Mezolitas

Mezolitas (iš gr. μεσος = viduryje, vidurinis; λιθος = akmuo), vidurinis akmens amžius – archeologinis laikotarpis po paleolito. Terminą 1865 m. pavartojo Džonas Lubokas.

Periodizavimas

Mezolitas yra visuomenės raidos laikotarpis, apimantis holoceno epochos preborealio, borealio ir atlančio periodus (8000–5500/5300 m. pr. m. e.).

Iš dalies mezolitas įsiterpia tarp dviejų skirtingų klimato laikotarpių: driaso III ir atlančio.

Materialiosios kultūros raidos požiūriu mezolitas yra tarp mikrolitų ir keramikos dirbinių atsiradimo, ūkio požiūriu – tarp labiausiai išplėtoto miškų zonos pasisavinamojo ūkio ir gamybinio ūkininkavimo pradžios, visuomeninės raidos požiūriu – tarp klajoklių medžiotojų, žvejų ir maisto rinkėjų bendruomenių ir sėsliųjų gyvulių augintojų ir žemdirbių bendruomenių susidarymo (neolito revoliucija). Mezolito laikotarpiu žmogus kaip biologinė būtybė prisitaikė gyventi pakitusioje gamtinėje (dažn. miškų) aplinkoje.

Lietuvoje

Lietuvoje mezolitas apima 80005000 m. pr. m. e. laikotarpį. Skirstomas į ankstyvąjį (8 tūkstantmetis pr. m. e.), vidurinį (7 tūkstantmetis pr. m. e.) ir vėlyvąjį (6 tūkstantmečio pr. m. e. pirmoji pusė); per archeologinius tyrimus juos atitinka tam tikri holoceno stratigrafiniai lygiai.

Ankstyvojo laikotarpio gyvenvietėms priskiriami titnaginių dirbinių tipai su ryškiais vėlyvojo paleolito bruožais ir nedidele dirbinių mikrolitizacija. Laikotarpį atspindi preborealyje dar gyvavusi vėlyvoji Svidrų kultūra:

Kundos kultūra, arba Puli kultūra:

Maglemosės kultūra:

  • Maksimonių gyvenvietė ir stovyklavietės, Girežerio gyvenvietė – 3, Varėnos rajono savivaldybė,
  • Kabelių gyvenvietė – 23.

Antrasis laikotarpis sietinas su ankstyvojo mezolito Nemuno kultūrai būdingais titnaginiais dirbiniais – čia jau ryški mikrotitizacija;

  • Paštuvos gyvenvietė – 1, Pyplių gyvenvietė – 1, Kauno rajono savivaldybė,
  • Lampėdžių gyvenvietė, Kabelių gyvenvietė – 23, Kabelių gyvenvietė – 2.

Šio tipo dirbintų pradėjo rastis dar preborealio pabaigoje, visas savo ypatybes jie įgijo borealyje.

Trečiasis laikotarpis susijęs su vėlyvuoju mezolitiniu Nemuno (Janislavicų kultūra) titnaginių dirbinių tipu vėlyvajame borealyje ir atlantyje:

  • Kabelių gyvenvietė – 2, Katros gyvenvietė – 1, Varėnės gyvenvietė – 2 ir Varėnės gyvenvietė – 5, Varėnos rajono savivaldybės,
  • Biržulio stovyklavietės ir kitos gyvenvietės.

Be trikampių mikrolitų, jau gausiai aptinkama trapecijų ir lancetų. Ypač paplinta trapecijos, kurios Europoje plito borealio ir atlančio laikotarpių sandūroje; jos rodo, kad prasideda vėlyvasis mezolitas. Pastarasis dirbinių tipas ypač suklesti ir išplinta pirmojoje ir vėliau klesti antrojoje atlančio pusėje –jau ankstyvajame neolite.

Verslai

Gyventojai vertėsi medžiokle, medžiojo miškų ir jūros pakrančių gyvūnus; jie naudojo kaulinius ietigalius, strėlių antgalius, durklus, kirvius su koto skyle. Žvejybai naudojo žeberklus, ietigalius su įstatomais titnaginiais ašmenėliais, vientisus kaulinius meškerių kabliukus, peikenas; tinklus pynė iš liepos karnų sukamų virvių. Medžioti padėjo prijaukintas šuo.

Būstas

Žmonės gyveno įgilintuose ovalo formos pastatuose su židiniais. Tokių pastatų liekanų aptikta Paramelio gyvenvietėje – 3 (Varėnos rajono savivaldybė), Varėnės gyvenvietėje – 2, Rėkučių gyvenvietėje – 1 (Švenčionių rajono savivaldybė). Būstų statybai naudojo titnaginius kirvius, odai išdirbti – titnaginius gremžtukus, kaulinių, raginių, medžio dirbinių gamybai – rėžtukus, peilius, grandukus, rėžiklius.

Kultūra

Mezolito laikotarpiui būdingi mirusiųjų pasauliui skirti kapinynai, kurie įrengiami atokiau nuo gyvenviečių – už vandens telkinių, ant kalvų ar salose. Lietuvoje tokių palaidojimų pavieniuose kapinynuose aptikta Spiginų ir Duonkalnyje (Telšių rajono savivaldybės teritorija). Mirusieji laidoti ant nugaros, gausiai apibarstyti ochra, drabužiai puošti iš žvėrių dantų padarytais kabučiais, aptinkama įkapių.

Titnago žaliava per mainus plito iš dab. Lietuvos teritorijos pietuose esančių Titno, Margionių ir Nemuno aukštupio titnago kasyklų į šiaurinę Lietuvos, Latvijos ir Estijos netitnagingą zoną.

Mezolito laikotarpiu endogaminę gentį sudarė giminystės ryšiais susijusios egzogaminės bendruomenės (giminės), savo ruožtu susidedančios iš mažųjų šeimų. Ūkis plėtojosi individualėjimo kryptimi; gyvenvietėse aptinkamas inventorius ir jo paskirtis taip pat rodo, kad didėjo medžiotojų, žvejų ir maisto rinkėjų bendruomenes sudariusių šeimų reikšmė. [1]

Europa

Vidurio Europoje prasidėjęs miškų ataugimu po ledynmečio pabaigos apie 9600 m. pr. m. e. Datuojamas priklausomai nuo regiono – prasidėjo ir baigėsi vienur anksčiau, kitur – vėliau. Periodas charakterizuojamas aplinkos pasikeitimu ir su tuo susijusiais gyvenimo būdo pasikeitimais (miško žinduolių medžioklė, intensyvesnis vandenų, luotų naudojimas). Mezolitas baigiasi perėjimu prie žemės ūkiu besiremiančio gyvenimo būdo. Pietinėje Vidurio Europoje tai įvyksta apie 5800 m. pr. m. e., Baltijos jūros regione - apie 4300 m. pr. m. e.

Šis periodas siejamas su jūros lygio kilimu bei ryškiais klimato pokyčiais šiauriniuose kraštuose (Europa, Sibiras). Ėmus sparčiai augti miškams bei upių ir ežerų tinklui, šiaurės elniai – tradicinis paleolitinio žmogaus maisto šaltinis – turėjo pasitraukti į Šiaurę ir reikėjo prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pradėta intensyviai žvejoti. Žuvis žmonės smaigstė ietimis arba žeberklais, vėliau gaudė tinklais. Europoje šiuo laikotarpiu ėmė rastis Artimųjų Rytų kilmės įrankių, taip vadinamų mikrolitų. Taip pat tobulėjo medžioklės būdai. Greitų ir vikrių šiaurinių elnių medžioklę palengvino išrasti ietisvaidžiai ir lankai.

Laidojimas iš Théviec - Muziejus Tulūza

Sépulture de Teviec Global
Sépulture de Teviec (5)
Sépulture de Teviec (2)
Téviec Crane Profil Droit II

Taip pat skaitykite

Vikiteka

Šaltiniai

  1. Algirdas Girininkas. Mezolitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 14 psl.
Akmens amžius

Akmens amžius – ilgas žmonijos priešistorinis laikotarpis, nuo pirmųjų įrankių prieš maždaug 2,5 mln. metų iki metalurgijos užuomazgų 5 tūkst. m. pr. m. e. Svarbiausia akmens amžiaus žaliava įrankiams, ginklams ar papuošalams gaminti buvo akmuo, tiksliau, titnagas. Taip pat naudotos organinės medžiagos: kaulas, ragas ir medis. Neolite pradėti daryti įvairūs papuošalai iš aukso, sidabro.

Algimantas Merkevičius (1959)

Algimantas Merkevičius (g. 1959 m. vasario 3 d. Kapsukas) – Lietuvos istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras.

Chartumo kultūra

Chartumo kultūra – akmens amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1947 m. El-Koco vietovėje, netoli Chartumo, aptiktus radinius.

Didžioji Lietuva

Didžioji Lietuva − terminas, kuriuo abipus Melno taika nustatytos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino Prūsijos krašto sienos gyvenę lietuviai (ypač Mažosios Lietuvos lietuviai) nuo XV a. II pusės ar bent XVI a. pr. vadino visas etninių lietuvių žemes, plytėjusias į šiaurę bei rytus nuo minėtos sienos ir valdytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (nuo 1795/1815 iki 1915 m. − Rusijos imperijos, nuo 1918 m. − Lietuvos Respublikos, nuo 1940 m. − TSRS).

Egidijus Šatavičius

Egidijus Šatavičius (g. 1971 m. kovo 1 d.) – Lietuvos archeologas, pedagogas, enciklopedininkas, humanitarinių mokslų daktaras. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas.

Hoabinio kultūra

Hoabinio kultūra arba Hoa Binio kultūra (viet. Văn hóa Hòa Bình) – paleolito ir mezolito Indokinijos archeologinė kultūra, prancūzų archeologų pavadinta pagal Hoa Binio provinciją (Šiaurės Vietnamas), kurioje rasta urvų su radiniais. Apibrėžiama pagal akmeninių darbo įrankių požymius, datuojama 10-2 tūkstantmečiu pr. m. e.Pirmieji kasinėjimų Hoabinio provincijoje rezultatai buvo paskelbti 1927 m. Aprašytoji kultūra gamino primityvius akmeninius darbo įrankius, dažnai apdirbtus tik iš vienos pusės, kurie vėliau pavadinti sumatralitais. Be akmeninių įrankių plačiai buvo naudojami ir įrankiai iš kaulo. Iš viso buvo rasti 82 dvidešimt aštuonių tipų radiniai. Vėliau kultūros apibrėžimas buvo tikslinamas.

1994 m. konferencijoje Hanojuje Vietnamo archeologai pateikė įrodymus, kad Hoabinio kultūra egzistavo jau prieš 17 tūkst. metų. Konferencijoje pasiūlyta laikyti, kad Hoabinio kultūra nėra atskira archeologinė kultūra, o greičiau darbo įrankių gaminimo tradicija.

Kapsos kultūra

Kapsos kultūra – vėlyvojo paleolito ir mezolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal Gafsos (Tunisas) miestą, prie kurio 1930 m. J. Vaufrėjus tyrinėjo al Maktos gyvenvietę.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – XIII-XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visą dab. Lietuvą ir visą dab. Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąją dab. Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. - dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė.

Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius.

1386-1569 m. LDK ir Lenkiją valdė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas (žr. Krėvos sutartis), o nuo 1569 m. (žr. Liublino unija) LDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką. 1795 m., po III ATR padalinimo LDK nustojo egzistavusi (didžioji jos dalis tada atiteko Rusijos imperijai).

1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Lietuvos Karalystė

Lietuvos Karalystė buvo kunigaikščio (ir pirmojo Lietuvos karaliaus) Mindaugo valdoma valstybė. Ji egzistavo nuo 1251 m., kai Mindaugas apsikrikštijo ir ją pripažino popiežius Inocentas IV ir Europa, iki 1263 m., kai jis buvo nužudytas kartu (kaip spėjama) su savo sūnumis Rūkliu ir Rupeikiu.

Taip pat buvo trumpam atkurta 1918 m. Valdant Mindaugui II ši karalystė egzistavo 100 dienų.

Lietuvos Respublikos Konstitucija

Lietuvos Respublikos Konstitucija – 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtas pagrindinis Lietuvos įstatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija reglamentuoja pamatinius Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo aspektus. Konstitucija (lot. constitutio - „nustatymas“) yra pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis Lietuvos politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Joje įtvirtinta demokratinė santvarka, valdžios institucijos, valdžių padalijimo principas. Konstitucinį teisingumą ir priežiūrą vykdo Konstitucinis Teismas.

2002 m. išleistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaras (parengė Teisės institutas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija. Ją sudaro ministras pirmininkas (premjeras), vadovaujantis Vyriausybės veiklai ir ministerijoms vadovaujantys ministrai. Šiuo metu vyriausybės vadovas yra Saulius Skvernelis.

Lietuvos etnokultūriniai regionai

Lietuvos etnokultūriniai regionai, etnografiniai regionai - istoriškai susiformavę etninės Lietuvos regionai. Dėl to, kad šie regionai apibrėžiami per kultūrinius skirtumus, jų ribos neatitinka administracinių ar valstybinių sienų ir įvairių mokslo sričių atstovų jie suvokiami labai nevienodai,– nesutariama tiek dėl šių regionų ribų, tiek dėl jų skaičiaus. Regionai apibrėžiami pagal kultūrinius požymius - tradicijas, tradicinį gyvenimo būdą, dainas, pasakojimus ir pan. Iš dalies etnografinių regionų ribos atitinka lietuvių kalbos tarmių ribas.

Lietuvos ryšiai

Lietuvos ryšiai ir komunikacijos:

Telefonija

Laidinių telefonų naudotojų: 784 900 (2008 m.)

Mobiliųjų telefonų naudotojų: 5 022 600 (2008 m.)Radijas

Radijo stotys: AM 29, FM 142, trumpųjų bangų 1 (2001 m.)

Radijo naudotojų: 1,9 mln. (1997 m.)Televizija

Televizijos stočių: 27 (2001 m.)

Televizorių – 1,7 milijono (1997 m.)Internetas

Lietuvoje yra labiausiai Europoje išplitęs šviesolaidinis interneto ryšys (18% 2009 m. pabaigoje), pasaulyje- Lietuva šeštoje vietoje.

Interneto kodas:.lt

Interneto tiekėjai: 113 (2008 m.)

Interneto naudotojų: 2 103 471. Internetu naudojasi 65 proc. Lietuvos gyventojų.

Nemokamo belaidžio interneto zonos Lietuvoje: Vilniuje- Katedros aikštėje, Gedimino prospekte, Vokiečių gatvėje, Tarptautiniame Vilniaus oro uoste; Kaune- Laisvės alėjoje; Klaipėdoje- Teatro aikštėje ir naujoje perkėloje; Šiauliuose – centriniame Vilniaus pėsčiųjų bulvare; Panevėžyje – Laisvės aikštėje ir Senvagėje.

Lietuvos žemės ūkis

Lietuvos žemės ūkis – Lietuvos ūkio šaka. Žemės ūkis Lietuvoje turi gilias tradicijas. 1923 m. dėl grūdų pertekliaus pradėtas grūdų eksportas. 1926 m. Lietuvoje veikė 209 dešrų ir konservų gamyklos.

Maksimonys (Varėna)

Maksimonys – kaimas Varėnos rajone, 2 km į vakarus nuo Merkinės, Nemuno dešiniajame krante (priešais Jonionis), šalia Straujos žiočių. Šiaurinės sodybos siekia Pakampio ežerą. Nemuno pakrantėje aptikta Maksimonių akmens amžiaus gyvenvietė ir stovyklavietės (vėlyvasis mezolitas ir neolitas).

Mezolitinės kultūros Lietuvoje

Mezolitas (vidurinis akmens amžius) Europoje truko nuo paskutinio ledynmečio pabaigos 12 000 / 8 000 m. pr. m. e. iki 7 000 /4 000 m. pr. m. e., Lietuvoje – nuo 9 600 iki 5 800 /5 600 m. pr. m. e. (tuo metu maždaug nuo 10 000 / 9 000 m. pr. m. e. Artimuosiuose Rytuose jau atsirado pirmosios neolito kultūros).

Ankstyvajame mezolite (apie 8 tūkst. m. pr. m. e.) klimatas atšilo, šiaurės elniai pasitraukė į šiaurę ir anksčiau Lietuvos ir aplinkinėse teritorijose gyvenę paleolito kultūrų žmonės sekė paskui juos. Pagausėjo augalijos ir gyvūnijos.

Mezolito pabaigoje daugėjant gyventojų, jie išplito visoje Lietuvos teritorijoje. Su mezolitinėmis Janislavicų ir Kundos kultūromis kai kurie mokslininkai bando sieti baltų šaknis.

Bendrai mezolitas siejamas su tam tikrais technologiniais pasikeitimais, kurie jį skyrė nuo paleolito. Mezolito metu atsirado pirmieji kultūriniai augalai ir pamažu buvo jaukinami pirmieji naminiai gyvūnai, kurdavosi sėslios bendruomenės. Mezolito gyvenvietės įsikūrusios daugiausiai upių, ežerų ir įlankų pakrantėse.

Nemuno kultūra

Nemuno kultūra arba Nemuno aukštupio kultūra − taip vadinamos dvi viena po kitos egzistavusios mezolito ir neolito archeologinės kultūros, VIII-III tūkst. pr. m. e. paplitusi Nemuno vidurupio ir aukštupio baseine dabartinėje pietų Lietuvoje, vakarų Baltarusijoje, šiaurės rytų Lenkijos ir Kaliningrado srities teritorijoje.

Mezolito laikotarpiu jos šiaurinė kaimynė buvo Kundos kultūra, o neolito laikotarpiu Narvos kultūra. Nemuno kultūros susidarymą sąlygojo Maglemozės ir Kundos kultūros.

Pastaruoju metu iš Nemuno kultūros išskirta Dubičių kultūra, Cedmaro kultūra ir Neolitinė Nemuno kultūra. Tarptautinėje mokslo literatūroje Nemuno kultūra dar vadinama Janislavičių kultūra.

Priešdinastinis Egiptas

Priešdinastinis Egiptas yra Egipto istorijos laikotarpis nuo pirmųjų gyvenviečių iki Ankstyvosios karalystės 3100 m. pr. m. e., kai valdė Menas ir Narmeras. Priešdinastinis laikotarpis atitinka Neolitą, prasidėjusį 6000 m. pr. m. e. ir jam priklauso Protodinastinis laikotarpis (Nakvada III laikotarpis Aukštutiniame Egipte).

Priešdinastinio Egipto datos buvo nustatytos prieš didelius kasinėjumus Egipte ir dabartiniai radiniai rodo, kad perėjimas iš priešdinastinio Egipto į dinastinį vyko labai pamažu. Todėl atsirado terminas Protodinastinis laikotarpis (kitaip Dinastija 0) apibudinti tą laikotarpį dėl kurio priklausomybės mokslininkai nesutaria.

Priešdinastinis Egiptas skirstomas į kultūrinius laikotarpius, pavadintus tų vietų pavadinimais, kur buvo pirmąkart atrastas savitas gyvenvietės tipas. Tačiau vystimasis, būdingas visam Protodinastiniui laikotarpiui, pastebimas visame Priešdinastiniame laikotarpyje, tad kultūros yra ne atskiri vienetai, o subjektyvus bendros civilizacijos skirstymas.

Dauguma šio laikotarpio radinių aptinkama Aukštutiniame Egipte, nes Nilo dumblas palaidojo artefaktus Nilo Deltoje.

Spaudos draudimas

Lietuvių spaudos draudimas – po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžios įvestas draudimas europinės imperijos dalies gubernijose spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (įskaitant ir latvių katalikų) leidinius lotyniškomis raidėmis. Draudimas galiojo iki 1904 m.

Mezolito ir epipaleolito kultūros
KundaCultureTools

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.