Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC) – Lietuvos enciklopedinių žinynų ir kitų leidinių leidybos bendrovė Vilniuje. MELC yra valstybinė mokslo leidybos įstaiga, įsteigta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos.

MELI Institutas
MELC pastatas Karoliniškėse

Istorija

2010 m. sausio 1 d. Centras organizuotas iš Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto (MELI), o šis – iš Mokslo ir enciklopedijų leidyklos, įsteigtos iš dviejų 1992 m. sujungtų leidyklų – Mokslo leidyklos ir Valstybinės enciklopedijų leidyklos.

Veikla

MELC (anksčiau MELI) rengia ir leidžia:

Kiti MELC rengiami leidiniai:

  • visuomenės, gamtos ir technikos mokslų monografijos
  • filologiniai ir terminų žodynai
  • aukštųjų mokyklų vadovėliai
  • užsienio autorių moksliniai veikalai
  • mokslo populiarinamosios knygos
  • elektroniniai žodynai

Nuorodos

Aldonas Pupkis

Aldonas Juozapas Pupkis (g. 1939 m. sausio 5 d. Kazlų Rūdoje, Marijampolės apskritis) – Lietuvos kalbininkas, pedagogas.

Azotas

Azotas (N, lot. Nitrogenium; išvertus iš graikų kalbos – „nepalaikantis gyvybės“) – cheminis elementas, elementų lentelės penktos A grupės nemetalas, inertiškos dujos. Pirmasis atradęs azotą 1772 metais paskelbė Danielis Rezerfordas, tačiau Džozefas Pristlis, Henris Kavendišas ir Karlas Vilhelmas Šelė šį elementą atrado beveik tuo pat metu. Azoto savybes ištyrė K. Šelė, S. Kavendišas, Dž. Prystlis, A. Lavuazjė.

Ne junginiuose yra N2 formos; molekulė susideda iš dviejų atomų.

Barta

Barta - viena iš 9 pagrindinių gentinės Prūsijos žemių. Ši žemė buvo į pietryčius nuo Notangos ir Varmės (nuo jų skyrė Alna). Šiaurėje nuo Bartos buvo Nadruva, pietuose - Galinda. Žymiausia vietovė buvo Raistpilis (vėliau vokiečių Rastenburgas).

Kryžiuočiams užkariavus Pagudę ir įkūrus Heilsbergą iš čia buvo puolama Barta. 1245 m. buvo užimtas Rešlius.

XVI–XVII/XVIII a. šiaurinė jos dalis (Alnos žemupio dešiniųjų intakų upynas) sudarė pietvakarinę Mažosios Lietuvos dalį.

Didysis prūsų sukilimas

Didysis prūsų sukilimas, Antrasis prūsų sukilimas – prūsų sukilimas prieš Kryžiuočių ordiną, prasidėjęs 1260 m. rugsėjo 20 d. ir vykęs iki 1274 m. Sukilimą paskatino 1260 m. liepos 13 d. žemaičių pergalė Durbės mušyje prieš ordiną. Šiame mūšyje žuvo Livonijos ordino magistras Burkhartas fon Hornhauzenas, Ordino maršalas Henrichas Botelis ir apie 150 ordino riterių.

Iš pradžių kova prieš ordiną vyko sėkmingai, tačiau, nesulaukus lietuvių pagalbos ir atvykus pastiprinimui iš Vakarų Europos, sukilimas buvo numalšintas.

Gimtoji kalba (žurnalas)

Gimtoji kalba – mėnesinis bendrinės kalbos žurnalas, leidžiamas nuo 1933 m.

Justinas Staugaitis

Justinas Staugaitis (1866 m. lapkričio 14 d. Tupikuose, Žvirgždaičių valsčius, Šakių apskritis, Rusijos imperija – 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose) – vyskupas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Konstantinas Savickas

Konstantinas Savickas arba Savickus (1908 m. spalio 14 d., Punske, tuometinėje Rusijos Imperijoje – 1992 m., JAV) – JAV teisininkas, Lietuvos krepšinio treneris. Vadinamas Lietuvos krepšinio tėvu.

Kuršas

Kuršas (latv. Kurzeme) – istorinis etnografinis regionas dabartinėje Latvijoje, atskirais laikotarpiais apėmęs ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos. Didesni dabartiniai centrai – Liepoja ir Ventspilis. Žiemgala ir Sėla kartais priskiriami Kuršui, nes priklausė Kuršo hercogystei.

Notanga

Notanga (prūs. Nātanga) – prūsų žemė už Varmės iki Priegliaus ir Alnos. Šiaurėje Priegliaus upė skyrė nuo Sembos, pietvakariuose ribojosi su Varme, pietuose nuo Bartos skyrė Alna. Notanga siekė ir Baltijos pakrantę (Aistmarės). Joje gyveno prūsų gentis notangai. Notangos šiaurinei daliai priklausė Seilavos balynas su iš jo ištekančiu Frišingu (Virsingu) bei šio upyno upėmis – Stradiku ir Pasmara.

Pavadinimo reikšmė prūsų kalba neaiški.

Pamedė

Pamedė (prūs. Pameddi, vok. Pomesanien) – istorinė žemė Pietų Prūsijoje, kurioje gyveno prūsų gentis pamedėnai. Tai labiausiai vakaruose buvusi prūsų žemė, tarp Vyslos, Nogato, Zirgūnos ir Osos upių. Dabar tai žemės aplink Malborką ir Elbingą.

Lietuviškas žemės pavadinimas Pamedė yra rekonstruotas Kazimiero Būgos.

Valdant Vokiečių ordinui svarbiausias to regiono miestas buvo Marienburgas. Vokišku šios žemės pavadinimu Pomezanija vėliau vadinta vyskupystė.

Prūsai

Prūsai (senprūsiai) – vakarų baltų genčių grupė, gyvenusi tarp Nemuno ir Vyslos ir kalbėjusi prūsų kalba. Prūsams artimiausios buvo jotvingių gentys. Jų vardą gavo vėlesnė Prūsijos valstybė.

1230 m. prūsų užkariavimą pradėjo Vokiečių ordinas. Ordinas vykdė prūsų perkėlimus iš vienos teritorijos į kitą, daug prūsų žuvo per kryžiaus žygius ir sukilimus. Iki XIII a. 8-ojo dešimtmečio pabaigos Vokiečių ordinas galutinai užkariavo visas prūsų gentis. Pakrikštytieji prūsai per vėlesnius keletą amžių buvo asimiliuoti, prūsų kalba išnyko XVII a. - XVIII a. pradžioje.

Semba

Semba (prūs. Semba) (arba Sema, Sama) – prūsų žemė, esanti pusiasalyje, kurį iš trijų pusių supa vandenys: iš Vakarų – Aistmarės, Baltijos jūra ir Kuršių marios, iš rytų – Deimenos upė (čia ribojasi su Nadruva), o iš pietų – Priegliaus upė (riba su Notanga).

Skalva

Skalva (lot. Scalovia, Sclavonia, Schlavonia, vok. Sclavonia, Schalauen, prūsų k. Skālwa) – skalvių genties žemė, buvusi tarp Nadruvos ir Žemaičių. Ši žemė apėmė Nemuno žemupį nuo Smalininkų ir Minijos žemupį nuo Priekulės apylinkių. Centras – Ragainė. Skalvai dažnai priskiriama Lamata arba Lamotė, kurios ribos beveik sutampa su Šilutės rajono savivaldybės riba, bet dar priskiriama Priekulės, Agluonėnų, Veiviržėnų, Judrėnų apylinkės.

Skalvos religiniu centru laikomas Rambynas.

Nuo XIII a. 5 dešimtmečio Skalvą pradėjo puldinėti kryžiuočiai. 1259 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Mindaugas Skalvą dovanojo kryžiuočiams. 1274–1278 m., po didžiojo prūsų sukilimo, vokiečių riteriai šią žemę užkariavo. Nuo 1289 m. priklausė Ragainės komtūrijai, o nuo XVI a. beveik visa Skalva tapo Mažosios Lietuvos dalimi.

Upė

Upė – natūrali vandens tėkmė, tekanti pastovia pačios išgraužta vaga sausumos paviršiumi. Upė teka nuolydžio kryptimi, veikiama sunkio jėgos. Paprastai upę maitina paviršiaus bei požemio vanduo (krituliai, šaltiniai, ledynai ir smulkesnės upės bei upokšniai), atitekantis iš upės baseino. Dauguma upių įteka į kitas upes, ežerus arba jūras. Dalis upių išnyksta dykumose arba puriose uolienose. Upės pradžios vieta vadinama ištaka; vieta, kur ji įteka į kitą vandens objektą – žiotimis. Įtekėjimo į jūrą vietose didelės upės sudaro deltas arba estuarijas. Krisdamos nuo kietos uolienos atbrailų upės virsta kriokliais. Upės srovė dažnai sukloja aliuvio sąnašų sluoksnį. Pagrindinė upė, į ją įtekantys intakai, šių intakų intakai ir t. t. sudaro upyną.

Valerija Čiurlionytė-Karužienė

Valerija Čiurlionytė-Karužienė (1886 m. gruodžio 19 d. Druskininkai – 1982 m. gruodžio 23 d. Kaunas) – muziejininkė, Lietuvos kultūros veikėja.

Virginijus Šikšnys

Virginijus Šikšnys (g. 1956 m. sausio 26 d. Šiauliai) – Lietuvos biochemikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras.

Zigmas Zinkevičius

Zigmas Zinkevičius (1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose, Pabaisko valsčius, Ukmergės apskritis – 2018 m. vasario 20 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas.

Šventaragio slėnis

Šventaragio slėnis – slėnis Vilniuje prie Neries ir Vilnelės santakos. Pagal Lietuvos metraštį toje vietoje buvo deginami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių palaikai. Pasak legendos, šią laidojimo tradiciją pradėjęs valdovas Šventaragis, kurio palaikai sudeginti XIII a.

Po senosios Vilniaus katedros liekanomis rasta XI–XIII a. aukojimo vietų. Nors su Šventaragio slėniu susijusios legendos istorikų atmetamos kaip prasimanymai, jas iš lietuvių mitologijos perspektyvos tyrė Vladimiras Toporovas, Gintaras Beresnevičius, Norbertas Vėlius, Vykintas Vaitkevičius ir kiti.

Žiemgaliai

Žiemgaliai (latv. Zemgaļi ; lotyniškai: Semigalli) buvo baltų gentis į pietus nuo Rygos įlankos beveik visame Lielupės-Mūšos baseine, dabartiniame Žiemgalos regione, kuris pietuose ribojosi su lietuviškomis Šiaulių ir Upytės sritimis. Pasižymėjo ilgiausiai trukusiu pasipriešinimu Kalavijuočių ir Vokiečių ordinams (1219-1290 m.).

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.