Mianmaras

Mianmaro Sąjungos Respublika (Mianmaras; iki 1989 metų – Birma) – didžiausia valstybė žemyninėje Pietryčių Azijoje. Šalis sausumoje ribojasi su Bangladešu (193 km), Indija (1 463 km), Kinija (2 185 km), Laosu (235 km) ir Tailandu (1 800 km). Šalis yra Bengalijos įlankos ir Andamanų jūros pakrantėje.

Nuo 1962 m. šalis buvo valdoma karinių diktatūrų. Nuo 1988 iki 2011 m. Mianmaras oficialiai buvo valdomas Valstybinės Taikos ir Vystymosi Tarybos. 2011 m. chunta oficialiai valdžią perdavė civilinei valdžiai, kuriai vadovavo vienas iš buvusių chuntos narių, tačiau kariškių vaidmuo išlieka dominuojantis.

Myanmar long form

Pyidaunzu Thanmăda Myăma Nainngandaw
Mianmaro vėliava Mianmaro herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Mianmaras žemėlapyje
Valstybinė kalba mjanmų
Sostinė Neipidas
Didžiausias miestas Jangonas
Valstybės vadovai Thein Sein
Prezidentas
Tin Aung Myint Oo
Viceprezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
676 578 km² (40)
3,06 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
54 836 483 (26)
73,9 žm./km² (119)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2011 (progn.)
82,679 mlrd. $ ()
1 324 $ ()
Valiuta kijatas (MMK)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +6:30
netaikomas
Nepriklausomybė

Mianmaro Sąjunga
nuo Jungtinės Karalystės
1948 m. sausio 4 d.
nuo 1989 m. birželio 18 d.
Valstybinis himnas Mianmaro himnas
Interneto kodas .mm
Šalies tel. kodas +95

Pavadinimas

Dabartinis šalies pavadinimas Mianmaras kilo iš vietinio vardo Myanma Naingngandaw. Šis vardas siekia dar XII a., tačiau jo etimologija menkai tyrinėta. Keli mokslininkai tvirtina, jog vardas kilęs iš sanskrito Brahmadeš (indų dievo kūrėjo Brahmos žemė).

1989 m. Mjanmaro valdžia pakeitė tarptautinį oficialų anglų kalbos žodį Burma (liet. Birma) į Myanmar, kaip vėliau ir daugelį kitų, iš britų kolonijinių laikų kilusių oficialių vietovardžių bei terminų mjanmų ir anglų kalbose. Visgi oficialus valstybės pavadinimas mjanmų kalboje nepakito – ir iki tol šalis oficialiai buvo Myanma, o Bama ir dabar plačiai vartojama šnekamojoje vietinių kalboje.

Istorija

Nors ir būdamas Pietryčių Azijos vakariniame pakraštyje, Mianmaras atliko ryškų vaidmenį šios pasaulio dalies istorijoje. Mianmaro istorija taip pat labai susijusi su Pietų Azijos bei Kinijos ir Tibeto istorija. Į Mianmarą buvo įsiveržę mongolai, britai šalį lengvai įtraukė į savo kolonijines valdas Indijoje, II pasaulinio karo metu Mianmarą buvo užėmę japonai.

Mianmaro istorijos įvykiai

  • 849–1287 m. – I Mianmaro imperija (Pagano Karalystė).
    • 10441077 m. – valdo karalius Anawrahta.
    • 1287 m. – Pagano karalystė sunaikinama mongolų.
  • 14861752 m. – II Mianmaro imperija (Taungu dinastija).
    • 15511581 m. – valdo karalius Bayinnaung.
  • 17521885 m. – III Mianmaro imperija (Konbaung dinastija).
  • 1885 m. – III Britų ir Mianmaro karas: britai okupuoja Pagano kraštą (Aukštutinė Birma). 1886 m. britų aneksuotas Mianmaras tampa Birma – Britų Indijos dalimi.
  • 1937 m. – Birma atskiriama nuo Indijos ir tampa atskira britų kolonija.
  • 19421945 m. – dabartinio Mianmaro teritoriją okupuoja Japonija. Sugriaunami Mandalajaus karališkieji rūmai.
  • 1948 m. sausio 4 d. – šalis, atgavusi nepriklausomybę, pasivadina Birmos Sąjunga ir tampa viena iš nedaugelio buvusių Jungtinės Karalystės kolonijų, neįstojusių į Britų Sandraugą.
  • 1962 m. – generolas Bo Ne Winas vadovavo kariniam perversmui. Valstybė pasuko socialistiniu keliu. 1974 m. sausio 4 d. šalis oficialiai pasivadino „Birmos Sąjungos Socialistine Respublika“. Bo Ne Winas valdė 24 metus.
  • 1988 m. – generolas Saw Maungas įvykdė karinį perversmą. Šalis vėl pervadinta į „Birmos Sąjunga“.
  • 1989 m. birželio 18 d. – šalies oficialus pavadinimas anglų kalboje iš „Birmos Sąjungos“ pakeistas į „Mianmaro Sąjungą“. Po to buvo pakeista daugybė britų laikų vietovardžių.
  • 1992 - 2011 m. Mianmarui vadovauja generolas Tanas Šve.
  • Nuo 1997 m. birželio 23 d. Mianmaras tampa Pietryčių Azijos Tautų Organizacijos narys.
  • 2006 m. kovo 26 d. – Mianmaro valdžia sostinę iš Jangono perkėlė į netoli Pjinmanos miesto pastatytą naują miestą – Neipidą.
  • 2007 m. rugpjūčio 15 d. šalyje kilo masiniai protestai. Mianmaro chunta protestus žiauriai numalšino, sumušta ir nužudyta dešimtys budistų vienuolių.
  • 2008 m. gegužės 2 d. šalį nusiaubė ciklonas Nargis ir nusinešė daugiau nei 130 tūkst. žmonių aukų.
  • 2008 m. gegužės 10 d. – po referendumo patvirtinta nauja konstitucija, šalies oficialus pavadinimas iš „Mianmaro Sąjungos“ pakeistas į „Mianmaro Sąjungos Respubliką“. Pakeisti šalies vėliava ir herbas.
  • 2010 m. lapkričio 7 d. surengti parlamento rinkimai. Po jų buvo vykdomos politinės, ekonominės ir administracinės reformos. 2011 m. kovo 30 d. generolo Tano Šve dekretu karinė chunta buvo išformuota.

Politinė sistema

Po 1962 m. generolo Bo Ne Wino karinio perversmo šalis buvo valdoma karinės chuntos. Nors po 1988 m. generolo Saw Maungo perversmo Bo Ne Winas pasitraukė iš valdžios, šaliai ėmė vadovauti kita chunta. 1992 - 2011 m. šalies vadovas buvo generolas Tanas Šve. Po 2008 m. priėmus naują konstituciją, šalyje po dvidešimties metų buvo surengti parlamento rinkimai, pradėtos politinės reformos, karinė chunta buvo išformuota. Mianmarą valdžiusi karinė chunta kaltinama daugybe žmogaus teisių pažeidimų, piliečių laisvės suvaržymų bei opozicijos persekiojimu.

Pagal naująją konstituciją, šalis yra prezidentinė respublika su dviejų rūmų parlamentu, kurio dalis narių yra paskirti kariuomenės, o dalis išrinkti visuotiniuose rinkimuose. Parlamentas pavadinimu Pyidaungsu Hluttaw susideda iš 224 vietų aukštųjų rūmų Amyotha Hluttaw (liet. Tautų Rūmai) ir 440 vietų žemųjų rūmų Pyithu Hluttaw (Atstovų rūmai). 168 aukštųjų rūmų nariai yra tiesiogiai renkami ir 56 deleguoti Mianmaro karinių pajėgų, o 330 žemųjų rūmų atstovų yra renkami,110 – deleguoti karinių pajėgų.

Pasak tarptautinių stebėtojų, 2008 m. referendume, kuriame oficialiais duomenimis naująją konstituciją palaikė 92.4% iš 99% balsavusių rinkėjų, buvo daug sukčiavimo, biuletenių klastojimo ir balsuotojų bauginimo atvejų.

2010 metų rinkimuose laimėjo kariuomenės remiama Sąjungos Vienybės ir Plėtros partija, įvairių šalių tarptautiniai stebėtojai suabejojo jų sąžiningumu. Rinkimuose dalyvavo tik valdžios sankcionuotos partijos ir pagrindinei opozicinei Nacionalinės Demokratijos Lygai nebuvo leista juose dalyvauti. Tačiau netrukus po rinkimų buvo paleista opozicijos lyderė Aung San Suu Kyi, nuo 1989 metų daugiausia kalinta namų arešto sąlygomis. Po netikėtų 2011 m. reformų, Nacionalinė Demokratijos Lyga sėkmingai dalyvavo pakartotiniuose rinkimuose, kur laimėjo 43 iš 45 galimų laisvų vietų parlamente.

Administracinis suskirstymas

Burma en
14 Mianmaro valstijų ir provincijų

Mianmaro Sąjungos Respublika yra suskirstyta į 7 regionus (iki 2010 m. vadintus provincijomis) ir 7 valstijas. Regionuose (mjan. taing detha gying ) gyvena bamarų dauguma, o valstijos (mjan. ပြည်နယ် : Pyine) iš esmės yra regionai, kur tam tikros etninės mažumos turi savivaldą. Provincijos ir valstijos dar suskirstytos į apygardas, administracinius rajonus ir kaimo bendruomenes. Priėmus 2008 m. konstituciją, įkurtos 6 etninės savivaldos zonos ir provincijos bei Sąjungos teritorija. Sąjungos teritorija – sostinė Neipidas – tiesiogiai administruojama prezidento.

Mianmaro regionai:

Mianmaro valstijos:

Sąjungos teritorija:

Savivaldos zonos ir provincijos:

  • Sagaino regione:
    • Nagų savivaldos zona (Leši, Lahės ir Namjuno rajonai)
  • Šanų valstijoje:
    • Palaungų savivaldos zona (Namšano and Mantono rajonai)
    • Kokangų savivaldos zona (Konkjano ir Laukkai rajonai)
    • Pa-o savivaldos zona (Hopongo, Hšihsengo ir Pinlaungo rajonai)
    • Danu savivaldos zona (Yvangano ir Pindajos rajonai)
    • Va savivaldos provincija (Hopango, Mongmao, Panvės, Pangsango, Naphano ir Metmano rajonai)

Geografija

Burma topo en
Mianmaro topografinis žemėlapis

Mianmaras, kurio plotas – 678 500 km², yra didžiausia valstybė žemyninėje Pietryčių Azijoje ir yra 40 pagal dydį valstybė pasaulyje.

Šiaurėje prie sienos su Kinija iškilę Hengduano Šano kalnai (Hengduan Shan). Hakabo Razis (Hkakabo Razi) – kalnas, esantis Kačinų valstijoje, yra aukščiausias Mianmaro taškas.

Per šalį nuo Himalajų eina trys iš šiaurės į pietus nusitęsiančios kalnų grandinės: Činų kalnai (Rachinų arba Arakano kalnai; Rakhine Yoma), Bago (Pegu; Bago Yoma) ir Šano kalnynas. Kalnų grandinės dalija tris Mianmaro upių tinklus su jų intakais: Ajejarvadžio (Iravadis), Salvino ir Sitango. Ajejarvadis – ilgiausia Mianmaro upė (2170 km), Indijos vandenyne įtekanti į Andamanų jūrą. Tarp kalnų grandinių plyti derlingos lygumos. Dauguma Mianmaro gyventojų susitelkę Ajejarvadžio slėnyje, įsispraudusiame tarp Rachinų kalnų ir Šano kalnyno.

Didžiuma Mianmaro teritorijos yra tarp Šiaurės atogrąžos ir pusiaujo.

Šalyje vyrauja drėgnas musoninis tropinis klimatas.

Vidutinė temperatūra Mianmare: sausio mėn. yra nuo +25 °C žemumose iki -10 °C kalnuose; gegužę (šilčiausias mėnuo), atitinkamai nuo +28 °C – +32 °C iki +15 °C.

Vidutinis metinis Mianmaro kritulių kiekis yra nuo 5000 mm vakarinėje pakrantėje ir Rachinų kalnų šlaituose iki 500–1000 mm Ajejarvadžio žemumoje ir 1000–2000 mm Šano kalnyne. Lietingas sezonas šalyje prasideda balandį – gegužę, o baigiasi spalį – lapkritį.

Mianmare labai įvairi augalija ir gyvūnija.

Ekonomika

Mianmaras stokoja geros infrastruktūros. Prekės, šalį dažniausiai pasiekiančios per Mianmaro ir Tailando sieną, vėliau plukdomos Ajejarvadžio upe. Šiuo keliu eina didelis narkotikų ir kitos kontrabandos tinklas. Geležinkeliai seni ir nesujungia visų taškų. Greitkeliai paprastai negrįsti (išskyrus didžiuosius miestus). Šaliai stinga elektros energijos ir kuro. Didelė infliacija. Beveik nėra užsienio investicijų. Svarbiausia ekonomikos šaka – žemės ūkis. Mianmare daugiausia auginami ryžiai, citrusiniai augalai, daržovės, kaučiukmedžiai ir tabakas.

Gyventojai

Downtownflatsyangon
Dauguma Jangono žmonių glaudžiasi tankiai apgyvendintuose daugiabučiuose

Mianmare gyvena apie 50 mln. žmonių. Daugiau kaip 600 000 legalių imigrantų iš Mianmaro dirba gretimame Tailande ir dar keli milijonai ten gyvena tikriausiai nelegaliai. Pabėgėlių iš Mianmaro stovyklos driekiasi prie sienų su Indija, Bangladešu ir Malaizija. Mianmaro gyventojų tankumas yra vienas iš mažiausių visoje Pietryčių Azijoje.

Mianmaras – daugiatautė valstybė. Šalies valdžia pripažįsta 135 etnines grupes. Dauguma šalies gyventojų – bamarai, sudarantys 68 % valstybės gyventojų. 10 % Mianmaro gyventojų sudaro šanai, 7 % – kajinai (karenai). Kitos didesnės etninės grupės: činai, kačinai, kajahai (kareniai), monai, rachinai ir kinai. Anglomianmariečiai (anglobirmiečiai), kadaise sudarę labai didelę bendruomenę, šaliai atgavus nepriklausomybę ėmė masiškai emigruoti iš Mianmaro, kur jų dabar liko tik apie 50 tūkst. Anglomianmariečių pasaulyje yra apie 2 mln., daugiausia Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Pavadinimai „mjanmai“ (mianmariečiai) arba „birmiečiai“ skirti visoms Mianmare gyvenančioms tautinėms grupėms apibūdinti, tačiau dažnai taip vadinama tik bamarų dauguma.

Dauguma Mianmaro žmonių praktikuoja budizmo Theravados atšaką, susimaišiusią su vietiniais tikėjimais (pvz., Natų dvasios). Pasak Mianmaro valdžios, budizmą praktikuoja 89 % šalies gyventojų, daugiausia bamarų, rachinų, šanų, monų ir kinų etninės grupės. Apie 4 % žmonių išpažįsta sunitų islamą. Kiek mažiau nei 4 % Mianmaro žmonių – krikščionys (daugiausia kačinų, činų ir kajinų etninės mažumos), iš kurių 4/5 yra protestantai baptistai, o likusieji – katalikai.

Kultūra

Young monk
Vienuolis pradedantysis, priešais Bagaya Kyaung budistų vienuolyną, esantį netoli Mandalajaus

Mianmaras pasižymi labai įvairių kultūrų samplaika, kurioje vyrauja budistinė bamarų kultūra. Bamarų kultūra buvo smarkiai paveikta kaimyninių šalių kultūros. Tai išryškėja kalboje, tautinėje virtuvėje, muzikoje, šokiuose ir teatre.

Menai, ypač literatūra, buvo istoriškai paveikti Theravados budizmo. Jama Zato (Yama Zatdaw), Ramajanos perdirbinys, laikomas nacionaliniu Mianmaro epu, labiausiai buvo paveiktas indų, tajų ir monų epinių poemų.

Mianmaras – pirmoji Pietryčių Azijos šalis, kurioje buvo pradėtas skelbti Budos žodis. Šiandien devyni dešimtadaliai šalies gyventojų – budistai. Budizmas daro didelį poveikį beveik visų mianmariečių gyvenimui, o daugumos kaimų ir miestelių viduryje stovi budistų šventyklos. Be to, daug Mianmaro budistų tiki miškų, kalnų ir medžių dvasiomis, vadinamomis natais, stato joms namus ir švenčia šventes su įmantriais ritualais, skirtais 37 natų panteonui sutaikyti. Mianmare gyvena ir šiek tiek krikščionių, musulmonų ir hinduistų.

Tradiciniame mianmariečių (visų Mianmaro gyventojų) kaime, kultūrinio gyvenimo centras – budistų vienuolynas. Vienuoliai yra didžiai gerbiami ir išlaikomi neįšventintų žmonių. Vienuolių įšventinimo ceremonija, vadinama ရှင်ပြု (shinbyu), yra svarbiausia sąlyga, kad įstojęs į vienuolyną berniukas taptų pilnamečiu. Visi budistų šeimos berniukai iki dvidešimt metų,turi būti vienuoliai naujokai, o tada įšventinami. Ceremonija gali trukti iki vienos savaitės. O mergaitės turi ausies vėrimo ceremoniją, vadinamą နားသွင်း (nathwin). Svarbiausia mianmariečių šventė – Pagodos iškilmės. Daugelis kaimų turi juos globojančią dvasią. Prietarai ir draudimai labai gajūs mianmariečių gyvenime.

Britų kolonijinis viešpatavimas į Mianmaro kultūrą atnešė vakarietiškų elementų. Mianmaro švietimo sistema sumodeliuota pagal Jungtinės Karalystės pavyzdį. Kolonijinė architektūra labiausiai išryškėjo didžiuosiuose miestuose, ypač buvusioje sostinėje Jangone. Kai kurios Mianmaro tautinės mažumos praktikuoja krikščionybę, ypač kajinai šalies pietryčiuose, kačinai ir činai, apgyvendinę šiaurės vakarus.

Kalba

Mjanmų kalba (မြန်မာစာ: Myanmasa) priklauso kinų-tibetiečių kalbų šeimos tibetiečių-mjanmų šakai. Ji yra gimtoji bamarams, rachinams ir kelioms kitoms Mianmaro tautoms. Tai vienintelė valstybinė Mianmaro Sąjungos kalba, kurią moka dauguma valstybės gyventojų. Tai visų šalies tautų pagrindinė susišnekėjimo kalba. Mjanmų kalba yra artimai susijusi su kinų ir tibetiečių kalbomis. Šios kalbos rašmenys susideda iš cirkuliarų ir puscirkuliarių, atėjusių iš monų rašmenų. Mjanmų kalbos raidynas – tai adaptuotas monų raštas, kuris savo ruožtu susiformavo iš pietų Indijos rašmenų, VII a. Seniausi žinomi įrašai mjanmų kalba, priskiriami X a. Mjanmų rašmenys taip pat naudojami Pali, šventai Theravados budizmo kalbai, užrašyti. Mjanmų raštas taip pat naudojamas užrašyti ir kitoms Mianmaro kalboms: šanų, keletui kajinų ir kajahų dialektų, su specialių ženklų ir diakritų priemaišomis kiekvienai kalbai. Mjanmų kalboje giliai įsišakniję pagarbūs kreipiniai ir titulai, pasiskirstę pagal amžių.

Švietimas

Mianmaro visuomenė tradiciškai akcentuoja švietimo svarbą. Kaimuose pasaulietiškas mokymas vyksta budistų vienuolynuose. Vidurinis ir aukštasis išsilavinimai, įgyjami valstybinėse mokyklose.

Virtuvė

Plačiau: Mianmaro virtuvė

Tradicinę Mianmaro virtuvę labai paveikė indų, kinų ir tajų valgių tradicijos. Pagrindinis Mianmaro patiekalų produktas – ryžiai. Taip pat dažnai valgomi lakštiniai makaronai ir duona. Mianmaro virtuvėje paplitusios ir krevetės, žuvis, kiauliena bei aviena. Jautiena paprastai draudžiama. Karis, toks kaip masala ar čili, yra plačiai paplitę prieskoniai. Mohinga (မုန္‌့ဟင္‌းခား)  laikoma nacionaliniu Mianmaro patiekalu. ji susideda iš šamų sultinio su avinžirnio miltais, ryžių makaronų ir žuvies garnyro. Tropiniai vaisiai dažnai patiekiami desertui. Didžiuosiuose miestuose patiekalai įvairesni. Čia dažnai gaminami šanų, indų ir kinų patiekalai.

Muzika

Plačiau: Mianmaro muzika

Naudojami instrumentai: būgnų grupė, vadinama pat waing, gongų grupė, vadinama kyi waing, bambukinis ksilofonas, vadinamas pattala, lėkštės, pučiamieji instrumentai – obojus, ir fleita, vadinami hnè, taip pat bambukinės terkšlės ir styginiai instrumentai, paprastai sudarantys orkestrą, vadinamą saing waing. Saung gauk (mjan. စောင်းကောက် ) arba Mianmaro arfa – aptakios formos styginis instrumentas, susidedantis iš šilkinių stygų ir žėručio stiklo, kuriuo dekoruotas instrumento kaklelis. Mianmaro arfa labai susijusi su Mianmaro kultūra.

Nuo 1950 m. Mianmare, ypač didžiuosiuose miestuose, ėmė populiarėti vakarietiška muzika.

Kita informacija

  • Mianmaro ryšiai
  • Mianmaro transportas
  • Mianmaro karinės pajėgos
  • Mianmaro tarptautiniai santykiai
  • Mianmaro šventės
  • Mianmaro miestai

Nuorodos

Vikiteka

Afganistano futbolo čempionatas

Afganistano Premier Lyga yra aukščiausia futbolo lyga šalyje.

Bengalijos įlanka

Bengalijos įlanka (angl. Bay of Bengal, beng. বঙ্গোপসাগর = Bôngopôshagôr, hindi बंगाल की खाड़ी = Bangāl kī khārī, indonez. Teluk Benggala) – Indijos vandenyno dalis tarp Indostano ir Indokinijos pusiasalių bei Ši Lankos, Andamanų ir Nikobarų salų. Įlankos plotas 2,2 mln. km², didžiausias gylis 4490 m, vidutinis gylis 2507 m.

Dugne – storas akumuliacinių nuosėdų sluoksnis. Įlankoje yra naftos telkinių. Vandens paviršiaus temperatūra žiemą 25-27 °C, vasarą 28 °C. Druskingumas 30-34 ‰. Paviršinės (musoninės) srovės žiemą teka pagal laikrodžio rodyklę, vasarą – atvirkščiai. Įlankoje būna didžiausi pasauliniame vandenyne sezoniniai vandens lygio svyravimai, iki 1,2 m. Potvynių didžiausias aukštis 10,7 m.Įteka Gangas su Bramaputra, Mahanadis, Godavaris, Krišna, Padma, Ajejarvadis (Iravadis).

Prie Bengalijos įlankos yra Šri Lanka ir Indija vakaruose, Bangladešas ir Indijos Vakarų Bengalijos valstija šiaurėje, Mianmaras ir Tailandas bei Andamanų ir Nikobarų salos rytuose. Pietinė sutartinė įlankos riba eina tiese nuo pietinio šri Lankos salos rago iki šiaurinio Sumatros salos rago.

Didžiausi uostai: Kadaluras, Čenajus, Mačilipatnamas, Kakinada, Kolkata, Visakhapatnamas, Paradipas (Indija), Čitagongas, Koks Bazaras, Noakhalis, (Bangladešas), Jangonas (Mianmaras).

Žymiausi kurortai: Koks Bazaras, Bakhalis, Diga, Čandipuras, Puris, Visakhapatnamas.

Britų Indija

Britų Indija (angl. British India, British Raj) – Britanijos kolonijinei imperijai pavaldi feodalinė valstybė Pietų Azijoje. Apėmė dabartinę Indiją, Pakistaną, Bangladešą, Mianmarą, egzistavo nuo 1858 m. iki 1947 m. Koloniją sudarė tiek tiesioginės valdos, tiek vasalinės kunigaikštystės. Turėjo dalinę autonomiją ir buvo vienintelė kolonija, kuri priklausė Tautų Lygai (vėliau JTO), savarankiškai dalyvavo Olimpinėse žaidynėse.

Anksčiau buvo Britų Rytų Indijos kompanijos valda, tačiau po Sipajų sukilimo 1857–1858 m. kompanija panaikinta ir sudaryta kolonija, valdoma Anglijos monarcho per generalgubernatorių. Nors vietiniai indų monarchai turėjo dalinę savivaldą, tačiau Anglijos monarchas buvo vyriausias kolonijos valdovas (nuo 1876 m. karalienė Viktorija buvo tituluojama Indijos imperatore). 1935 m. Indijai suteikta autonomija. 1942 m. Mahatma Gandis pradėjo pilietinio nepaklusnumo kampaniją, dėl kurios britai buvo priversti Indijai suteikti visišką nepriklausomybę. 1947 m. kolonija subyrėjo į Indijos sąjungą (iš jos susidarė Indija), Pakistano dominiją (iš jos susidarė Pakistanas ir Bangladešas) bei Britų Birmą (iš jos susidarė Mianmaras).

Budistų kalendorius

Budistų kalnedorius naudojamas „pietinėse budistinėse šalyse“ (Šri Lanka, Mianmaras, Tailandas) ir mūsų eros laiką pradeda skaičiuoti nuo Sidhartos Gautamos mirties (544 m. pr. m. e.).

Filipinų futbolo lyga

Filipinų futbolo lyga (angl. Philippines Football League) – Filipinų profesionalų futbolo lyga, įkurta 2017 metais. Lygos varžybas organizuoja Filipinų futbolo federacija.

Hmongų-mienų kalbos

Hmongų-mienų kalbos, arba Miao-jao kalbos (kin. 苗瑶语系, pinyin: Miáo-Yáo) – kalbų šeima, kurią sudaro apie 38 Pietų Kinijoje ir Pietryčių Azijoje vartojamos kalbos. Pagrindinė šiomis kalbomis kalbančių gyventojų sankaupa yra pietinė Kinija, šiaurės Vietnamas, šiaurės Laosas, šiaurės Tailandas, šiaurės rytų Mianmaras. Nepaisant didelės lingvistinės ir kultūrinės įvairovės, jomis kalbantys žmonės dažniausiai klasifikuojami į tris etnines grupes: jie žinomi kaip hmongai (miao), jao ir še.

Hmongų-mienų kalbomis kalbėję gyventojai buvo vieni seniausių gyventojų Kinijos teritorijoje, susiformavę tikriausiai Jangdzės upės baseine, ir kinų šaltiniuose jie minimi jau nuo II tūkst. pr. m. e. Vėliau, III a. pr. m. e. jų gyvenamas teritorijas įtraukus į Kinijos imperiją, jie buvo masiškai asimiliuojami ir stumiami į kalnuotas vietoves, į pietus. Jų kalbos įtakojo pietinės Kinijos sinitines kalbas: pirmiausia šiangų ir ganių. Dėl geografijos ir gamtos sąlygų įvairumo susiformavo daug smulkių kalbelių. Per pastaruosius 300–400 metų dėl nuolatinių persekiojimų dalis hmongų-mienų migravo į kalnuotas dabartinio Vietnamo, Laoso, Tailando teritorijas.

Honkongo futbolo čempionatas

Honkongo Premjer Lig (Premjer Lig) – Honkongo profesionalų futbolo lyga, įkurta 2015 metais.

2018/19 m. dalyvavo dešimt komandų.

I-League

I-League (I lyga) – Indijos profesionalų futbolo lyga, įkurta 2017 metais. Lygos varžybas organizuoja Indijos futbolo federacija. Dalyvauja 11 komandų.

Jemeno futbolo čempionatas

Jemeno futbolo lyga – pagrindinės Jemeno futbolo klubų varžybos, organizuojamos nuo 1990 metų.

2014/2015 m. pirmenybės buvo nutrauktos. Nevyksta iki šiol.

Mandalajaus regionas

Mandalajaus regionas (mjan. မန္တလေးတိုင်းဒေသကြီး = manta.le: tuing: desa. kri, anksčiau – provincija) – vienas iš Mianmaro administracinių vienetų. Regionas yra šalies centre ir ribojasi su Sagaino ir Magvės regionais vakaruose, Šanų valstija rytuose, bei Bago regionu ir Kajinų valstija pietuose. Regiono sostinė – Mandalajus. Mandalajaus regiono pietuose yra Mianmaro sostinė Neipidas, įsikūręs Pjinmanos gyvenvietėje.

Mandalajaus regionas yra reikšmingas Mianmaro ekonomikai, nes čia susitelkę 15 % šalies ūkio.

Tautos: bamarai, anglomianmariečiai, kinai, šanai, činai, kajinai, indai;

Religijos: budizmas, islamas, krikščionybė, hinduizmas.

Mianmaro futbolo čempionatas

Mianmaro nacionalinė futbolo lyga, o trumpai MNL (angl. Myanmar National League, mjan. မြန်မာ နေရှင်နယ် လိဂ် ) – Mianmaro profesionalų futbolo lyga, įkurta 2009 metais.

Lygos varžybas organizuoja Mianmaro futbolo federacija.

2018 m. dalyvavo 12 komandų.

Pietryčių Azija

Pietryčių Azija – regionas, kuris driekiasi į pietus nuo Kinijos ir Japonijos, apimantis ir dalį Indijos ir Ramiojo vandenyno salų. Pietryčių Azijai priklauso Brunėjus, Mianmaras, Kambodža, Indonezija, Laosas, Malaizija, Filipinai, Singapūras, Tailandas, Vietnamas, Rytų Timoras, Palau bei daugybė mažų ir didesnių salelių.

Pietryčių Azija yra kalnų, salų ir plačių lygumų šalis. Nuo Mianmaro, per Laosą, Tailandą iki Vietnamo stūkso vešliais drėgnaisiais atogrąžų miškais apaugę kalnai. Tarp jų derlingose lygumose ir upių deltose gyvena dauguma žmonių. Pietuose yra Malakos pusiasalis, nutįsęs į Pietų Kinijos jūrą, o už jo 3700 Indonezijos vulkaninių salų.

Indonezija apaugusi drėgnaisiais atogrąžų miškais, tarp miškų įsiterpusios tankiai gyvenamos lygumos.

Aukščiausia viršukalnė yra Džaja (Indonezija; 5030 m), didžiausias ežeras Tonlesapas (Kambodža; didžiausias ežero plotas drėgnuoju metu 6475 km²).

Rachinų valstija

Rachinų valstija (mjan. ရခိုင်ပြည်နယ် = rahkuing pranynai, buvęs Arakanas) – vienas iš Mianmaro administracinių vienetų. Valstija yra Mianmaro vakarinėje pakrantėje ir ribojasi su Činų valstija šiaurėje, Magvajaus, Bago ir Ajejarvadžio provincijomis rytuose, Bengalijos įlanka vakaruose ir Bangladešu šiaurės vakaruose.

Tautos: rachinai, bamarai, činai;

Religijos: budizmas, islamas.

Rytų Timoro futbolo čempionatas

Liga Futebol Amadora Primeira Divisão (LFA Primeira Divisão) – Rytų Timoro profesionalų futbolo lyga, įkurta 2015 metais. Lygos varžybas organizuoja Rytų Timoro futbolo federacija.

2018 m. Liga Futebol Amadora Primeira Divisão pirmenybėse dalyvavo aštuonios komandos.

Sagaino regionas

Sagaino regionas (mjan. စစ်ကိုင်းတိုင်းဒေသကြီး = sackuing: tuing: desa. kri:, anksčiau – provincija) yra vienas iš Mianmaro regionų, įsikūręs šalies šiaurės vakarinėje dalyje. Regionas ribojasi su Indijos Nagalando ir Manipuro provincijomis šiaurėje, Mianmaro Kačinų ir Šanų valstijomis, bei Mandalajaus regionu rytuose ir pietuose, Magvės regionu pietuose, su Činų valstija ir Indija vakaruose, Ajejarvadžio upė skiria rytines ir pietines regiono sienas.

Tautos: bamarai, šanai, nagai, činai;

Religijos: budizmas, krikščionybė, animizmas.

Taivano Premjer Lyga

Taivano Premjer Lyga (angl. Taiwan Football Premier League) – Taivano profesionalų futbolo lyga, įkurta 2017 metais. Lygos varžybas organizuoja Taivano futbolo federacija.

Tanintajio regionas

Tanintajio regionas (mjan. တနင်္သာရီတိုင်းဒေသကြီး = ta.nangsayi. tuing: desa. kri:, iki 2010 m. – provincija; anksčiau žinota Tenaserimo taj. ตะนาวศรี vardu) – Mianmaro administracinis vienetas. Tai piečiausia šalies vieta, įsikūrusi Kra sąsmaukos vakarinėje dalyje, Malakos pusiasalyje. Provincija ribojasi su Andamanų jūra vakaruose, su Tailandu rytuose, šiaurėje su Mianmaro Monų valstija.

Tautos: bamarai, rachinai, monai, šanai, tajai, kajinai, salone (mokenai), malajai;

Religijos: budizmas, islamas.

Šanų valstija

Šanų valstija (mjan. ရှမ်းပြည်နယ် = yum: pranynai) yra vienas iš Mianmaro administracinių vienetų. Valstijos vardas kilo iš čia daugumą sudarančios šanų etninės grupės.

Tautos: šanai, bamarai, kinai, anglomianmariečiai, kačinai, danu, intha, palaungai, pa-o, indai;

Religijos: budizmas, krikščionybė, islamas, hinduizmas.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.