Manuilas I Komninas

Manuilas I Komninas (gr. Μανουήλ Α' Κομνηνός, Manouēl I Komnēnos, 1118 m. lapkričio 28 d. Konstantinopolis – 1180 m. rugsėjo 24 d. Konstantinopolis) – 1143–1180 m. Bizantijos imperatorius.

Bullet purple.png
Manuilas I Komninas
Manuelcomnenus
Komninų dinastija
Visas vardas: Μανουήλ Α' Κομνηνός
Gimė: 1118 m. lapkričio 28 d.
Konstantinopolis
Mirė: 1180 m. rugsėjo 24 d. (61 metai)
Konstantinopolis
Tėvas: Jonas II Komninas
Motina: Irena Vengrė
Sutuoktinis(-ė): Berta Zulcbach
Marija Antiochietė
Vaikai:

Marija Komnina
Aleksijus II Komninas

Bizantijos imperatorius
Valdė: 1143 m. - 1180 m. (~37 metai)
Pirmtakas: Jonas II Komninas
Įpėdinis: Aleksijus II Komninas
Commons-logo.svg Vikiteka: Manuilas I KomninasVikiteka

Biografija

The Byzantine Empire, c.1180
Bizantija 1180 m.

Kilęs iš Komninų dinastijos. Tėvas Jonas II Komninas, motina Irena Vengrė, jų ketvirtas sūnus.

Šeima

Žmonos Berta Zulcbach, Marija Antiochietė, vaikai Marija Komnina, Aleksijus II Komninas.

Valdymas

Pasižymėjo kovose su tiurkais seldžiukais, todėl 1143 m. tėvo pasirinktas įpėdiniu. Siekdamas atkurti imperijos didybę valdymo pradžioje labiau domėjosi Vakarų politika: sudaręs sąjungą su Venecija 11471149 m. kovojo su normanų vadu Sicilijos karaliumi Rodžeriu II, atsiėmė jo užimtą Kerkyros salą. 1155 m. įsiveržė į Sicilijos karalystę, bet 1156 m. prie Brindizio buvo sumuštas Rodžerio II įpėdinio Vilhelmo I. 1159 m. privertė kryžininkų įkurtos Jeruzalės karalystės karalių Balduiną III pripažinti Bizantijos viršenybę. 1167 m. prisijungė Dalmatiją, Kroatiją ir Bosniją, motinos gimtinėje Vengrijoje 1173 m. pasodino į sostą savo kandidatą. Aktyvi Manuilo I Komnino politika įvairiomis kryptimis atitraukė jo dėmesį nuo didėjančio tiurkų seldžiukų pavojaus. 1176 m. prie Miriokefalono (prie dab. Denizlis, Turkija) Manuilas I Komninas pralaimėjo seldžiukams; baigėsi Bizantijos pastangos atgauti visą Mažąją Aziją, imperija galutinai perėjo į gynybą. [1]

Šaltiniai

  1. Manuilas I Komninas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 231 psl.

Literatūra

  • Paul Magdalino, The Empire of Manuel I Komnenos 1143–1180, Cambridge University Press, 1993.
  • K. Varzos, Ē genealogia tōn Komnēnōn, Thessalonikē, 1984.

Nuorodos

Antrasis kryžiaus žygis

Antrasis kryžiaus žygis vyko nuo 1147 iki 1149 m. Žygį organizavo Prancūzijos karalius Liudvikas VII-asis ir Vokietijos karalius Konradas III-asis. Tarp jų buvo ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa. Žygis surengtas siekiant padėti Jeruzalės karalystės riteriams. Žygio iniciatoriais buvo šv. Bernardas ir popiežius Eugenijus III-asis. Pagrindine priežastimi buvo Edesos kunigaikštystės žlugimas.

Žygio metu riteriai buvo pasidalinę į dvi grupes, vadovaujamas žygyje dalyvaujančių dviejų valdovų. Prancūzams ir vokiečiams susirinkus Jeruzalėje buvo sušauktas karalių pasitarimas. Greičiausiai dėl naujai atvykusių kryžiuočių spaudimo buvo nuspręsta pulti Damaską, labai turtingą, tačiau negrasinusį kryžiuočiams miestą, o ne kitas turkų valstybėles, pvz., Edesą užėmusį talentingą ir ambicingą Mosulo valdovą Nur - ad-Diną.

Damasko paimti nepavyko – apgultis tęsėsi 5 dienas, po to turkų puldinėjama kariuomenė atsitraukė į Jeruzalės karalystę. Žygyje žuvo daugybė kryžiuočių, prarastas buvo ir prestižas. Faktiškai nugalėtoju tapo Nur - ad-Dinas, užėmęs iki tol neutralų Damaską.

Jonas II Komninas

Jonas II Komninas (gr. Ιωάννης Β' Κομνηνός o Καλός, Iōannēs II Komnēnos, 1087 m. rugsėjo 13 d. Konstantinopolis – 1143 m. balandžio 8 d. Kilikija) – 1118–1143 m. Bizantijos imperatorius.

Komninų dinastija

Komninų dinastija, Komninai (gr. Κομνηνός, Κομνηνοί) – 1081–1185 m. Bizantijos ir 1204–1461 m. Trapezunto imperijų imperatorių dinastija.

Trečiasis kryžiaus žygis

Trečiasis kryžiaus žygis vyko nuo 1189 iki 1192 m. Žygį organizavo Popiežius Grigalius VIII-asis ir Popiežius Klemensas III-asis. Trečiajame kryžiaus žygyje dalyvavo keturi galingiausių Europos valstybių monarchai: Vokietijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa, Prancūzijos karalius Pilypas II Augustas, Austrijos hercogystės hercogas Leopoldas V ir Anglijos karalius Ričardas I Liūtaširdis. Europos monarchų sąjungininkais buvo Kilikijos armėnų valstybės kunigaikštis ir pirmasis karalius Levonas II.

Pagrindine kryžiaus žygio priežastimi buvo tai, jog ajubidų sultonas Saladinas 1187 m. spalio 2 d. užkariavo Jeruzalę.

Bizantija Bizantijos imperatoriai
Palaiologos-Dynasty-Eagle

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.