Lentpjūvė

Lentpjūvė – rąstų pjovimo į lentas, tašus, ruošinius įmonė arba miško pramonės įmonės padalinys. Paprastai dviaukštė. Pirmame aukšte būna pjovimo staklių pamatai, varikliai, antrinės medienos kapotuvas, sijotuvas, dezintegratorius, susmulkintos medienos transporteriai. Visi technologiniai procesai mechanizuoti, dažnai ir automatizuoti. Rąstai pjaustomi ištisiniu arba tašiniu būdu.[1] Gamina medžio produktus statybai, namų ūkiui. Patalpos – cechas, angaras (jame laikomos medienos atsargos, įrengimai, pvz., obliavimo staklės). Prie lentpjūvių būna rąstų ir pjautos medienos sandėliai, taros cechai, antrinės medienos bunkerių galerija. Lentpjūvės įrengiamos prie miškų masyvų, vandens kelių, geležinkelių. Pirmosios atsirado XIV amžiuje Vakarų Europoje (Vokietjoje), Lietuvoje - XVI, Rusijoje - XVII a.

Stuetings Muehle Detail1
Medžio apdirbimas lentpjūvėje
Dotnuva009
Buvusi Dotnuvos lentpjūvė

Veikla

Pagrindinė daugumos lentpjūvių veikla – įvairių rūšių viengubo pjovimo lentų ruošimas, obliavimas, kitos paslaugos. Ruošiniai gali būti gaminami, perkami (tiek šalies viduje, tiek ir importuojami). Lentpjūvėje jie gali būti papildomai frezuojami, apdirbami (pvz., padaromos reikiamos skylės ruošiniuose), supakuojami ir paruošiami ir gabenami užsakovui arba gaminių platintojui, prekybos tarpininkui. Gali būti teikiamos tiek bendrosios lentpjūvystės paslaugos, tiek ir specializuotos. Lietuvoje yra lentpjūvių, specifinėse nišose užimančių dominuojančią padėtį regione (pvz., Lekėčiuose (Šakių rajonas) įsikūrusios lentpjūvės grimzdai 2000 m. užėmė beveik 60 % Europos rinkos)[2].

Lentpjūvės darbuotojai taip pat gali padėti įvairiais medienos ruošimo klausimais, pakonsultuoti, parinkti tinkamiausias medžiagas įvairiems objektams (pvz., kai statomas namas, stogas, tvora, pavėsinė etc.).

Produkcija

Pagrindinė produkcija (pagal medienos rūšis):

  • Statybinė mediena (pvz., pušis, eglė): gegnės, mūrlotai, stygos, grebėstai, statramsčiai
  • Kalibruota mediena
  • Vidaus dailylentės (pušis, eglė, koreliška eglė, juodalksnis, drebulė)
  • Lauko dailylentė (pušis, eglė, koreliška eglė)
  • Pirtys, jų reikmenys (gultai, dailylentė, tešeliai)
  • Durys, laiptų pakopos, palangės
  • kiti gaminiai.

Šaltiniai

  1. LentpjūvėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 471 psl.
  2. Lentpjūvė dirba žvejams (2001 02 22, V, Nr. 37, Marijampolės apskritis, 12 p.)
Astravas

Astravas – Biržų miesto dalis, esanti šiauriniame Širvėnos ežero krante, prie Apaščios upės. Astravą su Biržais jungia medinis Širvėnos ežero tiltas, skirtas pėstiesiems. Išlikęs dvaro ir parko ansamblis. Yra Linų perdirbimo įmonė „Biržų linai“, audimo ir siuvimo įmonė „Siūlas“, lentpjūvė „Astravas“, malūnas.

Augmėnai

Augmėnai – gyvenvietė Radviliškio rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Baisogalos.

Gyvenvietėje yra lentpjūvė, malūnas. Yra senkapių.

Bygailiai

By­gailiai (arba Bigailiai) – kaimas Panevėžio rajone, apie 5 km į vakarus nuo Subačiaus geležinkelio stoties. Yra koplyčia. Pro kaimą eina Daugpilio-Radviliškio geležinkelis, yra geležinkelio stotelė, šiauriau teka Lėvuo.

Po Pirmojo pasaulinio karo buvo pastatyta lentpjūvė, kurią vėliau perkėlė į Saldutiškį. Šalia kaimo daug pelkių ir durpynų (Aščiogalių, 206 ha), kuriuos eksploatavo Panevėžio kalėjimo kaliniai.

Bygailių kaime, kaip Nepriklausomybės kovų savanoris gavęs žemės 1925–1931 m, gyveno Vyčio kryžiaus ordininkas Zakaras Urbanėlis (1898 – ?). Mirė Urugvajuje.

Keturkaimis

Keturkaimis – kaimas Vilkaviškio rajone, 5 km į pietus nuo Kudirkos Naumiesčio, prie kelio 5103 Kudirkos Naumiestis–Kybartai (yra atšaka 5135 Keturkaimis–Lauckaimis ). Seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka, pradinė mokykla, bendruomenės namai, lentpjūvė.

Yra dvejos senosios kapinės.

Krakės

Apie kaimą Skuodo rajone žr. Krakės (Skuodas).Krakės – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į vakarus nuo kelio 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva , 21 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (pastatyta 1907 m.), veikia Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, vaikų darželis. Krakėse išlikęs vienintelis Lietuvoje kotryniečių vienuolynas (atkurtas 1997 m., su 8 celėmis, koplyčia), V. Ulevičiaus medinės skulptūros. Svarbiausia įmonė – Krakių ŽŪB. Yra lentpjūvė, ambulatorija, pašto skyrius (LT-58032), kultūros namai, biblioteka (nuo 1937 m.), kelios parduotuvės.

Lapiai (kaimas)

Lapiai – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į šiaurės rytus nuo Gargždų. Seniūnaitijos centras.

Veikia Klaipėdos rajono Lapių pagrindinė mokykla su kraštotyros muziejumi, yra pagalbinės mokyklos bendrabutis, bendruomenės centras, biblioteka (nuo 1957 m.), kultūros namai, nuo 1958 m. medicinos punktas, lentpjūvė. Vystomas kaimo turizmo verslas, yra kaimiškų pirčių, sodybų; nuomojamos baidarės, veikia kaimo turizmo sodyba „Prie šaltinio“.

Lazdėnai

Lazdėnai − gyvenvietė Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, 8 km į pietryčius nuo Vievio, 30 km į vakarus nuo Vilniaus, prie automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir geležinkelio Vilnius−Kaunas. Seniūnaitijos centras.

Yra geležinkelio stotis, vandens malūnas, lentpjūvė, 22 ha sodas. Į šiaurę nuo kaimo yra Neries regioninis parkas.

Milašaičiai

Apie kaimą Raseinių rajone žr. Milašaičiai (Raseiniai).Milašaičiai – kaimas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, 4 km į pietus nuo Plungės. Per kaimą teka Minijos intakas Didžioji Sruoja. Prie plento į Plungę, 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė . Seniūnaitijos centras. Yra lentpjūvė, medicinos punktas. Kaimą juosia Medingėnų-Milašaičių miškai.

Naujaneriai

Naujaneriai – šiaurinė Vilniaus miesto dalis dešiniajame Neries krante, prie kelio Naujieji Verkiai–Nemenčinė.

Šiaurėje driekiasi Raudondvario miškas. Šiaurinėje Naujanerių pusėje, už 3 km yra Europos parkas, o pietinėje pusėje – Balsio ežeras, priklausantis vienam iš 6 vadinamųjų Žaliųjų ežerų, esančių Verkių regioniniame parke.

Naujaneriuose nuo seno veikia maisto prekių parduotuvė ir kioskas, sodų bendrijos „Gulbinai“ gilumoje yra Naujanerių (Vilijanovos) dvaro fragmentai bei holokausto aukų kapai. Želmenų gatvėje – senosios Kryžiokų kaimo kapinaitės. Į šiaurės rytus nuo Naujanerių yra Kryžiokų geomorfologinis draustinis. Buvusiame kolūkių fermų komplekse yra išlikusi veikianti lentpjūvė, kitame jos gale įsikūręs automobilių servisas. Kitoje kelio pusėje prekiaujama panaudotų automobilių dalimis. Naujaneriuose nuo 1979 m. gruodžio 29 d. įkurta viena didžiausių Vilniaus mieste ir Verkių seniūnijoje sodų bendrija Gulbinai.

Naujanerius aptarnauja 36, 65, 66 ir 76 nr. autobusai (St. Naujaneriai ir Juozapiškės (66 maršrutas), priemiestiniai autobusai nekursuoja nuo 2016 m. birželio mėn. 13 d. (146 maršrutas).

Nautiltė

Nautiltė – viensėdis Šilutės rajone, 6 km į pietryčius nuo Švėkšnos, prie kelio Švėkšna – Šyliai ir Ašvos upės.

Nautiltės viensėdis ribojasi su Vilkų Kampo, Vilkėno III, Pūzraviečių, Daugšviečių, Žiogų kaimais.

Nautiltės viensėdyje buvo vandens malūnas (XVIII a. antra pusė – XX a. antra pusė) ir kurį laiką – lentpjūvė.

Raudondvario dvaras (Nemenčinė)

Raudondvario dvaras buvo į šiaurės rytus nuo Nemenčinės, Raudondvario kaime.

Rodai II

Rodai (arba Rodai II) – kaimas Panevėžio rajone, šalia kelio 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys .

Išlikęs dvaro terasinis parkas. Rodų pradinė mokykla ir koplyčia įsikūrusi Naujarodžiuose. Veikia lentpjūvė.

Rūtelė

Rutkos Lentpjūvė, Rūtelė (lenk. Rutka-Tartak) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Rūtelės valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 28 km į šiaurę nuo Suvalkų ir 136 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. Per kaimą eina vaivadijos kelias Nr. ir vaivadijos kelias Nr.. Per kaimą teka Šešupės upė ir jos intakas Potopka. Kaime taip pat yra bažnyčia.

Saugos

Saugos – gyvenvietė Šilutės rajone. Vakaruose prisišliejusi Kukorų gyvenvietė. Seniūnaitijos ir Saugų seniūnijos centras. Kaime yra Jurgio Mikšo pagrindinė mokykla, vaikų globos namai (nuo 1947 m.), paštas (LT-99060). Saugų kaime veikia keletas meno kolektyvų – moterų choras „Vakarė“, senolių šokių kolektyvas ir vaikų ansamblis. Yra lentpjūvė (1908 m.), malūnas.

Saugose stovi katalikų Šv. Kazimiero bažnyčia (įrengta 1947 m.) ir Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia (1905 m.; architektūros paminklas). Telefilme „Vilius Karalius“ pagrindinis filmo herojus (aktorius K. Žilinskas) susituokė būtent šioje bažnyčioje. Stovi paminklas Sibiro tremtiniams.

Saugų seniūnija

Saugų seniūnija yra Šilutės rajono savivaldybės šiaurės vakaruose, buvusioje Mažojoje Lietuvoje. 4204 gyventojai, iš jų 55 proc. darbingo ir 17 proc. pensijinio amžiaus. Ribojasi su Švėkšnos, Gardamo, Šilutės, Kintų (visos Šilutės rj. sav.), Priekulės, Agluonėnų (abi Klaipėdos rajonas) seniūnijomis. Pro seniūniją eina Klaipėdos-Tilžės geležinkelis, plentas Klaipėda-Jurbarkas, keliai į Švėkšną, Kintus.

Veikia vidurinė ir pagrindinė mokyklos, vaikų globos namai, vaikų lopšelis-darželis, seniūnija, 2 Romos katalikų ir 1 evangelikų liuteronų bažnyčios, 2 kaimo bendruomenės, 3 medicinos punktai, vaistinė, 2 paštai, 2 degalinės, 2 bibliotekos-filialai, girininkija, ugniagesių komanda, medienos išvežimo-miško ruošos punktas, medienos apdirbimo cechas, malūnas, lentpjūvė, paukštynas, pašarų gamybos ir mėsos apdirbimo įmonės, žirginio ir automobilių sporto klubai, automobilių kroso trasa, paminklų gamybos įmonė, keli barai, keli pieno surinkimo punktai, kelios parduotuvės.

Verslas: žemės ūkio produktų gamyba, medienos apdirbimas. Plėtojami ir netradiciniai verslai: kaimo turizmas, ekologiška daržininkystė ir kt.

Subačius

Subačius – miestas Kupiškio rajone, 14 km į pietvakarius nuo Kupiškio, prie kelio 122 Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys , dešiniajame Viešintos upės krante. Subačiaus seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Asiūklynės ir Aukštaičių).

Stovi medinė Subačiaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (nuo 1940 m.), yra Subačiaus gimnazija, biblioteka (nuo 1940 m.), paštas. Didžiausia įmonė – šalia Kunčių kaimo veikianti Subačiaus kuro bazė, sovietmečiu buvusi įslaptinta ir vadinta sąlyginio „Gintaro“ kombinato vardu. Miestą kerta geležinkelis Radviliškis–Daugpilis.

Anksčiau gyvenvietė vadinta Subačiaus geležinkelio stotimi – pats miestelis Subačius yra už 4 km į pietryčius ir dabar vadinamas Senuoju Subačiumi. Miestelyje tarpukaryje veikė malūnas, lentpjūvė, elektros stotis ir didelę apyvartą turėjęs didmenų sandėlis (grūdų savišalpos sandėlis magazinas, buvęs tam tikra valstiečių apsidraudimo forma nuo nederliaus).

Nuo Subačiaus, iš Pauliankos į Skverbų kaimą eina šimtamečių beržų alėja.

Timpu

Timpu (bot. ཐིམ་ཕུ་) – Butano Karalystės sostinė bei dižiausias miestas. 99 021 tūkst. gyventojų (2012). Miestas išsidėstęs šalies vidurio vakaruose, Himalajų kalnuose prie Vango upės, maždaug 2000 m aukštyje virš jūros lygio. 1962 m. Timpu buvo oficialiai paskebtas šalies valdžios buveine (iki tol buveinė buvo ten, kur gyveno karalius).

Mieste yra vienas įspūdingiausių Butano architektūros paminklų – Tashi Chho tvirtovė (pilis) su vienuolynu. Dabar čia reziduoja karališkoji vyriausybė. Aplink karaliaus rūmus yra daug terasinių laukų, rodančių žemės ūkio svarbą šaliai. Pagrindinės žemės ūkio kultūros, auginamos apylinkėse yra ryžiai, kukurūzai, kviečiai. Taip pat svarbi medienos pramonė, mieste yra lentpjūvė. 1966 metais pradėjo veikti vandens jėgainė.

Timpu yra lėktuvų nusileidimo ir pakilimo takas, Indijos-Butano nacionalinė magistralė (atidaryta 1968 m.), iš kurios galima nuvykti į Phuntsholing miestelį – pagrindinį kelią iš Butano į Indiją.

Miestas unikalus tuo, kad jame yra labai mažai reklamos .

Švinobrudas

Švinobrudas (lenk. Świnobród) – gyvenvietė Lenkijos šiaurės rytuose, Michalovo valsčiuje, Balstogės apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 11 km į šiaurės vakarus nuo Michalovo ir apie 23 km į rytus nuo vaivadijos centro Balstogės.

Švėkšnos dvaras

Švėkšnos dvaras stovi Švėkšnoje. Rūmai pastatyti 1880 metais (pastatydino Adomas Pliateris ir pavadino žmonos garbei „Genovaite“), yra parkas.

Parko tvenkinio saloje yra deivės Dianos statula (cementas; autorius V. Jakševičius), parko pakraštyje – vandens malūnas ir kiti ūkiniai pastatai.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.