Paryžius

Paryžius (pranc. Paris) – Prancūzijos sostinė, didžiausias miestas ir departamentas. Su 2,20 mln. gyventojų (2015 m.) yra penktas pagal dydį Europos Sąjungos ir devintas pagal dydį Europos žemyno miestas. Aire urbaine (su priemiesčiais Versaliu, Sen Deni, Ivri, Dransi, Aržantejumi ir kt.) – apie 11 mln. (2016 m.) ir yra didžiausia Eurozonos metropolinė zona.[1]

Miestas pastatytas Senos upės vingyje, abiejuose upės krantuose. Miestas visame pasaulyje gerai žinomas dėl gausybės istorinių paminklų bei savo unikalios kultūros. Paryžius yra Il de Franso regiono pagrindinis miestas.

Pramonė: mašinų gamyba (automobiliai, lėktuvai), elektrotechnika, poligrafija, maisto perdirbimo, chemijos, lengvoji, madų prekės ir galanterija.

Paryžiuje reziduoja daug tarptautinių organizacijų (žinomiausia – UNESCO). Labai išvystytas turizmo sektorius. Daug aukštųjų mokyklų: universitetų (žymiausias – Sorbonos), kolegijų, institutų, akademijų. Nacionalinė biblioteka įkurta dar 1480 metais.

Paryžius
pranc. Paris
   
Grandes Armes de Paris
   
   
Flag of Paris
   
Tour Eiffel, École militaire, Champ-de-Mars, Palais de Chaillot, La Défense - 03
Paryžiaus panorama: Eifelio bokštas ir tolumoje La Défense verslo centras
Paryžius (Prancūzija)

Paryžius
48°51′24″ š. pl. 2°21′03″ r. ilg. / 48.85667°š. pl. 2.35083°r. ilg.Koordinatės: 48°51′24″ š. pl. 2°21′03″ r. ilg. / 48.85667°š. pl. 2.35083°r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas: Il de Fransas
Departamentas: Paryžius
Įkūrimo data: 250–247 m. pr. m. e.
Meras: Anne Hidalgo (PS)
Gyventojų: 2 140 526
Plotas: 105,4 km²
Tankumas: 20 309 žm./km²
Altitudė: 65 m
Pašto kodas: 75001–75020 ir 75116
Tinklalapis: www.paris.fr
Kirčiavimas: Parỹžius (sen. Lutècija)

Istorija

Antika

Miestą įkūrė galų gentis Parisii apie 250–247 m. pr. m. e. Senos saloje (kuri dabar vadinama pranc. Île de la Cité). Pirma kartą rašytiniuose šaltiniuose Lutetia paminėta 53 m. pr. m. e. šeštojoje Julijaus Cezario knygoje apie Galų karą (De bello Gallico). Apie 52 m. pr. m. e. romėnai užėmė miestą. Romėnų miestas įsikūrė kairiajame Senos krante. Romėnų laikais buvo žinomas kaip Civitas Parisiorum arba Parisia.

IIIIV a. miestas jau vadinamas Parisii, o dabartiniu vardu imtas vadinti nuo V a., kai 486 metais frankų karalius Chlodvigas I po pergalės prieš romėnus čia perkėlė savo valstybės sostinę.

Schedelsche Weltchronik - Paris
Paryžius 1493 m.

Viduramžiai

Po Romos imperijos žlugimo, visų pirma mieste atsirado religinė architektūra. Tuo tarpu frankų karaliai norėjo užimti buvusius romėnų rūmus, esančius Senos saloje (pranc. Île de la Cité). Per daugelį metų rūmai buvo perstatyti ir išplėsti, dabar jie vadinami Palais de la Cité.

VI a. apgyvendintas dešinysis Senos krantas, čia pastatyta Šventojo Gervazo bažnyčia. 885 metais kairįjį upės krantą visiškai sunaikino vikingai. Nuo X a. Paryžius – frankų valstybės sostinė.

Miesto rūmai, šiandieninis Luvras, yra įvairių statybų, kurias įsakydavo pradėti Viduramžių, Renesanso, Baroko ir Antrosiosios imperijos laikų karaliai, rezultatas. Svarbus tuometinio Prancūzijos prezidento Fransua Miterando iniciatyva 1981 metais įrengtas Luvro požemis, kuris buvo trūkstama infrastruktūros dalis į Luvrą atsikėlusiam muziejui.

Prise de la Bastille
Bastilijos šturmas 1789 m. liepos 14 d.

Naujieji laikai

Religinių konfliktų metu, nuo 1562 m. iki 1598 m., miestas buvo valdomas katalikų. Per Šventojo Baltramiejaus naktį 1572 m. rugpjūčio 24 d. Paryžiuje buvo nužudyta tūkstančiai hugenotų.

Didžioji Prancūzijos revoliucija prasidėjo 1789 m. liepos 14 d. Bastilijos šturmu Paryžiuje (dabar tai Prancūzijos nacionalinė šventė). Paryžius gavo departamento teises pagal Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m. gruodžio 22 d. įstatymą 1790 m. kovo 4 d. kartu su kitais 82 departamentais. Departamento ribos pertvarkytos 1968 m. sausio 1 d. pagal 1964 m. liepos 10 d. įstatymą, patvirtintą 1965 m. vasario 25 d. dekretu. Nuo 1968 m. turi ir miesto savivaldybės, ir departamento teises.

Politinė sistema

Generalinę tarybą sudaro 163 nariai, kurių po pusę renkami kas trejus metus šešerių metų kadencijai. Paryžiuje yra įsikūrusi vyriausybė. Eliziejaus rūmuose reziduoja Prezidentas, Matinjone – Ministras Pirmininkas.

Paryžiaus panorama nuo Eifelio bokšto

Administracinis suskirstymas

Paris plan jms
Paryžiaus apskritys

Paryžius administraciškai yra suskirstytas į 20 apskričių, kurių kiekviena suskirstyta į 4 kvartalus.

  • Luvras (Louvre)
  • Bursa (Bourse)
  • Templis (Temple)
  • Otel de Vilis (l’Hôtel de Ville)
  • Panteonas (Panthéon)
  • Liuksemburgas (Luxembourg)
  • Burbonų rūmai (Palais Bourbon)
  • Eliziejus (l’Elysée)
  • Opera (l’Opéra)
  • Antrepotas (l’Entrepôt)
  • Popinkūras (Popincourt)
  • Reilis (Reuilly)
  • Gobelenas (Gobelins)
  • Observatorija (l’Observatoire)
  • Vožiraras (Vaugirard)
  • Pasi (Passy)
  • Batinjolis-Monso (Batignolles-Monceaux)
  • Monmartras (Butte-Montmartre)
  • Šomonas (Buttes-Chaumont)
  • Menilmontanas (Ménilmontant)

Geografija

Miesto plotas nuo 2013 metų yra 105,4 km². Paryžius išsidėstęs viduryje Paryžiaus žemumos, vidutinis aukštis yra 65 m virš jūros lygio. Aplink miestą yra du miškai, kurie skirti gyventojams atsipalaiduoti. Per miestą teka upė Sena, kuri Paryžių skiria į dvi dalis ir jungia su Burgundija–Franš Kontė, bei išteka Lamanšo sąsiauryje. Upė buvo svarbiausias miesto įkūrimo ir vystymosi faktorius. Paryžiuje yra 3 svarbios upės Senos salos: Île de la Cité, Île Saint-Louis, Île des Cygnes.

Paryžiaus departamentas ribojasi su Prancūzijos „Mažosios karūnos“, sostinės regionu, kurį sudaro Aukštutinė Sena, Sena-Sen Deni ir Marnos slėnis. „Didžiąją karūną“ sudaro Uazos slėnis, Ivlinas, Esonas bei Sena ir Marna.

Klimatas

Pagal Köppen’o klimato klasifikaciją – Paryžiaus klimatas vidutinių platumų, jūrinis. Vidutinė metinė temperatūra yra 10,8 °C. Vidutiniškai per metus iškrenta 649,6 mm kritulių.

Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,4 °C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra 3,5 °C. Daugiausia kritulių iškrenta gegužę, per kurią iškrenta vidutiniškai 65 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta rugpjūtį – vidutiniškai 43,0 mm.

Nuo 1873 m. Paryžiuje reguliariai yra atliekami meteorologiniai matavimai. Iki šiol žemiausia užfiksuota temperatūra buvo 1879 m. gruodžio 10 d. – -23,9 °C. Šilumos rekordas užfiksuotas 1947 m. liepos 28 d. ir siekęs 40,4 °C.

Gyventojai

Didžiojo Paryžiaus
gyventojai pagal gimimo šalį:
Populiacija
(2011 m.)
Prancūzijos vėliava Prancūzija 9 112 301
Alžyro vėliava Alžyras 285 703
Portugalijos vėliava Portugalija 240 445
Maroko vėliava Marokas 224 787
Tuniso vėliava Tunisas 107 549
Gvadelupos vėliava Gvadelupa 80 265
Martinikos vėliava Martinika 74 565
Turkijos vėliava Turkija 68 703
Kinijos vėliava Kinija 59 734
Italijos vėliava Italija 55 443
Malio vėliava Malis 54 525
Ispanijos vėliava Ispanija 46 486
Dramblio Kaulo Kranto vėliava Dramblio Kaulo Krantas 45 870
Senegalo vėliava Senegalas 44 356
Kongo DR vėliava Kongo Demokratinė Respublika 41 497
Lenkijos vėliava Lenkija 39 307
Kamerūno vėliava Kamerūnas 36 538
Vietnamo vėliava Vietnamas 36 008
Rumunijos vėliava Rumunija 35 495
Šri Lankos vėliava Šri Lanka 34 702
Kongo Respublikos vėliava Kongo Respublika 32 718
Kambodžos vėliava Kambodža 32 270
Haičio vėliava Haitis 32 017
Reunjono vėliava Reunionas 30 824
Serbijos vėliava Serbija 27 373
Vokietijos vėliava Vokietija 23 334
Indijos vėliava Indija 23 232
Libano vėliava Libanas 19 769
Mauricijaus vėliava Mauricijus 19 646
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 19 583
Madagaskaro vėliava Madagaskaras 17 723
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 17 596
Rusijos vėliava Rusija 15 483
Pakistano vėliava Pakistanas 15 312
Belgijos vėliava Belgija 15 146
Jungtinių Tautų vėliava Jungtinės Tautos (Iš kitų šalių) 785 821

Antikoje ir viduramžiais, dėl daugybės karų, epidemijų ir bado, gyventojų skaičius tarpais sumažėdavo. Tik XIX amžiuje dėl Industrializacijos gyventojų skaičius stipriai išaugo. 1846 m. Paryžiuje gyveno milijonas žmonių, iki 1876 m. gyventojų skaičius padvigubėjo. 1921 m. Paryžiaus gyventojų skaičius pasiekė didžiausią istorijoje gyventojų skaičių, mieste gyveno beveik 3 milijonai gyventojų. Dabar mieste gyvena daugiau nei 2 milijonai žmonių. Paryžiaus aglomeracijoje, gyventojų skaičius augo sparčiai. 1921 m. aglomeracijoje gyveno 4,85 mln. gyventojų, o 2006 m. jau 11,6 mln. gyventojų.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 59 m. pr. m. e. ir 2015 m.
59 m. pr. m. e. 150 m. 510 m. 1000 m. 1200 m. 1250 m.
25 000 80 000 30 000 20 000 110 000 160 000
1300 m. 1328 m. 1340 m. 1400 m. 1500 m. 1796 m.
228 000 250 000 300 000 280 000 200 000 556 304
1851 m.sur. 1896 m.sur. 1901 m.sur. 1911 m.sur. 1921 m.sur. 1936 m.sur.
1 053 262 2 536 834 2 714 068 2 888 110 2 906 472 2 829 753
1946 m.sur. 1975 m.sur. 1990 m. 1999 m.sur. 2005 m. 2015 m.
2 725 374 2 299 830 2 152 423 2 125 246 2 153 600 2 206 488

Kultūra ir miesto įžymybės

Louvre 09 (square)lt
Luvro stiklinė piramidė

XVII amžiuje madas ir taisykles Europai diktavo Paryžius, kuris išlaiko mados ir meno sostinės reputaciją iki šių dienų.

Renginiai

Mieste įvyko net 6 Pasaulinės parodos (daugiau nei kur kitur): 1855, 1867, 1878, 1889, 1900 ir 1937 m. Nuo 1898 m. kas antrus metus rengiama Paryžiaus automobilių paroda, o nuo 1909 m. nelyginiais metais – didžiausia ir seniausia aviacijos paroda pasaulyje.

Operos, muziejai

Mieste daug teatrų (Didžioji opera, Bastilijos opera, Prancūzijos komedija ir kt.), Žoržo Pompidu Nacionalinis meno ir kultūros centras, daug muziejų: Luvras, Orsė muziejus, Gimė, Žmogaus muziejus, Istorijos muziejus ir kt.

Statiniai

Geriausiai žinomi Paryžiaus pastatai – Eifelio bokštas, Triumfo arka (18061837 m.), Luvras (pradėtas statyti 1546), Dievo Motinos katedra. Žymiausia gatvė – Eliziejaus laukai. Nors miesto architektūra formavosi daugelį amžių ir ji įtakota daugelio stilių, tačiau meninis vientisumas yra išlaikytas.

Daug bažnyčių (žymiausia – Dievo Motinos arba Notre-Dame), administracinių pastatų, paminklų. Sen Žermen de Prė bažnyčioje 1672 m. palaidota Lietuvos–Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero širdis. Koplyčią-mauzoliejų, puošia skulptoriaus J. Thibault bareljefas, vaizduojantis lietuvių ir lenkų mūšį prieš kazokus.[3] Šv. Severino bažnyčia su Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčios paveikslo kopija.

Ant Teisingumo rūmų (pranc. Palais de Justice) bokšto (pranc. Tour de l'Horloge) įrengtas pirmasis miesto laikrodis, tai buvo padaryta Prancūzijos valdovo Henriko Valua įsakymu. Prieš tai jis karaliavo Abiejų Tautų valstybėje, todėl virš laikrodžio esantis herbas apjungia Prancūzijos, Lietuvos ir Lenkijos valstybinius simbolius.[4]

Transportas

Tai svarbus transporto mazgas, turintis Šarlio de Golio, Buržė, Bovė, Orli tarptautinius oro uostus. Uostas, pro kurį iš Paryžiaus keliauja daugiausia prekių, yra Havras. Yra metropolitenas. Miesto transporto sistemą sudaro 3 tarptautiniai oro uostai, vandens transportas, automagistraliniai automobilų keliai, geležinkelis, viešasis transportas (autobusai, tramvajai, metro).

Sportas

Paryžiuje vyksta daug garsių sporto renginių, tokių kaip: Tour de France tradiciškai pasibaigia Paryžiuje, Paryžiaus maratonas, Prancūzijos atvirasis teniso čempionatas, Meeting Gaz de France lengvosios atletikos varžybos, Trophée Lalique dailiojo čiuožimo rungtynės ir Šešių tautų regbio turnyras.

1900 m. Paryžiuje vyko II vasaros olimpinės žaidynės, o 1924 m. – VIII vasaros olimpinės žaidynės. Po šimto metų, 2024 m. mieste vyks XXXIII vasaros olimpinės Žaidynės.

Futbolas

Paryžiuje įsikūrę daug futbolo klubų:

Mieste 1938 m. vyko III pasaulio futbolo čempionatas, 1960 m. – I Europos futbolo čempionatas, 1984 m. – VII Europos futbolo čempionatas, o 1998 m. – XVI pasaulio futbolo čempionatas.

Regbis

  • Stade Français
  • Racing Métro 92

Mieste 2007 m. vyko VI pasaulio regbio čempionatas, kurio finalas buvo žaidžiamas Stade de France.

Miestų partnerystė

Paryžius turi vieną pagrindinį miestą partnerį ir kitus miestus partnerius.

  • Broliškas miestas – Roma, Italija. Šių dviejų miestų draugystę puikiai parodo jų šūkis – prancūziškai: Seule Paris est digne de Rome; seule Rome est digne de Paris; itališkai: Solo Parigi è degna di Roma; solo Roma è degna di Parigi; lietuviškai: Tik Paryžius vertas Romos; tik Roma verta Paryžiaus.

Miestai partneriai:

Galerija

Palais Garnier

Paryžiaus opera

Panthéon de Paris - 02

Paryžiaus panteonas

Champs-Elysées, vue de la Concorde à l'Etoile

Eliziejaus laukai

P1160446 Paris Ier Conciergerie Horloge rwk

Teisingumo rūmų laikrodis su Prancūzijos, Lietuvos ir Lenkijos valstybiniais simboliais

Wagram-ramepart

Paryžiaus metro

Paris Assemblee Nationale DSC00074

Burbonų rūmai

DSC02111

Paryžiaus panorama iš Eifelio bokšto

Grande cascade Boulogne (1)

Bulono miškas (parkas)

Jms paris elevation hydrography

Administracinio Paryžiaus fizinis-hidrologinis žemėlapis

130809 La Defense

Tolumoje matyti Didžiojo Paryžiaus ribose esantis La Défense verslo centras (2013 m.)

Taip pat skaityti

  • Didysis Paryžius
  • Paryžiaus metropolinė zona

Šaltiniai

  1. Stefan Helders, World Gazetteer. "World Metropolitan Areas". Suarchyvuotas originalas 2007-10-01. Nuoroda tikrinta 2007-01-18.
  2. meteofrance.com / Climat France
  3. Benjaminas Mašalaitis: Lietuvos valdovų nekropoliai užsienyje
  4. Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjunga. Lietuvybės paieškos Paryžiuje

Nuorodos

1900 m. vasaros olimpinės žaidynės

1900 metų vasaros olimpinės žaidynės, oficialiai vadinamos II olimpinėmis žaidynėmis, vykusios 1900 m. gegužės 14 – spalio 28 dienomis Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Tai buvo pirmosios olimpinės žaidynės, kuomet buvo leista dalyvauti moterims.

1924 m. vasaros olimpinės žaidynės

1924 m. vasaros olimpinės žaidynės arba VIII olimpinės žaidynės – aštuntoji vasaros sporto olimpiada, vykusi 1924 m. Paryžiuje, Prancūzijoje. Tai buvo jau antrosios žaidynės, įvykusios moderniųjų olimpinių žaidynių steigėjo Pierre de Coubertin gimtajame mieste. Dėl teisės surengti žaidynes Paryžius taip pat varžėsi su Amsterdamu, Los Andželu, Rio de Žaneiru ir Roma. 1924 m. vasaros olimpinės žaidynės tapo pirmosios Lietuvos sportininkams.

Adolfas Adamas

Adolfas Šarlis Adamas (pranc. Adolphe Charles Adam, 1803 m. liepos 24 d. Paryžius – 1856 m. gegužės 3 d. Paryžius) – prancūzų kompozitorius, Prancūzijos instituto narys.

Aleksandras Aliochinas

Aleksandras Aleksandrovičius Aliechinas (rus. Александр Александрович Алехин; 1892 m. spalio d. Maskvoje – 1946 m. kovo 24 d. Estorilyje.) – Rusijos šachmatininkas, vienas iš pirmųjų penkių didmeistrių (kartu su Emanueliu Laskeriu, Chosė Rauliu Kapablanka, Zigbertu Tarašu ir Franku Maršalu), ketvirtasis pasaulio čempionas.

Dakaro ralis

Dakaro ralis (paprasčiau vadinamas Dakaru arba iš seniau žinomu pavadinimu Paryžiaus–Dakaro ralis) – kasmetinės bekelės ralio reido lenktynės. Jose gali dalyvauti tiek profesionalūs lenktynininkai, tiek savanoriai entuziastai. Už varžybų rengimą atsakinga Amaury Sporto organizacija.

Nuo 1978 m. Dakaras paprastai prasidėdavo Europoje (dažniausiai Paryžiuje) ir vykdavo Afrikos dykumomis (dažniausiai finišuodavo Senegalo sostinėje Dakare). Dėl neramumų ir terorizmo grėsmės Mauritanijoje, buvo atšauktas 2008 m. ralis. Negerėjant saugumo padėčiai visoje šiaurinėje Afrikoje, tais pačiais metais buvo pradėta ieškoti alternatyvių vietų varžyboms. Šiame neoficialiame konkurse laimėjo Pietų Amerika, Argentina. Nuo 2009 iki 2019 m. Dakaras vyko šiame žemyne. Nuo 2020 m. varžybos vyksta Saudo Arabijoje.

Nors pavadinime ir aptinkame žodį „ralis“, visą renginį labiau tiktu vadinti maratonu per bekeles. Visos transporto priemonės privalo iki finišo brautis per bekeles, purvynus, dykumas ar net kalnus. Dienos etapai po 300–500 km, bet su pervažiavimais, jie pailgėja iki 700–900 km. Visa tai privaloma įveikti iki starto kitos dienos etape.

Gintaras Makarevičius

Gintaras Makarevičius (g. 1965 m. sausio 6 d. Šakaldonyse, Trakų raj.) – Lietuvos dailininkas, scenografas, kino režisierius.

III pasaulio futbolo čempionatas

III pasaulio futbolo čempionatas įvyko 1938 metų birželio 4 d.–19 dienomis Prancūzijoje (Antibas, Bordo, Havras, Kolombas, Lilis, Marselis, Paryžius, Reimsas, Strasbūras ir Tulūza). Jame dalyvavo 15 komandų, kurios pateko į turnyrą įveikusios atrankinį barjerą. Dar viena rinktinė – Austrijos – nors per atrankines varžybas ir pateko į turnyrą, tačiau dėl 1938 metų pavasarį Austriją ištikusio Vokietijos anšliuso turnyre nedalyvavo, kadangi jos žaidėjai buvo įtraukti į Vokietijos rinktinę. Čempione antrąkart iš eilės tapo Italija.

Čempionate įmušti 84 įvarčiai (vidurkis – 4,67 per rungtynes), stadionuose apsilankė 376 tūkst. žiūrovų (vidurkis – 20,9 tūkst. per rungtynes).

Il de Fransas

Il de Fransas (pranc. Île-de-France – „Prancūzijos sala“) – regionas šiaurės Prancūzijoje aplink Paryžių, kuris yra regiono ir visos šalies sostinė. Plotas – 12,0 tūkst. km²; 11,85 mln. gyventojų (2011). Tai tankiausiai apgyvendintas Prancūzijos regionas. Jį sudaro 8 departamentai: Paryžius, Esonas, Aukštutinė Sena, Sena-Sen Deni, Sena ir Marna, Marnos slėnis, Uazos slėnis, Ivlinas.

Kompozitorius

Kompozitorius – žmogus, kuriantis muziką. Kompozitoriumi gali vadintis žmogus, kuriantis bet kokio žanro muziką. Sąvoka 'kompozitorius' dažniausiai naudojama kalbant apie kompozitorius, kuriančius muziką instrumentais. Tačiau nuo 20-ojo amžiaus ši sąvoka buvo pritaikyta ir elektroniniais instrumentais kuriantiems asmenims.

Žymiausi kompozitoriai buvo linkę burtis į grupeles pagrindiniuose miestuose. Vienas tokių miestų buvo Paryžius. Tai buvo reikšmingiausias miestas XV amžiuje dėl klasikinės muzikos kuriamos reikšmės.

Orsė muziejus

Orsė muziejus (pranc. Musée d'Orsay) – vienas iš didžiausių ir įžymiausių pasaulio muziejų, įsikūręs Paryžiuje, Prancūzijoje. Stovi kairiajame Senos upės krante. Muziejus įkurtas buvusioje Orsė stotyje (Gare d’Orsay), statytoje tarp 1898 m. ir 1900 m. Muziejuje daugiausia saugomi įvairūs Prancūzijos meno kūriniai, datuojami nuo 1848 m. iki 1915 m., įskaitant paveikslus, skulptūras, baldus bei fotografijas. Jis turi didžiausią impresionizmo ir postimpresionizmo šedevrų kolekciją visame pasaulyje. Didžiuojasi itin garsiais tapytojais, įskaitant Édouard Manet, Edgar Degas, Pierre-Auguste Renoir, Paul Cézanne, Georges Seurat, Alfred Sisley, Paul Gauguin ir Vincent van Gogh. Daugelis šių darbų iki 1986 m. atsidarant Orsė muziejui buvo eksponuoti Galerie nationale du Jeu de Paume.

Paris FC

Paryžiaus FC – Prancūzijos futbolo klubas iš Paryžiaus.

Paris Saint-Germain FC

Paryžiaus „Saint-Germain“ – Prancūzijos futbolo klubas iš Paryžiaus.

Paryžiaus universitetas

Paryžiaus universitetas (pranc. Université de Paris) – XII a. pabaigoje Paryžiuje įkurta aukštoji mokykla, tapusi pavyzdžiu vėlesniems Europos universitetams. Lotynų kvartale įsikūręs universitetas dažnai vadinamas Sorbona (pranc. La Sorbonne).

1257 m. Robertas de Sorbonas įkūrė Sorbonos kolegiją, vieną iš Paryžiaus kolegijų Viduramžių epochoje. 1882 m. ši kolegija buvo uždaryta. Palaipsniui Sorbonos vardu ėmė vadintis Paryžiaus teologijos fakultetas, o XIX a. pab. Sorbonos kolegijos pastatai perėjo mokslų fakulteto žinion. Nuo to laiko Sorbonos pavadinimas ėmė prigyti visam Paryžiaus universitetui. 1970 m. Paryžiaus universitetą suskaidžius į 13 institucijų (Paryžiaus universitetai I–XIII), trys jų išlaikė Sorbonos pavadinimą. „Tikrąja“ Sorbona laikomas Paryžiaus I Panteono Sorbonos universitetas (pranc. Université de Paris I Panthéon-Sorbonne). Dauguma Paryžiaus universitetų lieka formaliai suvienytais į Paryžiaus akademiją, kurios administracija reziduoja centriniame Sorbonos pastate.

Vikiteka

Pasaulinė paroda

Pasaulinė paroda – nuo 1851 m. vykstantis renginys, kuriame pristatomos įvairios šalys. Oficialus renginio organizatorius yra Tarptautinis parodų biuras. Vyko įvairiais intervalais, dabar vyksta kas 2 metai.

Prancūzija

Prancūzija (pranc. France, tariama [fʁɑ̃s]), oficialiai Prancūzijos Respublika (pranc. République française) – šalis Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje. Šalis iš pietų į šiaurę driekiasi nuo Viduržemio jūros iki Lamanšo sąsiaurio ir Šiaurės jūros, iš rytų į vakarus nuo Reino iki Atlanto vandenyno. Dėl teritorijos formos patys prancūzai savo šalį kartais vadina šešiakampiu (pranc. l'Hexagone).

Pietuose Prancūzija ribojasi su Ispanija, Andora ir Monaku, šiaurėje su Belgija ir Liuksemburgu, šiaurės rytuose su Vokietija, rytuose su Šveicarija ir Italija. Prancūzijos vakarinius krantus skalauja Atlanto vandenynas, pietinius Viduržemio jūra. Prancūzijos užjūrio departamentai turi sienas su Brazilija ir Surinamu (Prancūzijos Gviana), taip pat su Nyderlandų Antilais (San Marteno saloje). Prancūziją su Jungtine Karalyste jungia Eurotunelis.

Prancūzija yra viena iš šalių, kurios įkūrė Europos Sąjungą ir yra didžiausia pagal plotą ir antra pagal gyventojų skaičių Europos Sąjungos šalis. Prancūzija yra šešta pagal dydį pasaulio ekonomika, turinti išvystytą pramonę ir paslaugų sferą, ją kasmet aplanko 83 mln. užsienio turistų. Prancūzija yra Europos Sąjungos, OECD, NATO, ESBO, PPO, Frankofonijos bei G8 narė. Prancūzija yra viena iš JTO įkūrėjų ir turi nuolatinę vietą JT Saugumo Taryboje.

Prancūzija olimpinėse žaidynėse

Prancūzija olimpinėse žaidynėse reguliariai dalyvauja nuo 1896 m.

Prancūzijos regionai

Nuo 2016 m. Prancūzija yra suskirstyta į 13 žemyninių regionų ir 5 užjūrio regionus. Liepos mėn. buvo patvirtinti naujieji regionų pavadinimai. Žemyniniai regionai skirstomi į departamentus.

Regionai Prancūzijoje buvo įkurti 1982 m., sugrupuojant departamentus į didesnius vienetus ir suteikiant jiems teisinį statusą. Iki 2016 m. Prancūzija buvo suskirstyta į 22 žemyninius regionus. Nuo 2014 m. buvo nuspręsta regionų skaičių mažinti.

Tekstilė

Tekstilė (lot. texere = austi; PPP textum) pagal DIN 60000 – audinys.

Tekstilė tai pluoštai, verpalai, audiniai, neaustinės medžiagos (oda, vilna).

Tekstilės gaminiai yra audiniai (audžiama), trikotažas (megztas ar nertas), neaustinės medžiagos (vilna veliama, oda – išdirbama)

Tekstilės pramonė pasaulyje yra labai išsivysčiusi.

Lietuvos tekstilės pramonės ir mokslo įmonės – Lietuvos tekstilės institutas, „Utenos trikotažas“, „Lelija“, „Vilkma“, „A grupė“ (Jonava) ir kt. Tarptautinės tekstilės mugės – „Heimtextil“ (Frankfurtas prie Maino, Vokietija), MAISON&OBJET (Paryžius, Prancūzija) ir kt.

XVI pasaulio futbolo čempionatas

XVI pasaulio futbolo čempionatas vyko 1998 metų birželio 10 – liepos 12 dienomis Prancūzijoje (Bordo, Lansas, Lionas, Marselis, Monpeljė, Nantas, Paryžius, Sen Deni, Sent Etjenas ir Tulūza). iš viso į finaliniame etape dalyvavo 32 šalių komandos. Komandos suskirstomos į 8 grupes, kuriose sužaidžia po vienerias rungtynes tarpusavyje. Dvi stipriausios grupės komandos patenka į atkrintamąjį etapą, aštuntfinalius. Aktrintamosiose varžybose pirmą kartą pasaulio čempionatų istorijoje pratęsimo metu buvo taikoma auksinio įvarčio taisyklė (pratęsimo metu pirmieji įmušę įvartį iškart laimi rungtynes).

Čempione pirmą kartą tapo Prancūzija, finale sutriuškinusi Brazilijos rinktinę.

Nuvola apps kweather.svg Paryžiaus (Parc Montsouris), 1981–2010 m. klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Rekordinė aukščiausia °C 16,1 21,4 25,7 30,2 34,8 37,6 40,4 39,5 36,2 28,9 21,4 17,1 17,1
Vidutinė aukščiausia °C 7,2 8,3 12,2 15,6 19,6 22,7 25,2 25,0 21,1 16,3 10,8 7,5 16,0
Vidutinė žemiausia °C 2,7 2,8 5,3 7,3 10,9 13,8 15,8 15,7 12,7 9,6 5,8 3,4 8,9
Rekordinė žemiausia °C -14,6 -14,7 -9,1 -3,5 -0,1 3,1 6,0 6,3 1,8 -3,1 -14,0 -23,9 -23,9
Krituliai mm 51,0 41,2 47,6 51,8 63,2 49,6 62,3 52,7 47,6 61,5 51,1 57,8 637
Duomenys: [2] 2009-01-06
Demografinės raidos histograma
EasyTimeline 1.90


Timeline generation failed: More than 10 errors found
Line 21: bar:[[59 m. pr. m. e.]] text:[[59 m. pr. m. e.]]

- Invalid attribute 'pr.' ignored.

 Specify attributes as 'name:value' pair(s).



Line 21: bar:[[59 m. pr. m. e.]] text:[[59 m. pr. m. e.]]

- Invalid attribute 'm.' ignored.

 Specify attributes as 'name:value' pair(s).



Line 21: bar:[[59 m. pr. m. e.]] text:[[59 m. pr. m. e.]]

- Invalid attribute 'e.]]' ignored.

 Specify attributes as 'name:value' pair(s).



Line 21: bar:[[59 m. pr. m. e.]] text:[[59 m. pr. m. e.]]

- Invalid attribute 'm.' ignored.

 Specify attributes as 'name:value' pairs.



Line 58: bar:[[59 m. pr. m. e.]] from:0 till: 25000

- Invalid attribute 'pr.' ignored.

 Specify attributes as 'name:value' pair(s).



Line 58: bar:[[59 m. pr. m. e.]] from:0 till: 25000

- Invalid attribute 'm.' ignored.

 Specify attributes as 'name:value' pair(s).



Line 58: bar:[[59 m. pr. m. e.]] from:0 till: 25000

- Invalid attribute 'e.]]' ignored.

 Specify attributes as 'name:value' pair(s).



Line 58: bar:[[59 m. pr. m. e.]] from:0 till: 25000

- Invalid attribute 'm.' ignored.

 Specify attributes as 'name:value' pairs.



Line 94: bar:[[59 m. pr. m. e.]] at: 25000 shift:(-10,5) fontsize:S text: 25000

- Invalid attribute 'pr.' ignored.

 Specify attributes as 'name:value' pair(s).



Line 94: bar:[[59 m. pr. m. e.]] at: 25000 shift:(-10,5) fontsize:S text: 25000

- Invalid attribute 'm.' ignored.

 Specify attributes as 'name:value' pair(s).



Line 94: bar:[[59 m. pr. m. e.]] at: 25000 shift:(-10,5) fontsize:S text: 25000

- Invalid attribute 'e.]]' ignored.

 Specify attributes as 'name:value' pair(s).
Prancūzijos departamentai
Prancūzija
Europos šalių sostinės
Europe map de 2
World Heritage Logo global.svg Pasaulio paveldo objektai Prancūzijoje
Prancūzijos vėliava

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.