Ispanų kalba

Ispanų kalba yra viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei. Šiuo metu maždaug 450 mln. žmonių ispanų kalbą laiko gimtąja (antroji vieta pasaulyje po bendrinės kinų kalbos), o dar apie 90 mln. tai antroji kalba. Ispanų kalba laisvai kalba apie 420 mln. žmonių, todėl laikoma, kad ši kalba pagal paplitimą yra ketvirtoji pasaulio kalba (po kinų, anglų ir hindi).

Ispanų kalba
español, castellano
KalbamaMeksikoje, Ispanijoje, Argentinoje, Kolumbijoje ir dar 41 šalyje
Kalbančiųjų skaičius420 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių3
KilmėIndoeuropiečių
 Italikų ir romanų
  Iberijos romanų
   ispanų
Oficialus statusas
Oficiali kalbaMeksikoje, Ispanijoje, Argentinoje ir kt. (iš viso 21 šalyje)
Kalbos kodai
ISO 639-1es
ISO 639-2spa
ISO 639-3spa

Ispanų ar kastilų kalba?

Patys ispanakalbiai savo gimtąją kalbą dažniau vadina ne español (tariama espanjól), o castellano' (tariama „kastejano“, Pietų Amerikoje „kastežano“). Taip yra todėl, kad šiuolaikinė literatūrinė ispanų kalba kilusi iš Kastilijos regiono (panašiai kaip lietuvių literatūrinės kalbos šaknys glūdi Suvalkijoje). Pats terminas „ispanų kalba“ yra naujesnis, atsiradęs XVI amžiuje.

Ispanijoje terminas “español” kartais vartojamas, norint supriešinti Ispanijoje vartojamą kalbą su kitų šalių, pavyzdžiui, Pietų Amerikos, dialektais. Šiuo požiūrių español yra „Ispanijos ispanų kalba“, o castellano – „ne Ispanijos ispanų kalba“. Tačiau šie skirtumai yra palyginti nedideli, ir visų dialektų atstovai gali nesunkiai susikalbėti.

Kai kurių lingvistų nuomone, terminas español taikytinas visų šalių ispaniškiems dialektams, o castellano apibūdina tik Kastilijos regiono dialektą. Šio požiūrio šalininkai pasitelkia analogiją, kad Prancūzijoje kalbama prancūziškai (o ne, pavyzdžiui, provansiškai), o Vokietijoje vokiškai.

Trečiojo požiūrio gynėjai daugiau kreipia dėmesį į istoriją ir nurodo, kad kastilų dialekto įtaka paaiškinama politine Kastilijos karalystės įtaka likusioms dabartinės Ispanijos teritorijoms. Jų siūloma analogija yra Jungtinė Karalystė, kurioje valstybinė kalba yra anglų, tokia tapusi dėl Anglijos politinės (kartu ir lingvistinės) įtakos likusioms dabartinės Jungtinės Karalystės teritorijoms.

Geografinis paplitimas

Ispanų kalba yra oficiali valstybinė kalba šiose šalyse (nurodant vartotojų skaičių):

Abėcėlės tvarka Pagal vartotojų skaičių

Belize ispanų kalba nėra valstybine, tačiau gimtąja kalba ją laiko maždaug 50 % šalies gyventojų, o antrąja kalba – 20 %. Taigi iš tiesų Belize ispanų kalba yra labiau paplitusi negu valstybinė anglų kalba.

Jungtinėse Amerikos valstijose ispaniškai kalba apie 41 mln. šalies gyventojų, o Puerto Rike ir Naujojoje Meksikoje ji turi valstybinės kalbos statusą. Teksase ispanų kalba de facto yra antroji valstybinė kalba. Milijonai ispanakalbių gyvena Floridoje, Kalifornijoje, Niujorke. Brazilijoje, kurios valstybinė kalba yra portugalų, ispanų kalba vertinama kaip Pietų Amerikos internacionalinė kalba, todėl ji visuotinai dėstoma mokyklose.

Filipinuose ispanų kalba turėjo valstybinės kalbos statusą iki 1973 m., bet jos vartojimas šioje šalyje sparčiai menkėja.

Ispanų kalba taip pat yra viena iš oficialiųjų kalbų Europos Sąjungoje ir Jungtinių Tautų organizacijoje.

Raudona spalva – valstybinė k., mėlyna – viena iš vastybinių k.

Raudona spalva – valstybinė k., mėlyna – viena iš vastybinių k.

Ispanų kalbos dialektai

Ispanų kalbos dialektų skirtumų yra daug, bet jie nėra taip nutolę vienas nuo kito, kad labai trukdytų bendrauti. Apytikslis dialektų sąrašas:

Vediniai

Kreolų kalbos

  • Ispanijos žydų, arba sefardų (ladino kalba)
  • Čabakano (Filipinų kreolų) (Chabacano)
  • Papjamento, dar vadinama portugališkąja kreolų kalba (papiamento)
    • Arubos papjamento
    • Bonairės (sala Karibų jūroje, prie Venesuelos) papiamento
    • Kurasao papiamento
  • Palengero (Palenquero, Kolumbijoje)
  • Ljanito (Llanito), Gibraltare vartojamas Andalūzijos dialekto ir anglų kalbos mišinys.

Fonetika

Ispanų kalboje tarimas gana nesudėtingas, tačiau Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje šiek tiek skiriasi . Raidžių tarimas:

  • ñ – [nj]; mañana – [manjana],
  • ll – [j], Amerikoje panašiai kaip [dž] arba [ž]; ella – [eja; edžia; ežia]; išimtinais atvejais kaip [lj], billete [biljete],
  • c (prieš e, i) – kaip anglų k. [th], Amerikoje [s]; cerca – [θerka; serka],
  • c (prieš kitas raides) – [k]; camino – [kamino],
  • b, v – ispanų kalboje b ir v iš esmės tariama vienodai, beveik kaip lietuviška [b]; Alva [Alba],
  • d – žodžio gale tariamas – [t]; Madrid – [Madrit],
  • g (prieš e, i) – [ch], kai kur Amerikoje [dž]; gente – [chente; džente],
  • g (prieš kitas raides) – [g]; gordo – [gordo],
  • rr (ilga, skambi r) – perro, barril
  • h – niekada netariama; hombre – [ombre],
  • j – [ch]; julio – [chulio],
  • z – kaip anglų k. [th], Amerikoje [s]; corazón [koraθon; korason],
  • y – kaip [j], Amerikoje kaip [dž] arba minkštas [ž]; yo [jo; džio; žio]. Kai yra viena arba žodžio viduryje, tariama kaip [i],
  • ch – [č] tariama minkštai; charla – [čarla],
  • l – niekada nebūna kieta; hola – [olia],
  • gu – (prieš e, i) u netariama; guitarra [gitarra], tačiau visada tariama [džu] arba [chu]
  • qu – kaip [k] equipa [ekipa], querido [kerido],
  • e – tariama trumpai, panašiai kaip lietuvių ė.

Kirčiavimas

Vartojama labai nesudėtinga kirčiavimo sistema, kurią sudaro 3 taisyklės:

  • jei žodis baigiasi balsiu (a, e, i, u), n arba s ir neturi kirčio ženklo (΄), kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo: vida, parte, verduras,
  • jei žodis baigiasi priebalsiu (išskyrus n, s) ir neturi kirčio ženklo (΄), kirčiuojamas paskutinis skiemuo: amor, usted, laurel,
  • jei žodis kirčiuojamas ne pagal šias taisykles, kirčiuojamas skiemuo turi kirčio ženklą (΄): ladrón, ca, márfil.

Galūnė ia sudaro vieną skiemenį (resistencia), ía du skiemenis (sangría).

Kalbos istorija

Ispanų kalba išsivystė iš šnekamosios lotynų kalbos (taip pat kaip ir prancūzų, portugalų, rumunų), patyrė kitų kalbų poveikį. Iš preromaninių kalbų (baskų, iberų, keltų) perėmė daug toponimų bei šiek tiek kitos leksikos, pavyzdžiui, cama „lova“, gordo „storas“, izquierda „kairė“, tam tikrą poveikį darė ir kitos Iberijos pusiasalyje gyvenusios tautos, pavyzdžiui, vizigotai (priesaga –engo). Musulmonų invazija atnešė nemažai arabizmų, manoma, kad arabų kalba turėjo įtakos abilūpinio „v“ atsiradimui (tariama labai panašiai kaip lietuviška „b“) bei atnešė priesagą „-í“ (ceutí, israelí).

XVI amžiuje ispanų kalba perėmė daug itališkos leksikos iš meno, kultūros srities. Tuo pačiu metu, atradus Ameriką, į ispanų kalbą pateko daug terminų, apibūdinančių naujas, iki tol nepatirtas realijas, pavyzdžiui, augalų, gamtos reiškinių pavadinimai: patata „bulvė“, cacique „indėnų genties vadas“, huracán „uraganas“, tabaco „tabakas“, cacao „kakava“.

XVII–XVIII amžiuje ispanų kalbą praturtino prancūziškos kilmės leksika, susijusi su naujomis madomis, maistu ir pan.: puré, menú, restorán.

XX amžiuje ispanų kalba, kaip ir daugelis kitų kalbų, dėl moderniųjų technologijų perėmimo patiria didelę anglų kalbos įtaką: fútbol, e-mail, internet. Šiai įtakai labiau pasiduoda Lotynų Amerikos dialektai, pavyzdžiui, kompiuterio pelė Ispanijoje vadinama raton “pelė’, o Meksikoje mouse, Ispanijoje kompiuteris vadinamas ordenador, o Lotynų Amerikoje computadora.

Svarbiausios frazės

Lietuviškai Ispaniškai Tarimas
ispanų kalba español [espanjól]
ispanų kalba (kastilų) castellano [kastejáno]
lietuvių kalba lituano [lituáno]
taip [si]
ne no [no]
labas hola [ólia]
Labas rytas! Laba diena! (iki 12 val.) ¡Buenos días! [buénos díjas]
Laba diena! Labas vakaras! (po 12 val.) ¡Buenas tardes! [buénas tárdes]
Labanakt! ¡Buenas noches! [buénas nóčes]
Sveiki atvykę! ¡Bienvenidos! [bjenvenídos]
malonu susipažinti mucho gusto [múčo gústo]
kaip gyvuojate? ¿cómo está? [kómo está]
sudie adiós [adjós]
iki pasimatymo hasta la vista [ásta la vísta]
prašau por favor [porfavór]
ačiū gracias [gráθjas]
atsiprašau perdón [perdón]
kodėl? ¿Por qué? [por kė]
kas? (apie žmogų) ¿Quién? [kjėn]
kas? (apie daiktus) ¿Qué? [kė]
kada? ¿Cuándo? [kuándo]
kur? ¿Dónde? [dónde]
kaip? ¿Cómo? [kómo]
kiek? ¿Cuánto? [kuánto]
nesuprantu No entiendo [no entiéndo]
padėkite! ¡Ayúdame! [ajúdame]
(Jūs) kalbate lietuviškai? ¿Habla (usted) lituano? [ábla (ustéd) lituano]
į sveikatą! ¡Salud! [saliút]
vienas uno, un [úno], [ún]
du dos [dos]
trys tres [trés]
keturi cuatro [kuátro]
penki cinco [θínko]
šeši seis [séjs]
septyni siete [síete]
aštuoni ocho [óčo]
devyni nueve [nuéve]
dešimt diez [díeθ]
šimtas ciento, cien [θíento], [θíen]
tūkstantis mil [mil]
1 Tarimas apytiksliai atitinka Kastilijos dialektą

Nuorodos

Vikiteka

1968 m. vasaros olimpinės žaidynės

1968 m. vasaros olimpinės žaidynės vyko 1968 m. spalio 12-27 dienomis Meksikos sostinėje Meksike. Šios olimpinės žaidynės tapo pirmosiomis žaidynėmis besivystančiose šalyje ir pirmos ispanų kalba kalbančioje šalyje. Iki 2016 m. tai buvo vienintelės olimpinės žaidynės Lotynų Amerikoje.

Šias žaidynes boikotavo Šiaurės Korėja. Ji pageidavo dalyvauti ne šiuo, o Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos pavadinimu, tačiau tarptautinis olimpinis komitetas nesutiko.

Atidarymo ir uždarymo ceremonijos vyko Olimpiniame stadione, įsikūrusiame universitetiniame miestelyje „Ciudad Universitaria“.

Anglų kalba

Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės. Vartojama Jungtinėje Karalystėje, JAV, Australijoje, Airijos Respublikoje, Naujojoje Zelandijoje, 60 % Kanadoje, iš dalies Pietų Afrikos Respublikoje, Indijoje. Ji taip pat viena iš oficialių JT kalbų.

Per XX a. anglų kalba tapo pasauline lingua franca ir iš šio statuso išstūmė prancūzų kalbą. Daugelyje šalių anglų kalba mokoma mokyklose kaip pirmoji užsienio kalba, anglų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų kalba.

Austrija Eurovizijoje

Austrija Eurovizijos dainų konkurse dalyvavo 49 kartus, debiutavo 1957 metais. Šalis laimėjo du kartus, 1966 metais – Udo Jürgens su daina „Merci Chérie“, 2014 metais – Conchita Wurst su daina „Rise like a phoenix“.

Pastaraisiais metais Austrijos dainos linkusios į humorą. 2003 metais komikas Alf Poier atliko dainą „Weil Der Mensch Zählt“ apie ūkiuose auginamus gyvūnus. 2005 metais Global Kryner dainavo ispanų kalba atliekamą dainą „Y Así“. Tai buvo pirmasis Austrijos pasirodymas pusfinalyje, bet šaliai nepavyko patekti į finalą.

Po trejų metų pertraukos, 2010 m. liepos 28 d., Austrijos transliuotojas ORF pranešė, kad Austrija grįš į 2011 m. konkursą, kuriame Nadine Beiler sėkmingai įveikė pusfinalį, o finale užėmė 18 vietą. Austrija patvirtino, kad jie dalyvaus 2012 m. konkurse ir dalyvavo konkurso pirmajame pusfinalyje. Jie užėmė paskutinę vietą su 8 taškais.

Cociliai

Cociliai (Tzotzil) – Mezoamerikos indėnų tauta, priklausanti majų grupei. Gyvena Meksikoje, Čiapaso valstijoje. Artimi celtaliams. Kalba cocilių kalba ir ispanų kalba. Tikinčiųjų dauguma – katalikai, dalis išpažįsta tradicinius tikėjimus (šamanizmas).

Tradiciniai verslai – lydiminė žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, moliūgai, tabakas), gyvulininkystė (galvijai, kiaulės, kalakutai, vištos), medžioklė, bitininkystė, žuvininkystė, rinkimas. Amatai: puodininkystė, audimas, pynimas, dailidystė, odos apdirbimas. Ispanų konkistos metu dirbo cukranendrių ir kavos plantacijose. Cocilių protėviai sukūrė majų civilizaciją. Iki ispaną užkariavimų (1525 m.) buvo pajungti actekų. Dalis cocilių dalyvauja sapatistų judėjime.

Ispanai

Ispanai (isp. Español) – Ispanijos tauta, šnekanti ispanų kalba. Pačioje Ispanijoje dėl sudėtingos istorijos žmonės pripažįsta regioninę tapatybę.

Ispanų kalba atsirado iš viduramžių Kastilijos dialekto. Be jos yra keletas regioninių kalbų. Išskyrus baskų, visos jos yra romanų kalbos. Dėl milžiniškos emigracijos ispanų protėvius turi daugybė žmonių visame pasaulyje, ypač Lotynų Amerikoje.

Kakčikeliai

Kakčikeliai (Kaqchikel, Cakchiquel) – Centrinės Amerikos indėnų tauta. Priklauso majų tautoms. Kalba ir kultūra artimi kičiams. Gyvena Gvatemalos aukštumų srityse. Populiaciją sudaro daugiau nei 800 tūkst. žmonių. Kalba kakčikelių kalba, priklausančia majų kalbų šeimai, taip pat paplitusi ispanų kalba.

Tradiciniai verslai – kaplinė lydiminė, po ispanų užkariavimo – ariamoji žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, moliūginiai), paukštininkystė, medžioklė, bitininkystė, galvijininkystė. Išvystytas tekstilės amatas, pynimas, keramikos, valčių, muzikos instrumentų gamyba. Išlikę ikikrikščioniško folkloro, protėvių ir gamtos jėgų garbinimo liekanų. Teatralizuoti vaidinimai su kaukėmis, šokiai.

Kastilija

Kastlija (isp. Castilla) – istorinis regionas Ispanijoje, Pirėnų pusiasalio centrinėje dalyje. Istorinis ir kultūrinis Ispanijos valstybės centras, susidaręs iš buvusios Kastilijos karalystės. Nuo seno Kastilija skirstoma į du regionus: Senąją Kastliją šiaurėje ir Naująją Kastliją pietuose. Dabar skirstoma į šiuos administracinius regionus – Kastilija ir Leonas, Kastilija ir La Manča, Madrido regionas.

Kastilijoje kalbama pagrindine, literatūrine ispanų kalbos kastiliečių tarme. Dėl to ispanų kalba Lotynų Amerikoje, kituose Ispanijos regionuose vadinama castellano.

Katalonų kalba

Katalonų kalba (savivardis: català) – indoeuropiečių šeimos, romanų grupės kalba, artimiausia oksitanų kalbai ir truputį mažiau ispanų kalbai. Iki XIX amžiaus pabaigos buvo manoma, kad katalonų kalba yra oksitanų kalbos tarmė. Kalbančiųjų katalonų kalba yra apie 11 milijonų žmonių, dauguma jų katalonai.

Kirigva

Kirigva (ispanų kalba Quirigua) yra senovės majų miestas ir valstybė dabartinės Gvatemalos teritorijoje, Isabalio departamente, prie Motagvos upės.

Kičiai

Kičiai (savivardis: K’iche) – Centrinės Amerikos indėnų tauta. Gyvena Gvatemaloje (Kičės, Totonikapano, Kecaltenango departamentuose). Populiacija 1,27 mln. žmonių. Kalba kičių kalba (majų kalbų šeima), taip pat paplitusi ispanų kalba.

Tradiciniai verslai – lydiminė žemdirbystė (auginami kukurūzai), medžioklė, žvejyba, bitininkystė, drėkinamoji ariamoji žemdirbystė (auginami kviečiai), sodininkystė, daržininkystė. Tradiciniai amatai – juvelyrinių dirbinių gamyba, audimas, pynimas. Turi gausų folklorą, mitologiją, epą (Popol Vuh).

Klaustukas

Klaustukas (?) – tiesioginio klausimo skyrybos ženklas.

Klaustukas lietuvių kalboje dedamas sakinio gale – po klausiamojo sakinio, po sujungiamojo sakinio kai bent vienas dėmuo yra klausiamasis, po prijungiamojo sakinio, kai pagrindinis dėmuo turi klausimo reikšmę. Po tiesioginės kalbos klausiamojo sakinio dedamas klaustukas ir brūkšnys.

Kitose kalbose klaustukas, kaip ir šauktukas paprastai yra dedamas sakinio ar frazės gale, nors toks naudojimas turi keletą išimčių. Pavyzdžiui, ispanų kalboje simbolis yra ¿ dedamas klausiamojo sakinio pradžioje, o simbolis „?“ – pabaigoje. Kai kuriose su ispanų kalba susijusiose kalbose naudojamas klausimo pradžios simbolis „¿“.

Kartais klaustukas naudojamas su šauktuku (pvz., Kas?!), tada reikia tarti garsiai ir klausiamai. Būna, kad klaustukas naudojamas 2 arba 3 kartus iš eilės (pvz., Kas??? arba Kas??)

Klaustukas, dar naudojamas tada, kai kažko nežinoma.

Kopanas

Kopanas (ispanų kalba Copán) yra senovės majų miestas ir valstybė dabartinio Hondūro teritorijoje.

Senovinis pavadinimas, kuriuo miestą vadino klasikiniai majai, buvo Xukpi, kas reiškė „kampų kuokštas“.

Nahuatlių kalba

Nahuatlių kalba (arba kitaip – actekų kalba) – tai susijusių kalbų ir tarmių, priklausančių Uto-actekų kalbų šeimai, grupė. Ši kalba paplitusi centrinėje Meksikoje, ja kalba maždaug 1,5 mln. žmonių. XIV–XVI a. buvo vartojamas piktografinis raštas, turintis hieroglifų elementų. Žodžiai gali būti kaitomi priesagomis, priešdėliais ir pirmojo skiemens dvejinimu. Vardažodžiai turi nežymimąsias ir savybines formas bei distributyvą. Meksikoje kartu su ispanų kalba ir dar 62 kitomis indėnų kalbomis nahuatlių kalba turi oficialų statusą. Šia kalba kalbėjo actekai, jų vartotas kalbos variantas vadinamas klasikine nahuatlių kalba.

Nobelio literatūros premija

Nobelio literatūros premija – premija, skiriama kasmet autoriui iš bet kurios šalies, kuris, pasak Alfredo Nobelio, sukūrė „geriausią idealistinės krypties darbą“. „Darbas“ šiuo atveju suprantamas kaip visi autoriaus darbai, o ne tik konkretus kūrinys, nors atskiri kūriniai dažnai minimi premijos teikimo metu. Kam paskirti premiją, sprendžia Švedijos Akademija.

Aukščiau paminėta Nobelio citata kelia daug ginčų. Švedų kalba žodis idealisk gali būti verčiamas kaip „idealistinis“ arba „idealus“. Ankstesniaisiais metais Nobelio komitetas laikėsi tiesioginės Nobelio interpretacijos ir apdovanojimų neskyrė tokiems pasaulinio garso rašytojams kaip Levas Tolstojus ar Henrikas Ibsenas, greičiausiai todėl, kad jų darbai neatrodė pakankamai „idealistiniais“.

Vėliau Nobelio žodžiai imti interpretuoti laisviau ir premija skiriama, nors tai tebėra ginčų objektas, už ilgalaikius nuopelnus literatūroje. Kaip ir bet kokios premijos, kuri skiriama pagal subjektyvius vertinimus, atveju Nobelio literatūros premijos skyrimas dažnai kritikuojamas, nes premijos esą negauna žymūs autoriai, o kartais ji esą skiriama menkai žinomiems, pvz., Dario Fo 1997 m.

Piedras Negras

Piedras Negras (ispanų kalba Piedras Negras – „Juodi akmenys“) yra senovės majų miestas ir valstybė dabartinės Gvatemalos teritorijoje.

Senovinis pavadinimas, kuriuo miestą vadino klasikiniai majai, buvo Yo’k'ib' ir reiškė „didysis įėjimas“, kas galbūt turi aliuziją į netoliese esantį senotą.

Te Busqué

„Te Busqué“ (liet. Ieškojau tavęs) yra 2006 m. singlas iš trečiojo studijinio albumo „Loose“, išleistas Kanados/portugalų atlikėjos Nelly Furtado kartu su kolumbiečių atlikėju Juanes. Pirmiausiai ši daina išleista kaip pirmasis singlas Ispanijoje ir kaip ketvirtasis singlas Lotynų Amerikoje. 2007 m. liepos 20 d. singlas buvo išleistas kaip ketvirtasis Nyderlanduose ir Vokietijoje. Daina yra daugiausiai ispanų kalba.

Ñ

Ñ ir ñ (n su tilde) – modifikuota lotyniškos abėcėlės raidė N.

Žymi nosinį garsą [ɲ]. Tai dvidešimt penktoji raidė ispanų kalbos abėcėlėje ir yra vadinama eñe (tariama enje). Taip pat naudojama kitose su ispanų kalba ar kultūra susijusiose kalbose: galisų, baskų, filipiniečių, čamorų, gvaranių, mapudungunų, kečujų, aimarų ir daug kitų (ypač Lotynų Amerikoje, Filipinuose). Dar naudojama bretonų, Krymo totorių, mandinkų kalbose.

Raidė Ñ išsivystė iš lotynų nn: pvz., lotynų ANNVS tapo ispanų año. Kitose romanų kalbose nosinė n žymima raidžių junginiais – portugalų kalboje nh, katalonų ny, prancūzų ir italų gn. Lenkų kalboje šį garsą atitinka raidė ń, čekų ir slovakų – ň, vengrų – ny.

Ñ yra tapusi ispanų kalbos simboliu, ispaniško identiteto dalimi, ši raidė yra žodyje Español, reiškiančiame ispanų kalbą.

Činantekai

Činantekai (isp. Chinateca, sav. chu-chmej, vach-chmi, dzach-chmi) – Mezoamerikos indėnų tauta. Gyvena Meksikoje, šiaurinėje Oašakos valstijos dalyje. Populiacija apie 75 000 žmonių. Kalba činantekų kalba, priklausančia otomangų kalbų šeimai bei ispanų kalba.

Tradicinis verslas: lydiminė ir laistomoji žemdirbystė (pupelės, moliūgai, aitriosios paprikos, ananasai, tabakas, kavamedžiai). Gyvena miškuose arba kalnuose. Iki ispanų užkariavimo činatekai turėjo keletą valstybėlių.

Čičimekai chonasai

Čičimekai chonasai (isp. Chichimeca Jonaz, sav. Úza) – indėnų tauta, gyvenanti Meksikoje, Guanachuato ir San Luis Potosi valstijose. Populiacija siekia ~3500 žmonių. Kalba ispanų kalba bei chonasų kalba (otomangų šeima).

Iki ispanų užkariavimo čičimekai chonasai gyveno klajokliškai Aridoamerikoje ir buvo viena iš daugelio čičimekų genčių. Vėliau buvo užkariauti ir priversti gyventi sėsliai.

Italikų ir romanų kalbos
Romance 20c en

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.