Monarchija

Monarchija (gr. μοναρχία, monarchia 'vienvaldystė', iš mono 'vienas' + archia 'valdymas') – viena iš valdymo formų, kurioje valstybės galva yra vienas valdovas (monarchas: kunigaikštis, karalius, imperatorius ir pan.). Monarchijos būna paveldimos ir renkamos.

Pagal valdovo dalyvavimą valstybės valdyme monarchijos skirstomos į:

Ingres, Napoleon on his Imperial throne
Napoleonas imperatoriaus soste

Dabartinės monarchijos

Šiuo metu (2017) pasaulyje egzistuoja šios monarchijos:

Britų sandraugos valdos

Visos buvusios Britanijos imperijos valdos priklauso Britų sandraugai, jose valdovu nominaliai laikomas Jungtinės Karalystės monarchas:

Subnacionalinės monarchijos

Yra valstybių, kurios šiuo metu nėra monarchijos, tačiau jų sudėtyje egzistuoja subnacionalinės monarchijos (sąrašas nepilnas):

Abiejų Tautų Respublika

Abiejų Tautų Respublika (Žečpospolita; lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów, Rzeczpospolita Korony Polskiej i Wielkiego Księstwa Litewskiego) – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, susikūrusi po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki Lenkijos Konstitucijos priėmimo 1791 m. gegužės 3 d. Apėmė daugiausia dabartines Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos teritorijas, taip pat dalį šiuolaikinių Rusijos, Latvijos, Estijos, Moldavijos ir Slovakijos teritorijų.

Lenkijos karalystė ir Lietuvos didžioji kunigaikštystė turėjo atskirą administracinį aparatą, iždą, kariuomenę ir įstatymus. Valstybė galva buvo iki gyvos galvos Seimo renkamas monarchas, turėjęs Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulus.

XVI-XVII a, tai buvo viena didžiausių ir daugiausia gyventojų turėjusių Europos valstybių.

Absoliutinė monarchija

Absoliutinė monarchija (lot. absolutus – 'visiškas') – monarchijos variantas, kai monarchas valdo visiškai nekontroliuojamas ir nepatariamas luominio susirinkimo arba parlamento.

Absoliutus monarchas savo rankose yra sutelkęs tiek įstatymų leidimo, tiek ir vykdomąją valdžią. Absoliutus monarchas nėra niekam atsakingas ir savo nuožiūra formuoja valstybės vyriausybę, nustato jos politikos turinį.

Žinomiausias monarcho pretenzijų į absoliučią valdžią pavyzdys yra „karalius Saulė“ Liudvikas XIV, kuriam priskiriama frazė „L’État, c’est moi“ („valstybė tai aš“).

Absoliutinės monarchijos mūsų laikais tebėra: Saudo Arabija, Svazilandas, Brunėjus, Vatikanas. Taip pat prie absoliutinių monarchijų dažnai priskiriami Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas, Kataras. Paskutinė absoliutinė monarchija Vakarų Europoje buvo Danija, kuri konstitucinę tvarką pasirinko 1849 m. Absoliutinės monarchijos klasikiniu pavyzdžiu laikoma Liudviko XIV Prancūzija (1643–1715), kurią jis valdė „iš Dievo malonės“.

Afganistanas

Afganistãno Islãmo Respùblika (Afganistanas) – valstybė Azijos pietvakariuose (Vid. Rytuose). Šiaurėje ribojasi su Turkmėnija, Uzbekija ir Tadžikija, š. rytuose – su Kinija ir Š. Kašmyru (kontroliuojamu Pakistano), rytuose ir pietuose – su Pakistanu, vakaruose – su Iranu. Šalis užima 652 000 km² teritoriją, t. y., plotu yra dešimtkart didesnė už Lietuvą. Per didžiąją teritorijos dalį driekasi Hindukušo kalnai, kuriuose būdingos itin šaltos žiemos. Šiaurinę šalies dalį sudaro derlingos lygumos, o pietvakariuose vyrauja dykumos su dažniausiai labai karštomis vasaromis. Šalies didžiausias miestas ir sostinė - Kabulas.

Pirmieji žmonės Afganistano teritorijoje apsigyveno viduriniojo paleolito laikotarpiu, o šalies geopolitinė padėtis išilgai šilko kelio lėmė ryškią sąveiką su Artimaisiais Rytais ir kitomis Azijos šalimis. Šalyje nuo seno gyveno įvairios tautos. Šalis patyrė nemažai invazijų, taip pat ir Aleksandro Makedoniečio karinį žygį, maurjų, musulmonų arabų, mongolų, britų, sovietų invazijas. Nuo 2001 m. šalyje tęsiasi karas. Afganistano žemėse skirtingais amžiais buvo iškilusios šios didžiosios imperijos: Kušano, Eftalitų, Samanidų, Safaridų imperija, Gaznevidų dinastija, Guridų dinastija, Chaldžių dinastija, Mogolų imperija, Hotako dinastija, Duranių dinastija ir kitos.Dabartinio Afganistano politinė istorija prasidėjo XVIII a. su Hotakų ir Duranių dinastijomis. Vėlyvajame XIX a. Afganistanas tapo buferine valstybe Didžiajame Žaidime tarp Britų Indijos ir Rusijos imperijos. Diurando linija vadinama tarpvalstybinė siena su Britų Indija buvo nubrėžta 1893 m., tačiau Afganistano pripažinta nebuvo ir lėmė įtemptus santykius su Pakistanu nuo pat jo nepriklausomybės 1947 m. Po trečiojo anglų-afganų karo 1919 m. šalis atsikratė užsienio įtakos ir tapo monarchija, kurią pradžioje valdė karalius Amanula, vėliau keturiasdešimt metų – Zahiras Ša. Vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje įvyko keletas valstybinių perversmų, po kurių šalis tapo socialistine, vėliau – TSRS protektoratu. Tai sukėlė sovietų-afganų karą, vykusį tarp TSRS ir sukilėlių, kuris tęsėsi iki pat 1989 m. Iki 1996 m. beveik visą Afganistaną užėmė islamistinis Talibano judėjimas, šalies teritorijoje įkurtas Islamiškasis Afganistano Emyratas, gyvavęs penkerius metus. Talibanas buvo jėga nuverstas NATO vadovaujamos koalicijos, suformuota nauja demokratiškai išrinkta politinė valdžios struktūra.

Afganistanas yra unitarinė prezidentinė islamiškoji respublika, kurioje gyvena apie 35 mln. gyventojų. Gyventojų daugumą sudaro puštūnai, tadžikai, hazarai ir uzbekai. Šalis priklauso Jungtinėms Tautoms, Islamiško bendradarbiavimo organizacijai, 77 šalių grupei, Ekonominio bendradarbiavimo organizacijai bei Neprisijungimo judėjimui. Afganistano ekonomika yra 108-a pagal dydį pasaulyje (BVP lygus 64,08 mlrd. JAV dolerių), tačiau pagal BVP vienam gyventojui rodiklį yra viena skurdžiausių pasaulyje – 167-a iš 186-ų valstybių pagal Tarptautinio valiutos fondo duomenis.

Belgijos monarchija

Belgija yra konstitucinė monarchija, kurios valstybės vadovas yra Belgų karalius (pranc. rois des Belges, ol. koning van België, vok. König der Belgier). Šiuo metu valdo karalius Filipas (Philippe’as).

Butano istorija

Butano istorija – Butano teritorijoje gyvenusių tautų ir Butano valstybės istorija nuo seniausių laikų iki dabar.

Butano istorija artimai susijusi su gretimų Indijos valstijų Sikimo ir Arunačial Pradešo istorija. Butanas nuo seno buvo Tibeto civilizacijos ir valstybės periferija.

Esvatinis

Esvatinio Karalystė, Esvatinis, Svazilandas, Svazilendas (svazių k. Umbuso weSwatini, angl. Kingdom of eSwatini) – valstybė Pietų Afrikoje. Ribojasi su Pietų Afrikos respublika vakaruose ir Mozambiku rytuose. Esvatinis yra viena mažiausių šalių Afrikoje: iš šiaurės į pietus ji driekiasi ne daugiau kaip 200 km, o iš rytų į vakarus – apie 130 km. Bet šalies geografija ir klimatas labai įvairūs: nuo vėsaus kalnynuose iki karšto lygumose. Dauguma gyventojų yra svaziai, kalbantys svazių kalba. Savo valstybę jie įkūrė valdant karaliui Ngwane III XVIII a. viduryje, o dabartinės valstybės ribos buvo nustatytos 1881 m. Esvatinio ir jo gyventojų – svazių – pavadinimas kilo iš karaliaus Msvačio II-ojo, XIX a. šalį suvienijusio ir teritoriją išplėtusio valdovo vardo. Po anglų-būrų karo 1903–1967 m. buvo Didžiosios Britanijos protektoratas; nepriklausomybę paskelbė 1968 m. rugsėjo 3 d.

Šalyje yra monarchija, karalius kartu yra ir valstybės vadovas, skiriantis ministrą pirmininką ir dalį atstovų ir iš aukštutinių, ir iš žemutinių parlamento rūmų. Rinkimai vyksta kas penkerius metus. Dabartinė konstitucija priimta 2005 m.

Šalis yra Pietų Afrikos vystymo bendrijos, Afrikos Sąjungos, tautų Sandraugos, Pietų Afrikos muitų sąjungos, COMESA narė. Nacionalinė valiuta – lilangenis, susietas su PAR randu.

Habsburgų dinastija

Habsburgai (von Habsburg) ir vėliau Habsburgai Lotaringai buvo viena svarbiausių Europos valdovų dinastijų, ilgametė valdančioji Ispanijos karalystės ir Austrijos (vėliau – Austrijos imperijos) dinastija.

Be paveldimųjų žemių Habsburgai kelis šimtus metų buvo renkami ir Šventosios Romos imperijos imperatoriais. Austrijos Habsburgai be pertraukos iki 1918 m. valdė kaip hercogai, erchercogai ir imperatoriai. Erchercogo titulą 1453 m. Habsburgams patvirtino imperatorius Frydrichas III. 1308 m. nužudžius Vokietijos karalių Albrechtą I Habsburgai kurį laiką nebuvo karūnuojami imperatoriais, bet plėtė savo valdas diplomatinėmis priemonėmis ir vedybomis. Šventosios Romos imperatoriumi 1438 m. išrinkus Albrechtą II Habsburgai išlaikė imperatoriaus titulą, kol 1806 m. jį panaikino Napoleonas I, išskyrus 1742–1745 m. pertrauką.

Ilgą laiką Habsburgų turėti titulai:

Austrijos valdovai (kunigaikščiai 1282–1453 m., didieji kunigaikščiai 1453–1804 m., imperatoriai 1804–1918 m.);

Čekijos karaliai (1306–1307 m., 1437–1439 m., 1453–1457 m., 1526–1918 m.);

Vengrijos karaliai ir Kroatijos karaliai (1437–1439 m., 1445–1457 m., 1526–1918 m.);

Ispanijos karaliai (1516–1700 m.);

Portugalijos karaliai (1580–1640 m.);

Galicijos ir Lodomerijos karaliai (1772–1918 m.);

Transilvanijos didieji kunigaikščiai (1690–1918 m.);

Toskanos didieji kunigaikščiai (1737–1801; 1814–1860).Trumpesnius laikotarpius Habsburgų dinastijos atstovai turėjo šiuos titulus:

Parmos kunigaikščio (1814–1847 m.);

Modenos kunigaikščio (1814–1859 m.);

Meksikos imperatoriaus (1864–1867 m.).

Habsburgų monarchija

Habsburgų monarchija (dažnai vadinama tiesiog Austrijos monarchija arba Austrija) – vadinamos teritorijos, valdytos Habsburgų dinastijos Austrijos šakos ir vėlesnės Habsburgų-Lotaringijos (Habsburg-Lorraine) šakos tarp 1526 ir 1867/1918 m. Sostinė buvo Viena. Habsburgų monarchija po 1804 m. gavo oficialų pavadinimą Austrijos imperija, o tarp 1897 ir 1918 m. – Austrija-Vengrija.

Monarchija susidarė iš Habsburgų valdomų teritorijų (didžiąja dalimi buvusių dabartinėje Austrijoje ir Slovėnijoje), kurias Habsburgai pamažu užvaldė pradedant 1278 m., nesudariusių vieningos valstybės. Habsburgų monarchijos reikšmė išaugo iki europinio lygio, kai Austrijos didysis kunigaikštis Ferdinandas, jaunesnysis Karolio V-ojo brolis, po Čekijos ir Vengrijos karaliaus Liudviko II-ojo žūties Mohačo mūšyje su turkais, buvo išrinktas šių dviejų šalių karaliumi.

Karūnacija

Karūnacija – realus ar simbolinis aktas, kuriuo monarchui – valdovui yra suteikiama karališkoji ar imperatoriškoji valdžia. Lietuvoje yra įvykusi tik karaliaus Mindaugo ir jo žmonos karūnacija. Ją atliko Kulmo vyskupas Henrikas, padedamas Kuršo ir Saaremos vyskupų.

Konstitucinė monarchija

Konstitucinė monarchija – valdymo forma, kai monarcho valdžia yra ribojama Konstitucijos. Konstitucinėms monarchijoms būdinga tai, kad specialūs įstatymai nustato paveldėjimo tvarką. Vyriausybę skiria monarchas, o ne parlamentas. Paprastai konstitucinėje monarchijoje egzistuoja valdžių pasidalinimas, kai monarchas yra vykdomosios valdžios galva, o parlamentas – įstatymų leidžiamosios. Monarchas gali daryti įtaką įstatymųjų leidžiamąją valdžią savo veto.

Konstitucinės monarchijos dar skirstomos į dualistines ir parlamentines. Dualistinėje monarchijoje yra galimybė paleisti parlamentą monarcho valia ir skirti vyriausybę pavaldžią monarchui. Tokios monarchijos yra Kuveite, Maroke ir Jordanijoje. Parlamentinėje monarchijoje monarchas dalyvauja ribotai (pvz., britų monarchija), jis turi tik atidedamąją ar santykinę veto teisę. Vyriausybė faktiškai formuojama demokratiškai renkamo parlamento, nors ją formaliai ir skiria monarchas. Jei parlamentas pareiškia nepasitikėjimą vyriausybe, monarchas privalo priimti jos atsistatydinimą. Monarchas neturi jokių teisminės valdžios įgaliojimų, išskyrus malonės teisę. Faktiškai monarchas atlieka tik reprezentacines valstybės vadovo funkcijas. Šiuolaikinių parlamentinių monarchijų pavyzdžiai: Jungtinė Karalystė, Švedija, Nyderlandai, Belgija, Danija, Norvegija, Ispanija ir kitos šalys.

1779 m. Gegužės 3-ąją Abiejų Tautų Respublikoje buvo įvesta Konstitucija, kurioje nurodoma, kad ATR tapo konsitucine monarchija su paveldima karaliaus valdžia. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė Seimui, vykdomoji – karaliui, o teisminė – teismams. Abiejų Tautų Respublikos pavadinimas pakeistas į Lenkiją. LDK ateitis tapo neaiški.

Lenkijos Kongreso karalystė

Lenkijos Kongreso karalystė arba Lenkijos karalystė, Kongresinė karalystė, Kongresinė Lenkija (lenk. Królestwo Kongresowe, Królestwo Polskie, rus. царство Польское) – valstybė, nominaliai savarankiška, faktiškai valdoma Rusijos, 1815 m. Vienos kongreso sprendimu sudaryta iš 1807–1815 m. gyvavusios Varšuvos kunigaikštystės, gyvavusi iki Pirmojo pasaulinio karo 1916 m.

Lichtenšteinas

Lichtenšteinas (vok. Liechtenstein), oficialiai – Lichtenšteino kunigaikštystė (vok. Fürstentum Liechtenstein) – nedidelė Alpių valstybė Centrinėje Europoje tarp Šveicarijos ir Austrijos. Šalies valdymo forma yra Konstitucinė monarchija. Suverenitetas priklauso nuo gyventojų ir nuo kunigaikščio. Lichtenšteiną sudaro 11 apskričių. Šalies sostinė ir kunigaikščio rezidencija yra Vaducas.

Lichtenšteinas yra mažiausia vokiškai kalbanti šalis. Šalis turi stiprų finansų sektorių. Dėl mažų mokesčių vadinama „mokesčių rojumi“. Su 160 000 Šveicarijos frankų (apie 110 500 €) vienam darbuotojui (2005 m.) lichtenšteiniečių BVP vienam gyventojui buvo didžiausias pasaulyje. Be to, šalis neturi skolų. Lichtenšteinas yra Jungtinių Tautų Organizacijos ir ELPA narys.

Marokas

Maroko Karalystė (Marokas, arab. المملكة المغربية) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje. Ribojasi su Alžyru rytuose, Vakarų Sachara pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose bei Gibraltaro sąsiauriu ir Viduržemio jūra šiaurėje. Nuo 1975 m. Marokas valdo didžiąją Vakarų Sacharos dalį, tačiau ši aneksija nėra visuotinai pripažįstama.

Marokas yra konstitucinė monarchija ir iki 2017 metų sausio 30 dienos buvo vienintelė Afrikos šalis, nepriklausiusi Afrikos Sąjungai. Šiuo metu jis yra Arabų lygos, Arabų Magrebo sąjungos, Afrikos Sąjungos, Islamo pasitarimo organizacijos, Viduržemio dialogo grupės, 77 grupės narys ir viena iš NATO nepriklausančių JAV sąjungininkų.

Monarchas

Monarchas – valstybės valdytojas ar valstybės vadovas, paprastai paveldintis valdžią ar kartais renkamas ir valdantis iki gyvenimo pabaigos arba kol atsisako sosto. Monarchai būna iš aristokratų giminės. Valstybėje paprastai egzistuoja įstatymų (senovinėse monarchijose – papročių) sistema, reguliuojanti monarcho galias, įžengimą į sostą ir kitus susijusius dalykus. Tokia valdymo sistema vadinama monarchija.

Žodis monarchas kilo iš gr. monos archein 'vienas valdytojas'.

Senovėje monarchai būdavo vienvaldžiai valdytojai, nors realią jų valdžią kartais ribodavo galingi jų vasalai, hercogų tarybos ir pan., papročiai, tradicijos ir kitos institucijos. Šiuolaikiniai monarchai (konstitucinėse monarchijose) dažnai tėra reprezentaciniai asmenys, kurie neturi realių valdymo galių.

Pomirtinis vardas

Pomirtinis vardas (tradiciniai kinų rašmenys: 諡號/謚號, supaprastinti: 谥号, pinyin: shì hào; japonų kalba: shigō/tsuigō; korėjiečių kalba: siho; vietnamiečių kalba: thụy hiệu) – vardas, kai kurių kultūrų suteikiamas po mirties karališkosios giminės atstovui. Pomirtinis vardas paprastai naudojamas įvardijant daugumą Kinijos, Korėjos, Vietnamo, visus Japonijos valdovus.

Pomirtiniai vardai Kinijoje bei Vietname taip pat būdavo suteikiami garbingiems žmonėms, nesusijusiems su imperatoriumi, pvz., Sun Jat Senui – jis vadinamas „Valstybės tėvu“ (國父 Guófù).

Trianono sutartis

Trianono sutartis po Pirmojo pasaulinio karo nustatė sąjungininkų taikos sąlygas nugalėtai Vengrijai, kuri iki tol kaip Vengrijos karalystė priklausė Austrijos-Vengrijos valstybei.

Valdymo forma

Valdymo forma – sistema, pagal kurią valdoma valstybė. Jos klasifikuojamos pagal įvairius bruožus: institucijas, kuriose sutelkta pagrindinė galia, valdančiųjų patekimo į valdžią būdus, vyraujančią valdančiųjų ideologiją, valstybės santykį su verslu, religija, ir kita. Vienoje valstybėje kartais derinamos kelios valdymo formos. Detali kiekvienos šalies valdymo sąranga būna surašyta jos pagrindiniame įstatyme – konstitucijoje.

Vieni iš pirmųjų detaliau valdymo formas nagrinėjo Senovės Graikijos filosofai Platonas (darbe Respublika) ir Aristotelis (Politika).

Vokietijos imperija

Vokietijos imperija (vok. Deutsches Kaiserreich, oficialiai vok. Deutsches Reich), Antrasis Reichas – valstybė Europoje, egzistavusi nuo Vokietijos suvienijimo 1871 m. iki 1918 m., kai sosto atsisakė imperatorius Vilhelmas II-asis. Vokietijos imperija buvo konstitucinė monarchija ir federacija, kurią sudarė monarchijos ir laisvieji miestai.

Švedija

Švedija (šved. Sverige), oficialiai – Švedijos Karalystė (šved. Konungariket Sverige) – valstybė Skandinavijos pusiasalyje, Šiaurės Europoje. Švedija ribojasi su Suomija rytuose ir Norvegija vakaruose, o pietuose Eresundo tiltu jungiasi su Danija.

Švedijos plotas – 450,295 km² (trečia Europos Sajungoje). Čia gyvena apie 9,6 milijonų gyventojų. Švedijoje labai mažas gyventojų tankis – 21 gyventojas 1 kvadratiniame kilometre. Šalies pietuose gyvena žymiai daugiau žmonių negu šiaurėje. Apie 85 % gyventojų gyvena miestuose, prognozuojama, kad šis skaičius didės. Švedijos sostinė yra Stokholmas, kuris taip pat yra ir didžiausias miestas šalyje su 1,3 milijono gyventojų. Antras pagal dydį miestas yra Geteborgas su 0,5 milijonų gyventojų, trečias – Malmė.

Švedija yra konstitucinė monarchija, turinti parlamentą bei aukštai išvystytą ekonomiką. Ji užima pirmą vietą pasaulyje pagal demokratinį indeksą bei septintą pagal žmogaus socialinės raidos indeksą. Nuo 1995 m. sausio 1 d. Švedija yra Europos Sąjungos bei TEBIPO narė.

Švedijos valstybė susikūrė viduramžiais. XVII a. ji išplėtė savo teritorijas ir tapo viena iš didžiųjų pasaulio valstybių. Didžvalstybės laikotarpis (šved. Stormaktstiden) tęsėsi nuo 1611 m. iki 1721 m. Vėliau karuose su Rusija Švedija prarado savo Baltijos valdas (1721 m.) ir Suomiją (1809 m.) Po Napoleono karų, kuriuose dalyvavo ir Švedija, 1814 m. ji prisijungė iš Danijos atimtą Norvegiją. 1905 m. Norvegija išsireikalavo nepriklausomybę. Nuo to laiko Švedija nebedalyvauja karuose ir laikosi neutralumo politikos.

Monarchijos
Koronamala

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.