Konfucijus

Konfucijus (kin.: 孔夫子; pinyin: Kǒng Fūzǐ; arba 孔子 Kǒngzǐ; Wade-Giles transkripcija: K’ung – fu – tzu, tradiciškai laikoma, kad gyveno 551 m. pr. m. e. rugsėjo 28 d. – 479 m. pr. m. e.) – žymus kinų mąstytojas.[1] Jo mokymai darė didelę įtaką kinų, japonų, korėjiečių, vietnamiečių civilizacijoms, kultūroms, filosofijai, visuomenėms.

Konfucijaus filosofijoje pabrėžiama individo ir valdžios moralė, teisingų socialinių santykių išlaikymas, teisingumas. Han dinastijos laikais ši mąstysena nustelbė kitas doktrinas (legizmą, daoizmą ir kt.). Konfucijaus ir kitų mąstytojų išmintis virto sistema, pavadinta 儒家 (rújiā). Vakaruose ji žinoma kaip konfucianizmas. Kongdzi (Kongzi) vardą į sulotynintą „Konfucijų“ pavertė jėzuitas Matteo Ricci.

Konfucijaus mokymas išdėstytas veikale „Apmąstymai ir pašnekesiai“ (論語/论语 Lúnyǔ), surašytame jo mokinių. Konfucijui priskiriama ne vieno veikalo autorystė, tačiau istorikai abejoja, kad šie teiginiai atitinka tikrovę. Daugiau nei du tūkstančius metų tikėta, kad Konfucijus buvo penkių klasikinių kanonų autorius ir redaktorius.

Bullet purple.png
Konfucijus
Konfuzius-1770
Konfucijus
Gimė: apie 551 m. pr. m. e.
Čiufu, dabar – Šandongo provincija, Kinija
Mirė: 479 m. pr. m. e.
Čiufu, dabar – Šandongo provincija, Kinija
Veikla: filosofas
Sritis: socialinė filosofija, etika
Žinomas už: Konfucianizmo kūrėjas
Commons-logo.svg Vikiteka: KonfucijusVikiteka

Biografija

Tradicija teigia, kad Konfucijus gimė 551 m. pr. m. e., Pavasarių ir rudenų periodu. Kaip tik tuo metu buvo vadinamasis „Šimto filosofinių mokyklų“ suklestėjimo laikotarpis. Vieningos „Kinijos“ valstybės nebuvo: gyvavo daug mažų valstybėlių. Konfucijus gimė Čiufu (Qufu) mieste, Lu valstybėje (dab. Šandongo provincijos dalis). Teigiama, kad jo tėvai buvo kilmingi, tačiau nuskurdę.

„Istoriko užrašuose“ teigiama, kad Konfucijaus tėvai buvo susituokę nepagal galiojančias ritualines normas, nes jo tėvas buvo senis, o motina – paauglė. Tėvas mirė, kai Konfucijui buvo treji. Pamažu Konfucijus bręsdamas kilo socialinėje hierarchijoje, įsijungė į vadinamąją ši (士 shì) klasę, kurios nariai siekė įsitvirtinti visuomenėje per savo talentą ir sugebėjimus, o ne kilmę.

Būdamas devyniolikos, Konfucijus vedė merginą Či Čiuan (亓官 Qi Quan), po metų susilaukė pirmojo sūnaus Kong Li (孔鯉). Konfucijus dirbo piemeniu, klerku, knygų saugotoju. Kai jam buvo dvidešimt treji, mirė jo motina, ir Konfucijus pagal vyraujančias ritualines normas jos gedėjo trejus metus.

Būdamas penkiasdešimt trejų, tapo Lu valstybės teisingumo ministru. „Istoriko užrašuose“ pasakojama, kad gretima Či (Qi) valstybė išsigando stiprėjančios Lu. Či pasiuntė Lu valdovui šimtą gerų žirgų ir aštuoniasdešimt gražuolių šokėjų. Valdovas atsidavė malonumams ir tris dienas nesirūpino valstybės reikalais. Konfucijus tuo labai nusivylė ir nusprendė palikti Lu ieškoti geresnio darbdavio. Kadangi staigus išvykimas būtų atkreipęs dėmesį į valdovo netinkamą elgesį, Konfucijus palaukė, kol šis padarys kokią menkesnę klaidą. Kai valdovas pamiršo nusiųsti Konfucijui po aukojimo likusios mėsos, priklausiusios jam pagal paprotį, Konfucijus pasinaudojo pretekstu ir, atsisakęs sosto, paliko Lu. Šia istorija parodoma, kaip Konfucijus sugebėjo atsisakyti tarnybos, nepakenkdamas valstybės, kurioje tarnavo, prestižui.

Išėjęs iš Lu, Konfucijus keliavo per valstybėles Kinijos šiaurės rytuose ir centre: Vei (魏 Wei), Song (宋), Čen (陳 Chen), Cai (蔡). Šių valstybių valdovams jis dėstydavo savo politines pažiūras, tačiau nė vienoje jo propaguoti principai nebuvo įgyvendinti.

Būdamas šešiasdešimt aštuonerių, Konfucijus grįžo namo. Paskutinius gyvenimo metus praleido mokydamas, skleisdamas senovinę išmintį per tekstus (penkis kanonus). Mirė septyniasdešimt dvejų ar trejų metų amžiaus.

Visi šie biografiniai faktai nusistovėję tradicijoje, tačiau daug jų istoriškai nepatvirtinta.

Vardai

  • Tikrasis vardas – 孔丘 Kǒng Qiū (Kong Čiu). Kong – plačiai paplitusi kiniška pavardė;
  • Įvairiose romanizacijose (t. y. kiniškų garsų užrašymo lotyniškais rašmenimis sistemose) vadinamas:
    • Kǒng Fūzǐ (Kǒng fū zǐ) pin-inu;
    • K’ung fu – tzu Wade-Giles sistema:
    • Kung fu – tze;
  • Varde Kongfudzi „fudzi“ reiškia „mokytoją“ (Kong – pavardė, taigi "mokytojas Kong). Kartais vardas sutrumpinamas išmetant vidurinį skiemenį fu;
  • Jėzuitai Kongfudzi sulotynino kaip „Confucius“ – Konfucijų. Ši forma paplito Vakarų šalyse;
  • Pagarbus vardas – Džong Ni (仲尼, Zhòng Ní\\);
  • Pomirtiniai vardai:
    • Valdovas Baočengxiuanas (褒成宣尼公 Bāochéngxūan nígōng) – „Garsiai giriamas valdovas“;
    • Džišengsianši (至聖先師, Zhìshèngxiānshī) – „Pirmasis mokytojas, pasiekęs išmintį“:
    • Džišengas (至聖, Zhìshèng) – „Pasiekęs išmintį“;
    • Xianši (先師, Xiānshī) – „Pirmasis mokytojas“;
  • Taivane taip pat žinomas kaip Vanšišibiao (萬世師表, Wànshìshībiǎo) – „Pavyzdinis mokytojas“.

Mokymas

Konfucijus pabrėžė, kad savo mokyme ne išradinėja kažką naujo, o perduoda senovės išminčių mokymą. Jis iškėlė mokymosi, tobulėjimo svarbą. Konfucijus nesukūrė sistemingos gyvenimo ar visuomenės filosofijos. Jis skatino mokinius analizuoti save, nenuilstamai tyrinėti pasaulį, senuosius raštus, senovės moralines problemas susieti su dabartiniais politiniais įvykiais.

Konfucijus gyveno politinio susiskaldymo, nuolatinių karų laikais, todėl vienas pagrindinių jo mokymo tikslų buvo suvienyti „pasaulį“ (t. y. Kiniją), atsatyti valstybėje tvarką. Jo manymu, valdovai turėtų valdyti per savo moralę, remdamiesi 德  – dorybe, o ne įstatymais, bausmėmis ar savo pačių kilme.

Konfucijui tradiciškai priskiriama daug garsių aforizmų. Vienas pagrindinių, užfiksuotas „Apmąstymuose ir pašnekesiuose“, – "Nedaryk kitiems to, ko nenorėtum, kad darytų tau. "

Šaltiniai

  1. Vytis Silius. Konfucijus (Kong Fuzi), tikr. Kong Qiu. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 476-477 psl.

Vikicitatos

1 tūkstantmetis pr. m. e.

Pirmasis tūkstantmentis prieš mūsų erą prasidėjo 1000-aisiais m. pr. m. e. ir baigėsi 1-aisiais metais pr. m. e.

479 m. pr. m. e.

479 m. pr. m. e. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

551 m. pr. m. e.

551 m. pr. m. e. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Aforizmas

Aforizmas (gr. αφορίζειν 'apibūdinti') – trumpas, įtaigus posakis, kuriuo vienu ar keliais teziškais sakiniais netikėtai ir taikliai išreiškiama konkreti mintis, pateikiama originali idėja ar nuomonė. Gali būti išplėstas iki keliolikos sakinių. Būdingas subjektyvumas skiria jį nuo giminingų mažųjų formų – patarlės, sentencijos, maksimos.

Apmąstymai ir pašnekesiai

Apmąstymai ir pašnekesiai (trad. kin.: 論語; supapr. kin.: 论语; pinyin: Lún Yǔ) – Konfucijaus bei jo mokinių pasisakymus, darbus, diskusijas aprašantis veikalas, vienas iš klasikinių kanoninių konfucianistinių veikalų. Kiniškas pavadinimas pažodžiui reiškia "[Konfucijaus] ištarmių aptarimas". Angliškai verčiama "The Analects". Manoma, kad šis veikalas parašytas Pavasarių ir rudenų bei Kariaujančių valstybių laikotarpiais (apie 479 - 221 m. pr. m. e.).

Lietuviški leidimai:

Konfucijus. "Apmąstymai ir pašnekesiai" (vertimas iš vokiečių k., Zita Mažeikaitė), Vilnius : Pradai, 1994. Antrasis leidimas: Vilnius : Pradai, 1997.

Dzi

Dzi gali reikšti:

Dzi (titulas) (kin. 子, pinyin: zǐ) – paveldimas Kinijos kilmingųjų titulas, atitinkąs vikontą;

Hieroglifas dzi (kin. 子, pinyin: zǐ) plačiai naudojamas kinų pravardėse, nes reiškia 'vaikas'. Mandagumo ir pagarbos varduose šis hieroglifas reiškia 'meistras'. Pvz,: kin. 孔子, pinyin: Kǒngzi 'meistras Kongas' – Konfucijus, kin. 老子, pinyin: Lǎozǐ 'senasis meistras' – Laodzi, kin. 孫子, pinyin: Sūn Zǐ 'meistras Sun' – Sun Dzi, karinės strategijos traktato „Kovos menas“ autorius;

Dzi (provincija) (kin. 冀, pinyin: Jì) – tradicinė Kinijos provincija. Taip pat šis įvardijimas naudojamas kaip dabartinės Hebėjaus provincijos santrumpa;

Dzi (administracinė provincija) (kin. 冀, pinyin: Jì) – administracinis Kinijos imperijos vienetas, egzistavęs nuo 110 m. pr. m. e.;

Dzi karalystė (kin. 薊, pinyin: Jì) – senovinė Kinijos karalystė;

Dzi (miestas) (kin. 薊, pinyin: Jì) – Dzi karalystės sostinė dabartinio Pekino teritorijoje;

Dzi prefektūra (Šansi) (kin. 吉县) – Viena Šansi provincijos prefektūrų;

Dzi prefektūra (Tiandzinas) (kin. 蓟县) – Viena Tiandzino miesto prefektūrų;

Dzi (alebarda) (kin. 戟) – kiniško stiliaus alebarda;

Dzi - paplitusi Kinijoje pavardė, kuri užrašoma rašmenimis 子 (Zǐ), 姬 (Jī), 吉 (Jí) arba 己 (Jǐ).

Džou dinastija

Džou dinastija (kin. 周朝, pinyin: Zhōu Cháo, liet. Džou Čao) – Kinijos dinastija, valdžiusi po Šangų ir prieš Činų dinastiją, maždaug nuo XI amžius pr. m. e. iki 221 m. pr. m. e.

Laikotarpis dalinamas į du periodus:

Vakarų Džou (XI a. – VIII a. pr. m. e.)

Rytų Džou (771 m. pr. m. e. – 221 m. pr. m. e.)Rytų Džou savo ruožtu skirstomas į „Pavasarių ir rudenų“ (722 – 465 m. pr. m. e.) bei „Kariaujančių valstybių“ (465 – 221 m. pr. m. e.) laikotarpius.

Edukologija

Edukologija (lot. educatio – švietimas, ugdymas; gr. logos – mokslas) – socialinis mokslas, tiriantis įvairiapusį žmogaus ir grupių ugdymą(si).

Kartais, siekiant nuvertinti edukologijos fundamentalumą, ji laikoma taikomuoju mokslu. Tai iš dalies teisinga, tačiau tirdama ugdymo praktiką (vyksmą) ji išryškina jos fundamentaliuosius dėsnius ir dėsningumus, t. y. besikartojantį ryšių ir santykių pradą, įgalinantį kurti įvairias teorijas. Taip „praktinis mokslas“ palaipsniui tampa fundamentaliuoju mokslu.

Pedagogika tiria vaikų, andragogika – suaugusiųjų mokymą(si), žinių perteikimą, taip pat ir ugdymą, o edukologija akcentuoja ugdymo ir ugdymosi procesus, trunkančius nuolat ir nesiejamus su konkrečia profesija, specialybe, o taikant visa tai žmogui kaip asmenybei.

Nuo 1965 m. liepos mėnesio UNESCO ekspertų konferencijos mokymasis visą gyvenimą (angl. lifelong education) laikomas vienu esminių šiuolaikinio mokslo, technikos ir technologijos pažangos prielaidų.

Ekonomika

Ekonomika (gr. οίκος, Oikos 'namas' + gr. νόμος, nomos 'dėsniai') – socialinis mokslas, tiriantis individų elgseną esant nuolatiniam gamybos faktorių trūkumui, tiesiogiai darantį įtaką produkcijai, paskirstymui ir vartojimui, ūkinei veiklai, ūkiui. Ekonomika tiria, kaip žmonės, jų grupės (namų ūkiai), organizacijos (įmonės) priima sprendimus siekdami patenkinti savo poreikius. Šia prasme ekonomika susijusi su etika kaip pačiu pagrindiniu socialiniu mokslu – tiek ekonomika, tiek etika nurodo priežastis „kodėl žmonės daro tai, ką jie daro“ ir labai dažnai šių mokslų išvados dėl to nesutampa.

Pagrindinė ekonomikos mokslo prasmė: nagrinėti kaip geriausiai panaudoti ribotus išteklius ir darbo, kapitalo ir žemės mechanizmo vystymams siekiant tenkinti visuomenės poreikius. Tai materialinės visuomenės egzistavimo ir funkcionavimo sfera, kurioje vyksta gamyba. Visų ekonomikos mokslų tyrimo objektas yra žmonių ūkinė veikla.

Konfucianizmas

Konfucianizmas (trad.kin.: 儒學; supapr.: 儒学; pinyin: Rúxué; pažodžiui „intelektualų mokykla“) – Kinijoje atsiradusi ir po Rytų Aziją paplitusi etinė ir filosofinė sistema, neretai priskiriama prie religijų. Svarbiausiu autoritetu dažniausiai laikomas VI-V a. pr. m. e. gyvenęs filosofas Konfucijus, kurio vardu doktriną pavadino vakariečiai.

Konfucianizmas kalba apie visuomenę, valstybės valdymą, šeimą, moralę. Visos šios idėjos Rytų Azijoje darė ir tebedaro didelę įtaką.

Kiti svarbūs konfucianistai: Mengzi (Mencijus), Xunzi (Siundzi).

Konfucionizme žmogus turi vadovautis:

teisingumu

individo ir valdžios morale

elgesio tvirtumu

minties gelme

nustatytais santykiais tarp žmonių

žmogus turi nuolat siekti tobulumo, dvasios nepriklausomybės, mąstymo ir veiklos vienybės, emocinės harmonijos ir psichologinės pusiausvyros (mąstant – blogiausias būdas, mėgdžiojant – lengviausias būdas, tyrinėjant – karščiausias būdas).

Laodzi

Šis straipsnis – apie filosofą. Apie to paties pavadinimo filosofinį veikalą skaitykite straipsnyje DaodedzingasLaodzi (kin. 老子, pinyin: Lǎozǐ; kitomis romanizacijos sistemomis: Lao tzu, Lao Tse, Laotze, Laozi; liet. kartais Lao Dzė) – senovės Kinijos filosofas, tradiciškai laikomas vienu daoizmo pradininku. Vėliau – daoizmo dievybė.

Gyvenimo data nežinoma: tradiciškai – VI a. pr. m. e., yra manančių, kad IV a. pr. m. e. arba kad Laodzi iš viso nėra istorinė asmenybė. Laodzi priskiriama vieno svarbiausių daoistinių veikalų, vadinamo „Laodzi“ arba „Daodedzingu“ (道德经 Dàodéjīng – „Knyga apie Dao ir De“), autorystė.

Mokytojas

Pedagogas (mokytojas) – kvalifikuotas asmuo, kuris ugdo kitą žmogų.

Pinyin

Hànyǔ Pīnyīn (汉语拼音; t. y. „han kalbos pinin“), paprastai trumpinamas tiesiog Pinyin (liet. Pin – inas, arba Pinjinas) yra bendrinės kinų (mandarinų) kalbos romanizacijos, t. y. transkripcijos romėniškais rašmenimis, būdas. Pinyin buvo patvirtintas 1958 m., o 1979 m. imtas naudoti Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės. Vėliau Pinyin patvirtintas kaip tinkamiausia šiuolaikinės kinų kalbos transkripcijos sistema Singapūre, daugumoje tarptautinių institucijų.

Rožė

Rožė – erškėčių (Rosa) genties dekoratyvinis augalas.

Rožės dažnai laikomos dieviškumo, tobulo grožio, o raudonosios – meilės simboliu. Vakarų pasaulyje rožė laikoma kilmingiausia gėle. Jos atskirai ar puokštėse dovanojamos įvairiomis progomis.

Kultūrinių rožių žiedai būna įvairių spalvų (išskyrus gryną mėlyną ir juodą), taip pat spalvų mišinių. Yra netgi žaliųjų rožių (Rosa 'viridis'). Daugelis rūšių skleidžia malonų kvapą.

Rugsėjo 28

Rugsėjo 28 yra 271-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 272-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 94 dienos.

Tai Šanas

Tai Šanas – šventasis kinų kalnas. Kalnas iškilęs virš plataus užliejamo Geltonosios upės slėnio, kuriame atsirado kinų civilizacija. Senovėje hanų tautos garbino gamtą, tarp daugybės jų dievų buvo garbinami kalnai ir upės. Nuo tada buvo pradėtas garbinti ir Tai Šanas.

Kuriamos legendos, kad jau prieš du tūkstančius metų prieš Kristų ant šio kalno legendinis imperatorius Šunas gausiai aukojo Dangui ir Žemei. Imperatoriai lankė šį kalną ir vėlesniais šimtmečiais. XI a. Sungų imperatorius Tai Šaną prilygino dangui, o 1736 m. Imperatorius Čien Lungas apdovanojo jį stebuklinga nefrito plokšte. Tačiau Tai Šanas niekados nebuvo siejamas su oficialiąja Kinijos religija – Konfucijaus mokymu.

Nuo senų laikų piligrimai kopia tūkstančius laiptelių į Nefritinio imperatoriaus šventyklą Tai Šane, švenčiausiame Kinijos kalne. Šimtmečius jį garbino ir budistai, ir daosistai, o daugybei dievybių, gyvenančių akmeninguose jo šlaituose buvo priskiriama garbė lemti žmogaus likimą žemėje. Piligrimai iš vakaro pradėdavo kopti į kalną ir po 6-7 valandų, ankstyvą rytą, praėję pietinius dangaus vartus pasiekdavo kelionės tikslą – išvysdavo nuostabų reginį kaip saulė pakyla virš aplinkinių kalnų. Reginys nuo Tai Šano viršūnės išties įspūdingas – į šiaurę Geltonosios upės tėkmė, o į pietus provincija, kur 551 m. pr. m. e. gimė Konfucijus.

Šiais laikais maldininkų likę nedaug.

VI amžius pr. m. e.

Šeštasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 600 m. pr. m. e. sausio 1 dieną ir pasibaigęs 501 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 2 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis

Amžiai: VII amžius pr. m. e. – VI amžius pr. m. e. – V amžius pr. m. e.

Šilkas

Šilkas – natūralus tamprus baltyminis pluoštas, gaunamas iš įvairių šilkverpių rūšių kokonų gijų. Iš specialaus skysčio šilko pluoštą gamina ir kai kurių rūšių vorai.

Šilko kelias

Šilko kelias – kelių iš Kinijos į Europą visuma, kuriais Viduramžiais buvo gabenamas šilkas ir kitos vertingos prekės.

Šilko kelias laikomas pagrindiniu keliu, kadaise sujungusiu priešingus Eurazijos pakraščius. Tai nebuvo vienas konkretus kelias, bet daugybės kelių visuma. Paprastai šiuo pavadinimu yra įvardijamos trys kelių sistemos: sausumos šilko kelias, Jūrinis šilko kelias ir Pietinis šilko kelias, dar vadinamas arbatos keliu. Naudojant tik terminą „šilko kelias“, dažniausiai turimas omenyje sausumos kelias.

Šilko kelio sąvoka atsirado 1877 m., kai ją pavartojo vokiečių geografas ir keliautojas Ferdinandas fon Richthofenas.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.