Liepojos–Romnų geležinkelis

Liepojos-Romnų geležinkelis – geležinkelio bendrovė, eksploatavusi liniją tarp Romnų (Sumų sritis, kairiakrantės Ukraina) ir beveik neužšąlančio Liepojos uosto (Latvija), nutiestą 18711873 m.[1] Radviliškyje atsišakoja atšaka į Daugpilį. Šiuo metu naudojamas tik ruožas Mažeikiai-Vilnius-Minskas-Bachmačas-Romnai. Liepojos-Mažeikių atkarpa nuo 1990 metų uždaryta ir dalinai nuardyta.

 Edit-find-replace.svg  Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas!
Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).
Geležinkelis Liepoja–Romnai
Geležinkelis Liepoja Romnai Lietuvos dalis
Vieta
MiestaiLiepoja MažeikiaiVilniusMinskas Romnai
Pagrindinė informacija
TipasTarpvalstybinis
Atidarymas1871 m.
Techninė informacija
Vėžė1520 mm vėžė
2M62 in Lithuania
Radviliškio geležinkelio mazgas

Istorija

Koncesija keliui tiesti išduota 1856 m. Rusijos geležinkelio vyriausiajai bendrovei (Главное общество российских железных дорог), tačiau ji nesurinko pakankamo įstatinio kapitalo. Tada koncesiją gavo Liepojos-Romnų geležinkelio bendrovė, įsteigta verslininkų, kurie siekė pradėti eksportuoti Ukrainos javus. Bendrovei vadovavo inžinierius baronas Karlas fon Mekas (18211876 m.) Projektavimas pradėtas 1869 m. Pagal vyriausybės paruoštą ir 1871 m. gruodžio 15 d. patvirtintą geležinkelio projektą naujasis kelias turėjo nusitęsti per Kuršo, Kauno, Vilniaus, Minsko, Mogiliovo, Černigovo ir Poltavos gubernijas.

18711877 metai kelias priklausė Liepojos ir Lentvario-Romnų geležinkeliams, o 18771891 metais- jau Liepojos- Romnų geležinkeliui, vėliau buvo perduotas Susisiekimo ministerijai su valdyba Minske.

Prie Lentvario pradėjus ruoštis statybai ir susipažinus su nelengvomis geležinkelio prieigomis prieita išvados, jog kelią tiesti reikia pradėti nuo atkarpos Vilnius-Švenčionėliai. Lentvario-Romnų geležinkelio bendrovė čia pastatė Naujosios Vilnios ir Kenos stotis, kelias geležinkelių pralankas bei Naujosios Vilnios garvežių depą. [2]

Kitos vietovės, per kurias buvo tiesiamas Liepojos-Romnų geležinkelis, neturi didelių reljefo aukščio svyravimų, todėl statyba nebuvo sudėtinga. Statybos kainą sukėlė tik tiltai per Berezinos, Sožo, Dniepro ir Dysnos upes, taip pat pasitaikiusios pelkės. 72 varstai trasos ėjo geležinkelio bendrovės Peterburgo-Varšuvos geležinkelis linija, todėl judėjimas šia atkarpa buvo ribotas iki 1891 m. gegužės 1 d., kai 1191 varstų geležinkelis parduotas valstybei. [3]

Geležinkelio stotys buvo išdėstomos kas 22 varstus, neatsižvelgiant į Lietuvos ekonomines ir geografines sąlygas. Taip Kuršėnų, Viekšnių ir kt. geležinkelio stotys atsidūrė toli nuo gyventojų ir menkai tepaveikė miestelių gyvenimą.

Kelio atkarpos

1913 metais geležinkelio ilgis siekė 1344 varstus, tarp jų 183 varstai dviejų bėgių kelias.

Kalkuonės geležinkelio stotyje, Kaišiadoryse ir Naujojoje Vilnioje – šis Liepojos–Romnų geležinkelis kirtosi su Peterburgo-Varšuvos, Mažeikiuose – su Mintaujos, Minske – su Maskvos-Bresto, Bachmače – su Kijevo-Voronežo, Romnuose – su Charkovo-Nikolajevo geležinkeliais.

Eksploatavimas

Keliu buvo eksportuojami javai iš Rusijos pietinių gubernijų per Liepojos uostą į Europos ir kt. pasaulio šalis. Geležinkeliu šiek tiek buvo pervežamos ir kitos Rusijos eksportinės prekės: avižos, kanapių sėklos ir kt.

Liepojos-Romnų geležinkelis savo sudėtyje turėjo 428 garvežius, 11 530 prekinių ir 405 keleivinius vagonus. Veikė 11 mokyklų, 7 profesinės mokyklos ir susisiekimo tarnybos agentų kursai. Liepojoje, Minske ir Gomelyje veikė geležinkelio dirbtuvės.

1891 m. geležinkeliu pervežta 795 541 pūdų skubių krovinių, 126 722 973 pūdų lėtuoju greičiu ir 1 348 309 keleiviai. Už skubių krovinių pervežimą gauta 129 042 rb., už lėtųjų krovinių pervežimą – 9 012 796 rb., už keleivių pervežimą gauti 1 281 144 rubliai. Kroviniai vežti vidutiniškai 345 varstus, keleiviai – 80 varstų. 1891 m. geležinkelio bendrosios pajamos siekė 11 679 456 rb., grynosios pajamos – 5 469 815 rb. arba 4593 rb. vienam varstui, o išlaidos 140 rb. vienam varstui. Bendrovės kapitalas siekė 58 847 988 rb. grynųjų ir 4 735 363 kreditinių rublių. [4]

Reikšmė

  • suintensyvino Lietuvos ekonomikos vystymąsi;
  • suteikė darbo vietos gyventojams statant ir eksploatuojant kelią;
  • pagerino Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksporto sąlygas;
  • padidino Lietuvos integraciją į Rusijos imperiją;
  • Liepojoje prasidėjo ekonominis pakėlimas, į šį uostamiesti dirbti išvažiavo tūstančiai lietuvių;
  • padidėjo rusifikacija (atkelti iš kitų gubernijų tarnautojai buvo veik išimtinai rusakalbiai).

Šaltiniai

  1. „Ventos regioninis parkas - Istorinės datos“. ventosparkas.lt. Suarchyvuotas originalas 2015-10-29. Nuoroda tikrinta 2016-03-03.
  2. [http://www.ngr.lt/index_demo1.php?i=57&kalba_l=LT&jjj= Siaurojo Lietuvos Geležinkelio Rėmėjų Sąjunga
  3. Liepojos -Romnų geležinkelis. Brokhauzo-Efrono enciklopedinis žodynas
  4. Brokhauzo-Efrono enciklopedinis žodynas.

Nuorodos

1871 m.

1871 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Dapšiai

Dapšiai – kaimas Mažeikių rajone, 8 km į šiaurės vakarus nuo Bugenių. Pro kaimą nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis. Šiauriau kaimo veikia ORLEN Lietuva naftos perdirbimo gamykla, rytų pusėje telkšo Juodeikių tvenkinys.

Dapšių akmuo (su keturiais apskritimais; gamtos paminklas). Stūkso Dapšių piliakalnis.

Daumantai

Daumantai – kaimas Kėdainių rajone, priešais Kėdainių miesto šiaurinį pakraštį (Babėnus). Iš vakarų pusės supa Dotnuvėlės upė, iš rytų – Liepojos-Romnų geležinkelis, iš šiaurės – Daumantų miškas. Kolektyviniai sodai (SB „Dotnuvėlė“). Išlikęs dvaro laikų mūrinis tvartas. Į Daumantus veda kelias, atsišakojantis nuo plento 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva .

Dotnuva

Dotnuva – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, šalia kelio 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva , į šiaurės vakarus nuo Kėdainių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra Dotnuvos pagrindinė mokykla.

Jelgava

Jelgava (iki 1917 m. Mintauja, latv. Mītava, vok. Mitau) – miestas Latvijoje, Žiemgaloje, apie 50 km į pietus nuo Rygos. Per miestą teka Lielupė. Yra pilis (saloje, su parku).

KK148

KK148 – krašto kelias, jungiantis Raseinius ir Radviliškį. Kelio ilgis – 63,06 kilometro. Šiame krašto kelyje yra dvi „juodosios dėmės“.

Kuršėnai

Kuršėnai (žem. Koršienā) – miestas Žemaitijoje, Šiaulių rajone, 25 km į vakarus nuo Šiaulių. Tai didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Kuršėnų miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos centras.

Miestas įsikūręs abipus Ventos (vingiuoja miestu iš pietryčių į šiaurės vakarus), prie kelio A11 Šiauliai–Palanga . Pietiniu miesto pakraščiu eina Liepojos-Romnų geležinkelis ir geležinkelis Šiauliai-Kretinga, yra dvi geležinkelio stotys (Pavenčių stotis – į Klaipėdą, Drąsučiuose Kuršėnų stotis – į Mažeikius). Rytiniame miesto pakraštyje telkšo Kuršėnų karjerų tvenkiniai.

Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra parkas, Kalendorių muziejus, kultūros centras, vaikų globos namai, biblioteka (nuo 1939 m.), paštas. L. Ivinskio aikštėje – paminklas Laurynui Ivinskiui (1960 m., skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas S. Ramūnis).

Mechanikos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas, pieninė. Kuršėnai nuo seno garsėja puodininkystės amatu; juose yra Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejus. Didžiausios miesto dalys (priemiesčiai) – Daugėliai ir Pavenčiai. Yra molio telkinys.

Liepoja

Liepoja (latv. Liepāja, lenk. Lipawa, vok. Libau, rus. Либава / Libava arba Лиепая / Liyepaya) – miestas vakarų Latvijoje prie Baltijos jūros. Trečias didžiausias miestas Latvijoje ir svarbus uostas.

Pirmą kartą paminėta 1253 metais. Miesto teisės gautos 1625 m. kovo 18 d. 1874 m. nutiestas Liepojos-Romnų geležinkelis. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu šalia Liepojos veikė karinis miestelis Karosta (dab. miesto rajonas).

Liubomiras Viktoras Žeimantas

Liubomiras Viktoras Žeimantas (1931 m. balandžio 12 d. – 2018 m. spalio 24 d.) – Lietuvos žurnalistas, redaktorius, pedagogas, komjaunimo darbuotojas.

Maladečina

Maladečina arba Molodečnas (brus. Маладзечна, rus. Молодечно) – miestas Ušos upės slėnyje, prie senojo kelio Vilnius–Minskas, Minsko sritis, Baltarusija, Maladečinos rajono centras. 95 033 gyv. (2018 m.).

Geležinkelio mazgas. Metalo apdirbimo, maisto, lengvoji pramonė.

Mažeikių herbas

Mažeikių herbas – Mažeikių miesto ir rajono heraldinis atributas.

Papilė

Papilė (žem. Papėlė) – miestelis Akmenės rajono savivaldybės pietinėje dalyje, šalia kelio 155 Kuršėnai–Mažeikiai , Ventos regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi mūrinė Papilės Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1887 m.), yra S. Daukanto gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), vaikų lopšelis-darželis „Kregždutė“, paštas (LT-85010), istoriko ir rašytojo S. Daukanto muziejus (u.k. 10788) bei paminklas (u.k. 7656; ant aukšto postamento, 1930 m., bronza, skulptorius Vincas Grybas, statula išlieta Berlyne).

Pilėnai (Kėdainiai)

Pilėnai – nedidelis kaimas Kėdainių rajone, 1 km į pietvakarius nuo Alksnėnų, Pilėnų miško apsuptyje. Palei kaimą eina Liepojos-Romnų geležinkelis ir Alksnėnų–Pilionių kelias.

Romnai

Romnai (ukr. Ромни) – srities pavaldumo miestas Ukrainoje, Sumų srityje. Sulos ir Romenos upių santakoje; rajono centras. Plotas 65 km². 53 000 gyventojų, gyventojų tankumas – 4 830 žm./km².

Talkša

Talkša (Bitinėlis, Talša) – ežeras šiaurės Lietuvoje, Šiaulių miesto savivaldybėje. Per ežerą prateka Mūšos intakas Kulpė, įteka Rūdė.

Venta (miestas)

Venta (žem. Vėnta) – gyvenvietė Akmenės rajono savivaldybėje, tarp Viekšnių (12 km) ir Papilės (9 km). Seniūnijos centras, yra 2 seniūnaitijos („Draugystės“ ir Ventos miesto).

Yra Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (pastatyta 2009 m.), biblioteka (nuo 1961 m.), paštas. Ventos vardą šalyje bei užsienyje garsina liaudiškos muzikos kapela „Ventukai“ (2004 m. NML nugalėtojai).

Viekšniai

Viekšniai (žem. Vėikšnē) – miestas Mažeikių rajone, dešiniajame Ventos krante, 13 km į pietryčius nuo Mažeikių. Seniūnijos centras, Viekšnių seniūnaitija.

Yra Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1854 m.) ir parapija, senosios kapinės, veikia Viekšnių gimnazija, biblioteka (nuo 1922 m.), įsikūrusi Ventos regioninio parko direkcija. Viekšniuose yra aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus, vaistininko Vincento Aleksandravičiaus muziejai, paštas, įsikūrusi Viekšnių bendruomenė.

Mieste stovi Viekšnių Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (pastatyta 1875 m.), Vytauto paminklas, paminklas broliams Biržiškoms (nuo 1995 m.), vandens malūnas (XIX a. pabaigos technikos paminklas). Viekšnių geležinkelio stotis yra Rekečiuose.

Šiaulių geležinkelio stotis

Šiaulių geležinkelio stotis – geležinkelio stotis šiaurės Lietuvoje.

Adresas: Dubijos g. 44, LT-77153 Šiauliai.

Šimšė

Šimšė – Šiaulių miesto dalis, 2 km į rytus nuo miesto centro, abipus kelio į Radviliškį, dabartinės Vilniaus gatvės. Pavadinimas kilęs iš Šimšos upelio, ištekančio netoli Salduvės kalno ir tekančio rytiniu rajono pakraščiu į pietus.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.