Mino civilizacija

Minojiečiai – priešheleninė bronzos amžiaus civilizacija Kretoje ir Egėjo jūroje, klestėjusi maždaug 2700–1450 m. pr. m. e. Vėliau jų kultūrą nustelbė Mikėnų kultūra. Sprendžiant iš Mino dailės, Mino kultūrai būdinga matriarchatinė visuomenė ir deivės garbinimas.

Terminą „Minas“ sukūrė britų archeologas seras Arturas Evansas pagal mitinio karaliaus Mino vardą, kuris siejamas su mitu apie labirintą. Labirinto vietą Evansas siejo su Knosu. Įmanoma, nors neįrodyta, kad Minas iš tikrųjų buvo minojiečių valdovo titulas. Nėra žinoma, kaip save vadino patys minojiečiai, tačiau siūlomi egiptietiškas vietovardis „Keftiu“ ir semitiškas „Kaftor“ arba „Caphtor“ ir Mario archyvuose minima „Kaptara“ akivaizdžiai reiškia Mino Kretą. Homeras, sukūręs Odisėją po Mino civilizacijos žlugimo, Kretos vietinius gyventojus vadina eteokretiečiais (tikraisiais kretiečiais) tikriausiai turėdamas galvoj minojiečių palikuonis.

Young boxers fresco, Akrotiri, Greece
Vaikų boksas Santorino salos freskoje.

Mino rūmai yra geriausiai žinomas pastatų tipas iš atkasamų saloje. Tai buvo didžiuliai pastatai, skirti administravimo reikmėms. kaip įrodo archeologų po jais rasti archyvai. Kiekvieni iškasti rūmai turi savitų bruožų, bet kai kurie bruožai bendri ir išskiria visus rūmus iš kitų pastatų. Rūmai buvo su daugybe kambarių, vidiniais ir išoriniais laiptais, šviesos šuliniais, masyviom kolonom, sandėliais ir kiemais.

Vietoj tikrų datų naudojamos dvi santykinės chronologijos. Pirmoji, pasiūlyta Evanso ir patobulinta kitų archeologų, remiasi puodininkyste. Civilizacija dalinama į tris pagrindines eras: Ankstyvąją Mino, Vidurinę Mino ir Vėlyvąją Mino. Šios eros yra dar smulkinamos, pvz.: Ankstyvoji Mino I, II, III. Kitą sistemą pasiūlė graikų archeologas Nikolas Platonas. Ji pagrįsta rūmų plėtra ir Mino civilizacijos laikotarpis dalijamas į Prieš Rūmų, Pirminį Rūmų, Naująjį Rūmų ir Po Rūmų. Visos Mino civilizacijos kalendorinės datos yra apytikslės ir ginčų objektas.

Vėlyvajame Mino IA laikotarpyje įvyko Teros ugnikalnio išsiveržimas Santorino saloje. Tiksli data nežinoma. Manoma, kad jis sukėlė greitą civilizacijos žlugimą ir, galbūt, susijęs su senovės graikų mitu apie Atlantidą. Vikiteka

Graikijasen-orn
Senovės Graikijos istorija
Priešistorinė Graikija
Egėjo civilizacija
Kikladų kultūra · Mino civilizacija ·
Mikėnų kultūra
Graikijos tamsieji amžiai
Archajinis laikotarpis
(regionai, poliai, kolonijos)
Klasikinis laikotarpis
Persų karai » Delo lyga » Peloponeso lyga » Tėbų hegemonija » Korinto lyga
Makedonijos imperija
Helenizmas
Antipatridai · Antigonidai · Epyras ·
Achajos lyga · Etolijos lyga
Romos imperija
Achaja · Makedonija · Epyras ·
Kreta ir Kirenaika
Graikijos istorija
Knossos fresco women
Knoso freska su trim moterimis
Archajinis laikotarpis

Archajinis laikotarpis – senovės Graikijos civilizacijos laikotarpis, gyvavęs VIII a. pr. m. e.–VI a. pr. m. e.

Šiuo laikotarpius plėtojosi miestai-valstybės (poliai). Polio pagrindą sudarė visuomeninė ir privatinė nuosavybė. Teisė į žemę turėjo tik piliečiai. Kiekvieno polio centre buvo turgaus aikštė – agora.

VIII a. pr. m. e. pirmoje pusėje perimtas ir patobulintas finikiečių raštas. Seniausi rašytiniai šaltiniai užrašyti naujuoju – graikišku raidynu

Šio laikotarpio pradžioje pradėta rengti olimpines žaidynes – varžybas dievui Dzeusui pagerbti (776 m. pr. m. e. laikomi olimpinių žaidynių pradžia). Krikščionybė tapusi pagrindine religija, 394 metais olimpines žaidynes uždraudė. 1896 m. jos buvo atgaivintos.

Olimpines žaidynes iš Graikijos perėmė Europa.

VIII a. pr. m. e. vyko didžioji graikų kolonizacija.

Iki VII a. pr. m. e. vidurio vyravo aristokratija.

Turtingi aristokratai tapo oligarchais. Vėliau daugelyje polių valdžią užgrobė tironai.

Arthur Evans

Arturas Džonas Evansas (angl. Arthur John Evans, 1851 m. liepos 8 d. Naš Milsas prie Londono – 1941 m. liepos 11 d. Julburis, Oksfordšyro grafystė) – anglų archeologas.

Delo lyga

Delo lyga, arba Delo sąjunga (gr. Δηλιακή Συμμαχία = Deliake Symmachia) – Senovės Graikijos lyga, miestų-valstybių konfederacija, egzistavusi 478–404 m. pr. m. e., vadovaujama Atėnų ir jungusi 173 narius (graikų polius).

Egėjo civilizacija

Egėjo civilizacija, dar vadinama Kretos-Mikėnų civilizacija, Minojine-Mikėnų civilizacija – senovinė civilizacija, klestėjusi II tūkst. pr. m. e. Balkanų pusiasalio pietuose ir Egėjo jūros salose. Tai – ankstyviausias Graikijos istorijos laikotarpis.

Epyro karalystė

Epyras (gr. Ἄπειρος = Apeiros) – senovinė karalystė, kilusi iš Epyro istorinio regiono (dab. Graikijos šiaurės vakaruose ir Albanijos pietuose). Didžiąją dalį istorijos karalystę valdė Eakidų dinastija (gr. Αἰακίδαι, lot. Aeacidae). Vėlesniuoju laikotarpiu valstybė vadinosi Epyriečių lyga.

Graikų kolonijos

Senovės graikų kolonijos – iš Graikijos kilusių helenų (jonėnų, dorėnų ir eoliečių) sukurtos kolonijos, egzistavusios I tūkst. pr. m. e. Viduržemio ir Juodosios jūrų pakrantėse.

Kikladų kultūra

Vikiteka

Kikladų kultūra arba Kikladų civilizacija – bronzos amžiaus archeologinė kultūra. Kultūrą XIX a. pabaigoje išskyrė graikų archeologas Christas Cuntas.

Klasikinė Graikija

Klasikinės Graikijos laikotarpis – Senovės Graikijos istorijos periodas, kuris tęsėsi beveik visą V–IV a. pr. m. e. (nuo Atėnų tironijos nuvertimo 510 m. pr. m. e. iki Aleksandro Makedoniečio mirties 323 m. pr. m. e.)

Jam, nepaisant daugybės karų ir neramumų, yra būdingas ypač didelis Senovės Graikijos civilizacijos suklestėjimas ir pakilimas. Šiuo laikotarpiu gyveno patys žymiausi graikų filosofai, menininkai.

Korinto lyga

Korinto lyga (gr. Συνέδριο της Κορίνθου = Synedrio tes Korinthou), arba Helenų lyga – Senovės Graikijos lyga, miestų-valstybių ir regionų sąjunga, egzistavusi 338–322 m. pr. m. e., kurios sukūrimas buvo inspiruotas Makedonijos.

Kreta

Kreta (gr. Κρήτη) – didžiausia Graikijos sala ir penktoji pagal dydį Viduržemio jūroje, taip pat yra arčiausiai Afrikos žemyno esanti Viduržemio jūros sala. Jos plotas – 8,336 km².

Tai didžiausia Graikijos sala ir antra pagal dydį (po Kipro) rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

Mikėnų kultūra

Mikėnų kultūra − paskutinė bronzos amžiaus fazė Graikijoje, ji buvo Homero epų, kitos Senovės Graikijos literatūros ir mitų fonas. Mikėnų kultūros pavadinimas kilo iš Mikėnų archeologinės vietovės šiaurės rytų Argolyje, Peloponese Pietų Graikijoje.

Miletas

Miletas (sen. gr. Μίλητος, het. Millawanda , lot. Miletus, turk. Milet) − senovės graikų miestas Mažosios Azijos vakarinėje pakrantėje, prie Meandro upės žiočių; dabartinėje Turkijos teritorijoje.

Mino (reikšmės)

Žodžio Mino reikšmės:

Mino civilizacija priešheleninė bronzos amžiaus civilizacija Kretoje ir Egėjo jūroje.

Mino pavadinta daugelis su Japonija susijusių vietų:

Mino (Gifu) – miestas Gifu prefektūroje;

Mino (Osaka) – miestas Osakos prefektūroje;

Mino (Tokušima) – miestelis Tokušimos prefektūroje;

Mino (Kagava) – Kagavos apskrityje buvęs miestelis;

Mino žemė – senoji Japonijos žemė;

Mino apskritis (Hiogas) – apskritis Hiogo prefektūroje;

Mino apskritis (Šimanė) – panaikinta apskritis, priklausiusi Šimanės prefektūrai.Mino vardu pasivadinęs lietuvių dainininkas Mindaugas Mickevičius.

Peloponeso lyga

Peloponeso lyga, arba Peloponeso sąjunga (gr. Πελοποννησιακή συμμαχία = Peloponnesiake Symmachia arba gr. Σπαρτιατική Συμμαχία = Spartiatike Symmachia) - Senovės Graikijos lyga, regionų konfederacija, egzistavusi VI-IV a. pr. m. e., vadovaujant Spartai.

Senovės Graikijos lygos

Senovės Graikijos lygos (arba sąjungos, federacijos) - Senovės Graikijoje egzistavę miestų-valstybių (polių) susivienijimai, kūręsi regioniniu, ideologiniu ar politiniu pagrindu. Jie dažniausiai įvardijami koinon (gr. Κοινόν = Koinon).

Senovės Graikijos regionai

Senovės Graikijos regionai - kultūriniai-istoriniai regionai, egzistavę Senovės Graikijoje. Jie apėmė žemyninę Graikiją (Balkanų pietinė dalis), vakarų Anatoliją (dab. Turkija), bei daug gretimų salų.

Sparta

Sparta – miestas pietinėje Graikijoje, Peloponeso pusiasalyje. Lakonijos nomo centras. Spartos miestas driekiasi centrinėje Lakonikos dalyje, dešiniajame Euroto upės krante. Yra archeologijos muziejus.

Tėbų hegemonija

Tėbų hegemonija (gr. Θηβαϊκή ηγεμονία = Thebaike hegemonia) – Senovės Graikijos lyga, nesavanoriška miestų-valstybių ir regionų sąjunga, egzistavusi 371–362 m. pr. m. e., vadovaujant Tėbų poliui. Šiuo pavadinimu vadinamas ir Klasikinės Graikijos laikotarpis.

XIX amžius pr. m. e.

Devynioliktasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1900 m. pr. m. e. sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1801 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 3 tūkstantmetis pr. m. e. – 2 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis pr. m. e.

Amžiai: XX amžius pr. m. e. – XIX amžius pr. m. e. – XVIII amžius pr. m. e.

Europos bronzos amžiaus kultūros
Cycladic female figurine 2

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.