Prūsijos karalystė

Prūsijos karalystė (vok. Königreich Preußen) – valstybė Vidurio Europoje prie Baltijos jūros, kurią 1701 m. sausio 18 d. vietoje Prūsijos hercogystės įkūrė kurfiurstas Frydrichas III-asis, tuo pačiu tapdamas Prūsijos karaliumi Frydrichu I-uoju. Naujoji karalystė pakeitė faktiškai unijoje egzistavusią Brandenburgo-Prūsijos valstybę ir gyvavo iki Lapkričio revoliucijos ir po jos įvykusio Prūsijos karaliaus sosto atsisakymo 1918 m. lapkričio 9 d.

XVIII a. Prūsijos karalystė buvo didžiausia vokiečių gyvenama valstybė Europoje. XIX a. viduryje jos valdovų pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas. Po 1871 m. suvienijimo Prūsija tapo Vokietijos imperijos autonomine dalimi, iki 1918 m. revoliucijos, o faktiškai iki 1934 m. sausio 30 d. turėjusia savą vyriausybę, parlamentą ir vietinius įstatymus. Sostinė 1701 m. Karaliaučius, nuo 1772 m. Berlynas, 18061807 m. Klaipėda.

Königreich Preußen
Prūsijos karalystė
Vokietijos imperijos dalis (nuo 1871 m.)
Wappen Mark Brandenburg.png
 
Banner of the Holy Roman Emperor with haloes (1400-1806).svg
1701 – 1918 Flag of Prussia (1918–1933).svg
Flag herbas
Vėliava herbas
Devizas
Suum cuique
Location of Prūsijos karalystė
Prūsijos teritorija 1876 m. didžiausio išsiplėtimo laikais
Sostinė Berlynas
Kalbos vokiečių
Valdymo forma monarchija
Istorija
 - Tapo karalyste 1701 m., 1701
 - Vokietijos revoliucija 1918 m.
Gyventojai
 - 1816 10 349 031 
 - 1871 24 689 000 
 - 1910 34 472 509 
Valiuta Reichstaleris, Prūsijos taleris, Goldmarkė

Istorija

Flag of the Kingdom of Prussia (1701-1750)
Prūsijos vėliava 1701 m.
Prusija-orn
Pomerelijos ir Prūsijos istorija
Prūsijos priešistorė
Pomerelijos kunigaikštystė, Senovės Prūsija
Kryžiaus žygiai į Prūsiją
Vokiečių ordinas
Karališkoji Prūsija, Prūsijos kng.
Brandenburgas-Prūsija
Prūsijos karalystė:
Vakarų Prūsija, Rytų Prūsija
Dancigo koridorius, Rytų Prūsija, Klaipėdos kraštas
Lenkija, TSRS (Kaliningrado sritis)

Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir Prūsijos hercogas Frydrichas Vilhelmas, miręs 1688 m. gegužės 9 d., savo valdas paliko sūnui Frydrichui, kuris 1701 m. sausio 18 d. Karaliaučiaus katedroje buvo karūnuotas Prūsijos karaliumi, o Brandenburgo-Prūsijos valstybė pakelta į Prūsijos karalystės rangą. Iki tol Šventojoje Romos imperijoje karalystės statusą turėjo tik Bohemija, tačiau Frydrichui pavyko įtikinti imperatorių Leopoldą I suteikti jam karaliaus titulą mainais į paramą ginklais Ispanijos įpėdinystės kare (1701–1714 m.). Faktiškai pirmuoju tikru Prūsijos karalystės karaliumi tapo tik jo sūnus Frydrichas Vilhelmas I 1713 m., kai įsigaliojo Utrechto sutartis.

1772 m. Per I Abiejų Tautų respublikos padalijimą Prūsija realizavo ilgai puoselėtą sumanymą sujungti Brandenburgą su Rytų Prūsija, o gavusi Vyslos žiotis, ėmė kontroliuoti Lenkijos prekybą su Vakarų Europa. 1793 m. Per II padalijimą Prūsijai atiteko Gdanskas, Torunė, Poznanė. Per III padalijimą ji prisijungė Lietuvos Užnemunę, dalį Palenkės ir Mazoviją su Varšuva.

18071815 m. Napoleonas Prūsijos karalystės žemėse buvo įkūręs Varšuvos kunigaikštystę. 1815 m. Vienos kongresas Prūsijai atidavė Poznanės provinciją, jai taip pat atiteko Altmarkas, Magdeburgas, Halberštadtas, Nešatelis, Klevė, Marka, Mindenas-Ravensburgas Pareinėje ir Vestfalija.

Administracinis suskirstymas

Acprussiamap2
Prūsijos hercogystė ir karalystė 1600-1795 m.
Preussen-1806
Prūsijos karalystė 1806 m.
Ac.prussiamap3
Prūsijos karalystė 1807-1871 m.

1752 m. karaliaus Frydricho II nurodymu vietoje Prūsijos kunigaikštystėje buvusių 3 didelių sričių karalystė buvo suskirstyta į 10 sričių su naujomis įvairaus dydžio apskritimis. Po 3 naujas sritis įsteigta buvusiose Sembos ir Oberlando, 4 – Notangos srityse. Vietoje didžiųjų valsčių – hauptamtų – sukurtos apskritys – kreizai (vok. Kreis). Nuo tada Semboje Žiokų sritį sudarė Žiokų, Žuvininkų ir Noihauseno apskritys. Tepliuvos sritį sudarė Tepliuvos, Labguvos ir Toplaukio apskritys. Įsruties sritį (didžiausią Prūsijoje) sudarė Įsruties, Ragainės, Tilžės ir Klaipėdos apskritys. Atsižvelgiant į vyraujančią tautybę, vienos apskritys buvo vadinamos lietuviškomis, kitos – lenkiškomis, dar kitos – vokiškomis. Buvo sukurtas Lietuvos departamentas bei Rytų Prūsijos departamentas.

Per 18151818 metų administracinę teritorinę reformą, vietoje departamentų sudarius Gumbinės apygardą su 16 apskričių ir Karaliaučiaus apygardą su 20 apskričių, apskritis tapo pastoviu administraciniu teritoriniu vienetu su įvairiomis institucijomis, įvesta apskrities viršininko – landrato pareigybė. Lietuvos provincijoje vietoje buvusių 4 buvo sudaryta 10 apskričių (plotas apie 10 000 km²): Šilutės, Lankos (Pakalnės), Ragainės, Tilžės, Pilkalnio, Stalupėnų, Gumbinės, Įsruties, Darkiemio ir Geldapės (didžioji dalis Klaipėdos apskrities buvo priskirta Karaliaučiaus apygardai). Klaipėdos apskritis su atitinkamomis struktūromis kaip ir kitos Prūsijos apskritys tuomet gavo visišką apskrities statusą (imta vadinti Kreis Memel). Vėliau atskirtos miestų apskritys (vok. Stadkreise) bei krašto apskritys (vok. Landkreise). [1]

Dalys iki 1772 m.

1773-75 m. prijungtos provincijos

Prūsija 1795m
Prūsijos didžiausia teritorija 1795 m.

Provincijos po 1808 m.

  • Brandenburgas
  • Silezijos provincija (nuo 1815 m.)
  • Vestfalijos provincija (nuo 1815 m.)
  • Pomeranijos provincija (1815–1946 m.)
  • Saksonijos provincija (nuo 1816 m.)
  • Reino provincija (18221946 m.): Žemutinio Reino didžioji kunigaikštystė (1815–1822 m.), Julicho-Klevės-Bergo provincija (1815–1822 m.)
  • Rytų Prūsijos provincija (18241878 m.): Gumbinės apygarda, Karaliaučiaus apygarda
  • Poznanės provincija (18481919 m.), buvusi Didžioji Poznanės kunigaikštystė (1815–1848 m.)
  • Hohencolerno provincija (1850–1945 m.): Hohencolernas-Hešingenas (1576–1850 m.), Hohencolernas-Zigmaringenas (1576–1850 m.)
  • Hanoveris (nuo 1866 m.)
  • Hesenas-Nasau (nuo 1866 m.)
Vokietija 1871-1918m
Vokietijos imperija nuo 1871 m., kurioje visišką valdžią turėjo Prūsija

Gyventojai ir plotas

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1713 m. ir 1910 m.
1713 m. 1740 m. 1786 m. 1795 m. 1806 m. 1807 m.
1 600 000 2 400 000 5 400 000 8 700 000 9 700 000 8 490 000
1816 m. 1840 m. 1861 m. 1871 m. 1880 m. 1910 m.
10 300 000 15 000 000 18 500 000 24 600 000 27 000 000 40 160 000


Teritorijos raida

Metai 1713 1740 1786 1795 1807 1816 1871
Plotas km² 114 000 119 000 195 000 300 000 158 000 280 000 348 780

Valdovai

Preussen 1701 Königsberg
Prūsijos karaliaus Frydricho karūnavimas

Šaltiniai

  1. Mažosios Lietuvos enciklopedija, I–II t., Vilnius, 2000–2003

Literatūra

  • Otto Büsch, Wolfgang Neugebauer: Moderne preussische Geschichte : 1648–1947. 3 Bände. Berlin 1981, De Gruyter Verlag, ISBN 3-11-008324-8
  • Ingrid Mittenzwei/Erika Herzfeld: Brandenburg-Preußen 1648–1789. Verlag der Nation, Berlin 1. Auflage 1987, ISBN 3-373-00004-1
Abiejų Tautų Respublika

Abiejų Tautų Respublika (Žečpospolita; lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów, Rzeczpospolita Korony Polskiej i Wielkiego Księstwa Litewskiego) – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, susikūrusi po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki Lenkijos Konstitucijos priėmimo 1791 m. gegužės 3 d. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

Lenkijos karalystė ir Lietuvos didžioji kunigaikštystė turėjo atskirą administracinį aparatą, iždą, kariuomenę ir įstatymus. Valstybė galva buvo iki gyvos galvos Seimo renkamas monarchas, turėjęs Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulus.

XVI-XVII a, tai buvo viena didžiausių ir daugiausia gyventojų turėjusių Europos valstybių.

Balstogės departamentas

Balstogės departamentas (vok. Kammerdepartement Bialystok, lenk. Departament białostocki) – 1795–1807 m. buvo vienas iš dviejų Naujosios Rytų Prūsijos provincijos departamentų. Ši provincija priklausė Prūsijos karalystei. Departamentas buvo suformuotas po trečiojo ATR padalinimo. Jis sudarytas iš dalies Palenkės vaivadijos (Bielsko apskritis), dalies Gardino vaivadijos (Užnemunės traktas) ir dalies Trakų vaivadijos (Kauno apskritis ir Trakų apskritis). Departamentas ribojosi su Plocko departamentu, Slanimo, Lietuvos, Gardino ir Vilniaus gubernijomis.

Centras – Balstogė. Departamentui priklausė 10 apskričių (iš jų 2 lietuviškos):

Balstogės

Bielsko

Bebro

Dambravos

Drohičino

Kalvarijos

Lomžos

Marijampolės

Supraslio

Vygrių apskritisPo 1807 m. liepos 9 d. Tilžės taikos keturios departamento sritys atiteko Rusijos imperijai, kur suformuota Balstogės sritis (1843 m. ji atiteko Gardino gubernijai). Kitos šešios sritys atiteko Varšuvos kunigaikštystei, kur suformuotas Lomžos departamentas.

Didžioji Prūsijos kolonizacija

Didžioji Prūsijos kolonizacija – XVIII a. Rytų Prūsijos Lietuvos provincijoje vykusi kolonizacija – vokiečių kolonistų apgyvendinimas prūsų ir lietuvininkų žemėse.

Didžiosios Lenkijos provincija

Didžiosios Lenkijos provincija – (lenk. prowincja wielkopolska) nuo 1347 m. Lenkijos karalystės, o 1569-1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė Poznanė.

Frydrichas II (Prūsija)

Frydrichas II (taip pat žinomas kaip Frydrichas Didysis, dar vadintas „Senuoju Fricu“, vok. der alte Fritz, 1712 m. sausio 24 d. Berlyne – 1786 m. rugpjūčio 17 d. Potsdame) – nuo 1740 m. gegužės 31 d. iki mirties buvo Prūsijos karalius.

Gdanskas

Gdanskas (lenk. Gdańsk, kaš. Gduńsk, vok. Danzig, lot. Dantiscum, Dantis, Gedanum) – miestas-apskritis, uostamiestis šiaurės Lenkijoje, prie Baltijos jūros Gdansko įlankos, išsidėstęs pavėjinėje Helio pusiasalio pusėje. Pamario vaivadijos sostinė.

Miestu teka dvi Vyslos upės atšakos, jame daug tiltų. Išskyrus pramonės rajonus ir modernųjį Langarteną, Gdansko stilius viduramžiškas: daug siaurų vėjuotų gatvelių, namų stačiais stogais ir balkonais.

Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis

Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis (vok. Landkreis Königsberg Land) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Karaliaučius.

Karl Marx

Apie miestą Rusijoje žr. Marksas (Rusija).Karlas Marksas (vok. Karl Heinrich Marx; 1818 m. gegužės 5 d. Tryras, Prūsijos karalystė – 1883 m. kovo 14 d. Londonas, D. Britanija) – vokiečių filosofas, sociologas, ekonomistas, rašytojas, politikos žurnalistas ir visuomenės veikėjas. Jo publikacijos suformavo socialistinio ir komunistinio judėjimų pagrindą – marksizmą.

Marksas laikomas svarbiausiu ankstyvojo darbininkų judėjimo mąstytoju, jo kūrybą reikėtų vertinti kartu su F. Engelso darbais, kuris daug prisidėjo prie politinės ekonomijos kritikos ir po K. Markso mirties publikavo jo paskutinius darbus (antrą ir trečią „Kapitalo“ dalį).

Kristijonas Donelaitis

Kristijonas Donelaitis (1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliai, Gumbinės apskritis, Prūsijos karalystė – 1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemis, palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje) – evangelikų liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas.

Pirmasis paminklas K. Donelaičiui pastatytas Klaipėdos centre (skulptorius Petras Deltuva). K. Donelaičio garbei Pamyro kalnuose pavadinta Donelaičio viršūnė (5837 m).

Lenkijos karalystė

Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio. 1569 m. ji įjungta kartu su LDK į Abiejų Tautų Respubliką, kur išlaikė savivaldą iki 1795 m.

Naujoji Rytų Prūsija

Naujoji Rytų Prūsija (arba Naujieji Rytprūsiai) (vok. Neuostpreußen, lenk. Prusy Nowowschodnie) – Prūsijos karalystės provincija 1795–1807 m. Centras – Varšuva. 1806 m. provincijoje gyveno 914 610 gyventojų, o plotas buvo apie 55,000 km². Ribojosi su Pietų Prūsija, Rytų Prūsija, Vakarų Galicija, Gardino gubernija ir Vilniaus gubernija.

Prūsija

Prūsija (prūs. Prūsa, lot. Borussia, vok. Preußen) – istorinis Europos regionas, esantis į pietvakarius nuo Lietuvos. Šiuo metu jo šiaurinę dalį valdo Rusija (Kaliningrado sritis) ir Lietuva (Klaipėdos kraštas), pietinė dalis priklauso Lenkijai.

Šiuo terminu taip pat įvardijamos kelios nebeegzistuojančios istorinės valstybės, pirmiausia Prūsijos kunigaikštystė ir Prūsijos karalystė, susiję su regionu, ir kelis šimtmečius dariusios didelę įtaką Vokietijos ir visos Europos istorijai.

Prūsijos istorija

Prūsijos istorija – Prūsijos, istorinio Europos regiono, istorija.

Regionas pasižymėjo ypač sudėtinga istorija, nes čia net du kartus visiškai pasikeitė etninė sudėtis. Šiame regione susiformavo Prūsijos karalystė, kuri yra labai svarbi Vokietijos istorijoje.

Prūsų žemės teisynas

Prūsų žemės teisynas (vok. Allgemeines Landrecht für die preußischen Staaten, ALR - Bendroji krašto teisė prūsiškoms valstybėms, Visuotinis Prūsijos žemių teisynas) - 1794 m. priimtas privatinės ir viešosios teisės sąvadas.

Tilžės-Ragainės apskritis

Tilžės-Ragainės apskritis (vok. Landkreis Tilsit-Ragnit) buvo 1922–1945 m. Vokietijos rytuose.

Tilžės taika

Tilžės taika – 1807 m. sudarytas taikos susitarimas tarp Prancūzų imperatoriaus Napoleono I, Rusijos imperatoriaus Aleksandro I ir Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III.

Vokietija

Apie Vokietijos Federacinės Respublikos istoriją skaitykite straipsnį Vakarų Vokietija

Vokietija (vok. Deutschland), oficialiai – Vokietijos Federacinė Respublika, VFR (vok. Bundesrepublik Deutschland, BRD) – federacinė parlamentinė respublika Vakarų Europoje. Vokietija susideda iš 16 federacinių vienetų (žemių). Sostinė ir didžiausias miestas – Berlynas. Vokietija – didžiausia pagal gyventojų skaičių Europos šalis (~81,5 mln. gyv.).

Šiaurėje ribojasi su Danija, Šiaurės ir Baltijos jūra, rytuose – su Lenkija ir Čekija, pietuose – su Austrija bei Šveicarija, vakaruose – su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija ir Nyderlandais.

Antikos laikotarpiu šiaurinė dabartinės Vokietijos dalis buvo apgyvendinta įvairių germanų genčių. Didžiojo tautų kraustymosi laikotarpiu germanų gentys apgyvendino teritorijas ir pietinėje dabartinės Vokietijos dalyje. Nuo X a. vokiečių teritorijos sudarė centrinę Šventosios Romos imperijos dalį.. XVI a. šiaurinė Vokietija tapo protestantiškosios reformacijos centru.

1871 m. suvienijus vokiškas žemes, buvo įkurta Vokietijos imperija (joje dominavo Prūsijos karalystė). Po Pirmojo pasaulinio karo ir Vokietijos revoliucijos 1918–1919 m. imperiją pakeitė parlamentinė Veimaro respublika. 1933 m. naciams užėmus valdžią įkurtas Trečiasis Reichas sukėlė Antrąjį pasaulinį karą ir 1945 m. buvo okupuotas sąjungininkų. 1949 m. Vokietija buvo padalinta į Rytų Vokietiją ir Vakarų Vokietiją. Vėl suvienyta buvo 1990 m. spalio 3 d.Pagal BVP dydį Vokietija yra ketvirta pasaulyje ir yra laikoma viena turtingiausių ir ekonomiškai pajėgiausių šalių pasaulyje. Viena iš Europos Sąjungos steigėjų. Be to, JTO, OECD, NATO, ESBO bei G8, kitų tarptautinių organizacijų narė ir svarbi paramos teikėja.

Vydūnas

Vilhelmas Storosta (slapyvardis Vydūnas, vok. Wilhelm Storost; 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose, Šilutės apskritis, Prūsijos karalystė – 1953 m. vasario 20 d. Detmolde, Vokietija, 1991 m. spalio 19 d. jo palaikai perlaidoti Bitėnų kapinėse) – filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas.

Žuvininkų apskritis

Žuvininkų apskritis arba Sembos apskritis (vok. Hauptamt Fischhausen, 1818–1939 m. Kreis Fischhausen, 1939–1945 m. Landkreis Samland) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Semboje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Karaliaučius, nuo 1933 m. Žuvininkai.

Demografinės raidos histograma

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.