Lietuvių enciklopedija

Lietuvių enciklopedija (LE), Bostono enciklopedija – 37 tomų enciklopedinis leidinys, savo apimtimi ir turiniu lenkiantis visas iki šiol išleistas enciklopedijas lietuvių kalba, vienas išsamiausių leidinių, kuriame gausu informacijos apie Lietuvą, jos istoriją ir žmones.

Lietuviu enciklopedija resize
Lietuvių enciklopedija. Bostonas, 1953-1987 m., 1-37 t.

Istorija

Bostono enciklopedijos pirmtakė – „Lietuviškoji enciklopedija“, kurios pirmasis tomas išleistas 19311933 m. „Spaudos fondo“ leidykloje. Enciklopediją redagavo Vaclovas Biržiška. Iki 1944 m. išleista 10 šios enciklopedijos tomų (iki J raidės). Enciklopedijos leidimą nutraukė Antrasis pasaulinis karas ir TSRS okupacija.

19531966 m. Bostone lietuvių emigrantai „Lietuviškosios enciklopedijos“ pagrindu tęsė pradėtą darbą bei toliau leido „Lietuvių enciklopediją“. „Lietuvių enciklopedijos leidyklos“ direktorius bei savininkas Juozas Kapočius subūrė apie 80 įvairių skyrių redaktorių, bendradarbių, kurie dirbo be atlyginimo, suformavo redakciją bei redakcinę komisiją. Visa enciklopedija išleista už parduodamą tiražą gaunamomis lėšomis. Enciklopedijos leidimą teikdami informaciją, iliustracijas ir kitą medžiagą rėmė daugelis lietuvių išeivijos inteligentų.

1-14 ir 16-35 tomai išėjo 19531966 m. 15 tomas, skirtas Lietuvai, išleistas 1968 m. 36 papildymų tomas išėjo 1969 m., 37 papildymų tomas – 1987 m. 36 tomai apima 19 796 puslapius, vieno tomo apimtis apie 544 puslapius. Be visuotinei enciklopedijai būdingos informacijos, pateikta labai daug žinių apie Lietuvą ir lietuvius, daugiausia – apie lietuvių išeiviją.[1] Užbaigus pagrindinį darbą 1966 m. pradėta rengti lietuviška enciklopedija anglų kalba „Encyclopedia Lituanica“, kurios 6 tomai apima 3438 puslapius.

Vyriausieji redaktoriai

Skyrių redaktoriai

Reikšmė

Vien pats sumanymas leisti enciklopediją tuo laikmečiu dėl daugelio šaltinių neprieinamumo arba sudėtingo pasiekiamumo vertintinas kaip precedentų neturintis reikšmės įvykis Lietuvos enciklopedistikos istorijoje. Siekta, kad leidinys įteiktų ateityje „atgijusiai tautai į rankas ir šaltinį žinių apie tai, kuo gyveno laisvajame pasaulyje išsklaidytieji sūnūs ir dukterys, taip pat ir kitos laisvosios tautos tuo laiku, kada pati Lietuva buvo grandinėmis apkalta ir visa krauju paplūdusi“.

LE leidimą rėmė bei skatino šimtai žmonių, kurių finansinė, informacinė bei moralinė parama leido sukurti universaliąją enciklopediją lietuvių kalba.

Bostono enciklopedija remiamasi kuriant bei leidžiant kitas lietuviškas enciklopedijas, pavyzdžiui, VLE; LE enciklopedija kaip patikimu šaltiniu remiasi ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto darbuotojai, ruošdami kitus enciklopedinius leidinius lietuvių kalba.

Išleisti tomai

  • 1953, T. 1: A, 354 p. + priedas (31 p.)
  • 1954, T. 2: B-Birštono, 544 p.
  • 1954, T. 3: Birulė-Chromotipija, 543 p.
  • 1954, T. 4: Chronografas-Dievaitis, 542 p.
  • 1955, T. 5: Dievas-Epušis, 543, [1] p.
  • 1955, T. 6: Er-Gardino gubernija, 543 p.
  • 1956, T. 7: Gardino kalykla-Grūžiai Didieji, 543 p.
  • 1956, T. 8: Guadalajara-Instrumentacija, 544 p.
  • 1956, T. 9: Instrumentalizmas-Jungtavainikiai, 536 p.
  • 1957, T. 10: Jungtinės Amerikos Valstybės-Karikatūra, 544 p.
  • 1957, T. 11: Karinė bazė-Kjustendil, 536 p.
  • 1957, T. 12: Klaatch-Kraszewski, 544 p.
  • 1958, T. 13: Kraštas-K žvaigždės, 479 p.
  • 1958, T. 14: L-Lietus, 544 p.
  • 1968, T. 15: Lietuva, 807 p. (Šis tomas vėliau fotografuotiniu būdu perleistas Vilniuje pavadinimu: Lietuva: Lietuvių enciklopedija: Penkioliktas tomas. – 2-asis leid., Vilnius: Lietuvos enciklopedijų red., 1991)
  • 1958, T. 16: Lietuva-LVS, 541 p.
  • 1959, T. 17: M-Mauragis, 534 p.
  • 1959, T. 18: Maurai-Mintauja, 543 p.
  • 1959, T. 19: Mintis-Naronowicz, 544 p.
  • 1960, T. 20: Narsa-Očapovskis, 543 p.
  • 1960, T. 21: Oda-Pareiga, 544 p.
  • 1960, T. 22: Pareiškimas-Pinay, 544 p.
  • 1961, T. 23: Pinaklis-Prezidentas, 544 p.
  • 1961, T. 24: Prezidentas Smetona-Raudondvario padangėj, 544 p.
  • 1961, T. 25: Raudondvaris-Rothermere, 544 p.
  • 1961, T. 26: Rothfels-Saulės kalendorius, 544 p.
  • 1962, T. 27: Saulės-Šiaulių kautynės-Skapiškis, 544 p.
  • 1963, T. 28: Skara-Stoska, 544 p.
  • 1963, T. 29: Stoss-Širdietės, 544 p.
  • 1964, T. 30: Širdis-Telesio, 544 p.
  • 1964, T. 31: Teleskopas-Tūbinės, 544 p.
  • 1965, T. 32: Tübingenas-Valeika, 544 p.
  • 1965, T. 33: Valeikienė-Vienne, 543 p.
  • 1966, T. 34: Vienos kongresas-X spinduliai, 640 p.
  • 1966, T. 35: Z-Žvirzdys, 949 p.
  • 1969, T. 36: Papildymai, 544 p.
  • 1985, T. 37: Papildymai, 689 p.

Šaltiniai

  1. Bronius KurkulisLietuvių enciklopedija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 158 psl.

Nuorodos

Lietuvių enciklopedija, Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla.

Apylinkė

Apylinkė – buvęs LTSR administracinis-teritorinis vienetas. Tai buvo mažiausias teritorinis vienetas. Įvestas 1940 m. pabaigoje vietoje seniūnijos, iki 1950 m. administracinės reformos keletas apylinkių sudarydavo valsčių, vėliau jų skaičius sumažėjo (buvo sustambinamos), jos priskirtos tiesiogiai rajonams.

Aukščiausias valdžios organas buvo apylinkės darbo žmonių deputatų taryba (DŽDT). Apylinkei vadovavo tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas, vėliau iki 1990 m. – tarybos pirmininkas, 1990–1995 m. – viršaitis. 1995 m. apylinkės performuotos į seniūnijas.

Archeologija

Archeologija (gr. αρχαιολογία 'senovės mokslas', iš gr. αρχαίος 'senas' + λόγος 'mokslas, mokymas') – savarankiška specialioji humanitarinių mokslų istorijos mokslo šaka, tirianti archeologinį paveldą – seniausiąją visuomenės istoriją, ir jos raidos dėsningumus nuo priešistorinių laikų iki maždaug XVII a. pabaigos. Archeologijos terminą pirmą kartą pavartojo Platonas. Iš pradžių archeologija tyrė visas senovės sritis – istoriją, papročius, mitus. XIX a. archeologija susiformavo kaip savarankiška istorijos mokslo šaka. Archeologija glaudžiai susijusi su istorija, tačiau ne visose šalyse laikoma istorijos mokslo dalimi, pvz., anglosaksų šalyse archeologija labiau siejama su antropologija ir etnologija.

Dvaras

Dvaras – feodalo valda ir gyvenvietė feodalizmo, stambus žemės savininko ūkis kapitalizmo laikotarpiu.

Gediminas Gaigalas

Gediminas Gaigalas (g. 1959 m. spalio 14 d. Kaune) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

Gintaris Kaklauskas

Gintaris Kaklauskas (g. 1959 m. balandžio 20 d. Kaune) – Lietuvos statybos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius.

Iljiničiai

Iljiničiai (lenk. Iliniczowie, Hliniczowie, Gliniczowie) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos rusėnų kilmės lietuvių didikų giminė. Giminės herbas Samtis.

Jonina Lipskienė

Jonina Lipskienė (g. 1926 m. rugsėjo 1 d. Spirakiuose, Joniškio valsčius) – Lietuvos kalbininkė.

Juozas Jundulas

Juozas Jundulas (g. 1946 m. balandžio 8 d. Jodinai, Plungės valsčius) – Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras.

Jūratė Darginavičienė

Jūratė Darginavičienė-Marcijonaitė (g. 1939 m. birželio 12 d. Kaune) – Lietuvos augalų fiziologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.

Kalva

Apie kaimą žr. Kalva (kaimas).

Kalva – nedidelė apskrita, ovali arba pailga lėkštašlaitė neryškia papėde Žemės paviršiaus pakiluma, reljefo mezoforma.

Kalvarijos savivaldybė

Kalvarijos savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje, pasienyje su Lenkija. Plotas 441 km² (0,7% Lietuvos ploto). 12 012 gyventojų (2011 m., 0,4% Lietuvos gyventojų). Savivaldybės centras – Kalvarija.

Klaipėdos rajono savivaldybė

Klaipėdos rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje, į rytus nuo Klaipėdos miesto, prie Kuršių marių ir Baltijos.

Plotas 1336 km² (2% Lietuvos ploto), 47 800 gyventojų (2005 m., 4% Lietuvos gyventojų). Priešingai nei kiti Lietuvos rajonai, šis rajonas turi pavadinimą, nesutampantį su rajono centro pavadinimu – Klaipėdos rajono administracija yra Gargžduose.

Kretingos apskritis

Kretingos apskritis – apskritis, administracinis teritorinis vienetas 1915–1918 m. ir 1919–1950 m. Lietuvos šiaurės vakaruose. Centras – Kretinga.

Molėtų rajono savivaldybė

Molėtų rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos rytuose. Centras – Molėtai.

Molėtų rajone vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, veikia 350 įvairių įmonių, mažai pramonės, todėl pagrindinė rajono vystymosi kryptis yra rekreacija.

Potockiai

Potockiai – ATR didikų giminė.

Ričardas Makuška

Ričardas Makuška (g. 1956 m. rugpjūčio 17 d. Vygėliuose) – Lietuvos chemikas polimerininkas, fizinių mokslų daktaras.

Visuotinė lietuvių enciklopedija

Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m. iki 2015 m. leista universali enciklopedija. 2017 m. birželį dauguma VLE spausdintų tekstų ir iliustracijų patalpinta internete, enciklopedija papildyta naujais straipsniais, tebepildoma.VLE – pirmoji spausdintinė universalioji enciklopedija lietuvių kalba, išleista po Lietuvos valstybingumo atkūrimo, papildanti 1976–1985 m. leistą Lietuviškąją tarybinę enciklopediją (13 tomų).

Žurnalas (spauda)

Žurnalas (pranc. journal – laikraštis, žurnalas) – brošiūros ar knygos pavidalo, dažniausiai su viršeliu ir iliustracijomis periodinis leidinys, spausdinantis daugiausia analitinio pobūdžio tekstus visuomenės gyvenimo, politikos, ekonomikos, mokslo, technikos, kultūros, meno ir kitais klausimais. Jame pateikiamos visuomenei arba atskiroms žmonių grupėms reikšmingos žinios, komentuojami praėję arba laukiami įvykiai, ekonominiai ar kultūriniai reiškiniai .

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.