Mažoji Azija

Mažoji Azija arba Anatolija (turk. Anadolu, sen. gr. Ανατολία) – pusiasalis Azijos žemyno vakaruose, tarp Juodosios jūros ir Viduržemio jūros, į rytus nuo Bosforo sąsiaurio ir Egėjo jūros. Iš esmės pusiasalis sutampa su Turkijos valstybės ribomis Azijos žemyne.

Tai taip pat yra atskiras pasaulio istorinis-kultūrinis regionas, iš rytų apribotas Didžiosios Armėnijos (Kurdistano), iš šiaurės rytų – istorinės Gruzijos, iš pietryčių – istorinės Sirijos. Per Marmuro jūrą vakaruose jis susisiekia su istorine Trakija.

Turkey topo
Turkijos palydovinė nuotrauka. Jos azijinė dalis sudaro Anatoliją

Pavadinimas

Pavadinimas Anatolija kilo iš graikų Aνατολή (Αnatolí) „saulėtekis“ ar Ανατολία (Anatolía) „saulėtekio šalis“ ar tiesiog „Rytai“. Pavadinimas atsirado prieš 3000 metų, kai graikai apgyvendino Joniją pirmame tūkstantmetyje pr. m. e. Bizantijos graikai Anatolikon („Rytietiškieji“) vadino žemes į rytus nuo Europos ir Bizantijos sostinės Konstantinopolio. Žodžio etimologija patvirtina, kad Anatolija yra pusiasalis, apribotas Viduržemio, Juodosios, Egėjo jūrų ir Tauro kalnų rytuose.

Geografija

Anatolija yra didžiulis, stačiakampio formos pusiasalis, besidriekiantis tarp pietryčių Europos ir Azijos. Anatolija sudaro 97 % Turkijos teritorijos.

Didžiąją pusiasalio dalį sudaro Anatolijos plokščiakalnis, apribotas įvairių kalnų grandinių (Tauro kalnai, Ponto kalnai, Armėnijos kalnynas), kurios trijose pusėse pereina į pajūrio lygumas. Gamta pusiasalyje labai įvairi: nuo druskingų Likaonijos pusdykumių iki derlingų Egėjo jūros pakrančių.

Istorija

Hetitai-orn
Mažosios Azijos istorija
Mažosios Azijos priešistorė
Hatai
Hetitų valstybė
kaškai, muškiai, palai
Siro-hetitai, kitos valstybės:
Kapadokija, Lydija, Pontas, Karija, Likija, Kilikija, Kipras, Pamfilija, Likaonija, Pisidija, Mysija, Troada, Aeolidė, Jonija, Frygija
Achemenidų imperija
Makedonija > Antigonidai
Seleukidai, Galatija, Kapadokija, Bitinija, Paflagonija, Pergamas, Pontas, Armėnija
Romos imperija (Azija)
Bizantijos imperija
Turkijos istorija

Pagrindiniai straipsniai: Mažosios Azijos istorija, Turkijos istorija

Anatolinis leopardas

Anatolinis leopardas (lot. Panthera pardus tulliana) – leopardo (Panthera pardus) porūšis, kurio arealas buvo Mažoji Azija, kitaip vadinama Anatolija (Turkija). Šiuolaikinė taksonominė analizė rodo, kad Mažosios Azijos leopardai genetiškai labai mažai skiriasi nuo kitų vakarų ir centrinės Azijos leopardų, todėl turėtų būti priskiriami persiniams leopardams (Panthera pardus saxicolor).Šiuo metu nežinoma, ar Anatolijoje laisvėje yra leopardų.

Anatolų kalbos

Anatolų kalbos – indoeuropiečių kalbų atšaka, kuriai priskiriamos senosios kalbos, vartotos Mažosios Azijos pusiasalyje. Manoma, kad jos šiuolaikinių tęsėjų nebeturi.

Azija (Romos provincija)

Azija buvo Romos provincija Mažojoje Azijoje. Ji maždaug atitiko dabartinės Turkijos vakarinę dalį. Provincija kontroliavo istorinius Mysijos, Troados, Eolidės, Lidijos, Jonijos,Karijos ir Frygijos regionus.

Nuo IV a. buvo Bizantijos imperijos provincija, bet užėmė mažesnes sritis.

Azijos diecezija

Azijos diecezija (lot. Dioecesis Asiana) – Senovės Romos administracinis vienetas (diecezija) dabartinės vakarų Turkijos teritorijoje.

Diecezija buvo įkurta III a. pabaigos – IV a. pradžios reformų metu, ir tapo viena iš 15 imperijos diecezijų. IV a. viduryje įsteigus dar stambesnius teritorinius vienetus – pretorines prefektūras, ji priskirta Rytų prefektūrai.

Diecezijai priklausė 11 provincijų: Azija, Helespontas, Salos, Lidija, Frygija I, Frygija II, Karija, Likija, Pisidija, Pamfilija ir Likaonija.

VII a. Bizantijos imperijoje vykdant administracinę reformą, dauguma diecezijos teritorijų įtrauktos į Anatolijos temą.

Bitinija ir Pontas

Bitinija ir Pontas buvo Romos provincija Mažojoje Azijoje. Ji maždaug atitiko dabartinės Turkijos šiaurės vakarinę dalį. Provincija kontroliavo istorinius Bitinijos ir Paflagonijos regionus ir Ponto regiono vakarinę dalį.

Galatija (Romos provincija)

Galatija buvo Romos provincija Mažojoje Azijoje. Ji maždaug atitiko dabartinės Turkijos centrinę dalį. Provincija kontroliavo istorinius Galatijos ir Likaonijos regionus.

Izaokas I Komninas

Izaokas I Komninas (gr. Ισαάκιος Α΄ Κομνηνός, Isaakios I Komnēnos, apie 1005 m. – 1061 m. Konstantinopolis) – 1057–1059 m. Bizantijos imperatorius

Justinianas II

Justinianas II (Justinianas II Nupjautanosis, gr. Ιουστινιανός Ρινότμητος, Iustinianos Rhinotmetos, apie 669 m. Konstantinopolis – 711 m. gruodžio mėn. Mažoji Azija) – 685–695 ir 705–711 m. Bizantijos imperatorius

Karija

Karija:

Regionas Mažojoje Azijoje – Karija (Mažoji Azija);

Japonijos miestas – Karija (Japonija);

Graikų mitologijos deivė: Hamadriadės;

Riešutmedžio rūšis: Karija (riešutas).

Karija (Mažoji Azija)

Karija (graikų kalba: Καρία) – istorinė (XI-IV a. pr. m. e.) sritis pietvakarių Mažojoje Azijoje, besiribojanti su Likija pietuose, Jonija šiaurėje, Lydija šiaurės rytuose.

Kaunas (Karija)

Kaunas (sen. gr. Καῦνος, lot. Caunus, kar. Kbid) – senovinis miestas Karijos pietryčiuose (Mažoji Azija), vakariniame Dalyjano upės krante.

Krūminis satyriukas

Krūminis satyriukas (lot. Coenonympha arcania) – pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugys. Gyvena pamiškių pievose, krūmynuose, laukymėse.

Morfologiniai ypatumai: lytinis dimorfizmas ryškus. Patinas smulkesnis, tamsesnis. Priekinis sparnas geltonai rudas su plačiu tamsiai rudu apvadu. Užpakalinis sparnas juodai rudas. Jo apačia su plačia balta juosta, kurios išoriniame krašte išsidėsčiusios 3-5 akinės dėmės.

Sparno ilgis: 17 - 20 mm.

Skraidymo laikas: V - VIII mėn.

Mitybiniai augalai: striepsnė (Melica sp.), strugė (Brachypodium sp.) ir kiti migliniai.

Biologija: kiaušinėlius deda ant mitybinių augalų. Išsiritę vikšrai maitinasi ir nevisiškai suaugę žiemoja. Pavasarį vikšrai vėl maitinasi ir ant mitybinių augalų, paklotėje virsta lėliukėmis.

Paplitimas: Europa, Mažoji Azija.

Levantas

Levantas – istorinis geografinis pavadinimas krašto, esančio piečiau Tauro kalnų, iš vakarų apribotas Viduržemio jūros, iš pietų šiaurinių Arabijos dykumų, o iš rytų – viršutinės Mesopotamijos. Kaukazo kalnai, Mažoji Azija, Arabijos pusiasalis nėra Levanto dalys. Sinajaus pusiasalis kartais buvo laikomas Levanto dalimi – jis buvo tarp Levanto ir Šiaurės Egipto.

Mažosios Azijos istorija

Šiame straipsnyje apžvelgiama Mažosios Azijos pusiasalio istorija iki XI a. Apie tolimesnę šio regiono istoriją žiūrėkite straipsnį Turkijos istorija

Mažosios Azijos istorija – įvairių tautų ir valstybių, egzistavusių Mažosios Azijos pusiasalyje, istorija.

Nors Mažosios Azijos pusiasalis atrodo gana vientisas, ir jau ilgą laiką sudaro vientisą valstybinį vienetą (tokį, kaip Turkija nuo XV a., Bizantijos imperija anksčiau), senovėje šis pasaulio regionas buvo kultūriškai labai nevienalytis, sudarytas iš daugybės skirtingų tautų ir valstybių. Dėl tos priežasties senoji Mažosios Azijos istorija – tai daugiau atskirų istorinių regionų istorija.

Pontas (regionas)

Pontas (gr. Πόντος) – istorinis regionas šiaurės rytinėje Mažojoje Azijoje, dabartinės Turkijos šiaurėje (Juodosios jūros regione).

Ponto diecezija

Ponto diecezija (lot. Dioecesis Pontica) – Senovės Romos administracinis vienetas (diecezija) dabartinės šiaurinės Turkijos teritorijoje.

Diecezija buvo įkurta III a. pabaigos – IV a. pradžios reformų metu, ir tapo viena iš 15 imperijos diecezijų. IV a. viduryje įsteigus dar stambesnius teritorinius vienetus – pretorines prefektūras, ji priskirta Rytų prefektūrai.

Diecezijai priklausė 12 provincijų: Bitinija, Honorijas, Paflagonija, Helenopontas, Polemono Pontas, Galatija I, Galatija II, Kapadokija I, Kapadokija II, Armėnija I, Armėnija II ir Didžioji Armėnija. Jai taip pat priklausė armėnų kunigaikštystės Sofenoje, vadinamosios Satrapijos (Satrapiae). 356 m. prie jos prijungtos Armėnija III ir Armėnija IV.

VII a. Bizantijos imperijoje vykdant administracinę reformą, dauguma diecezijos teritorijų įtrauktos į Armeniako, Bukelarijos ir Optimatų temas.

Rytų pretorinė prefektūra

Rytų pretorinė prefektūra (lot. Praefectura praetorio Orientis), Anatolijos pretorinė prefektūra (gr. ὑπαρχία τῶν πραιτωρίων τῆς ἀνατολῆς = Iparchia ton praitorion tes anatoles) – vėlyvosios Romos imperijos, vėliau Bizantijos imperijos administracinis vienetas, viena iš trijų (vėliau keturių) pretorinių prefektūrų.

Ji apėmė teritorijas Balkanuose (Trakiją), Mažojoje Azijoje, Sirijoje ir Egipte: buvo dabartinių Bulgarijos, Turkijos, Sirijos, Libano, Izraelio, Egipto, rytų Libijos teritorijose.

Troja

Troja (sen. gr. Τροία arba Τροίη; taip pat Iλιον, Ílion, lot. Troia, Ilium, het. Wilusa, Truwisa , turk. Truva) yra senovės miestas dabartinės Turkijos šiaurės vakaruose, Anatolijoje, Marmuro jūros pakrantėje, prie Dardanelų sąsiaurio. Miestas užėmė strateginę poziciją prie kelio į Juodąją jūrą. Istorinės Trojos kasinėjimus XIX a. 8-tame dešimtmetyje pradėjo vokiečių archeologas Heinrichas Šlymanas (Heinrich Schliemann). Viena iš jo kasinėjimo vietų (Troja VIIa) laikoma istorinės Trojos griuvėsiais.

Šalia legendinės Trojos vyko Trojos karas, aprašytas Homero „Iliadoje“ ir „Odisėjoje“. Homero aprašytą Trojos legendą mini ir Vergilijus poemoje „Eneida“.

Turkija

Turkija – valstybė pietvakarių Azijoje, kurios nedidelė dalis teritorijos (Trakija) yra Europoje, o likusi dalis (Anatolija) Azijoje. Ribojasi su Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu ir Iranu rytuose, Iraku ir Sirija pietuose, Graikija ir Bulgarija vakaruose. Iki 1922 m. Turkija buvo vadinama Osmanų imperija. Nuo Europos ją skiria du siauri sąsiauriai. Šiandien ji yra respublika, kurioje susipynusios islamo ir Vakarų tradicijos. Gyventojų daugumą sudaro turkai musulmonai, nors šalyje nėra patvirtinta oficialios religijos. Klimato ir gamtovaizdžio įvairovė patraukli turistams. Auginama įvairios žemės ūkio kultūros, šalis visiškai apsirūpina maisto produktais.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.