mėginant suvienyti liturgiją. 1841 m. Prūsijoje senliuteroniai sukūrė evangelikų liuteronų Bažnyčią, kuri nepripažino unijos.

Evangelikams taip pat priskiriami baptistai, metodistai, sekmininkai.

Pabaltijo šalyse labiausiai paplitę evangelikai liuteronai bei evangelikai reformatai. Taip pat esama baptistų ir sekmininkų bendruomenių.

Evangelikai reformatai

Evangelikai reformatai priklauso grupei krikščionių protestantų bažnyčių, istoriškai susijusių su Cvinglio ir J. Kalvino doktrinomis, tačiau organizuotų nepriklausomai viena nuo kitos. Yra trys šios protestantizmo krypties formos: reformatai, presbiterionai, kongregacionistai.

Glaruso kantonas

Glaruso kantonas – rytų vidurio Šveicarijos kantonas. Sostinė – Glarusas. 2006 m. liepos duomenimis, kantoną sudarė 25 savaivaldybės. Gyventojai kalba vokiečių kalba, pagrindinės religijos – protestantizmas ir katalikybė. Plotas 685 km². Aukščiausias taškas Tödi, 3614 m.

Hugenotai

Hugenotai (pranc. huguenots) – XVI-XVIII a. Prancūzijos kalvinistai. Šį tikėjimą praktikavo pietų Prancūzijos kilmingoji dvasininkija ir feodalai didikai bei nemažai miestiečių. Dalis miestų buržuazijos ir amatininkų tapo hugenotais ir šiaurės Prancūzijoje. Kova tarp jų ir katalikų virto karais, kurių metu 1572 m. įvyko didelės hugenotų žudynės, vadinamos Baltramiejaus naktimi. Hugenotų ir katalikų teises sulygino Didžioji Prancūzų revoliucija.

Husitai

Husitai – Jano Huso pasekėjai, Čekijos valstiečių, miestiečių ir smulkiųjų feodalų judėjimo vado jų kovoje prieš vokiečių feodalų ir Romos katalikų bažnyčios viešpatavimą. Husitų judėjimas įgavo itin platų užmojį po to, kai Husas buvo apkaltintas esąs eretikas ir sudegintas ant laužo.

1421–1423 m. – husitai paskelbė Vytautą Čekijos karaliumi.

Kalvinizmas

Kalvinizmas – krikščioniškosios teologijos sistema bei požiūris į krikščioniškąjį gyvenimą, suformuluotas XVI a. protestanto Jono Kalvino ir jo bei Kalvino Šventojo Rašto interpretacijos šalininkų ir pasekėjų. Evangelikai reformatai praktiškai gali būti tapatinami su kalvinistais.

Krypties išpažinėjai teigia, kad žmogaus pomirtinis gyvenimas esąs nulemtas iš anksto, neatsižvelgiant į jo darbus. Jei žmogui sekasi gyvenime, jis eis į rojų. Turtuolis – Dievo išrinktasis. Dorybė – taupumas. Nepripažįsta sakramentų, išskyrus krikštą. Iš bažnyčios pašalino altorių, kryžių. Manoma, kad dėl specifinės darbo etikos ženkliai prisidėjo prie pramoninės revoliucijos.

Evangelikų reformatų bažnyčių ir Jono Kalvino reikšmės didėjimas priklauso antrajai reformacijos fazei, kai po Martyno Liuterio ekskomunikacijos pradėjo kurtis evangelikų bažnyčios. Kalvinas tuo metu buvo tremtyje Ženevoje. Jis pasirašė Augsburgo išpažinimą 1540 m., tačiau jo įtaka pirmiausia buvo juntama Šveicarijos reformacijoje, kuri buvo ne liuteroniška, bet labiau paveikta Ulricho Cvinglio.

Kalvinizmas Lietuvą pasiekė XVI a.

Vikiteka

Liuksemburgiečiai (tauta)

Liuksemburgiečiai – vakarų germanų tauta. Dauguma liuksemburgiečių gyvena savo šalyje (apie 300 tūkstančių), dalis – kaimyninėse Liuksemburgui šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, bendras tautos skaičius – apie 430 tūkstančių.

Kalba liuksemburgiečių kalba, kuri artimiausia ir praktiškai nesiskiria nuo vokiečių aukstaičių tarmės, kurią vartoja Mozelio frankų kalbinė ir etninė vokiečių grupė. Taip pat vartoja standartines vokiečių ir prancūzų kalbas. Tikintieji – katalikai, dalis priskiria save protestantams.

Liuksemburgiečiai – keltų palikuonys, sumišę su frankais, o vėlyvaisiais viduramžiais su vokiečiais bei prancūzais.

Martin Luther

Martynas Liuteris (vok. Martin Luther; tikrasis vardas – Martin Luder; 1483 m. lapkričio 10 d. Eislėbenas, Šventoji Romos imperija – 1546 m. vasario 18 d. Eislėbenas, Šventoji Romos imperija) – protestantiškosios reformacijos pradininkas, vienuolis augustinas, teologas, siekęs bažnyčios reformų išvengiant skilimo, jo Biblijos vertimas laikomas vienu svarbiausių Biblijos vertimų. Liuterio mokymas tapo protestantizmo judėjimu – liuteronizmu.

Metodistai

Metodistai – krikščioniška protestantų denominacija, susikūrusi XVIII amžiuje Jungtinėje Karalystėje. Metodistų bažnyčios įkūrėjas žymus anglų pastorius John Wesley. Terminas metodistai kilo iš taip pasivadinusios mažos Oksfordo studentų grupės, veikusios 1729 m. ir 1735 m.

Metodistų tikslas buvo kuo labiau įsigilinti į Biblijos tekstus, susilaikyti nuo prabangos, linksmybių bei sistemingai badauti savo dvasingumo labui. XVIII amžiuje metodistai dažnai lankydavo Anglijos vargšus, sergančiuosius ir kalinius. 1784 m. Baltimorėje įvykusioje metodistų konferencijoje buvo formaliai įkurta Episkopalinė metodistų bažnyčia Amerikoje. 1939 m. Episkopalinė metodistų bažnyčia susiliejo su vėliau atsiradusiomis Episkopaline pietų metodistų bažnyčia ir metodistų protestantų Bažnyčia, naujoji bažnyčia buvo vadinama Metodistų bažnyčia. 1968 m. metodistų bažnyčiai susivienijus su Evangeliškąja jungtine brolių Bažnyčia, bažnyčios pavadinimas buvo pakeistas į jungtinę metodistų bažnyčią. Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 70 mln. metodistų, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, metodistų bažnyčia yra viena iš didžiausių krikščioniškų bažnyčių.

Naujasis Testamentas

Naujasis Testamentas (NT) – Biblijos dalis, 27 krikščionių veikalai, parašyti IV a., dauguma jų labai trumpi. Parašytas senąja graikų kalba. Lietuvių kalba pirmą kartą išleistas 1701 metais.

Šią knygą sudaro 4 Evangelijos: Mato, Jono, Luko ir Morkaus, skirtingais aspektais nušviečiančios Jėzaus gyvenimą ir mokymą, kartu su Apaštalų darbais, kur tęsiama Evangelija pagal Luką ir pasakojama apie pirmuosius 30 krikščionių Bažnyčios gyvavimo metų. Vėliau yra 13 Pauliaus laiškų, parašytų įvairioms bažnyčioms ir asmenims; 8 kitų pirmųjų krikščionių valdovų laiškai; ir Apreiškimas Jonui – apokalipsės knyga: paskutinių dienų įvykiai prieš Paskutinį teismą.

Visos 27 NT knygos gali būti suskirstytos į tris dalis:

Istorinės knygos:

Mato evangelija

Morkaus evangelija

Luko evangelija

Jono evangelija

Apaštalų darbai

Apaštalų laiškai:

Laiškas romiečiams

Pirmasis laiškas korintiečiams

Antrasis laiškas korintiečiams

Laiškas galatams

Laiškas efeziečiams

Laiškas filipiečiams

Laiškas kolosiečiams

Pirmasis laiškas tesalonikiečiams

Antrasis laiškas tesalonikiečiams

Pirmasis laiškas Timotiejui

Antrasis laiškas Timotiejui

Laiškas Titui

Laiškas Filemonui

Laiškas hebrajams

Jokūbo laiškas

Pirmasis Petro laiškas

Antrasis Petro laiškas

Pirmasis Jono laiškas

Antrasis Jono laiškas

Trečiasis Jono laiškas

Judo laiškas

Pranašystės:

Apreiškimas Jonui

Vikiteka

Pastorius

Pastorius (lot. pastor 'ganytojas') – protestantiškos bažnyčios lyderis arba krikščioniškos bendruomenės vadovas. Pats žodis pastorius sukurtas remiantis Biblijos Senojo testamento hebrajų žodžiu רעה (ra'ah), Senajame testamente jis paminėtas 173 kartus. Naujajame testamente gr. ποιμην, poimēn pavartotas 18 kartų. Pats Jėzus save vadino Geruoju Ganytoju, gerai pažįstančiu savo avis – tikinčiuosius. Skirtingai nei celibato besilaikantys katalikų kunigai, dauguma protestantų pastorių veda žmonas ir kartu augina savo vaikus.

Presbiterijonai

Presbiterijonai – evangelikų reformatų atšaka. Presbiterijonų yra anglosaksų šalyse, daugiausiai Škotijoje, Anglijoje, JAV. Iš viso yra apie 7 mln. tikinčiųjų.

Bažnyčią sudaro bendruomenės (valdo konsistorija, sudaryta iš renkamų presbiterių ir pastoriaus), susijungusios į asosiacijas, valdomas presbiterijos, sudarytos iš presbiterių ir pastorių, atstovaujančių kiekvienai bendruomenei.

Presbiterijonų bažnyčia priklauso Pasaulinei reformatų bažnyčių sąjungai.

Atsirado XVI a. antroje pusėje Škotijoje (įkūrėjas John Knox). 1592 m. tapo valstybine Škotijos religija.

1647 m. priimtas Vestminsterio tikėjimo išpažinimas yra antras po Biblijos presbiterijonų tikėjimo šaltinis.

Puritonai

Puritonai (angl. puritans, lot. purus – švarus) – griežtos protestantizmo atmainos XVI-XVII a. Anglijoje šalininkai. Kovojo su absoliutizmu ir Anglikonų bažnyčia, reikalavo griežtos moralės, kuo paprastesnių pamaldų. Puritonai kilo XVI amžiuje kaip reformų sąjūdis. Jų tikslas buvo nuoseklus reformacijos principų įgyvendinimas. Kalvinistiškai pamokytiems puritonams rūpėjo apvalyti (angl. to purify) pirmiausia Bažnyčią, asmeninį gyvenimą, o galiausiai visuomenę. Jie buvo pavyzdingi akcentuodami asmeninį išganymą ir Šventojo Rašto vaidmenį. Daugelis puritonų emigravo į žemyną ir į kolonijas. XVII a. penktuoju dešimtmečiu buvo įgiję pirmaujančias pozicijas parlamente, nuo 1660 m. visai neteko politinės valdžios.

Reformacija

Reformacija (lot. reformatio 'pertvarkymas') – religinis sąjūdis XV-XVII a. Europoje, siekęs reformuoti Romos katalikybės doktriną, kultą, bažnyčią. Reformacijos pradininku laikomas anglas Džonas Viklifas. Po jo – Janas Husas, kuris 1415 m. liepos 6 d. buvo sudegintas Konstancoje. Jo veikla padėjo pamatus Martyno Liuterio mokymui po šimto metų. Reformacijos pradžia laikomi 1517 metai, kai Martynas Liuteris Vitenberge paskelbė savo garsiąsias 95 tezės, prikalęs jas prie bažnyčios durų.

Reformacija davė pradžią protestantizmui ir krikščionybės atšakoms:

Liuteronybė – susikūrė 1517 m., jos pradininkas buvo Martynas Liuteris, kuris pripažino tik du sakramentus (komunija ir krikštas), propagavo Biblijos skaitymą balsu, psalmių giedojimą, liturgiją liaudies kalba, komuniją su vynu ir duona. Liuteris neigė popiežiaus neklystamumą, indulgencijas, atsisakė celibato.

Anglikonybė – susikūrė 1534 m., jos pradininkas buvo karalius Henrikas VIII, atskyręs Anglijos bažnyčią nuo katalikybės, taip protestuodamas prieš popiežiaus sprendimą neanuliuoti jo santuokos. Henrikas VIII konfiskavo bažnyčios turtą, panaikino celibatą.

Kalvinizmas – susikūrė 1536 m., jo pradininkas buvo Jonas Kalvinas, kuris propagavo predestinacijos doktriną.

Sekmininkai

Sekmininkai (angl. Pentecostals) – viena iš vėlyvosios reformacijos krikščionybės krypčių, atsiradusi XX a. pradžioje JAV.

Sekmininkų judėjimo ištakomis laikoma XVIII amžiaus krikščionių pamokslininko Džono Veslio (John Wesley), įkūrusio metodistų bažnyčią, veikla.

Kitas asmuo, laikomas sekmininkų judėjimo pirmtaku, yra Čarlzas Finėjus (Charles Finney), kuris žinomas kaip atgailos ir prabudimo pamokslininkas.

Judėjimo pradžia siejama su 1900 m. Čarlzo F. Parhemo (Charles Fox Parham) Topykoje, Kanzaso valstijoje, įkurta Biblijos mokykla, kurioje mokėsi 40 studentų. Visi mokyklos studentai buvo pakrikštyti Šventojoje Dvasioje bei ėmė kalbėti „kitomis kalbomis“. Vienas iš Parhemo mokinių, juodaodis Viljamas Dž. Symoras (William J. Seymour), mokymą apie krikštą Šventojoje Dvasioje su kalbėjimu kitomis kalbomis ėmė skelbti Los Andžele. Jo pamokslai sukėlė Azuzos gatvės prabudimą. Dauguma religinių judėjimų tyrinėtojų mano, kad būtent šis įvykis suteikė sekmininkų judėjimui pagreitį ir sparčiai išplatino kitose šalyse.

2011 m. vertinimais sekmininkų pasaulyje buvo apie 279 mln. Didžiausia sekmininkiška bendruomenė yra Yoido Full Gospel Church Seule, Pietų Korėjoje. 2007 m. joje buvo 830 tūkst. narių.

Išskirtiniai sekmininkų bruožai – Šventosios Dvasios dovanų svarbos krikščionio gyvenime akcentavimas, ekspresyvumas bei gyvos religinės patirties sureikšminimas, atvirumas ekumeniniam dialogui.

Organizacija neturi griežtos tarptautinės struktūros su vieninteliu centru ir vertikalia subordinacijos sistema. Pažymėtina, kad sekmininkiškos tradicijos viduje paprastai išlaikoma plati įvairovė, vietinės bendruomenės tvarkosi didžiąja dalimi savarankiškai.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.