Lietuviškoji tarybinė enciklopedija

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (LTE) – 19761985 m. leistas MELI instituto enciklopedinis leidinys.

Tikslai – pateikti informaciją, kad ji „sudarytų žinių apie pasaulį sistemą, padedančią formuoti mokslinę materialistinę pasaulėžiūrą, ugdyti socialistinį internacionalizmą, tarybinį patriotizmą“.

Istoriniai, religiniai bei politiniai straipsniai atspindi to meto politinę Lietuvos situaciją, todėl ryškus ateizmo, komunizmo idealų akcentavimas, nepriklausomos Lietuvos istorijos nutylėjimas arba prosovietinis atvaizdavimas, socialistinės ekonomikos propagavimas ir neigiamas požiūris Vakarų valstybių atžvilgiu („kapitalistinės“ ir „buržuazinės“ visuomenės smerkimas).

Lietuviskoji tarybine enciklopedija resize
Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (1-12 t. ir papildymų tomas, Vilnius, 1976-1985 m.)

Apimtis

Iš viso buvo išleista LTE 12 tomų ir 1 papildymų tomas po maždaug 640 puslapių.

LTE laikoma Visuotinės lietuvių enciklopedijos pirmtake, kurios 25 tomai ir 1 papildymų tomas (apie 20 000 puslapių) buvo išleisti iki 2015 m.

Išleisti tomai

  • 1976, T. 1: A-Bangis, 640 p., [13] žml. lap.
  • 1977, T. 2: Bangladešas-Demokratinis, 640 p., [4] žml. lap.
  • 1978, T. 3: Demokratinis - Garibaldžio, 640, [8] iliustr. lap.
  • 1978, T. 4: Gariga-Jančas, 639, [1] p., [6] žml. lap.
  • 1979, T. 5: Janenka-Kombatantai, 640 p., [7] žml. lap.
  • 1980, T. 6: Kombinacija-Lietuvos, 640 p., [7] žml. lap.
  • 1981, T. 7: Lietuvos-Mordvių, 640 p.
  • 1981, T. 8: Moreasas-Pinturikjas, 640 p., [3] iliustr. lap.
  • 1982, T. 9: Pintuvės-Samneris, 640 p., [5] žml. lap.
  • 1983, T. 10: Samnitai-Šternbergas, 640 p., [4] žml. lap.
  • 1983, T. 11: Šternbergo-Vaisius, 640 p., [10] žml. lap.
  • 1984, T. 12: Vaislapėlis-Žvorūnė, 635 p., [6] žml. lap.
  • 1985, Papildymai. A-Ž, 640 p.

Nuorodos

  • Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje aprašytų Lietuvos gyvenviečių sąrašai
1674 m.

1674 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Ausieniškės

Ausieniškės – kaimas Elektrėnų savivaldybėje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Vievio, prie Ausieniškių ežero. Išsidėstęs tarp automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir geležinkelio Vilnius-Kaunas.

Baltupiai

Apie kaimą Ašmenos rajone žr. Baltupiai (Baltarusija).Baltupiai – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurę nuo miesto centro. Užima 26 km² plotą. Išsidėstę Baltupio kairiajame ir Neries dešiniajame krante. Yra Jamonto parkas.

Veikia Vilniaus Baltupių progimnazija, Baltupių Radijas. Yra saugoma augalų rūšių, įrašytų į Raudonąją knygą, augavietė, telkšo Cedrono tvenkinys.

Manvydai

Manvydai (lenk. Monwid, Montywid, Monwidowicz, Montwidt, Montwiło, Monwidowicz) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų, kunigaikščių Gediminaičių giminė, gyvavusi XIV–XVI a. Po 1413 m. Horodlės sutarties giminei suteiktas lenkų bajorų Spicimirskių herbas „Lelija“.

Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija

Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija (MLTE) – tritomė enciklopedija lietuvių kalba, išleista 1966–1971 m. Vilniuje.

Parengta „Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ redakcijos. Tiražas – 30 000 egz. Vyriausiasis redaktorius – Juozas Matulis.

1975 m. pasirodė MLTE priedas – „Abėcėlinė vardų rodyklė“".

Nava

Apie ežerą prie Aukštadvario žr. Nava (ežeras).

Nava (lot. navis – „laivas“) – kulto pastato vidaus erdvės dalis, esanti tarp presbiterijos ir kruchtos (bobinčiaus). Pastatuose gali būti viena arba kelios (2, 3, 5) navos. Vienanavių pastatų erdvė vientisa; daugianavių pastatų erdvę į navas suskirsto išilginės lygiagretės atramos, tokios kaip stulpai, pilioriai, kolonos.

Navos būna centrinės (platesnės, dažnai aukštesnės), šoninės (siauresnės; haliniuose pastatuose vienodo aukščio su centrine nava) ir skersinės, vadinamos transeptu (lotyniško kryžiaus plano pastatuose).

Panemunė

Panemunė – mažiausias miestas Lietuvoje, Pagėgių savivaldybėje, 8 km į pietus nuo Pagėgių. Panemunės seniūnaitija. Panemunė yra vienintelis miestas, neturintis savo seniūnijos (priklauso Pagėgių seniūnijai). Yra pagrindinė mokykla, paštas.

Petrašiūnai

Petrašiūnai – Kauno miesto dalis rytiniame jo pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante. Teritorija – 330 ha.

Yra Kauno Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia, biblioteka (nuo 1937 m.), Petrašiūnų kapinės, Petrašiūnų šiluminė elektrinė.

Pušalotas

Pušalotas – miestelis Pasvalio rajone, į pietvakarius nuo Pasvalio, kairiajame Lėvens krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi medinė Pušaloto Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1853 m.), yra ambulatorija, pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-39015).

Šalia miestelio yra Pušaloto viensėdis.

Rimšė

Rimšė – miestelis Ignalinos rajone, į rytus nuo Dūkšto. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra medinė Rimšės Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1803 m.), Rimšės pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-30045).

Rūdiškės

Rūdiškės – miestas Trakų rajone, 15 km į pietus nuo Trakų. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1932 m.), Rūdiškių gimnazija, paštas, geležinkelio stotis. Miestą supa Rūdiškių miškai.

Sasnava

Sasnava – miestelis Marijampolės savivaldybėje, prie kelio Marijampolė–Kaunas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta 1938 m.), yra Sasnavos vidurinė mokykla, Sasnavos aerodromas, biblioteka, paštas (LT-69094). Veikia zuikių muziejus. Yra tarybinių karių kapai.

Miestelis pasižymi savo kraštovaizdžiu, pietiniu pakraščiu teka Sasna (dešinysis Šešupės intakas), telkšo Sasnavos tvenkinys.

Smeltė

Apie kaimą Kretingos rajone žr. Smeltė (Kretinga).Smeltė – Klaipėdos mikrorajonas pietinėje miesto dalyje, šalia Kuršių marių. Pramonės rajonas.

Teisinė atsakomybė

Teisinė atsakomybė – socialinės atsakomybės rūšis; teisės subjekto būtinybė atsakyti už savo veiką (veikimą arba neveikimą).

Teisinė atsakomybė gali būti suprantama ir kaip (teisinis) įsipareigojimas teisės subjektams garantuoti naudojimąsi savo teisėmis, atitinkamų pareigų vykdymu nurodant, kad tokių pareigų nevykdymas virs atitinkamų teisių praradimu. Taip pat atsakomybė gali būti suprantama kaip pasirengimas atsakyti už savo poelgius (L. Archangelskis), pareigos valstybei ir visuomenei suvokimas (L. S. Samoščenko), asmenybės santykis su visuomenės jai keliamais dorovės reikalavimais (Lietuviškoji tarybinė enciklopedija).

Kilus atsakomybei, gali būti taikoma (teigiama arba neigiama) sankcija. Nuo teisinės atsakomybės subjektas gali būti atleidžiamas, esant atsakomybę šalinančioms aplinkybėms (pvz., būtinoji gintis).

Teisinės atsakomybės pagrindu siekiama formuoti asmens įsitikinimą, kad jis vykdo pareigas ne dėl to, kad tokio elgesio iš jo reikalauja įstatymas, o todėl, kad pareigų vykdymu jis legalizuoja savo teises visuomenėje. Taip pat ginti, apsaugoti žmogaus teises, užtikrinti abipusę teisinių santykių dalyvių (šalių) naudos, rizikos bei žalos pusiausvyrą.

Vilkėno dvaras

Vilkėno dvaras stovi Vilkėno I kaime, Šilutės rajone. Išlikę dvaro rūmai, parkas (13 ha plote auga apie 70 rūšių medžių ir krūmų, yra retų medžių).

Vėžaičiai

Vėžaičiai – miestelis Klaipėdos rajone, šalia kelio Gargždai–Plungė, prie Žemaičių plento. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Centro, Nausodžio, Skinijos). Prateka Skinija ir Gerdauja, Žirgupis, prie Ąžuolijos miško.

Stovi medinė Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčia (nuo 1784 m.), yra Vėžaičių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-96008), veikia Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas (nuo 1967 m.), kultūros namai (buvusiose dvaro arklidėse), ambulatorija, 3 parduotuvės, Vėžaičių dvaro sodyba ir parkas. Naftos telkinys.

Šimonys

Šimonys – miestelis Kupiškio rajone, 1 km nuo kelio 118 Kupiškis–Utena . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi medinė Šimonių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 1920 m.), yra Šimonių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-40018).

Prie miestelio įkurtas Šimonių girios biosferos poligonas, pietuose plyti Šimonių giria.

Žemosios Viesos

Žemosios Viesos – kaimas Širvintų rajono savivaldybės šiaurėje. Viesų seniūnaitijos centras. Kapinėse stovi Viesų koplyčia.

Žvėrynas

Žvėrynas – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurės vakarus nuo miesto centrinės dalies, dešiniajame Neries krante. Žvėryno seniūnija. Įsikūręs palei Neries upę, per kurią jungiasi su centrine miesto dalimi Žvėryno ir Liubarto tiltais bei pėsčiųjų tiltu su Vingio parku.

Žvėrynas pasižymi neaukštuminiais statiniais, nedidelėmis gatvėmis ir želdinių gausa. Čia stovi Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, Vilniaus Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvė ir Vilniaus kenesa.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.