Knyga

Old book bindings
Senos knygos
Urval av de bocker som har vunnit Nordiska radets litteraturpris under de 50 ar som priset funnits
Įvairių knygų viršeliai
Urval av de bocker som har vunnit Nordiska radets litteraturpris under de 50 ar som priset funnits (3)
Įvairių knygų puslapiai

Knyga – susiūti tušti popieriaus ar pergamento lapai arba lapai su spausdintu tekstu. Taip pat knyga – veikalas ar stambaus veikalo dalis. Elektroninė knyga – kūrinys, saugomas elektroniniame formate.

Knygų mylėtojas paprastai vadinamas bibliofilu, knygų kolekcija – biblioteka.

Etimologija

Lietuviškas žodis knyga kildinamas iš senovės slavų kŭnigy ir yra bendras su dabartiniais slavų žodžiais knjiga, kniha, kniga. Šio žodžio etimologija savo ruožtu neaiški, galimai siejama su mediena[1]. Anglų book kilo iš germanų prokalbės žodžio *bokiz, reiškiančio buką[2] (plg. tos pačios šaknies slavų žodį буква, reiškiantį raidę). Lotynų žodis liber kildinamas iš *luber reiškiančio „lupti [žievę]“ (tos pačios šaknies žodis). Islamo kraštuose knygai įvardinti naudojamas arabiškas žodis كتاب (kitāb), kurio šaknis reiškia „rašyti“. Sanskrito žodis पुस्तक (pustaka) siejamas su senovės persų *pōst, reiškiančio odą, pergamentą.

Istorija

Seniausias būdas perduoti žinias ir pasakojimus – žodinis, tačiau senovės civilizacijose išradus raštą, informacijos perdavimui pradėtos naudoti molinės lentelės, pergamento ritiniai. Vėliau ritinius ėmė keisti įrištos knygos, kurias sudarė puslapiai ir viršelis, t. y. knygos ėmė darytis panašios į daugelį šiuolaikinių knygų.

Iki išrandant spausdinimo presą beveik visos knygos buvo dauginamos perrašant ranka, dėl to knygos buvo sąlyginai brangios ir retos. Ankstyvaisiais viduramžiais tik bažnyčios, universitetai ir labai turtingi didikai turėjo knygų, kurias dažnai prirakindavo prie lentynų, kad jų nepavogtų. Pirmųjų knygų puslapiai buvo iš veršelio odos (pergamento), vėliau pergamentą pakeitė popierius.

XV a. viduryje Vakarų Europoje knygų dauginimui pradėtas naudoti spausdinimo presas. Pirmosios spausdintos knygos – inkunabulai tapo labiau prieinami platesnei auditorijai. Rytuose spausdinimo technologija buvo žinoma gerokai anksčiau, tačiau iš pradžių visas puslapis būdavo išraižomas medinėje plokštėje, kuri būdavo suvilgoma rašalu ir spaudžiama ant popieriaus. Kadangi kiekvieną puslapį reikėjo išraižyti medyje, spausdinimas buvo ilgas ir sudėtingas procesas.

Spausdinimo procesas labai palengvėjo pradėjus spausdinamą tekstą rinkti iš atskirų vieną raidę ar dažnai naudojamą žodį teturinčių kaladėlių (literų).

Pirma lietuviška knyga

Pirmoji lietuviška knyga yra Martyno Mažvydo katekizmas, išleistas 1547 m.

Knygų spausdinimo strategijos

Išskyrus pirmąsias ranka rašytas knygas, ilgą laiką vienintelė galima strategija buvo iš karto atspausdinti numatytą knygos tiražą (paprastai ne mažiau kaip kelis šimtus egzempiorių) ir po to mėginti juos platinti. Kitaip elgtis neleido to meto spausdinimo technologijos, kuriose būtent pasirengimas spausdinimui buvo brangiausia proceso grandis.

Didelio tiražo spausdinimo išlaidas neretai apsiima sumokėti įvairios leidyklos, kurioms prieš tai tenka vertinti būsimos knygos turinio kokybę (apsisaugant nuo grėsmės neišparduoti atspausdintų knygų).

Šiuo metu plinta nauja „spausdinimo prireikus“ (angl. print on demand) strategija, kuomet knygos spausdinamos ir autoriaus pasirinktu būdu įrišamos pavienečiui, pirkėjams jas užsakius internete. Tokiai knygai išleisti nereikia didelių pradinių išlaidų ir autorius gali tuo užsiimti be tarpininkų. Tačiau spausdinti knygas pavienečiui visgi šiek tiek brangiau.

Nuorodos

Vikiteka Vikicitatos

  1. http://etimologija.baltnexus.lt/?w=knyga
  2. http://www.etymonline.com/index.php?allowed_in_frame=0&search=book&searchmode=none
Albumas

Šis straipsnis yra apie albumus - knygas. Apie muzikinius įrašus skaitykite straipsnyje muzikinis albumas.Albumas – knyga atvirukams, fotografijoms įdėti, pašto ženklams lipdyti, eilėraščiams, atminimams, autografams ir kt. rašyti. Taip pat tai gali būti paveikslų kopijų, iliustracijų ir kt. knyga.

Anglikonų bažnyčia

Anglikonų bažnyčia – ankstyvoji protestantizmo atšaka, susikūrusi XVI a. pirmoje pusėje Anglijoje. Anglijoje bažnyčia yra valstybinė, čia yra dvi arkivyskupijos, bažnyčios vadovas – Jungtinės Karalystės valdovo skiriamas Kenterberio arkivyskupas. Įvairių šalių (Anglijos, Airijos, Velso, Škotijos, JAV, Kanados, Australijos) autonomiškos bažnyčios pavaldžios Kenterberio arkivyskupui.

Bažnyčią įkūrė Anglijos karalius Henrikas VIII, 1534 m. Supremato aktu atsiskirdamas nuo Romos katalikų bažnyčios ir įkurdamas savarankišką, tam pritarė ir Anglijos parlamentas.

1535 m. karalius tapo bažnyčios aukščiausiuoju vadovu, buvo pradėti naikinti vienuolynai, išleisti tikėjimo išpažinimo dokumentai (Confessions of Faith) – Dešimt straipsnių (1536 m.), Vyskupų knyga (1536 m.), Šeši straipsniai (1539 m.), Karaliaus knyga (1543 m.).

1548 m. bažnyčia reformuota, atsisakyta mišių, šventųjų paveikslų, celibato, sukurtas Apeigynas.

XVII a. pirmoje pusėje, valdant Karoliui I, bažnyčia žlugo, bet 1661 m. vėl atkurta.

Nuo 1867 m. veikia Anglikonų sąjunga, kuriai priklauso įvairių šalių bažnyčios.

Biblija

Biblija (gr. βιβλία – „knygos“) – krikščionių šventasis raštas, jų taip pat vadinamas Dievo Žodžiu arba Šventuoju Raštu, įvairių autorių raštų rinkinys, religinės dogmatikos ir pamaldų pagrindas, sudarantis žydų tikėjimo pagrindą. Dalis Biblijos (Senasis Testamentas) yra kilęs iš judėjų religijos, todėl taip pat yra žydų šventoji knyga.

Biblija iš pradžių vadinti įvairių redakcijų „knygų“ (graikiškai biblia) rinkiniai iš Palestinos ir Artimųjų Rytų regiono, sukurti maždaug 1200 metų laikotarpiu ir kanonizuoti judėjų bei krikščionių. Knygos parašytos įvairiausiomis kultūrinėmis ir istorinėmis aplinkybėmis, gana nevienodu stiliumi ir skirtingomis kalbomis.

Skeptikai mano, kad kai kurios istorijos, pvz., apie Pasaulio tvaną, yra paremtos šumerų mitu, kuris minimas prieš 2 tūkstančius metų iki Biblijos parašymo. Tiesa, nėra aišku, kuria versija galėjo remtis Biblijos autoriai, kadangi egzistuoja dar bent trys šio mito versijos (šumerų, akadų ir babiloniečių) iki Biblijos.

Danutė Kalinauskaitė

Danutė Kalinauskaitė, arba Danutė Dalia Kunickienė (g. 1959 m. spalio 31 d. Kaune) – Lietuvos rašytoja, eseistė.

Brolis – poetas Jonas Kalinauskas.

Darius Antanavičius

Darius Antanavičius (g. 1969 m. gegužės 17 d. Molėtai) – Lietuvos archeografas, filologas, humanitarinių mokslų daktaras.

Eugenijus Jovaiša

Eugenijus Jovaiša (g. 1950 m. balandžio 24 d. Klaipėdoje) – Lietuvos archeologas, dėstytojas, politikas.

Gineso rekordų knyga

Gineso rekordų knyga – kasmetinis pasaulio rekordų žinynas, kur pažymimi ne tik žmogaus pasiekimai, bet ir ekstremalūs pokyčiai gamtoje.

Pirmą kartą knyga išleista 1955 m. airių alaus daryklos „Guinness Brewery“ valdytojo Chju Biverio sumanymu. Jis tikėjosi, kad tokia knyga sudomins aludžių lankytojus ir jie visada turės apie ką diskutuoti. Knyga sulaukė milžiniško pasisekimo. 2003 m. ji pati pateko į „Gineso rekordų knygą“, nes tiražas viršijo 100 mln. egzempliorių. Už ją didesniu tiražu išleista tik Biblija. 2005 m. knyga sulaukė penkiasdešimto leidimo. Dabar knyga leidžiama daugiau kaip 100 pasaulio šalių, daugiau kaip 23 kalbomis.

Giorgio Vasari

Džordžas Vazaris (arba Džordžijus Vazaris, it. Giorgio Vasari, 1511 m. liepos 30 d. – 1574 m. birželio 27 d.) – italų XVI a. Vėlyvojo Renesanso dailininkas manieristas, architektas ir biografas. Priklausė Florencijos dailės mokyklai.

Gyvenimo metu Džordžas Vazaris buvo labai gerbiamu menininku, jo projektuotų darbų yra svarbiausiose Florencijos vietose − Santa Maria del Fiore katedroje ir Palazzo Vecchio rūmuose. Šiuo metu jo vardas visų pirma siejamas su biografijų knyga, sutrumpintai „Le Vite“ − pirma tokio pobūdžio knyga istorijoje ir svarbiausiu šaltiniu, kuriame aprašyti pačių žymiausių italų renesanso menininkų gyvenimai.

Iš Vazario architektūros darbų garsiausi: dab. Uficių galerija ir Vazario koridorius Florencijoje.

Jurga Ivanauskaitė

Jurga Ivanauskaitė (1961 m. lapkričio 14 d. Vilniuje – 2007 m. vasario 17 d. Vilniuje) – Lietuvos prozininkė, eseistė, poetė, dramaturgė, dailininkė, keliautoja. Viena žymiausių XX a. pab. – XXI a. pr. Lietuvos rašytojų.

Lietuvos raudonoji knyga

Lietuvos raudonoji knyga – juridinis Valstybės dokumentas, kurio pagrindu Lietuvos Respublikoje organizuojama retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga. Šią knygą sudaro žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus. Į Raudonąją knygą įrašomos rūšys, kurioms gresia išnykimas sumažėjus jų skaitlingumui, pakitus arealui, pablogėjus ekologinėms sąlygoms. Įrašyti, išbraukti arba daryti kokius pakeitimus gali siūlyti mokslinės ir kitos valstybinės bei visuomeninės įstaigos ir organizacijos, atskiri mokslininkai. Pasiūlymus svarsto ir sprendimus priima prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento sudaryta Lietuvos raudonosios knygos komisija.

Mahabharata

„Mahabharata“ (skr. महाभारत = Mahābhārata) – ilgiausia pasaulyje tautosakos poema, kurią sudaro du šimtai dvidešimt tūkstančių šešiolikaskiemenių eilučių. Šią poemą parašė išminčius Krišna-Dvaipajana (Salietis), pramintas Vjasa (Sudarytojas, redaguotojas). Vjaso mokinys Vajšampajana šią poemą perskaitė viešai didžiojo, Ardžuno proanūkio karaliaus Džanamedžajo, aukojimo metu.

Mirusiųjų knyga

Mirusiųjų knyga – senovės egiptiečių magiški tekstai ir iliustracijos papiruso ritiniuose. Jie buvo paliekami mirusiesiems, kad padėtų įveikti dausų pavojų pomirtiniame pasaulyje ir pasiekti palaimingą būvį Aaru – nendrių laukuose, vadinamame dangiškajame Egipte. Tai himnų, litanijų, ritualinių maldų ištraukos, kurias galima pavadinti užkeikimais.

Pienas

Apie moters pieną, kuriuo žindomas kūdikis, žr. Motinos pienas.Pienas dažniausiai reiškia žinduolių patelių pieno liaukų gaminamą maistingą skystį.

Pienas teikia svarbiausias maistines medžiagas naujagimiams iki kol jie pajėgia maitintis kitokiu maistu. Pienas taip pat plačiai naudojamas maisto produktų gamybai – iš jo gaminami grietinė, sviestas, jogurtas, sūris, pieno milteliai, ledai ir k.t.

Taip pat pienu vadinami įvairūs augaliniai produktai – kokosų, sojų, ryžių ar migdolų sultys.

Pienas ir pieno produktai vartojami nuo civilizacijos aušros, kai buvo prijaukinti pirmieji naminiai gyvūnai.

Ramajana

Ramajana (skr. रामायण = rāmāyaṅa sudaryta iš Rāma + ayana) – pagarsėjusi senovės Indijos poeto Valmikio epinė poema, kurioje epiškai aprašomos Ramos ir jo žmonos Sitos kelionės (skr. ayana; plg. liet. eina, ėjimai).

Senasis Testamentas

Senasis Testamentas (hebr. ‏תנ״ך ‏‎ Tanach) – žydų biblinių knygų rinkinys, iš esmės apimantis Tanachą. Su Naujuoju Testamentu sudaro krikščionių Šventąjį Raštą.

Jame atsispindi žydų tautos istorija ir religinė mintis. Tanachas parašytas hebrajų ir aramėjų kalbomis. Aprašomas pasaulio sukūrimas, tautos susikūrimas ir istorija, taip pat jame surašyti įvairūs įstatymai, įskaitant Dekalogą. Kai kurie aprašomi įvykiai yra autentiški (pvz., Saliamono valdymas), kai kurių autentiškumas nėra patvirtintas.

Nors Senasis Testamentas yra ir judėjų, ir krikščionių šventoji knyga, šios dvi religijos jį interpretuoja gana skirtingai. Pavyzdžiui, krikščionybės tradicija Pradžios knygos tekste mato aprašytą Švč. Trejybę, kurios nepripažįsta žydai.

Senoji anglų kalba

Senoji anglų kalba (dar vadinama anglosaksų kalba) – iš germanų prokalbės kilusi ankstyviausioji anglų kalbos forma, vartota nuo V iki XII amžiaus Anglijos ir pietinės Škotijos teritorijose.

Raštas iki XII a. – runos, vėliau jį pakeitė karolingiškasis. Nuo VII a. pasipildė lotynų kalbos žodžiais. IX a. pradėjo ryškėti skandinavų kalbų įtaka. VIII–XII a. užrašytas svarbiausias anglosaksų epas – „Sakmė apie Beovulfą“. Kiti žymesni anglosaksų kalba parašyti veikalai:

Junijaus rankraštis (Junius manuscript);

Ekseterio knyga (Exeter Book)

Verčelio knyga (Vercelli Book)

Novelio kodeksas (Nowell Codex).

Tarptautinė raudonoji knyga

Tarptautinė raudonoji knyga (angl. IUCN Red List), pirmą kartą sudaryta 1963 m., yra Pasaulinės gamtos organizacijos administruojamas rūšių sąrašas, kuriame pateikiama informacija apie kiekvienos iš jų populiaciją ir išlikimui kylančias grėsmes. 2012 m. birželio mėnesio duomenimis, sąraše yra 63 837 rūšys, tarp kurių 19 817 gresia išnykimas (41% amfibijų, 33% koralų, 25% žinduolių, 13% paukščių ir 30% spygliuočių).Apie kiekvieną rūšį, įtrauktą į šią Tarptautinę raudonąją knygą, pateikiami tokie duomenys: pavadinimas lotynų ir anglų kalbomis, sistematinė priklausomybė, paplitimas, populiacijos dydis, gyvenamoji vieta, ligšiolinės ir siūlomos apsaugos priemonės, individų skaičius nelaisvėje (zoologijos ir botanikos soduose), gebėjimas veistis, svarbiausieji literatūros šaltiniai.

Siūlymus įtraukti į Tarptautinę raudonąją knygą arba iš jos išbraukti teikia mokslinės organizacijos, įstaigos, mokslininkai. Rūšis išbraukiama iš Tarptautinės raudonosios knygos, tik praėjus jos išnykimo pavojui.

Vyresnioji Eda

Vyresnioji Eda (taip pat Poetinė Eda, Edos giesmės) – XIII amžiuje sukurtas Islandijos rankraštis su seniausiomis skandinavų giesmėmis apie dievus ir didvyrius. Vienas žymiausių skandinavų poetinės kultūros šedevrų įvardijamas keliais pavadinimais, norint atskirti jį nuo kitos islandiškos knygos, taip pat vadinamos „Eda“ (ją parašė poetas ir istorikas Snoris Sturlusonas (1178–1241); jos pavadinimas – „Prozinė“ arba „Jaunesnioji Eda“).

Žurnalas

Žurnalas lietuvių kalboje reiškia:

žurnalas – spausdintas periodinis leidinys, primenantis knygą ar sąsiuvinį;

žurnalas – apskaitos ar tarnybinių raštų registracijos knyga (pvz., klasės žurnalas);

žurnalas – buhalterijos knyga, kurioje žymimos dienos operacijos;

kino žurnalas – periodiškai rengiamas naujienų, mokslo populiarinimo ar pan. kino apybraižų, trumpų siužetų rinkinys, dažnai su pastoviomis rubrikomis;

teležurnalas – kai kurių televizijos laidų žanras.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.