Karklė

Apie kaimą buvusioje Šilutės apskrityje žr. Mysovka (Karklė).
Karklė
Karklė (Klaipėdos rajono savivaldybė‎)

Karklė
Koordinatės 55°48′40″š. pl. 21°04′19″r. ilg. / 55.811°š. pl. 21.072°r. ilg.Koordinatės: 55°48′40″š. pl. 21°04′19″r. ilg. / 55.811°š. pl. 21.072°r. ilg.
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Kretingalės seniūnija
Gyventojų skaičius 255 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Kar̃klė
Kilmininkas: Kar̃klės
Naudininkas: Kar̃klei
Galininkas: Kar̃klę
Įnagininkas: Karklè
Vietininkas: Kar̃klėje
  • vok. Karkelbeck, Karkelbeek

Karklė – etnografinis kaimas Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke, 5 km į šiaurę nuo Girulių, prie Baltijos jūros, prie Cypos upelio. Etnokultūrinis draustinis. Seniūnaitijos centras. Praeina kelias  2217  KlaipėdaDargužiai–Karklė .

Yra etnokultūrinis parkas, informacinė ekspozicija apie gintaro istoriją, vaikų poilsiavietė, paplūdimiai, išlikusios senos sodybos, kuršių kapinės. Kaimo pietvakariuose yra unikali molinga jūros pakrantės atodanga, garsusis Olando kepurės skardis (24 m virš jūros). Yra turizmo centras „Žiogelis“.

Istorija

Karkles-kapines
Karklės kapinės
Jūra, Karklė
Baltijos jūra ties Karkle
Sunny day on the coast on Baltic sea
Baltijos jūra ties Karkle

Karklė minima nuo 1253 metų. XV a. siekiant užtikrinti pajūrio kelio, einančio iš Karaliaučiaus pro Klaipėdą link Rygos, normalų veikimą ir apsaugą, pakelėje buvo pradėtos kurti karčiamos, neretai tapdavusios prekybos centrais. XVI a. minima Karklės karčema, Karklė buvo viena didžiausių gyvenviečių krašte.

XIX a. viduryje prijungus atskirus vienkiemius ir žemės sklypus susiformavo Karklininkų kaimas, kuris prasidėjo nuo Girulių ir Olando kepurės ir tęsėsi iki Nemirsetos (iš viso apie 9 km). Tai buvo pats ilgiausias kaimas Klaipėdos krašte. Sodybos buvo išsidėstę išilgai jūros kranto, kad kiekvienas kiemas turėtų atskirą priėjimą prie jūros.

Nuo 1778 m. kaime veikė pradinė mokykla, XX a. pradžioje Karklėje jau buvo 3 pradinės mokyklos, 2 karčemos-viešbučiai, 1910 m. pastatyta Karklininkų evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kaimo viduryje pastatyta gelbėjimo stotis. Karklei suteiktas kurorto statusas. 1926 m. kaimas užėmė 1296 ha.

1954 m. kaimo dalis į šiaurę nuo Rikinės upelio atiteko kariškiams, įsteigtas sovietų armijos poligonas. Senosios sodybos buvo sunaikintos, Karklės bažnyčia suniokota, gyventojai iškeldinti. LTSR metais veikė felčerių ir akušerių punktas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1945 m. Karklininkų valsčiaus centras
sovietmetis Kretingalės apylinkė
nuo 1995 m. Kretingalės seniūnija

Pavadinimo kilmė

Iki XX a. vidurio kaimas buvo žinomas kaip Karklininkai (19231938 m. norminė lytis Lietuvoje), vėliau prigijo Karklės vardas. Pirminis vietovardis kilęs iš kuršių kalbos ir reiškia krūmokšniais apaugusią vietą, įsikūrusią prie upelio.

Gyventojai

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1540 m. ir 2011 m.
1540 m. 1817 m.[2] 1846 m.[3] 1871 m.[4] 1885 m.[5] 1897 m.sur.[6] 1905 m.[7] 1910 m. 1912 m.[8] 1925 m.[9]
330 202 559 758 797 790 810 899 906 841
1939 m.[10] 1941 m.[11] 1959 m.sur.[12] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1985 m.[13] 2001 m.sur. 2011 m.sur. - -
900 772 321 191 146 117 112 255 - -

Šaltiniai

Karklės I kapinaitės
Karklės I-ųjų kapinaičių kaimo šiaurėje vieta
  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai. Trakai: Voruta, 2011. 334 psl.
  3. Ibid.
  4. Ibid.
  5. Ibid.
  6. Mažosios Lietuvos enciklopedija. I tomas A - K. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 750 psl.
  7. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai. Trakai: Voruta, 2011. 335 psl.
  8. Ibid.
  9. Ibid., 336 psl.
  10. Mažosios Lietuvos enciklopedija. I tomas A - K. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 751 psl.
  11. Ibid.
  12. Karklininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 66 psl.
  13. Karklė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 220 psl.

Nuorodos

Akmena (Jūra)

Akmena – upė, kairysis Jūros intakas, tekantis Kelmės, Šilalės ir Tauragės rajonų teritorijomis. Upė išteka Paalksnių apylinkėse (į pietvakarius nuo Karklėnų), teka į pietvakarius per Žemaičių aukštumą ir Karšuvos žemumą. Įteka į Jūrą žemiau Pagramančio, 71,7 km nuo Jūros žiočių.

Slėnis 15–20 m, kai kur – iki 30 metrų pločio. Vagos plotis 6 – 22 m, gylis 0,3 – 2,5 m. Upės nuolydis – 1,86 m/km.

Prie Akmenos yra Pagrybio, Vedrių, Kazokų, Kreivių, Biržų Lauko, Vaičių, Naujininkų, Indijos, Pagramančio piliakalniai, Grigulių alkakalnis, upėje stūkso Kaušų mitologinis akmuo, ties Kilpinėmis – ištisas akmenynas – Didžioji Akmenos rėva. Ties Alijošiškėmis Akmenos slėnyje įsikūręs Lakštingalų slėnis. Netoli upės stovi vandens matavimo stotis.

Upėvardis kilo nuo žodžio akmuo, akmenas.

Cypa

Cypa – upė Klaipėdos rajone, tekanti iš Kalotės ežero į Baltijos jūrą. Žemupyje kerta kelią 2217 Klaipėda–Dargužiai–Karklė . Upės vaga daugelyje ruožų sureguliuota. Priklauso Lietuvos pajūrio upių baseinui. Upės kodas LR upių klasifikatoriuje – 20010750, ilgis – 6,1 km, baseino plotas – 7,8 km².

Gyvenvietės prie Cypos: Zeigiai (čia yra Cypos gatvė), Normantai, Karklė.

Upėvardis (dar žinomas kaip Cypos upė, Cypo upė) yra asmenvardinės kilmės (iš Cypas).

Karklė (Nemunas)

Karklė – nedidelė upė Kauno rajone. Priklauso Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) baseinui. Įteka dešiniajame krante, 183,3 km atstumu nuo pastarojo žiočių. LR upių klasifikatoriuje – nr. 10011750.Prasideda Godėnų kaimo apylinkėse. Į upę įteka keli bevardžiai intakai bei Višpilis ir Žvirgždė (dešinieji). Aukštupyje vaga sureguliuota, kerta kelią 1914 Vilkija–Padauguva–Vareikoniai , vidurupyje – 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Žemupyje, 2,5 km ilgio ruože nuo nedidelio Batniavos tvenkinio iki žiočių, prateka Karklės ichtiologinį draustinį, kuris įsteigtas siekiant apsaugoti upėtakių nerštavietes.

Prie Karklės įsikūrusios gyvenvietės – Godėnai, Padauguva, Antalkiai, Žvirgždė, Žėbiškiai, Naujiena, Bubiai, Batniava.

Upėvardis kildinamas nuo žodžių karklas (augalo pavadinimas), karkla („karklų priaugusi vieta“).

Karklė (reikšmės)

Karklė turi įvairias reikšmes:

Kaimai:

Karklė – etnografinis kaimas Klaipėdos raj.

Mysovka (Karklė) – pervadinta gyvenvietė Kaliningrado srityjeUpės:

Karklė (Nemunas) – dešinysis Nemuno intakas Kauno raj.

Karklė (Akmena) – kairysis Akmenos intakas

Karklė (Gausantė) – kairysis Gausantės intakas

Karklė (Liepona) – dešinysis Lieponos intakas Vilkaviškio raj.

Karklė Live music beach

Karklė Live music beach – Lietuvos pajūrio festivalis, vykstantis nuo 2010 m. Tai tarptautinis muzikos ir menų festivalis. Karklės festivalis yra vertinamas taip pat gerai, kaip ir geriausi Europos festivaliai. Festivalis vyksta Pajūrio regioniniame parke, į kurį kasmet atvyksta daugiau kaip 15000 dalyvių. Karklėje koncertuoja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio atlikėjai. Per 6 metus festivalyje pasirodė apie 265 atlikėjus iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių.

Karklės kapinės

Karklės kapinės – įkurtos ir tebeveikiančios kapinės Karklės kaime, kopose prie Baltijos jūros (vienintelės kapinės ant jūros kranto Lietuvoje). Kapinėse buvo laidojami skenduoliai, vėliau Karklininkų (dabar Karklė) gyventojai. Įtrauktos į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 35607).

Kapinėse yra apie 200 kapų, išlikę palaidojimai nuo XIX a. Antkapiai akmeniniai, geležiniai ir mediniai. Senųjų medinių kryžių ar krikštų beveik nebėra, dalis nurinkta ir sukrauta prie kapinių tvoros. Užrašai neįskaitomi arba įskaitomi sunkiai. XX a. pr. kapinės vadintos Liepų kapinėmis, iš to laikmečio išlikę mediniai bei akmeniniai antkapiai su epitafijomis vokiečių kalba. Palaidotųjų pavardės būdingos pajūrio gyvenviečių lietuvninkams: Plennis, Tydekas, Mykolait, Gibbisch, Lumplesch, Macpreits, Lenart, Bastions, Zwikis. Kapai orientuoti į vakarus, rytų-vakarų kryptimi. Šiuolaikiniai palaidojimai neypatingi.

Kapinėse palaidotas poetas avangardistas, buriuotojas Salys Šemerys.

Karklės valsčius

Apie valsčių į šiaurę nuo Klaipėdos žr. Karklininkų valsčius.Karklės valsčius buvo Mažojoje Lietuvoje. Centras – Karklė.

Klaipėdos–Kukuliškių miškai

Klaipėdos-Kukuliškių miškai – miškai vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone ir Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje, iš vakarų ribojami Baltijos jūros. Tęsiasi nuo Klaipėdos Pušyno ir Universiteto mikrorajonų pietuose iki Olando kepurės kalno šiaurėje. Priklauso Kretingos miškų urėdijai, Klaipėdos girininkijai, šiaurinė dalis patenka į Pajūrio regioninį parką. Apima 16,3 km² plotą. Masyvą sudaro Kukuliškių, Klaipėdos, Girulių ir Melnragės miškai.

Miškai auga ant Baltijos jūros stačiašlaičių terasų, jūros pakrantėje pereinančių į kopas. Būdingi dirvožemiai – jauriniai šilaininiai smėliai. Miško šiaurės rytuose telkšo Kalotės ežeras, prie Šarlotės – Mumlaukis, prateka Danės intakas Purmalė.

Medynai:

pušynai: 65 %

beržynai: 19 %

juodalksnynai: 11 %

eglynai: 4 %

ąžuolynai: 1 %Jaunuolynai sudaro 39 % medynų, pusamžiai medžiai 58 %, pribręstantys 3 %.

Klaipėdos-Kukuliškių miškuose sutinkami šernai, briedžiai, stirnos, lapės, usūriniai šunys. Šalia Girulių yra Girulių botaninis zoologinis draustinis.Miškų masyvą kerta Klaipėdos–Šiaulių geležinkelis bei plentas 2217 Klaipėda–Dargužiai–Karklė . Šalia įsikūrusios gyvenvietės: Klaipėda (Giruliai, Melnragė, Pušynas, Universitetas, Miškas, Mažasis Kaimelis, Šarlotė, Medelynas, Miško dvaras), Kalotė, Bendikai, Kukuliškiai, Karklė.

Kretingalės apylinkė

Kretingalės apylinkė – LTSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.

Kretingalės seniūnija

Kretingalės seniūnija yra Klaipėdos rajono šiaurės vakaruose.

Kukuliškiai

Apie kaimą Zarasų rajone žr. Kukuliškiai (Zarasai).Kukuliškiai – kaimas šiaurės vakarinėje Klaipėdos rajono dalyje, apie 1 km į šiaurę nuo Girulių, Klaipėdos-Kukuliškių miškų apsuptyje, šalia kelio 2217 Klaipėda–Dargužiai–Karklė . Šalia Baltijos jūros kranto rastas Kukuliškių piliakalnis, yra karinės baterijos liekanos.

Kukuliškių piliakalnis

Kukuliškių piliakalnis – piliakalnis Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, Kukuliškių kaimo ribose. Piliakalnis stūkso 100 m į vakarus nuo kelio 2217 Klaipėda–Dargužiai–Karklė , pusiaukelėje tarp Girulių ir Olando kepurės, pajūrio terasoje, pro kurią driekiasi pažintinis takas „Litorina“. Piliakalnis surastas 2016 m. ir po Birutės kalno buvo tik antras žinomas prie jūros įrengtas piliakalnis.

2017 m. kovo 13 d. objektas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir paskelbtas nacionalinio lygio paminklu (unik. kodas 41075).

Lazdinių ežeras

Lazdinių ežeras – ežeras rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, apie 5 km į šiaurės rytus nuo Adutiškio. Giliausia ežero vieta (12 m) yra centrinėje dalyje. Ežeras netaisyklingos formos, patvenktinis. Kranto linija vingiuota. Krantai daugiausia neaukšti, pietvakariuose ir šiaurėje supelkėję, o vakaruose yra 2 m aukščio ardomas skardis.

Į Lazdinių ežerą suteka 5 upeliai (Karklė, Paskrypėlė, Pečiuliškės upelis ir dar 2 bevardžiai), šiaurės rytuose išteka Kamojos intakas Lazdauja (Dysnos baseinas). Seniau ši upė ties ištakomis iš ežero buvo patvenkta, ežero plotas buvo padidėjęs iki 1,61 km².

Pietiniame ežero krante yra Lazdinių kaimas, šiauriniame krante yra Mociškės ir Kavaltiškės gyvenvietės.

Liepona

Liepona (rus. Лепона, vok. Lepone) – upė Lietuvoje (Vilkaviškio rajonas) ir Rusijoje (Kaliningrado sritis, Nesterovo rajonas); Širvintos kairysis intakas (Šešupės baseinas).

Liepona prasideda Lietuvos teritorijoje, Kylininkų apylinkėse, 13 km į pietus nuo Kybartų, Vištyčio regioniniame parke. Teka į šiaurės vakarus, toliau per visą ilgį (22,9 km) upe išvesta Lietuvos-Rusijos valstybės siena. Įteka į Širvintą 28 km nuo jos žiočių, ties Stanaičiais.

Intakai: Šilupė, Karklė (dešinieji).

Lieponos ilgis 35 km, baseino plotas 105 km². Vaga kai kur reguliuota, plotis 4-6 m, gylis 1,4-1,9 m. Vidutinis nuolydis – 200 cm/km. Srovės greitis 0,2-l m/s. Vidutinis debitas žiotyse 0,58 m³/s. 1980 m. likus 16 km iki žiočių (ties Kurpikais) Liepona patvenkta, susidaręs 26 ha tvenkinys.

Pagrindinės gyvenvietės prie upės: Kybartai, Černyševskojė (Eitkūnai).

Melnragė

Melnragė – Klaipėdos miesto dalis, esanti į šiaurę nuo Kuršių marių sąlajos su Baltijos jūra (Klaipėdos kanalo); Klaipėdos kurortinė zona. Pietinė dalis vadinama Melnrage I, o šiaurinė dalis – Melnrage II. Pietuose Melnragė siekia Šiaurinį molą ir Klaipėdos uosto prieigas, rytuose juosiama Klaipėdos miško, pro kurį eina Klaipėdos–Šiaulių geležinkelis bei kelias 2217 Klaipėda–Dargužiai–Karklė , o šiaurėje pereina į Girulius. Baltijos jūros pakrantėje driekiasi Melnragės–Girulių paplūdimys. Yra buvęs seniūnijos pastatas, biblioteka, prekybos centras, pietuose stovi Klaipėdos švyturys. Būdingi nuosavi gyvenamieji namai, moteliai, yra viešbutis „Morena“.

Melnragę aptarnauja 4 ir 6 nr. autobusai, 24 nr. miesto mikroautobusas ir 6 nr. maršrutinis taksi.

Mysovka (Karklė)

Mysovka (liet. Karklė, vok. Karkeln, 1945–1946 m. rus. Каркельн, nuo 1946 m. rus. Мысовка) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Slavsko rajone, 31 km į šiaurės vakarus nuo Slavsko, nuo 2008 m. birželio 30 d. Jasnojės kaimo gyvenvietės kaimas.

Nemuno delta

Nemuno delta yra delta vakarų Lietuvoje (Šilutės rajone) ir Rusijos Kaliningrado srityje (Polesko rajone), ties Nemuno įtekėjimu į Kuršių marias. Prasideda žemiau Tilžės Nemuno vagai skylant į Giliją ir Rusnę. Gilija teka į pietvakarius per Rusijos teritoriją, o Rusnė toliau šakojasi į Atmatą (deš.) ir Skirvytę (kair.). Tar jųdviejų yra pagrindinė deltos dalis – 8 protakų suskaidytos salos (didžiausia – Rusnės sala).

Nemuno delta, pakilusi vos kelis metrus virš jūros lygio, yra žemiausia Baltijos pajūrio žemumos dalis, patenka į Nemuno deltos žemumą.

Gilijai tenka 16–29 % Nemuno debito, o dauguma vandens nuteka per Rusnę ir jos atšakas (per Skirvytę 48–54 %, per Atmatą 23–30 %). Deltą raižo daug atšakų, senvagių, kanalų, užutėkių. Pagrindinės atšakos tarp Skirvytės ir Atmatos yra Vorusnė, Pakalnė, Skatulė, Naikupė, Rusnaitė, Vytinė, Ūstraginė, Ulmas, Vilkinė. O nuo Gilijos dešinėn atsišakoja Tovė (Tovarnaja). Tarp Skirvytės ir Tovės iš šiaurės į pietus mariosna įteka Akmena (Dalnaja), Karklė (Razlivas), Lūja (Rybnaja), Grybupė (Promyslovaja).

Kasmet pavasarinių potvynių metu Nemuno deltoje nusėda po 5–20 t/ha sąnašų, dėl to delta plečiasi į vakarus (pvz., 1800–1925 m. Skirvytės žiotys pasistūmėjo į vakarus ~2 km).

Pakarklys

Pakarklys – kaimas Jurbarko rajone, Juodaičių seniūnijoje, 4 km į pietryčius nuo Juodaičių. Per kaimą teka kairysis Gausantės intakas – Karklė.

Pakarklės miškas

Pakarklės miškas – miškas Lietuvoje, Kauno rajone, 1 km į pietryčius nuo Vilkijos, Nemuno dešiniajame krante. Priklauso Kauno miškų urėdijos Kulautuvos girininkijai. Apima 7,7 km² plotą.

Rytinė dalis – pakili lyguma, vakarinė – Nemuno senslėnis, išgriaužtas upokšnių slėnių ir griovų. Būdingi jauriniai silpnai sujaurėję, velėniniai jauriniai priesmėliai, velėniniai karbonatiniai sujaurėję priemoliai. Mišką vagoja Nemuno intakai – Upys (Tamsė) su Palaidžiupiu, Karklė, Upesnis, Medinka, Tebeškupis, Prakupis, Pilies upelis, Piliakalnio upelis.

Medynai:

pušynai: 56 %

eglynai: 28 %

ąžuolynai: 8 %

beržynai: 5 %

baltalksnynai: 2 %

juodalksnynai: 1 %Jaunuolynai sudaro 31 % medynų, pusamžiai medžiai 50 %, pribręstantys 13 %, brandūs 6 %.

Pakarklės miškų šiaurine dalimi eina plentas 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Įsteigtas Paštuvos botaninis draustinis, Karklės ichtiologinis draustinis. Gausu archeologijos paveldo: Kriemalos senovės gyvenvietė ir kapinynas, Brūžės senovės gyvenvietė ir dvarvietė, Paštuvos kapinynas, Vilkijos senovės gyvenvietė, Jaučakių piliakalnis, Svirkalnis, Žvirgždės dvarvietė.

Pakarklės miškuose ir aplink įsikūrę: Tolivardžiai, Paštuva, Bubiai, Batniava, Brūžė, Kriemala, Naujiena, Jaučakiai, Antalkiai.

Demografinės raidos histograma

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.