Mustjė kultūra

Mustjė kultūra – vidurinio paleolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal E. Lartet tyrinėtą Le Moustier gyvenvietės olą (Prancūzija).

Mustjė kultūra
CCC tūkst. pr. m. e. – XXXV tūkst. pr. m. e.
Pointe levallois Beuzeville MHNT PRE.2009.0.203.2
Mustjė kultūros peilis
Ist. regionas: Pietų Europa, Šiaurės Afrika, pietvakarių Azija
Amžius: vidurinysis paleolitas
Žmogaus rūšis: Neandertalietis
Carte Neandertaliens

Arealas

Racloir silex
Mustjė kultūros akmeninis gremžtukas

Mustjė kultūra 300 000–35 000 m. pr. m. e. buvo paplitusi Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje. Atsirado subtropinio klimato sąlygomis, kurios buvo palankios veistis drambliams, hipopotamams, raganosiams. Mustjė kultūros antroji pusė siejama su Vurmo ledynmečiu, kai Vidurio Europoje įsigalėjo tundrinis klimatas[patikslinti!].

Kultūra

Mustjė kultūros žmonės vertėsi medžiokle (medžiotas urvinis lokys, mamutas, kiti žvėrys), maisto rinkimu, gaminosi medžio, kaulo ir rago dirbinius. Titnago dirbiniai gaminti iš storų ir stambių nuoskalų, nuskeliamų nuo disko pavidalo skaldytinių pagal vadinamąjį Levalua metodą. Pagrindiniai dirbiniai – gremžtukai ir smaigai. Gremžtukai turėjo 5–15 cm ilgio išgaubtus ašmenis, naudotus medžiui drožti, kaului ir ragui apdirbti, odai gremžti. Smaigai buvo 6–8 cm ilgio, užaštrintais pakraščiais. Smaigu buvo galima smogti ir pjauti, iš abiejų pusių nuskeltas smaigas naudotas kaip masyvus ietigalis. Gyveno urvuose arba kaulų ir kailių būstuose. Mirusiuosius laidojo negiliose duobėse prie urvų arba urvuose. Manoma, Mustjė kultūros laikotarpiu atsirado tikėjimo pradmenų. Su šia kultūra siejamas neandertalietis.[1]

Šaltiniai

  1. Algirdas GirininkasMustjė kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 536 psl.
Kijik Koba

Kijik Koba (rus. Киик-Коба) – urvas ir jame aptikta paleolito stovyklavietė Kryme, 25 km į rytus nuo Simferopolio, Zujos dešiniajame krante. Urvas 16 m pločio, 9 m ilgio, 7 m aukščio.

Seniausias kultūrinis sluoksnis datuojamas 200–80 tūkst. metų pr. m. e. Jame rasta mažų titnaginių dirbinių (iš abiejų pusių apdirbtų kirtiklių, smailių), gyvūnų (didžiojo elnio, laukinio arklio , asilo) kaulų liekanų. Viršutinis, vėlyvesnis kultūrinis sluoksnis datuojamas 80–50 tūkst. metų pr. m. e. Jame rasta titnaginių antgalių, gremžtukų, kirstukų ir įvairių gyvūnų (mamuto, plaukuotojo raganosio, laukinio arklio, bizono, tauriojo, didžiojo, šiaurinio elnių) kaulų liekanų. Abiejų sluoksnių radiniai priskiriami Mustjė kultūrai. Ant urvo dugno aptikti kūdikio griaučiai, greta jo, duobėje, rasta neandertaliečio griaučių liekanų (moters dešiniųjų blauzdikaulių, pėdų ir plaštakų kaulų, dantų).Kijik Kobą 1924–1926 m. tyrinėjo Glebas Bonč-Osmolovskis.

Paleolito kultūros
Vestonicka venuse edit

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.