Maikopo kultūra

Maikopo kultūra – ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1897 m. Nikolajaus Veselovskio tyrinėtą Maikopo pilkapį.

Maikopo kultūra
3500 m. pr. m. e. – 2500 m. pr. m. e.
Dab. valstybės: Rusija, Gruzija, šiaurės Turkija,
Ist. regionas: Prieškaukazė
Gyvenvietės: Maikopo pilkapis
Amžius: bronzos amžius
Maykop culture-en
Maikopo kultūra
IE5500BP
Indoeuropiečių kalbų išplitimas 3500 m. pr. m. e. pagal Kurganų hipotezę (Duobinių kapų kultūra, Kukutenio-Tripolės, Vinčos ir Maikopo kultūros)

Arealas

Maikopo kultūra 3500–2500 m. pr. m. e. buvo paplitusi Šiaurės Kaukaze tarp Juodosios, Azovo ir Kaspijos jūrų. Centras – Kubanės regionas.

Kultūra

Maikopo kultūros gyventojai vertėsi gyvulininkyste (kiaulės, galvijai, avys, ožkos, arkliai), žemdirbyste, medžiokle (šernai, taurieji elniai). Naudojo akmeninius kirvius su koto skyle ir strėlių antgalius, titnaginius peilių ir pjautuvų įdėklus, žalvarinius kirvius, kaplius, kaltus, peilius, durklus, ietigalius. Keramiką žiedė ant primityvaus žiedžiamojo rato.

Žinoma daugiau kaip 30 Maikopo kultūros gyvenviečių. Jų plotas nuo 1-2 iki 10 ha, kai kurios įtvirtintos akmenų sienomis iki 2 m aukščio ir 4 m pločio. Aptinkama pusiau žeminės tipo pastatų (jų gyvenvietėse būdavo 7–10 m.), t. p. apskritų statinių, manoma, rodančių Kuros-Arakso kultūros įtaką. Maikopo kultūros visuomenės narių turtinė padėtis buvo nevienoda. Gyventojai prekiavo su Mesopotamija, Anatolija, Egėjo jūros regionu ir Iranu.

Mirusieji laidoti nedeginti duobėse, suriesti, dažnai paguldyti ant šono, sulenktais keliais, apibarstyti ochra, dalis – su gausiomis ir prabangiomis įkapėmis. Mirusieji dažniausiai guldyti ant akmenų grindinio, apjuosto akmenų konstrukcijomis (vainikais ir kiti), virš jų rengti mediniai pomirtiniai nameliai. Visa ši konstrukcija būdavo užpilama žeme, vėliau – apkraunama akmenų sampilu. Vėliau laidota akmeninėse dėžėse. Įkapės: titnaginiai ir kiti akmeniniai (kirviai, strėlių antgaliai, ietigaliai, peiliai, keramika), žalvariniai, auksiniai, sidabriniai (papuošalai, ginklai, indai) dirbiniai. Metaliniai dirbiniai puošti gyvūnų (liūtų, jaučių, žirgų), gamtos (kalnų, upių) motyvais.

Išliko keli vadinamieji karališkieji palaidojimai: Nartano ir Maikopo pilkapiai. Jų aukštis apie 10–13 m, skersmuo – 100–200 m. Didžiausias jų – Maikopo pilkapis: aukštis 10 m, skersmuo 200 m, pomirtinis namelis iš trijų dalių su akmenų grindiniu ir vainiku. Ant palaidojimo pastatytas baldakimas. Mirusieji palaidoti suriesti, apibarstyti ochra, dėl cheminių reakcijų tapusia raudonos spalvos geležies oksidu. Įkapėse, be akmeninių ir titnaginių dirbinių, keramikos, rasta: žalvariniai kirvis ir durklas, auksinė diadema su rozetėmis, auksinių, karneolio ir turkio karoliukų, auksinių ir sidabrinių žiedų, indų. Keli indai puošti gamtos ir gyvūnų motyvais.[1]

Šaltiniai

  1. Algimantas MerkevičiusMaikopo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 42 psl.
Bronzos amžius

Bronzos amžius – archeologinis tarp akmens amžiaus (neolito) ir geležies amžiaus. Bronzos amžiaus paminklus ir radinius XIX a. pabaigoje susistemino O. Montelius. Pereinamasis laikotarpis iš neolito į bronzos amžių vadinamas eneolitu.

Tai pirmasis laikotarpis, kuriame pradėtas naudoti metalas. Šiuo laikotarpiu bronza tapo pagrindine medžiaga, iš kurios buvo gaminami ginklai, papuošalai ir darbo įrankiai.

Maikopas

Maikopas − miestas Rusijoje, Adygėjos Respublikos sostinė. Ankstyvajame Bronzos amžiuje Maikopo kultūra buvo pavadinta po to, kai buvo atrasta karališkojo laidojimo vieta.

Čerkesija

Šis straipsnis - apie istorinį regioną. Apie Rusijos administracinį vienetą žiūrėkite straipsnį Karačiajų ČerkesijaČerkesija arba Cirkasija – istorinis Šiaurės Kaukazo regionas, esantis dabartinės Rusijos teritorijoje. Apima pietinę dalį dabartinio Krasnodaro krašto, Adygėją, Karačiajų Čerkesiją, Kabardą-Balkariją, taip pat dalį Šiaurės Osetijos.

Iki XIX a. vyraujanti regiono etninė grupė buvo čerkesai (plačiąja prasme), kurių palikuonys yra dabartiniai adygai, čerkesai (siaurąja prasme) ir kabardinai. Visi jie kalba Šiaurės vakarų Kaukazo kalbomis. Šiuo metu vyraujanti regiono tauta yra rusai.

Šiaurės Kaukazas

Šiaurės Kaukazas (rus. Северный Кавказ; ady. Ищхъэрэ Къаукъаз; karač. Шымал Кавказ; oset. Цæгат Кавказ; čeč. Къилбаседан Кавказ; av. Хьундасеб Кавказ) arba Prieškaukazė (rus. Предкавказье) – geografinė ir istorinė Rusijos sritis nuo Juodosios ir Azovo jūrų iki Kaspijos jūros

Europos bronzos amžiaus kultūros
Cycladic female figurine 2

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.