Jamchadas

Jamchadas (angl. Yamkhad arba Jamhad), kitaip Halabo karalystėsenovės Sirijos karalystė, viena didžiausių amoritų valstybių, egzistavusi XVIIIXV a. pr. m. e.

Halab
Jamchadas
1810 m. pr. m. e. – 1525 m. pr. m. e. Blank.png
Location of Jamchadas
Sostinė Halabas
Kalbos amoritų kalba, huritų kalba
Valdymo forma monarchija
Istorija
 - Įkūrimas 1810 m. pr. m. e. m.
 - Žlugimas 1525 m. pr. m. e. m.

Raida

XIX a. pr. m. e. pabaigoje Jamchado karalystę įkūrė viena iš Sirijos amoritų genčių[1]. Jamchado karalystės centru buvo Halabas (Alepas) ir Alalachas, išsidėstę tarp Amiko ežero ir Eufrato vingio. Jamchado karalystės pirmieji valdovai yra nežinomi.

XVIII a. pr. m. e. pradžioje Jamchado karalystės karalius buvo Sumuepuhas. Karalystė klestėjimo laikotarpiu jos teritorija tęsėsi nuo šiaurinės Sirijos ir Tauro kalnų iki vidurio Eufrato vingio ir Karchemišo, bei Katnos karalystės pietuose. Bet XVIII a. pr. m. e. viduryje Jamchado karalystę pradėjo puldinėti hetitai ir karalystė suskilo į miestus–valstybes. Hetitų karalius Labarnas II (Hatušilis I) užėmė Alalahą ir Jamchadas prarado priėjimą prie Viduržemio jūros.

XVII a. pr. m. e. pabaigoje Muršilis I užėmė ir Halabą, o vietos karalių padarė savo vasalu. Bet senosios hetitų karalystės klestėjimas regione silpo ir Jamchado priešais tapo huritai.

XVI a. pr. m. e. pabaigoje Halabo karalius Idrimis turėjo bėgti iš miesto ir pripažinti Mitanijos karaliaus Paršataro valdžią. Dar didesnę priklausomybę nuo Mitanijos karaliaus Šauštataro patyrė Idrimio sūnus Nikmelis II. Nikmelio II sūnus Ilimilimas II yra paskutinis žinomas Jamchado karalystės karalius. Manoma, kad po jo ši karalystė baigė savo egzistavimą.

Po Mitanijos ir hetitų viešpatavimo, XII a. pr. m. e. Jamhado vietoje susikūrė siro-hetitų valstybė Bit Agusi su sostine Arpade.

Taip pat skaitykite

Išnašos

  1. Rytų viduržemis XX a. pr. m. e. rus.

Nuorodos

Amoritai

Amoritai arba amorėjai – semitų etninė grupė, nuo III tūkst. pr. m. e. gyvenusi Sirijoje ir Mesopotamijoje. Jie kalbėjo vakarų semitų kalba, ir laikomi daugybės šiomis kalbomis kalbėjusių Artimųjų Rytų tautų, įskaitant hebrajus, kanaanitus, finikiečius, protėviais.

Aramėjai

Aramėjai (aramėjų kalba: ܐܪܡܝܐ ,רמיא aramáyé) – semitų, pusiau klajoklių gyvulių augintojų tauta, XII a. pr. m. e.-VII a. gyvenusi Aukštutinėje Mesopotamijoje ir Sirijoje. Aramėjai kalbėjo aramėjų kalba, kuri buvo užrašoma šiek tiek modifikuota finikiečių abėcėle. Ši kalba kartu su hebrajų kalba, amonitų kalba ir dar keliomis kalbomis priklauso prie šiaurės vakarų semitų kalbų dialektų. Nuo VIII a. pr. m. e. aramėjų kalba ir raštas jau konkuravo su akadų kalba ir dantiraščiu Asirijoje, o vėliau išplito visuose Artimuosiuose Rytuose.

Arpadas (Sirija)

Arpadas (angl. Arpad, acheologinis pavadinimas Tell Rifa'at) – senovės Sirijos miestas, buvęs į šiaurę nuo Alepo. Jis buvo sostinė siro-hetitų valstybės Bit Agusi, egzistavusios XII – VIII a. pr. m. e.

Tel Rifa'at archeologinis kompleksas buvo kasinėtas 1961 ir 1964 m., vadovaujant britų mokslininkui M. V. Seton Williams. Tai buvo ovalaus plano gyvenvietė, kurios diametras siekė 250 ir 233 m.

Istorinė Sirija

Didžioji Sirija (arab. سوريّة الكبرى) arba Istorinė Sirija – regionas Artimuosiuose Rytuose, dabartinės Sirijos, Libano, Izraelio ir Jordanijos teritorijoje, apgyvendintas daugausia Sirijos arabų. Istorinė Sirija yra vakariausias iš trijų tradicinių Mašreko regionų greta Džaziros ir Arabų Irako.

Izraelio karalystė

Izraelis – istorinė valstybė istoriniame Palestinos regione, egzistavusi XI a. pr. m. e.–722 m. pr. m. e. Didžiausiu suklestėjimo laikotarpiu jos teritorija apėmė beveik visą Palestinos regioną. Iki 930 m. pr. m. e. valstybė dar vadinama Jungtine karalyste.

Izraelio istorijos ankstyvoji raida yra žinoma tik iš literatūros šaltinių (daugiausia Senojo Testamento), bet labai menkai pagrįsta archeologiniais duomenimis. Todėl yra autorių, kurie abejoja net pačiu tos karalystės egzistavimu.

Izraelitai

Izraelitai (hebr. ‏בני ישראל‎‎‏‎ = Bnai Yisraʾel - "Izraelio vaikai"), Izraelio tauta – senovės semitų etninė grupė, XIV-VII a. pr. m. e. gyvenusi Palestinoje. Izraelitai kalbėjo senovės hebrajų kalba, kuri buvo užrašoma senovės hebrajų raštu. Ši kalba kartu su aramėjų kalba, amonitų kalba ir dar keliomis kalbomis priklauso prie šiaurės vakarų semitų kalbų dialektų.

Izraelio tautos nariai kitaip dar yra vadinami hebrajais, populiariai dar žinomi kaip Išrinktoji tauta.

Po VII a. pr. m. e. iš izraelitų išsivystė dvi atskiros etninės grupės - žydai ir samariečiai.

Jamchado karalystės karaliai

Jamchado karalystės karaliai – XVIII – XV a. pr. m. e. Jamchado karalystės semitų dinastija.

Samuepuhas (Sumuepuhas)

Jarimlimas I 1780 m. pr. m. e. - 1765 m. pr. m. e.

Ammurapis I

Abbaelis I

Jarimlimas II

Nikmepas I

Irkabtumas

Ammurapis II

Jarimlimas III

Abbaelis II

Ilimilimma I

Idrimis XVI a. pr. m. e. pabaiga

Nikmelas II

Ilimilimma II XV a. pr. m. e. vidurys

Maris

Maris, archeologinis pavadinimas Tell Hariri (arab. تل حريري) – senovės miestas Sirijoje ir kartu valstybė, 11 km į šiaurės vakarus nuo dabartinio Abu Kamalo ant vakarinio Eufrato upės kranto, apie 120 km į pietryčius nuo Deir ez-Zoro (Sirija). Manoma, kad miestas apgyvendintas nuo V tūkst. pr. m. e., nors klestėjo 2900 – 1759 m. pr. m. e., kol jį nusiaubė Hamurabis. Manoma, kad Abraomas buvo Maryje savo kelionėje iš Uro į Haraną.

Nabatėjai

Nabatėjai (hebr. ‏נַבָּטִים‏‎ = Nabatim, gr. Ναβαταῖοι = Nabataioi, arab. الأنباط = al-ʾAnbāṭ) – semitų etninė grupė, IV a. pr. m. e. – VII a. gyvenusi Artimuosiuose Rytuose. Jie kalbėjo aramėjų kalbai gimininga nabatėjų kalba.

Nabatėjų gyvenamos teritorijos apėmė dabartinės Jordanijos ir pietų Izraelio teritorijas (istoriniai Edomo ir Moabo regionai), bet jų kultūrinė įtaka siekė arabų gentis dabartinėje Saudo Arabijoje. Nabatėjų gyvenamas regionas vadinosi Nabatėja, o sukurta karalystė, egzistavusi 168 m. pr. m. e.–106 m. – Nabatėjų karalystė.

Nagaras (Sirija)

Nagaras, archeologinis pavadinimas Tel Brakas (arab. تل براك = Tel Braq) – senovės miestas Sirijoje, buvęs 50 km į šiaurės rytus nuo dabartinės Hasakos, Chaburo upės baseine. Manoma, kad miestas apgyvendintas nuo VII tūkst. pr. m. e., nors labiausiai klestėjo IV ir III tūkst. pr. m. e.

Senovės Sirijos istorija

Senovės Sirija – senovinė Artimųjų Rytų civilizacija dabartinės Sirijos, Libano, Izraelio ir Jordanijos teritorijose. Susiformavusi III tūkst. pr. m. e., ji truko iki krašto islamizacijos – 636 m. e. m.

Sirija

Sirija Arabų respublika – valstybė Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Libanu, Izraeliu, Jordanija, Iraku, Turkija bei Viduržemio jūra.

Siro-hetitai

Siro-hetitai (kitaip Neo-Hetitai) - mokslininkų bendrai vadinamos etninės grupės, kultūros ir valstybės, egzistavusios maždaug 1180-700 m. pr. m. e. Mažosios Azijos pietrytinėje dalyje ir greta prisiglaudusiose teritorijose dab. Turkijoje ir Sirijoje.

Senovės Sirijos valstybės
Levant Amarna

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.