Lietuviškoji enciklopedija

Lietuviškoji enciklopedija – pirmoji lietuviška enciklopedija, pradėta kurti XX a. antrajame dešimtmetyje. Leista „Spaudos Fondo“, bendradarbiaujant su Lietuvių katalikų mokslo akademija. Enciklopediją redagavo Vaclovas Biržiška.

Iki 1944 m. išleista 9 su puse šios enciklopedijos tomų (iki J raidės). Nors leista kaip visuotinė enciklopedija, tačiau sąmoningai stengtasi labiau orientuotis į žinių apie Lietuvą ir lietuvius perteikimą.

Lietuviškoji enciklopedija pasitarnavo kaip Bostono enciklopedijos pirmtakė.

Lietuviskoji enciklopedija
Lietuviškoji enciklopedija
Lietuviskoji enciklopedija2
Viršelis
Lietuviskoji enciklopedija3

Išleisti tomai

  • 1931 - 33, T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 1534 sklt.
  • 1933 - 34, T. 2: Atskilėlis–Batoras, XVI p., 1534 sklt.
  • 1934 - 35, T. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1534 sklt.
  • 1936, T. 4: Bohdanas–Caxias, XII p., 1534 sklt.
  • 1936 - 37, T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1534 sklt.
  • 1937, T. 6: Darbininkų žodis–Drugenis, XIV p., 1534 sklt.
  • 1939, T. 7: Drugiai–Fazmos, XIV p., 1534 sklt.
  • 1940, T. 8: F. B. A.–Ginhac, XII p., 1534 sklt.
  • 1941, T. 9: Gini–Hofer, XII p., 1534 sklt.
  • 1941 - 44, T. 10: Höfer–Ilirizmas: I-VII sąs., [897] p.
1370 m.

1370 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1434 m.

1434 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Astikai

Astikaĩ (lot. Astikus, lenk. Oscik, Ostik) – LDK didikų giminė (XV-XVI a.), svarbiausias valdas turėjusi apie Kernavę. Pradininkas – Kristinas Astikas, kildinamas iš spėjamo Traidenio brolio (ar sūnaus) Sirpučio.

Augustavas

Augustavas (lenk. Augustów) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Augustavo apskrityje, ties Mėtos upe ir Augustavo kanalu. Apskrities ir miestietiško valsčiaus administracinis centras.

Devynių ežerų ir Augustavo girios supamas miestas yra vienas svarbiausių Lenkijos vandens sporto (baidarės, kanojos) centrų. Pagal 2010 m. duomenis miestas yra 47 pagal dydį Lenkijos miestas ir ketvirtas pagal dydį Palenkės vaivadijos miestas.

Aukštutinė Silezija

Aukštutinė Silezija (lenk. Górny Śląsk, vok. Oberschlesien, ček. Horní Slezsko) yra toliausiai į pietryčius nutolusi Silezijos dalis. Šiuo metu didžiąją dalį apima Lenkijos Silezijos ir Opolės vaivadijos, o mažesnė dalis priklauso Čekijai (Moravijos-Silezijos kraštas).

Aurelianas

Aurelianas (Lucius Domitius Aurelianus; g. 212 m. – 275 m.) – 270–275 m. Romos imperatorius.

Avis

Avis arba naminė avis (lot. Ovis aries) – porakanopių būrio, dykaraginių (Bovidae) šeimos naminis gyvūnas. Manoma, kad avys prijaukintos maždaug prieš 10 000-12 000 m.

Avys yra 55-100 cm aukščio, kūno ilgis iki uodegos pradžios – 60-110 cm. Avys sveria 30-100 kg, avinai – 60-180 kg. Gyvena 8-10, daugiausia 20 metų.

Šiais laikais avys laikomos visose pasaulio dalyse daugiausiai dėl vilnos ir mėsos, o kai kurios veislės ir dėl pieno, iš kurio gaminami sūriai, taip pat tradiciniai jogurtai, kefyrai. Avys (bei naminės ožkos) laikomos vienais seniausių naminių gyvūnų. Europoje žinomos nuo neolito. iš pradžių naudotasi avių mėsa ir krauju, vėliau pienu, galiausiai vilna. Artimuosiuose Rytuose avių vilna buvo kerpama jau II tūkst. pr. m. e. Iš čia per Siciliją avių kirpimas paplito ir Europoje.

Balandžio 20

Balandžio 20 yra 110-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 111-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 255 dienos.

Bandava

Bandava – kuršių žemė nuo vėlyvajame geležies amžiuje ir XIII a. Žemė buvo Ventos vidurupyje, nuo Abavos intakos abiem pusėmis iki Skrundos ir kairiuoju pavenčiu iki pat Lietuvos sienos, tarp Ventavos, Ceklio, Piemarės, Duvzarės ir Baltijos jūros. Pirmą kartą žemė minima cistersų vienuolio Balduino Alniečio (popiežiaus pasiuntinio Otono įgaliotinio) 1230 m. gruodžio 28 d. su kuršiais sudarytoje krikšto sutartyje. 1253 m. Kuršo vyskupui pasidalinus su Ordinu žemėmis, du trečdaliai visos Bandavos atiteko Ordinui. Dalybų akte Bandava priskiriama prie gyvenamųjų sričių (terrae inhabitatae) ir jos plote minimos žymesnės iki šių laikų išlikusios gyvenvietės: Kuldyga, Aizputė, Alsunga, Skrunda, Embūtė, Bata, Valtaikiai.

Vėliau rašytiniuose šaltiniuose nebeminima.

Didžioji Prancūzijos revoliucija

Didžioji Prancūzų revoliucija – laikotarpis Prancūzijos istorijoje, trukęs nuo 1789 iki 1794 m., nors kartais paskutiniai revoliucijos metai yra laikomi 1799 m., kai buvo įvesta Napoleono Bonaparto vienvaldystė. Revoliucija įkūnijo socialinės ir politinės santvarkos kokybinį virsmą, perėjimą nuo pusiau feodalinės luominės santvarkos, vadinamosios Ancien régime, prie modernios neluominės visuomenės, taip pat nuo absoliutinės monarchijos prie konstitucinės-parlamentinės santvarkos.

Druskininkai

Druskininkai – miestas-kurortas pačiuose Lietuvos pietuose, Dzūkijoje, Alytaus apskrityje, 60 km į pietus nuo Alytaus. Druskininkų savivaldybės centras. Druskininkai yra seniausias (nuo 1794 m.) ir didžiausias, visus metus veikiantis Lietuvos balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas. Druskininkų senamiestis yra urbanistikos paminklas.

Mieste yra 3 šventyklos, 8 sanatorijos, daug poilsio centrų, viešbučiai, viešoji biblioteka, Druskininkų centrinė ligoninė (Balainės miške), poliklinika, paštas (naujieji pašto rūmai pastatyti 1980 m., architektas V. Banikovas), keli parkai. Per Nemuną nutiesti du tiltai: senasis Druskininkų tiltas ir 2011 m. atidarytas Parko tiltas, jungiantis Druskininkų senamiestį su kairiajame Nemuno krante esančia Baltašiške. 2015 m. virš Nemuno įrengtas Lynų kelias.

Duvzarė

Duvzarė (Duvzare, kitos formos Dovsare, Dovzare, Duvzeren, Duizare, Devzare Donzare) – senovinė kuršių žemė, buvusi Baltijos pakrantėje. Dabar tai Nycos ir Rucavos savivaldybės, dalis Priekulės savivaldybės bei dalis dabartinės Lietuvos (žemės apie Būtingę ir Senąją Įpiltį). Tai buvo viena iš mažesnių kuršių žemių, jos teritorija buvo apie 500 km² ploto.

Enciklopedija

Enciklopedija – rašytinis žinių rinkinys. Žodis yra kilęs iš graikiškų žodžių εγκύκλιος παιδεία (enkyklios paideia), reiškiančių žinių sukimasį.

Enciklopedija gali būti bendra (angliškoji Encyclopædia Britannica ar vokiškoji Brockhaus) arba specializuota tam tikrai sričiai (pavyzdžiui, medicinos, filosofijos ar teisės).

Kai kurios enciklopedijos plačiai perteikia bendras sritis per kultūrinę, etninę ar tautinę perspektyvą (pavyzdžiui, Didžioji Tarybinė Enciklopedija ar „Encyclopedia Judaica“). Dalis žodynų taip pat gali būti priskirti specializuotoms enciklopedijoms.

Informacija enciklopedijose organizuojama tam tikra tvarka, dažniausiai atskirus straipsnius išdėstant abėcėlės tvarka arba skirstant informaciją į hierarchines kategorijas. Abėcėlinis informacijos išdėstymo principas yra labiausiai paplitęs, ypač spausdintose bendro pobūdžio enciklopedijose.

Erdvilas

Erdvilas (Gerdvilas, lenk. Erdywił, lenk. Erdiwił, lenk. Erdwil, rus. Ердивил) – XIII a. pirmosios pusės žemaičių vyresnysis kunigaikštis.

Paminėtas Ipatijaus metraštyje tarp 21 Lietuvos kunigaikščio, 1219 m. Lietuvos-Voluinės taikos sutarties dalyvio. Iš dviejų žemaičių vyresniųjų kunigaikščių, sutarties dalyvių, nurodytas pirmuoju, prieš Vykintą. Manoma, valdė Žemaitijos rytinę dalį, kurios didžiūnai vėliau veikiausiai rėmė Mindaugą. Jo sūnus galėjo būti Treniota, nors neatmestina ir kitų istorikų versija, kad Treniotos tėvas buvo Vykintas.

Fryzai

Fryzai (Frisan; lot. frisii, frisones) – germanų tauta, gyvenanti Šiaurės jūros pajūryje tarp Emso ir Reino upių ir Helgolando saloje. Ramūs, lėti, drąsūs (geri jūreiviai), laisvės mylėtojai, linkę į plastinį meną, nemuzikalūs, ištvermingi ir kantrūs, giliai religingi, mėgsta kelionių nuotykius, bet prisirišę prie savo tėviškės. Jie nepaprastai švariai laiko savo gyvenamus namus ir juos puošia pjaustiniais. Dėvi senoviniais tautiniais drabužiais.

Šiaurės pajūryje fryzai gyvena nuo priešistorinių laikų ir sumaniai grūmėsi su jūros transgresijomis, darydami pylimus, užtvankas ir dirbtines kalvas. I a. pavergti romėnų nenurimo kovoję dėl nepriklausomybės. Jų dalis išsikėlė Anglijon. VII a. frankų pakrikštyti prievarta, bet kelis kartus mėgino krikšto nusikratyti. X a. susijungė prieš normanų užpuldinėjimus į „7 laisvų fryzų žemių“ sąjungą. Jų mėginimai XVI a. sudaryti savo valstybę nepasisekė. Patekę Danijos valdžion, turėjo kai kurių autonominių teisių, bet 1864 m. užėmusi š. Fryziją Prūsija jas panaikino.

Nyderlanduose yra apie 350 000 fryziškai kalbančių žmonių.

Jonas Karolis Chodkevičius

Jonas Karolis Chodkevičius (balt. Ян Караль Хадкевіч, ukr. Ян Кароль Ходкевич, lenk. Jan Karol Chodkiewicz, rus. Ян Кароль Ходкевич, 1561 (kitur – 1560) m. Vilniuje – 1621 m. rugsėjo 24 d., Chotyne, palaidotas Ostroge, Ukraina) – Jono sūnus, žymiausias XVII a. Abiejų Tautų Respublikos didikų, garsus Lietuvos–Lenkijos karo vadas (nuo 1600 m. lauko etmonas, nuo 1605 m. – Lietuvos didysis etmonas) ir Lietuvos valstybės veikėjas (nuo 1599 m. Žemaičių seniūnas, nuo 1616 m. – Vilniaus vaivada).

Lietuvių enciklopedija

Lietuvių enciklopedija (LE), Bostono enciklopedija – 37 tomų enciklopedinis leidinys, savo apimtimi ir turiniu lenkiantis visas iki šiol išleistas enciklopedijas lietuvių kalba, vienas išsamiausių leidinių, kuriame gausu informacijos apie Lietuvą, jos istoriją ir žmones.

Papilys

Papilys – miestelis Biržų rajone, pusiaukelėje tarp Biržų ir Pandėlio, greta kelio 123 Biržai–Pandėlys–Rokiškis . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (1936 m.), Papilio evangelikų reformatų bažnyčia (1595 m.), veikia Papilio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-41012).

Greta miestelio yra kiek mažesnė gyvenvietė – Papilio kaimas.

Spaudos fondas

„Spaudos fondas“ – stambiausia nepriklausomos Lietuvos mokslo ir mokymo priemonių gamybos ir platinimo, knygų leidybos ir prekybos kooperacinė bendrovė, veikusi 1921–1940 m. Kaune.

Leidyklos įkūrimo iniciatorius – Balys Žygelis. Dar 1919 m. Lietuvos mokytojų suvažiavime jis iškėlė mintį įkurti mokytojų leidyklą ir knygyną. Tai buvo realizuota 1921 m., o nuo 1924 m. bendrovę imta vadinti Kooperacine sąjunga „Spaudos fondas”. Leidyklos steigėjai buvo Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos nariai, bet bendrovei priklausė ir kitų profesijų atstovų.

Leidyklos valdybą sudarė: Vincas Kvieska (pirmininkas), Juozas Žiugžda (vicepirmininkas), Balys Žygelis (reikalų vedėjas, nuo 1930 m. – direktorius), Ignas Augustinavičius, Antanas Busilas, Juozas Geniušas, Vladas Lašas, Vincas Ruzgas, Antanas Tamošaitis ir kt. Turėjo apie 300 narių.

„Spaudos fondas“ svarbiausiu uždaviniu laikė mokyklų aprūpinimą knygomis, rašomąja medžiaga, mokymo priemonėmis. Bendrovei priklausė urmo prekybos sandėliai, knygynai ir parduotuvės Kaune, vėliau Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos skyriai atidarė savo knygynus ir sandėlius Alytuje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Kupiškyje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Radviliškyje, Raseiniuose, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose, Ukmergėje, Vilkaviškyje, Vilniuje ir kitur.

1924 m. pradėjo veikti nedidelės mokslo priemonių dirbtuvės. Jos vis plėtėsi – įsikūrė knygrišykla, litografija, spaustuvė. „Spaudos fondas“ gamino sąsiuvinius, žemėlapius, paveikslų reprodukcijas, knygų viršelius, segtuvus, plakatus ir kt. Bendrovės knygynai prekiavo ne tik savo, bet ir kitų leidėjų – Vytauto Didžiojo universiteto, Žemės ūkio akademijos, Švietimo ministerijos, užsienio šalyse įvairiomis kalbomis išleistomis knygomis.

1938 m. „Spaudos fondas“ įsigijo sklypą, kuriame 1939 m. pasistatė rūmus. Juose įsikūrė didmeninių prekių sandėlis, mokslo priemonių bei popieriaus gaminių dirbtuvės, knygrišykla, litografija ir fotolaboratorija. Tuo metu čia dirbo apie 330 darbininkų ir tarnautojų.

Ypač intensyviai „Spaudos fondas“ plėtojo leidybinę veiklą. 1921–1940 m. čia išleisti 857 leidiniai. Tai daugiau kaip 700 grožinės literatūros bei mokslo populiarinimo knygų ir beveik 150 vadovėlių. Knygų tiražas padidėjo nuo 2000 egz. (1923 m.) iki 265 000 egz. (1939 m.). Bendras „Spaudos fondo“ leidinių tiražas viršijo 3 milijonus egzempliorių.

„Spaudos fondas“ leido grožinės literatūros, mokslo populiarinimo, technikos knygas, vadovėlius. Kai kurios knygos buvo skirstomos į serijas – „Lietuvių klasikai“, „Literatūros panteonas“, „Jaunimo skaitymai“, „Įžymiųjų žmonių biografijos“, „Pigioji technikos biblioteka“ ir kt. Tarp išleistų knygų buvo Kazio Binkio, Kazio Borutos, Juliaus Būtėno, Petro Cvirkos, Kazio Jakubėno, Kosto Korsako, Vinco Krėvės, Jono Marcinkevičiaus, Antano Vienuolio ir kitų lietuvių rašytojų veikalai. Taip pat išleido daugumą vidurinių mokyklų vadovėlių, Vytauto Didžiojo universiteto kalendorių (1933 m.), „Spaudos fondo“ kišeninį kalendorių (1933 m.), bibliografinių priemonių, užsienio šalių autorių veikalų vertimų.

Didelis „Spaudos fondo“ nuopelnas – „Lietuviškoji enciklopedija“, leista 1931–1940 m. kartu su Lietuvių katalikų mokslo akademija (iki 1940 m. išleisti 9 tomai). Enciklopedijai straipsnius rašė Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai, kiti inteligentai, kurie prisidėti prie enciklopedijos leidimo laikė garbės reikalu ir pasitenkino minimaliais honorarais.

„Spaudos fondas“ organizavo įvairius knygų platinimo renginius: pardavinėjo knygų komplektus, rengė loterijas. Nuo 1937 m. buvo skiriamos leidyklos literatūrinės premijos už geriausius metų kūrinius.

„Spaudos fondas“ egzistavo iki 1940 m. liepos 31 d., kai sovietų valdžios buvo nacionalizuotas ir įjungtas į LTSR valstybinę leidyklą.

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.