Molėtai

Molėtai – miestas rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 30 km į pietus nuo Utenos. Molėtų rajono savivaldybės ir Luokesos seniūnijos centras. Nutolę 63 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie plento  A14  VilniusUtena . Keliai į Ukmergę, Pabradę, Labanorą, Anykščius.

Yra Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1907 m.), krašto muziejus, rajono centrinė ligoninė, kultūros centras, paštas (LT-33001). Centrinė aikštė – Jaunimo aikštė. Pietiniame pakraštyje yra kolektyviniai sodai. Miestas įsikūręs Molėtų aukštumoje (Aukštaičių aukštumos dalis). Per Molėtus teka Siesartis, sudarydama praplatėjimą – miesto centre susidaręs Pastovėlis, rytuose – Pastovis, vakaruose – Promislavas.

Molėtai
   
Coat of arms of Moletai (Lithuania)
   
   
Flag of Molėtai
   
Jonas nepomukas moletai
Molėtai (Lietuva)

Molėtai
55°14′0″ š. pl. 25°25′10″ r. ilg. / 55.23333°š. pl. 25.41944°r. ilg.Koordinatės: 55°14′0″ š. pl. 25°25′10″ r. ilg. / 55.23333°š. pl. 25.41944°r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Utenos apskritis Utenos apskritis
Savivaldybė: Molėtų rajono savivaldybė Molėtų rajono savivaldybė
Gyventojų: 5 592
Plotas: 3,77 km²
Tankumas: 1 483 žm./km²
Altitudė: 155 m
Pašto kodas: LT-33001
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Molė́­tai
Kilmininkas: Molė́­tų
Naudininkas: Molė́­tams
Galininkas: Molė́­tus
Įnagininkas: Molė́­tais
Vietininkas: Molė́­tuose

Istorija

Molėtai, vaizdas nuo tvenkinio
Tvenkinys

Istoriniuose šaltiniuose Molėtai pirmąkart minimi 1387 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila juos padovanojo Vilniaus vyskupijai aukštaičių pakrikštijimo ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga:

Cquote2.png … dovanojame amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu tai bažnyčiai ir jos vyskupui, kuris tik bus, mūsų Tauragnų pilį su prie jos prieinančia sritimi ir Labanoro ir Molėtų kaimais.
Cquote1.png


Taigi, tuomet Molėtai tebuvo kaimas. 1492 m. Ldk Aleksandras patvirtino šį dovanojimą. Vilniaus vyskupams Molėtai priklausė iki XVIII a. pabaigos. Apie 1517 m. įsteigtas Molėtų dvaras, jame veikė alaus ir spirito daryklos. Prieš 1522 m. pastatyta Molėtų bažnyčia. XVI a. pradžioje įkurtas vyskupo dvaras. 1539 m. Molėtai jau vadinami miesteliu. 1690 m. kaime buvo smuklė ir malūnas. 1728 m. pastatyta sinagoga, 1765 m. gyveno 170 žydų. Nuo XVIII a. antrosios pusės rinkosi turgūs, nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. 1783 m. (ir 1829 m., 1860 m., 1888 m., 1907 m., 1908 m., 1944 m., 1949 m.) miestelis degė.

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Molėtų dvaras atiteko didikams Pamarneckiams, vėliau – Huten-Čapskiams. 1797 m. Rusijos valdžia Molėtų dvarą padovanojo prancūzų generolui G. de Šuazeliui–Gufjė. Miestelis plėtėsi į šiaurės rytus nuo dvaro. XIX a. įsikūrė amatininkai ir pirkliai, imta rengti turgus. Per 1831 m. sukilimą 1831 m. liepos mėn. sukilėliai prie miestelio pralaimėjo susirėmimą su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1866 m. buvo 755 žydai. 18611950 m. Molėtai buvo valsčiaus centras, pradėjo sparčiau plėstis. 1866 m. Molėtuose buvo vienintelė gatvė – palei kelią į Uteną. Vietoje parapinės mokyklos 1867 m. įsteigta valdinė, 1890 m. – vaistinė. 1872 m. leisti prekymečiai. XX a. pradžioje dvaro savininku tapo K. Graužinis.

Caro valdininkai miestelį laikė tinkama politinių kalinių trėmimo vieta. Per 1905 m. revoliucinius įvykius buvo pašalinta rusų ir įkurta sava valsčiaus administracija. 1907 m. Molėtus nusiaubė gaisras.[2] 1912 m. įkurtas Blaivybės draugijos skyrius, surengtas pirmasis lietuviškas vakaras. 19151918 m. per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijai okupavus Lietuvą Molėtai buvo apskrities (kreizo) centras, 19191920 m. netoli Molėtų vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos karinių dalinių kautynės.

19231925 m. išparceliuotas Molėtų dvaras. XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje veikė pieninė, kelios įmonės, bankas, kooperatyvas, elektrinė, malūnas, keliasdešimt parduotuvių, nuo 1937 m. valstybinė biblioteka, keliolika visuomeninių, tautinių ir religinių organizacijų skyrių. Pagal 1935 m. planą miestelio centras pertvarkytas.

1941 m. prasidėjus TSRS–Vokietijos karui, liepos 1 d. Didžiosios Lietuvos partizanai Molėtuose atkūrė vietos savivaldą. 1941 m. rugpjūčio 29 d. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu sušaudyta apie 700 Molėtų žydų. 1944 m. kovo mėn. apylinkėje veikė Armijos Krajovos dalinys. 1944 m. rudenį J. Katino lietuvių partizanų būrys užėmė Molėtus. 19401941 m. ir 19441953 m. tarybinė valdžia ištrėmė 22 Molėtų gyventojus.

Nuo 1950 m. Molėtai – rajono centras, 1956 m. gruodžio 28 d. gavo miesto teises. XX a. 7–9-ajame dešimtmetyje pastatyta gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, pramonė neplėtota. 1996 m. pagal istorinius šaltinius atkurtas Molėtų herbas. [3]

Pavadinimo kilmė

Molėtai, Jaunimo aikštė
Jaunimo aikštė
Molėtai, menų mokykla
Menų mokykla

Vardo kilmė nėra visiškai aiški. Galimas dalykas, kad jis susijęs su bendriniu žodžiu molėtas – „molingas; molėtas laukas ar žemė; molio spalvos, rusvas“. Taigi, Molėtai galėjo iš pradžių reikšti „molingi laukai“ arba „molio spalvos laukai“.

XX a. 1-ojoje pusėje minimi kaip Malėtai.

Architektūra

Miesto planas mišrus, centre – keturkampė aikštė. Svarbiausi statiniai:

  • Neobarokinėje Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, pastatytoje 1905 m., yra vertingų paveikslų („Švč. Mergelė Marija tarp angeliukų“ 1763 m., „Švč. Mergelė Marija“ XIX a. pirmoji pusė, abu su aptaisais, „Šv. Laurynas“, „Nojaus auka“, abu 1823 m., „Šv. Petro ir Šv. Pauliaus atsisveikinimas“ XIX a.)
  • Mūrinis vandens malūnas, 1914 m.
  • Raudonų plytų mūro prekybos namai, 1936 m.
  • Paminklas Šv. Jonui Nepomukui, 1925 m., 1952 m. nugriautas, 1991 m. atstatytas; autorius V, Jurevičius.
  • Skulptūrų parkas, įkurtas 1998 m.

Šalia miesto – Molėtų observatorija, Lietuvos etnokosmologijos muziejus (1990 m., architektas V. Lisauskas, rekonstruotas 2008 m., architektai R. Krištapavičius, A. Gudaitis, skulptorius A. Kuzma). [4]

Gyventojai

15951597 m. kaime buvo 28 dūmai, 1690 m. – 57 dūmai.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2017 m.
1833 m. 1866 m. 1867 m.*[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[5]
646 1 197 683 2 397 1 770 1 912
1970 m.sur. 1976 m.[6][7] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
3 700 4 900 5 165 6 843 7 221 6 433
2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.
6 386 6 302 6 204 6 085 5 984 5 762
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

1897 m. gyveno 2397 žmonės:[8]

  • Žydai - 81,2 % (1948);
  • Romos katalikai - 12,6 % (303);
  • Kiti - 6,2 % (146).

2011 m. gyveno 6 434 žmonės:[9]

2001 m. gyveno 7 221 žmonės:[10]

Žymūs žmonės

Miestai partneriai

Miestai, su kuriais Molėtai yra užmezgę partnerystės ryšius:

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Sportas

  • „Rankinio klubas Molėtai“ - rankinio klubas, dalyvaujantis LRF I lygos čempionate, 2017-2018 m. trečiosios vietos nugalėtojas ir 2018-2019 m. vicečempionas.
  • Molėtų „Ežerūnas-Karys“ – krepšinio klubas, dalyvaujantis NKL pirmenybėse, 2009–2010 m. ir 2010–2011 m. sezonų RKL nugalėtojas.
  • FK Molėtai - futbolo klubas, dalyvaujantis UAFA III lyga pirmenybėse.

Galerija

Molėtai, ženklas

Riboženklis

Molėtai, savivaldybė

Savivaldybė

Molėtai, registrų centras

Teismas

Molėtai, paštas

Paštas

Molėtai, parapijos namai

Parapijos namai

Literatūra

  • Algimantas Miškinis. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 2 kn. 2, Vilnius, 2005 m.

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Маляты. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 160 psl. (rus.)
  2. „Molėtų rajono savivaldybė“. regionai.stat.gov.lt. Suarchyvuotas originalas 2015-11-23. Nuoroda tikrinta 2016-05-30.
  3. Algimantas MiškinisMolėtai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 369-370 psl.
  4. Jurgita Rimkevičienė. Molėtai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 370 psl.
  5. Molėtai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 628 psl.
  6. MolėtaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 589 psl.
  7. Algirdas Baliulis ir kt. Molėtai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 137 psl.
  8. 1897m. surašymo duomenys
  9. 2011 m. surašymo duomenys
  10. 2001 m. surašymo duomenys

Nuorodos

Alanta

Alanta (arba Alunta) – miestelis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į šiaurės vakarus nuo Molėtų, Virintos dešiniajame krante, prie Alantos žiočių. Miestelis išsidėstęs prie kelio 119 Molėtai–Anykščiai . Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.

Urbanistikos paminklas (nuo 1993 m.). Yra biblioteka, paštas (LT-33037).

FK Molėtai

Molėtų „Molėtai“ – Lietuvos futbolo klubas iš Molėtų.

Inturkė

Inturkė (arba Anturkė) – kaimas Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio 173 Molėtai–Pabradė , 12 km į pietryčius nuo Molėtų. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Joniškio seniūnija (Molėtai)

Joniškio seniūnija yra Molėtų rajono pietryčiuose.

Joniškis (Molėtai)

Joniškis – miestelis Molėtų rajono savivaldybės teritorijos pietryčiuose, prie kelio 173 Molėtai–Pabradė , 12 km į šiaurės vakarus nuo Pabradės, Arino ežero vakariniame krante, prie Asvejos regioninio parko. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra paštas (LT-33010).

KK114

KK114 – krašto kelias jungiantis Molėtus, Kaltanėnus ir Ignaliną. Kelio ilgis – 55,63 kilometro. Kerta Labanoro girią, Aukštaitijos nacionalinį parką.

Kelias prasideda Molėtuose, Vilniaus g. Eina Molėtų, Švenčionių ir Ignalinos rajonų savivaldybių teritorijomis. Didesnės gyvenvietės: Molėtai, Mindūnai, Labanoras, Kaltanėnai, Šakarva, Palūšė, Ignalina. Kelias, visu savo ilgiu eina per Aukštaitijos ežeryno teritoriją ir kerta Labanoro girios vidurį. Baigiasi Ignalinoje, Turistų g.

KK115

Krašto kelias 115 – krašto kelias, jungiantis Ukmergę ir Molėtus. Kelio ilgis – 42,59 kilometro. Kelias, visame savo ilgyje yra iš asfaltbetonio dangos, dviejų juostų.

Kelias prasideda Ukmergėje, Antakalnio g., sankryžoje su Vilniaus g. Eina per Ukmergės ir Molėtų rajonų savivaldybių teritorijas. Svarbiausios gyvenvietės prie kelio – Liaušiai, Želva, Videniškiai. Baigiasi Molėtuose, Statybininkų g., žiedinėje sankryžoje su Vilniaus g.

KK119

Krašto kelias 119 – kelias jungiantis Molėtus ir Anykščius. Kelio ilgis – 42,46 kilometro.

Kelias prasideda Molėtuose, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, sankryžoje su 172 Raudondvaris–Giedraičiai–Molėtai . Eina Molėtų ir Anykščių rajonų teritorija. Šalia esančios didesnės gyvenvietės – Alanta ir Skiemonys. Už Skiemonių yra sankryža, su A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis . Ruožas tarp A6 ir Anykščių, yra itin vingiuotas, kalvotas ir siauras. Jis žmonių buvo pramintas „Biržinka“. Baigiasi Anykščiuose, Liudiškių g., sankryžoje su 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis .

KK173

KK173 – krašto kelias, jungiantis Molėtus ir Pabradę. Kelio ilgis – 42,34 kilometro. Šiame krašto kelyje „juodųjų dėmių“ nėra.

Krakiškės

Apie kaimą Molėtų rajone žr. Krakiškės (Molėtai).Krakiškės – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurės rytus nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante. Įsikūrusios į vakarus nuo Kryžiokų, rytiniame Balsio ežero krante. Kolektyviniai sodai.

Pro Krakiškes važiuoja 36, 76, 65 autobusai (st. Paežerys).

Laičiai (Molėtai)

Laičiai – kaimas Molėtų rajone, apie 3 km į vakarus nuo Alantos.

Magistralinis kelias A14 (Lietuva)

A14 – magistralinis kelias, jungiantis Vilnių ir Uteną. Kelio ilgis – 95,6 km. Kelyje „juodųjų dėmių“ nėra.

Kelias prasideda Vilniuje, Geležinio Vilko g. Eina Vilniaus miesto, Vilniaus, Molėtų ir Utenos rajono savivaldybių teritorijomis. Svarbesnės gyvenvietės prie kelio – Paberžė, Giedraičiai, Molėtai. Kelias baigiasi Utenoje, Kupiškio gatvėje. Nuo Vilniaus iki Jadvygiškių kelias yra 4 juostų (2+2 kelias), turintis aptvarus ir apšvietimą. Visa kita trasa yra paprastas dviejų juostų kelias, sudarytas daugiausiai iš cementbetonio dangos.

Mindūnai

Mindūnai – gyvenvietė Molėtų rajone, prie kelio 114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina , Labanoro regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra biblioteka (nuo 1950 m.), paštas (LT-33004), ežerų žvejybos muziejus. Mindūnai išsidėstę Stirnių ežero pietvakarinėje pakrantėje, yra kempingas, pietuose plyti Mindūnų miškas.

Mindūnų apylinkėse gausu ežerų, miškų, į kuriuos vasarą susirenka labai daug poilsiautojų. Mėgstamas poilsiautojų Stirnių ežeras. Jis yra už 10 km į rytus nuo Molėtų. Toliau palei kelią į Labanorą yra du Tramio ežerai. Čia prasideda Aukštaitijos nacionalinis parkas.

Molėtų apskritis

Molėtų apskritis – 1915–1919 m. administracinis teritorinis vienetas Lietuvos rytuose, į pietus nuo Utenos. Centras – Molėtai.

Molėtų rajono savivaldybė

Molėtų rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos rytuose. Centras – Molėtai.

Molėtų rajone vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, veikia 350 įvairių įmonių, mažai pramonės, todėl pagrindinė rajono vystymosi kryptis yra rekreacija.

Pabradė

Pabradė – miestas Švenčionių rajone, 38 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie Žeimenos ir Dubingos santakos. Pabradės miesto seniūnija ir apylinkių seniūnijos centras.

Yra Pabradės Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (buvusi Šv. Juozapato bažnyčia, įrengta 1927 m.), Pabradės Švč. Mergelės Marijos Šeimų karalienės bažnyčia (pašventinta 2007 m.), Pabradės sentikių cerkvė, 2 gimnazijos („Ryto“ ir „Žeimenos“), Meno mokykla, biblioteka (nuo 1940 m.), paštas, vaikų globos namai, Užsieniečių registracijos centras. Pro miestą teka Žeimena.

Miestas yra judrioje vietoje: prie Vilniaus–Turmanto geležinkelio. Per miestą eina krašto keliai 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai ir 173 Molėtai–Pabradė . Į šiaurę nuo miesto prasideda smėlingas Pabradės miškų masyvas, netoliese veikia Pabradės poligonas. Vietos miškingos, tinkamos poilsiui. Nuo Pabradės prasideda puikus vienos dienos maršrutas baidarėmis iki Santakos.

Skiemonys

Skiemonys – miestelis Anykščių rajone, prie kelio 119 Molėtai–Anykščiai , 2 km piečiau kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi medinė Skiemonių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (pastatyta 1884 m.), yra paštas (LT-29012), biblioteka (nuo 1941 m.). Skiemonyse yra susikūrusios dvi nevyriausybinės organizacijos: Skiemonių kaimo bendruomenė ir Anykščių rajono Moterų klubo Skiemonių skyrius.

Videniškiai

Videniškiai – miestelis Molėtų rajone, prie kelio 115 Ukmergė–Molėtai , Siesarties kairiajame krante. Seniūnijos, Videniškių I ir II seniūnaitijų centras. Yra Šv. Lauryno bažnyčia (pastatyta 1620 m.), išlikęs buvęs atgailos kanauninkų vienuolynas, veikia Videniškių pagrindinė mokykla, biblioteka, augustiniečių vienuolynas, girininkija, paštas (LT-33031), medicinos punktas, parduotuvė, UAB „Sodo namas”, Vaineikio veterinarijos individuali įmonė, UAB „Žižmauka”, D. Pumpučio individuali įmonė „Žvejys”.

Miestelio planas – radialinis. Pagrindiniai keliai sueina į trikampę aikštę, pastatai išdėstyti palei kelius į Molėtus, Želvą, Balninkus.

Želva

Želva – miestelis Ukmergės rajone, šalia kelio 115 Ukmergė–Molėtai , prie Želvelės upelio (Siesarties intakas). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra medinė Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia (pastatyta 1892 m.), Želvos sinagoga, Želvos gimnazija, Ukmergės meno mokyklos Želvos filialas, biblioteka, paštas (LT-20015), hipodromas (nuo 1979 m.), paminklas žydų žudynių vietoje. Miestelyje vyksta Šv. Igno atlaidai.

Prie miestelio stūkso Paželvių piliakalnis.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Molėtų valsčiaus centras Vilniaus apskritis Vilniaus gubernija
19151919 m. Molėtų apskrities centras
19191950 m. Utenos apskritis
19501953 m. Molėtų apylinkės centras Molėtų rajono centras Vilniaus sritis
19531956 m.
19561995 m. rajoninio pavaldumo miestas
1995 Luokesos seniūnijos centras Molėtų rajono savivaldybės centras Utenos apskritis
Demografinės raidos histograma
Lietuvos miestai
Lietuva

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.