Papuošalas

Papuošalas – meno dirbinys, skirtas pasipuošimui, pagražinimui. Papuošalais puošiamasi dalyvaujant viešuomenės gyvenime, renginiuose, šventėse, norint susikurti tam tikrą įvaizdį, pasigražinti. Pagal kūno dalis, kurias norima papuošti, gali būti išskiriami galvos, rankų, kojų ir kiti papuošalai.

Amber.pendants.800pix.050203
Gintaro papuošalas

Papuošalų rūšys

Vikiteka

Antkaklė

Antkaklė, kartais antkaklis – vienas seniausių ir labiausiai paplitusių, ant kaklo dėvimas žiedo pavidalo papuošalas, paprastai metalinis.

Antsmilkinis

Antsmilkinis – papuošalas, moterų galvos apdangalo, daugiausia kepuraičių, puošybos detalė.

Apyrankė

Apyrankė – rankų papuošalas, vienas seniausių moterų, kartais ir vyrų, puošmenų, mūvima ant riešo, dilbio, aukščiau alkūnės. Jų gaminimui naudojo tokias medžiagas kaip metalas, molis, stiklas, oda, medis, brangieji, pusbrangiai akmenys, dramblio kaulas ir kitos medžiagos.

Turi ne tik puošybinę, praktinę, kartais - įsivaizduojamą maginę paskirtį. Šiame, inovacijų kupiname amžiuje, apyrankės įgijo naują- kontrolinę reikšmę. Apyrankė lengvai priglunda prie riešo, klijuojamoji dalis tvirtai užsifiksuoja, todėl sumažina galimybę perduoti juostelę kitam asmeniui.

Banivai

Banivai (Baniwá, Wakuenaí, Walimanai, Kurripako) – indėnų tauta, gyvenanti šiaurės rytų Amazonijoje: Kolumbijoje (Gvainijos, Vičados dep.), Brazilijoje (Amazonė) ir Venesueloje (Amazonės valst.). Gyvena Isanos, Atabapo, Gvainijos, taip pat Orinoko aukštupio ir Iniridos žemupio baseinuose. Populiacija – ~16 tūkst. žmonių. Kalba aravakų kalboms priklausančia banivų kalba, taip pat ispaniškai, portugališkai, tupių kalbomis. Venesuelos banivai praktikuoja tradicinę religiją, kiti – krikščionys (katalikai).

Nuo 1725 m. užmezgė ryšius suportugalais. Kultūriškai artimi tukano tautoms. Po XX a. vid. prasidėjo banivų kraustymasis iš Kolumbijos į Venesuelą.

Tradiciškai verčiasi lydimine žemdirbyste: augina manijokus, kukurūzus, batatus, moliūgus ir kt., taip pat žvejoja, rankioja, kartais medžioja. Iš keptų manijoko miltų, kai kurių medžių pieniškų sulčių gamina cheminius preparatus, iš lianų – pluoštą. Amatai – pynimas, keramika (puošta geometriniais motyvais), valčių gamyba, medžio drožyba, plunksnų puošmenų gamyba.

Įprastas banivų būstas – didelis, stačiakampio plano namas su užapvalintu galu, dvišlaičiu stogu, sienomis, išteptomis moliu, iš vidaus puoštomis geometriniais motyvais, skirtas didžiajai, patrilinijinei šeimai. Dabar namai skirti mažajai šeimai, todėl mažesni.

Banivai skirstosi į 20 patrilinijinių toteminių klanų. Santuoka patrilokalinė, dažnai tarp pusbrolių-pusseserių. Venesuelos banivai išlaikę tradicinę mitologiją, kultūrą, vyrų ezoterines apeigas, šamanizmą. Brazilijoje ir Kolumbijoje ~1970 m. priėmė krikščionybę, gyvena misijų gyvenvietėse.

Grandinė

Grandinė, grandinėlė – virtinė viena su kita sukabintų grandžių, sudaranti virvės pavidalo darinį. Grandinės paprastai būna metalinės, šiais laikais gaminamos ir plastikinės grandinės.

Grandinės pagal paskirtį būna skirtos:

kėlimui – mechaniškai tvirtos (pvz., veleninio šulinio grandinė kibirui kelti).

pririšimui – mechaniškai tvirtos, grandys nesužeidžiančios, lanksčios vismois kryptimis (pvz., gyvuliams pririšti, dviračių apsauginės grandinės)

pavarų grandinės – mechaniškai tvirtos, grandys tokios formos, kad į jas galėtų įeiti dantračių dantys. Pvz., dviračio grandinė.

pjaunančios – mechaniškai tvirtos, grandys turi pjaunančius dantis. Naudojamos grandiniuose pjūkluose.

papuošimui – dekoratyvios, mechaniškai tvirtos tiek, kad dėvint nenutrūktų. Pvz., kaklo grandinėlės, grandinėlės apyrankės.

pririšimui ir papuošimui – derina dvi funkcijas. Pvz., kišeninių laikrodžių grandinėlės.Grandinių rūšys:

dviračio grandinė – viena iš pavarų grandinių, kuria perduodama jėga nuo pedalų į ratus.

grandininio pjūklo grandinė – pjaunanti grandinė.

žąslų grandinėlė – grandinėlė prie žąslų.

kišeninio laikrodžio grandinėlė – ja kišeninis laikrodis prisegamas prie drabužio sagos, kad nepasimestų.

laikrodžio pasvaro grandinėlė – ja sieniniame ar ant grindų pastatomame laikrodyje pakabinamas varantis pasvaras

pavaros grandinės – naudojamos kaip transmisijos dalis dviračiuose, motocikluose, žemės ūkio mašinose, kai kuriose staklėse.

ratų grandinės – dedamos ant automobilių ratų kaip priemonė, didinanti pravažumą sniege.

kaklo grandinėlės – papuošalas

grandinėlė apyrankė – papuošalas

kaklo grandinė – regalijos; ženklas, rodantis tam tikras pareigas. Tokias nešiodavo viduramžių laikų Europos pareigūnai; Lietuvoje dėvi teisėjai (ant mantijos).

Vikiteka

Jamaikos herbas

Jamaikos herbas – sidabriniame herbo skyde raudonas kryžius. Jame penki auksiniai ananasai. Virš skydo auksinis heraldinis šalmas su auksine mantija sidabriniu vidumi, virš jo – šalmo papuošalas – tupintis ant rąsto Jamaikos krokodilas. Skydą prilaiko skydininkai – moteris su krepšiu ananasų yra dešinėje (priekinėje) skydo pusėje ir vyras su ietimi – kairėje. Herbo papėdėje rausva juosta su devizu Out of Many, One People.

Jungtinės Karalystės herbas

Jungtinės Karalystės herbas – oficialus britų monarchijos herbas, šiuo metu naudojamas karalienės Elžbietos II. Kiti šio herbo variantai naudojami kitų karališkosios šeimos narių bei šalies parlamente.

Herbo viršuje kaip papuošalas yra karūnuotas auksinis liūtas. Jis stovi ant auksinės karūnos, o ši – ant skydo. Skydo 1 ir 4 dalyse pavaizduota po 3 liūtus Anglijos garbei, antrajame – raudonas stovintis liūtas Škotijos garbei, o trečiajame – Airijos arfa.

Kairėje kaip vienas herbo skydininkų yra Anglijos liūtas, dešinėje – Škotijos vienaragis. Pasak legendų, laukiniai vienaragiai buvo labai pavojingi, todėl šiame herbe jam uždėta auksinė grandinė.

Herbo apačioje užrašytas monarchijos šūkis prancūzų kalba „Dieu et mon droit“ (Dievas ir mano teisė). Ant skydo užrašytas Garterio ordino šūkis anglų-normanų kalba „Honi soit qui mal y pense“ (blogis mąstančiam apie blogį).

Vikiteka

Kanados herbas

Karališkasis Kanados herbas (anksčiau vadintas Jos Didenybės teisės į Kanadą herbu) (pranc. Les Armoiries du Canada, angl. The Royal Coat of Arms of Canada) buvo įvestas karaliaus Jurgio V 1921 m. lapkričio 21 d. kaip Kanados Dominijos herbas. Dabartinis Kanados herbas sumodeliuotas labai panašiai, kaip ir Jungtinės Karalystės herbas.

Karoliai

Vikiteka

Karoliai – vėrinys, papuošalas, dėvimas ant kaklo ar krūtinės. Gaminami iš kaulo, gintaro, emalio, metalo, stiklo, perlų, koralų.

Leliva

Leliva (lenk. Leliwa) – šlėktos giminių herbas. Žinomi kiti herbo pavadinimai: Leliwita, Leliwczyk.

Ornamentas

Ornamentas (lot. ornamentum – papuošalas) – puošybinis elementas dailėje bei architektūroje, kelių besikartojančių geometrinių arba vaizdinių figūrų raštas.Ornamentų knygos pasirodė Vokietijoje jau XVI amžiuje. Jose pateikti raštų pavyzdžiai tiko audimui, rankdarbiams, raštų spausdinimui ant medžiagos, knygų, akmens, medžio, metalo dirbinių puošybai. Ornamentais gražinti namų apyvokos daiktai, amatininkų gaminiai, ginklai, baldai, statinių vidus ir išorė, žmogaus kūnas (tatuiruotės).

Piliastras

Piliastras (lot. pila − kolona, stulpas; it. pilastro) − konstrukcinis ar dekoratyvinis architektūros elementas, vertikalus stačiakampis arba pusapvalis sienos kyšulys (panašus į iš sienos išsikišusią koloną ar stulpą).

Piliastras plačiai buvo naudojamas Orderinėje architektūroje. Jis yra labiau dekoratyvinis elementas, tarnaujantis kaip vertikalus sienos papuošalas. Piliastras taip pat gali tarnauti kaip sienos konstrukcijos sustiprinimas.

Piliastras kartoja orderinę koloną, bet skirtingai nuo jos neturi entazio (praplatėjimo).

Piliastras ypač būdingas renesanso, baroko ir klasicizmo architektūrai.

Segė

Segė – metalinis papuošalas, skirtas susegti drabužiams.

Vienanarės segės atsirado žalvario amžiuje iš sulenkto žalvarinio smeigtuko. Vėliau išsivystė dvinarės segės, susidedančios iš lankelio ir smeigiamosios dalies. Lietuvoje geležinės segės aptinkamos nuo ankstyvojo geležies amžiaus (V a. pr. m. e. – I a. m. e.). Vėliau labai paplito įvairių formų žalvarinės segės. Jų gausiai randama archeologinėse radimvietėse (kapynuose, piliakalnių gyvenvietėse). Nors dauguma segių gamintos vietos meistrų, yra įvežtinių iš Senovės Romos, slavų ir germanų kraštų. I-IV a. segių įvairovė didėjo: randama akinių, laiptelinių, profiliuotų, apskritinių kiauraraščių, pergniaužtinių emaliuotų pasaginių ir kt. Iš to meto taip pat rasta šiek tiek sidabrinių bei pasidabruotų segių. Nuo V-VIII a. paplito lankelinės segės, vis daugiau jų gaminta iš sidabro. Segių galvutės buvo žieduotos, zoomorfinių motyvų, laiptuotos ir kt. Istorijos eigoje segių bruožai kito: nuo IX a. pasaginės, IX–XI a. apskritinės kiauraraštės, XI–XII a. žiedinės, XIV-XVI a. apskritinės ir ažūrinės.

Nuo XV a. segių madas diktavo didikai – jų gamybos technika, formos atspindėjo vyraujančias stilistikas Europoje (gotika, renesansas, barokas, rokokas, klasicizmas). Buvo naudojamos tiek atvežtinės, tiek vietoje gamintos segės. Brangios segės buvo puošiamos brangakmeniais, perlais, aukso, sidabro monogramomis.

Skraistė (heraldika)

Skraistė, šalmaskraistė – herbo elementas.

Skydas (heraldika)

Skydas – pagrindinis ir esminis herbo elementas.

Nuo pat atsiradimo heraldika buvo orientuota į skydą, kaip pagrindinį elementą talpinti heraldines figūras. Visi kiti herbo elementai buvo ir yra priklausomi nuo bendros heraldinės herbo kompozicijos.

Skydininkas

Skydininkas – herbo dalis, gyvūnų, žmonių ar kitokios figūros, esančios už herbo ribų ir laikančios pagrindinę herbo dalį skydą. Paprastai skydą iš kairės ir dešinės laiko du skydininkai.

Skydininkai būna realūs, mitiniai ar grynai heraldiniai gyvūnai, žmonių figūros, labai retai – augalai ar negyvi objektai. Skydininkai neretai simbolizuoja skydo turėtojo gamtą ar istoriją, profesiją ar polinkius.

Žmonės skydininkai dažniausiai būna apibendrintos figūros, rečiau – alegorinės figūros, o rečiausiai – konkretūs žmonės. Pvz., Blumenau miesto (Santa Katarinos valstija, Brazilija) skydininkai yra gydytojas baltu chalatu ir medkirtys su kirviu. Figūra baltu chalatu yra dr. H. Blumenau, kuris laikomas miesto įkūrėju.Skydininkai gyvūnai paprastai būna šėlstantys (stovintys piestu).

Šalmas (heraldika)

Šalmas – vienas iš svarbesnių herbo elementų. Dažniausiai naudojamas asmeniniuose ir korporatyviniuose, rečiau teritoriniuose herbuose.

Šalmo papuošalas (heraldika)

Šalmo papuošalas (lot. clenodium, vok. Zimir, angl. Crest, lenk. Klejnot) – antras (po herbinio skydo) pagal svarbą herbo elementas.

Šiam elementui lietuviško termino nėra, todėl jis vadinamas, tiesiog, šalmo papuošalu.

Žiedas (papuošalas)

Žiedas – apskritimo formos papuošalas, nešiojamas ant rankos pirštų. Tai vienas populiariausių papuošalų pasaulyje, naudojamas daugelyje kultūrų. Gali būti gaminamas iš metalo (dažniausiai), plastiko, medžio, brangakmenių, stiklo, kaulo. Paprasčiausias žiedas yra tiesiog toro formos dirbinys. Sudėtingesni žiedai gaminami su inskripcijomis, raižiniais, inkrustacijomis (pvz., su brangakmeniu).

Žiedas dažnai atlieka ne tik papuošalo, bet ir simbolinę funkciją. Pati populiariausia – vestuvinis žiedas, rodantis, kad jį nešiojantis asmuo yra susituokęs (ar susižadėjęs). Tokie žiedai dažniausiai yra auksiniai, be inkrustacijų ir nešiojami ant kairės rankos bevardžio piršto (ši tradicija kilo iš tikėjimo, kad šis pirštas tiesiogiai jungiasi su „meilės vena“). Vestuviniai žiedai taip pat gaminami ir iš kitų metalų - platinos, volframo, titano. Taip pat žiedas gali rodyti priklausymą kokiai nors bendrijai, subkultūrai, religinei srovei ar panašiai. Tokio tipo žiedai dažnai gali būti su simboliais ar inkrustacijomis, siejamomis su ta bendruomene. Dar žiedai naudojami kaip pergalės simbolis (čempionų žiedai), seniau dar naudoti antspaudo žiedai, nuodų žiedai ir kt.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.