Leono karalystė

Leonas – Ispanijos istorinė sritis ir buvusi karalystė. Sostinė Leonas. Kastilijos ir Leono autonominės srities dalis, apima dabartines Leono, Palensijos, Salamankos, Valjadolido ir Samoros provincijas.

Reino de León
Leono karalystė
Emblema del Reino de Asturias.svg
910 – 1230 Pendon del Reino de Castilla.svg
 
PortugueseFlag1143.svg
 
Banner of arms crown of Castille Habsbourg style.svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of Leonas
Sostinė Leonas
Valdymo forma monarchija
karalius
 910-914 m. Garsija I
 1188-1230 m. Alfonsas IX (Leonas)
Era Viduramžiai,
Naujųjų laikų pradžia

Istorija

Antikos laikais Romos valdžią čia garantavo Septintasis legionas, nuolatinę stovyklavietę įkūręs dab. Leono miesto vietoje. 540 m. Leoną nukariavo vestgotai, 717 m. – maurai. Iš jų sritį 742 m. atėmė Astūrijos karaliai.

Savarankiška Leono karalystė įkurta 910 m., kai Astūrijos karalius Alfonsas III, dalydamas palikimą, atidavė Leoną vyr. sūnui Garsijai I (valdė 909914 m.); be to, dėl vikingų puldinėjimų grėsmės Leono miestas tapo ir svarbiausiu Astūrijos karalystės miestu. Vėliau Leono karalystė greitai plėtėsi į rytus ir pietus, kol viena jos grafysčių Kastilija sustiprėjo ir, Kordobos kalifų remiama, pradėjo siekti karalystės statuso. Kastilija karalyste paskelbta 1037 m.

Map Iberian Peninsula 1000-es

1000 m.

Map Iberian Peninsula 1030-es

1030 m.

Map Iberian Peninsula 1037-es

1037 m.

X a. Leono karaliai dažnai faktiškai pripažindavo Kordobos kalifų viršenybę, bet laikėsi vestgotų tradicijos, pretendavo į visą Ispaniją ir tęsė rekonkistą. XI a. ketvirto dešimtmečio pradžioje Leoną nukariavo Navaros karalius Sančas III Navarietis (valdė 10001035 m.). Jo sūnus Ferdinandas I 1037 m. sujungė Leono ir Kastilijos karalystes. Atskira Leono karalystė gyvavo ir 11571230 m., kol buvo prijungta prie Kastilijos.

Iki XIV a. išliko atskirų administracinių institucijų (ir kortesai), bet ilgainiui jos nyko, astūrų – leoniečių kalbą keitė kastilų kalba. Suvienijus Ispaniją Leonas tapo vyr. kapitono valdoma sritimi. Nuo 1833 m. provincija. Nuo 1979 m. Kastilijos ir Leono autonominės srities dalis.[1]

Šaltiniai

  1. Leonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 10 psl.
Asturijos karalystė

Asturijos karalystė (lot. Regnum Asturorum) – Pirėnų pusiasalio karalystė, kurią 718 m. įkūrė vestgotai vadovaujami Pelajaus. Tai buvo pirmoji krikščionių valstybė pusiasalyje po to, kai arabai nugalėjo Vestgotų karalystę. 722 m. karalius Pelajus nugalėjo Omejadų kalifatą Kovadongos mūšyje, pradėdamas Rekonkistą. Karalystė išnyko, kai Fruelas II tapo Leono karaliumi.

Astūrija

Astūrija (isp. Principado de Asturias, astūr. Asturies), Asturija, Astūrijos kunigaikštystė – Ispanijos Karalystės autonominis regionas ir provincija, kartu ir Europos istorinis regionas, iš kurios viduramžiais kilo Asturijos karalystė. Išsidėstęs šiauriniame Ispanijos krante. Sostinė – Ovjedas. Oficialios kalbos ispanų ir astūrų. Plotas – 10 604 km², 1 068 165 gyventojai (2013 m. duomenys). Autonomiją gavo 1982 m. sausio 11 d.

Ispanijos herbas

Ispanijos herbas – oficialus Ispanijos karalystės simbolis, patvirtintas 1981 m. Jis naudojamas ir Ispanijos vėliavoje.

Kastilija ir Leonas

Kastilija ir Leonas (isp. Castilla y León) – autonominė sritis Ispanijos vidurinėje ir šiaurės vakarų dalyje.

Naujoji Ispanija

Naujoji Ispanija, Naujosios Ispanijos vicekaralystė (isp. Virreinato de Nueva España; 1535–1822 m.) – Ispanijos kolonijinė valda dabartinės Meksikos, Centrinės Amerikos, Karibų, Okeanijos ir Pietryčių Azijos regionuose.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.