Kuršėnai

Kuršėnai (žem. Koršienā) – miestas Žemaitijoje, Šiaulių rajone, 25 km į vakarus nuo Šiaulių. Tai didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Kuršėnų miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos centras.

Miestas įsikūręs abipus Ventos (vingiuoja miestu iš pietryčių į šiaurės vakarus), prie kelio  A11  ŠiauliaiPalanga . Pietiniu miesto pakraščiu eina Liepojos-Romnų geležinkelis ir geležinkelis Šiauliai-Kretinga, yra dvi geležinkelio stotys (Pavenčių stotis – į Klaipėdą, Drąsučiuose Kuršėnų stotis – į Mažeikius). Rytiniame miesto pakraštyje telkšo Kuršėnų karjerų tvenkiniai.

Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra parkas, Kalendorių muziejus, kultūros centras, vaikų globos namai, biblioteka (nuo 1939 m.), paštas. L. Ivinskio aikštėje – paminklas Laurynui Ivinskiui (1960 m., skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas S. Ramūnis).

Mechanikos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas, pieninė. Kuršėnai nuo seno garsėja puodininkystės amatu; juose yra Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejus. Didžiausios miesto dalys (priemiesčiai) – Daugėliai ir Pavenčiai. Yra molio telkinys.

Kuršėnai
   
Kursenai COA
   
Kuršėnai 2
Kuršėnų panorama
Kuršėnai (Lietuva)

Kuršėnai
56°0′20″ š. pl. 22°56′10″ r. ilg. / 56.00556°š. pl. 22.93611°r. ilg.Koordinatės: 56°0′20″ š. pl. 22°56′10″ r. ilg. / 56.00556°š. pl. 22.93611°r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Šiaulių apskritis Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Šiaulių rajono savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybė
Gyventojų: 10 921
Plotas: 11,920 km²
Tankumas: 916 žm./km²
Altitudė: 105 m
Pašto kodas: LT-81001
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Kuršė́nai
Kilmininkas: Kuršė́nų
Naudininkas: Kuršė́nams
Galininkas: Kuršė́nus
Įnagininkas: Kuršė́nais
Vietininkas: Kuršė́nuose

Istorija

Miestas ir apylinkės įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Kuršėnai pirmą kartą minimi XII a. (istorikas S. Zajančiovskis). Nuo XIV a. čia buvo LDK dvaras. 1523 m. pastatyta medinė bažnyčia. 15611563 m. Kuršėnai jau žinomi ir kaip miestelis. 1564 m. karalius Žygimantas Augustas atidavė dvarą Despot-Zenavičiams, vėliau jis atiteko Pacams, dar vėliau Gruževskiams, kurie jį valdė iki pat II pasaulinio karo.

1824 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, kuri per I pasaulinį karą buvo sugriauta. Kuršėnai ypač sparčiai ėmė vystytis XIX a. pabaigoje, pro miestą nutiesus Liepojos-Romnų geležinkelį. Kuršėnuose 1919 m. liepos 26 d. pasirodė pirmasis Lietuvoje bermontininkų būrys. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.

Mieste veikė Pavenčių cukraus fabrikas, Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas, „Jiesios“ keramikos gamyklos cechas. 1994 m. spalio 24 d. Prezidento dekretu patvirtintas Kuršėnų herbas. 2014 metais prie miesto prijungta Ringuvėnų gyvenvietė.

Kuršėnai, seniūnija
J. Basanavičiaus gatvė
Kuršėnai, ligoninė
Ligoninė
Kuršėnai, stotis
Kuršėnų stotis Drąsučiuose
Kuršėnai. Lurdas
Lurdas bažnyčios šventoriuje

Pavadinimo kilmė

Aišku, kad miesto vardas yra susijęs su kuršiais, tačiau nežinia, ar jis kilęs tiesiogiai nuo kuršių genties vardo, ar nuo pavardės Kuršas, Kuršys, Kuršis ar netgi Kuršėnas.

Liaudies etimologijoje pasakojama, kad kadaise pievos buvo užpiltos lietaus ir sugadinusios šieną, o atlėkę žmonės šaukė „Kur šienas?! Kur šienas?!“

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Sportas

Futbolas

Krepšinis

  • SK „Kristalas“ („Granulta-Grafų baldai“)

Gyventojai

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2017 m.
1823 m. 1865 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur. 1966 m.[3]
200 260 3 200 2 900 3 800 9 100 10 600
1970 m.sur. 1974 m.[4] 1976 m.[5] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
11 588 12 600 13 100 13 223 14 796 14 197 11 963
2017 m. - - - - - -
11 175 - - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 11 963 žmonės:[6]

2001 m. gyveno 14 197 žmonės:[7]

Žymūs žmonės

Miestų partnerystė

Literatūra

  • Kuršėnų enciklopedija (sud. Vytautas Kirkutis, Stasys Lipskis). – Vilnius: Žuvėdra, 2005. – 312 p.: iliustr. – ISBN 9986-500-99-0
  • Kuršėnų miesto žydų istorija (sud. Rolandas Tamošaitis, Jonas Kiriliauskas). – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2007. – 106 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-38-769-5
  • Kuršėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 453 psl.

Išnašos

  1. Куршаны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 44 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Куршаны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 874 psl. (rus.)
  3. Kuršėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 262 psl.
  4. KuršėnaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 279 psl.
  5. Vincas Brazauskas, Kazys Misius ir kt. Kuršėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 448-449 psl.
  6. 2011 m. surašymo duomenys
  7. 2001 m. surašymo duomenys

Nuorodos

FK Venta Kuršėnai

Kuršėnų „Venta“ – Lietuvos futbolo klubas iš Kuršėnų.

KK155

KK155 – krašto kelias, jungiantis Kuršėnus ir Mažeikius. Kelio ilgis – 53,7 kilometro. Šiame krašto kelyje yra 4 „juodosios dėmės“.

KK159

KK159 – krašto kelias, jungiantis Užventį ir Kuršėnus. Kelio ilgis – 39,89 kilometro. Šiame krašto kelyje „juodųjų dėmių“ nėra.

KK203

Krašto kelias 203 – Kuršėnų aplinkkelis, aplenkiantis miestą iš šiaurės. Kelio ilgis – 4,25 kilometro. Šiame kelyje „juodųjų dėmių“ nėra.

Šiuo metu pastatyta tik rytinė dalis aplinkkelio, jungianti A11 , 159 ir 155 . Planuojama nutiesti ir vakarinę aplinkkelio dalį, kuri jungs 155 , su A11 . Kadangi trasa kerta Ventos upę, bus pastatytas tiltas.

Kelias prasideda ties sankryža su A11 Šiauliai–Palanga , į vakarus nuo Kuršėnų. Eina Šiaulių rajono savivaldybės teritorija. Iš šiaurės aplenkdamas Kuršėnų miestą, susikerta su 159 Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai ir baigiasi sankryžoje su 155 Kuršėnai–Mažeikiai .

KK204

Krašto kelias 204 – Mažeikių aplinkkelis, aplenkiantis miestą iš pietų. Kelio ilgis – 10,95 kilometro. Šiame kelyje „juodųjų dėmių“ nėra.

Kelias prasideda į rytus nuo Mažeikių, sankryžoje su 155 Kuršėnai–Mažeikiai . Aplenkdamas miestą iš pietų, susikerta su 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė . Baigiasi ties sankryža su 170 Mažeikiai–Skuodas . Rytinėje aplinkkelio pusėje yra tiltas per Ventą.

Kuršėnų apskritis

Kuršėnų apskritis – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose, į šiaurės vakarus nuo Šiaulių. Centras – Kuršėnai.

Kuršėnų dvaras

Kuršėnų dvaras buvo Kuršėnuose, Šiaulių rajone.

Kuršėnų rajonas

Kuršėnų rajonas – 1950–1962 m. LTSR administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose, į šiaurės vakarus nuo Šiaulių. Centras – Kuršėnai.

Lietuvos futbolo varžybos 1935 m.

Lietuvos futbolo varžybos 1935 m.

Lietuvos futbolo čempionatas prasidėjo 1935 m. pavasarį, baigėsi 1935 m. rudenį;

Lietuvos futbolo taurės turnyras dar nevyko.

Magistralinis kelias A11 (Lietuva)

A11 – Lietuvos magistralinis kelias, jungiantis Šiaulius ir Palangą. Kelio ilgis - 146,85 kilometro. Eina per Kuršėnus, Telšių, Plungės apylinkes ir Kretingą. Šiame kelyje yra 11 „juodųjų dėmių“.

Kelias prasideda Šiauliuose, Vilniaus g. Eina Šiaulių, Telšių, Plungės ir Kretingos rajonų savivaldybių teritorija. Svarbesnės gyvenvietės prie kelio – Kuršėnai, Telšiai, Plungė, Kretinga. Kelias baigiasi Palangoje, Kretingos g. Kelio ruožas „Šiauliai–Kuršėnai“ dar sovietmečiu buvo pertvarkytas į keturių juostų (po dvi juostas į kiekvieną pusę) atkarpą, o 2015 m. ruožas buvo iš esmės rekonstruotas: pakeista kelio danga, įrengtas dviračių/pėsčiųjų takas, sankryžos su apsisukimais skiriamojoje juostoje pertvarkytos į šviesoforines sankryžos.

Micaičiai

Apie kaimą Telšių rajone žr. Micaičiai (Telšiai).Micaičiai – gyvenvietė Šiaulių rajono savivaldybėje, 3 km į pietus nuo Kuršėnų. Seniūnaitijos centras.

Stovi medinė Micaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1808 m.), veikia pradinė mokykla (įkurta 1980 m.), medicinos punktas, kultūros namai, biblioteka (atidaryta 1970 m.). Pro kaimą eina geležinkelis Šiauliai–Kretinga, plentas 159 Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai .

Micaičių apylinkė (Šiauliai)

Micaičių apylinkė – LTSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.

Papilė

Papilė (žem. Papėlė) – miestelis Akmenės rajono savivaldybės pietinėje dalyje, šalia kelio 155 Kuršėnai–Mažeikiai , Ventos regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi mūrinė Papilės Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1887 m.), yra S. Daukanto gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), vaikų lopšelis-darželis „Kregždutė“, paštas (LT-85010), istoriko ir rašytojo S. Daukanto muziejus (u.k. 10788) bei paminklas (u.k. 7656; ant aukšto postamento, 1930 m., bronza, skulptorius Vincas Grybas, statula išlieta Berlyne).

Ramučiai (Kelmė)

Ramučiai – gyvenvietė Užvenčio seniūnijoje, prie kelių 215 Bubiai–Ramučiai ir 159 Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai sankryžos.

Užventis

Užventis (žem. Ožvėntis) – miestas Kelmės rajone, abipus Ventos, 25 km į šiaurės vakarus nuo Kelmės, Žemaičių aukštumos rytinėje pašlaitėje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Užventį pasiekia keturi krašto keliai: 158 Kelmė–Užventis , 159 Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai , 194 Užventis–Tryškiai–Viekšniai ir 223 Užventis–Varniai .

Stovi medinė Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia (pastatyta 1703 m.) su varpine, Užvenčio Šatrijos Raganos vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1940 m.), paštas (indeksas LT-86036), kraštotyros muziejus (1966 m. įkurtas buvusiame Užvenčio dvaro svirne), senelių namai (nuo 2009 m.). Nuo 1966 m. pažymint rašytojos Žemaitės gimimo metines Užventyje teikiama Žemaitės literatūrinė premija.

Varputėnų dvaras

Varputėnų dvaras – dvaras Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, 14 km į pietus nuo Micaičių, 1,5 km į vakarus nuo kelio Kuršėnai-Šaukėnai, prie Ventos intako Kesaučio upelio. Žemės sklypo plotas 172 ha, iš jų dirbamos – 162 ha, kita žemė – parkas su tvenkiniais ir kanalais, miškas.

Šaukėnai

Šaukėnai – miestelis Kelmės rajone, prie kelio 2103 Verpena–Šalteniai–Ramučiai , o į šiaurę už 2 km yra kelių 159 Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai ir 215 Bubiai–Ramučiai sankryža. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi mūrinė Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1989 m., su XVIII a. barokiniais šventoriaus vartais, turinčiais kultūros paminklo statusą), medinė bažnyčios varpinė (XVIII a.), yra Šaukėnų vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas (LT-86043), kraštotyros muziejus (nuo 1999 m.), išlikęs XVIII a. Šaukėnų dvaras su parku. Saugoma Šaukėnų pušis. A. Jurgino sodyboje stovi koplytstulpis ir Pietos skulptūra (1900 m., restauruoti 1937 m.), taip pat yra stogastulpis su Šv. Florijono skulptūra (2009 m.).

Šiaulių rajono savivaldybė

Šiaulių rajono savivaldybė Lietuvos Respublikos administracinis teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose. Centras – Šiauliai, kurie turi atskiros savivaldybės statusą, todėl į rajono teritoriją neįeina. Savivaldos teisę teritorijoje įgyvendina Šiaulių rajono savivaldybės taryba.

Šilėnai (Kuršėnai)

Šilėnai – kaimas Šiaulių rajone, Ventos kairiajame krante, 4 km į šiaurės vakarus nuo Kuršėnų, prie kelio 4008 Kuršėnai–Švendriai–Raudėnai . .

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Kuršėnų valsčiaus centras
XX a. pradžia
19151919 m. ? Kuršėnų apskrities centras
19191947 m. Kuršėnų valsčiaus centras Šiaulių apskritis
19471950 m. apskrities pavaldumo miestas, Kuršėnų valsčiaus centras Kuršėnų apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Kuršėnų rajono centras Šiaulių sritis
19531962 m.
19621995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Kuršėnų apylinkės centras Šiaulių rajonas
nuo 1995 m. Kuršėnų miesto seniūnija, Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos centras Šiaulių rajono savivaldybė Šiaulių apskritis
Demografinės raidos histograma
Lietuvos miestai
Lietuva

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.