Interesas

Interesas:

Disambig.svg
Šiame nuorodiniame puslapyje pateikti straipsniai tokiais pačiais pavadinimais.
Jei čia patekote, paspaudęs(-usi) nuorodą kitame Vikipedijos straipsnyje, prašome, jei galite, pakeisti paspaustą nuorodą taip, kad ji tiesiogiai rodytų į Jūsų ketintą aplankyti straipsnį.
1998 m.

1998 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Tai taip pat:

Tarptautiniai Vandenyno metai.

Ekonomika

Ekonomika (gr. οίκος, Oikos 'namas' + gr. νόμος, nomos 'dėsniai') – socialinis mokslas, tiriantis individų elgseną esant nuolatiniam gamybos faktorių trūkumui, tiesiogiai darantį įtaką produkcijai, paskirstymui ir vartojimui, ūkinei veiklai, ūkiui. Ekonomika tiria, kaip žmonės, jų grupės (namų ūkiai), organizacijos (įmonės) priima sprendimus siekdami patenkinti savo poreikius. Šia prasme ekonomika susijusi su etika kaip pačiu pagrindiniu socialiniu mokslu – tiek ekonomika, tiek etika nurodo priežastis „kodėl žmonės daro tai, ką jie daro“ ir labai dažnai šių mokslų išvados dėl to nesutampa.

Pagrindinė ekonomikos mokslo prasmė: nagrinėti kaip geriausiai panaudoti ribotus išteklius ir darbo, kapitalo ir žemės mechanizmo vystymams siekiant tenkinti visuomenės poreikius. Tai materialinės visuomenės egzistavimo ir funkcionavimo sfera, kurioje vyksta gamyba. Visų ekonomikos mokslų tyrimo objektas yra žmonių ūkinė veikla.

Ginekofilija

Ginekofilija (gr. γυναίκα 'moteris' + gr. φιλία 'meilė'), ginekomanija – lytinis nukrypimas, kuomet vyro lytinis interesas susijęs visų pirma su naujomis moterimis, jų „užkariavimu“. Dar vadinamas Kazanovos sindromu. Tokie vyrai nėra linkę ilgalaikiams santykiams su moterimis, dažnai vengia atsakomybės.

Analogiškas moterų nukrypimas yra mesalinizmas.

Nukrypimas siekti vis naujų nekaltų mergelių vadinamas partenofilija.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – XIII-XVIII a. gyvavusi feodalinė valstybė. Nuo XIII a. vidurio apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą ir dalį dab. Baltarusijos, nuo XIV a. vid. – beveik visą dab. Lietuvą ir visą dab. Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės iki 1569 m. – didžiąją dab. Ukrainos dalį, taip pat dalį dabartinės Rusijos (Smolenskas, Brianskas, Kurskas), dabartinės Lenkijos (Palenkė), po 1561 m. - dalį dab. Latvijos ir Estijos. XV a. tai buvo didžiausia Europos valstybė.

Sostinė (bent jau nuo Gedimino laikų) – Vilnius.

1386-1569 m. LDK ir Lenkiją valdė (išskyrus kelias pertraukas) vienas valdovas (žr. Krėvos sutartis), o nuo 1569 m. (žr. Liublino unija) LDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką. 1795 m., po III ATR padalinimo LDK nustojo egzistavusi (didžioji jos dalis tada atiteko Rusijos imperijai).

1790 m. surašymo duomenimis, LDK buvo 87,3 tūkst. km² ploto, joje gyveno 1,33 mln. gyventojų, buvo 300 miestų ir miestelių.

Lytinis nukrypimas

Lytinis nukrypimas (dar vadinama parafilija, parapatija, parerozija, lytine paresteze arba perversija) – tai lytinis elgesys, pasireiškiantis tam tikroje kultūroje ar visuomenėje nepriimtinais būdais, kitaip tariant, elgesys, išeinantis už seksualinio priimtinumo ribų visuomenėje. Lytinis nukrypimas, priešingai nei lytinis iškrypimas, nėra vertinamas kaip su sveikata susijusi patologija, tačiau yra kultūrinis reiškinys, atspindintis visuomenės priimtinumo ribas. Kai kurie seksologai nukrypimus apibrėžia kaip lytinius - erotinius sutrikimus, kuriems esant lytinis susijaudinimas ir orgazmas pasiekiami netipiškais būdais arba kultūroje nepriimtinomis formomis. Lytiniai nukrypimai nepalyginamai dažniau pasireiškia tarp vyrų nei tarp moterų.

Neretai lytiniu nukrypimu vadinamas bet koks nukrypimas nuo lytinio elgesio normų. Todėl vienokio ar kitokio lytinio elgesio traktavimas kaip nukrypimo priklauso nuo visuomenės normų, ir kinta laike. Pavyzdžiui, masturbacija, oralinis seksas ir homoseksualumas (kuris Amerikos Psichiatrų asociacijos buvo išbrauktas iš parafilijų sąrašo 1973 m.) tam tikru metu irgi buvo laikomi lytiniais nukrypimais, tuo tarpu kai kraujomaiša buvo pakenčiama mažesnėse populiacijose, siekiant išlikti ekstremaliomis sąlygomis. XX-XXI a. daugiausia ginčų sukelia homoseksualumas, ir nors daug kas vis dar laiko jį nukrypimu nuo normos, visgi nei Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautiniame Ligų Klasifikatoriuje (kurio F.66 skyriuje aiškiai pabrėžta, kad seksualinė orientacija pati savaime nėra laikoma jokiu sutrikimu), nei Amerikos psichiatrų asociacijos leidžiamame Diagnostiniame ir statistiniame psichinių sutrikimų vadove homoseksualumas nėra priskiriamas prie parafilijų. Kartais lytiniams nukrypimams bandoma priskirti ir išprievartavimą, tačiau dažniausiai jis yra kitokio lytinio nukrypimo pasekmė (pvz., sadizmo).

Lytinio nukrypimo nepriimtinumas visuomenėje pasireiškia įvairiai – nuo pajuokos arba neapykantos iki bausmių pagal įstatymą. Lytinių nukrypimų priežastys nėra aiškios – kartais tai būna įgimti sutrikimai, organų pažeidimai, endokrininės sistemos pokyčiai, ligų pasekmės ir kt., tačiau nė viena iš teorijų nepajėgia visiškai paaiškinti lytinio sutrikimo atsiradimo priežasčių. Be to, neretai priežastys būna kelios, o ne viena.

Lytinių nukrypimų atsiradimą gali lemti sąlyginiai refleksai, atsirandantys lytinės brandos metu ar pradedant aktyvų lytinį gyvenimą. Tokiais atvejais ne visada galima nustatyti ribą tarp normos ir patologijos. Pavyzdžiui, koks nors specifinis kvapas, muzika ar drabužis gali būti susijęs su anksčiau patirtomis meilės akimirkomis, ir į jį neretai atsižvelgiama ieškant kito partnerio, tačiau jeigu ši sąlyga (pvz., aukštakulniai bateliai) yra esminė pasirenkant partnerį, tuomet beveik vienaprasmiškai galima teigti, kad tai yra nukrypimas.

Maginė fantastika

Maginė fantastika (angl. fantasy) – viena iš fantastikos (t. y. literatūros, kino, žaidimų, muzikos, dailės ir kt.) atmainų. Magine fantastika siekiama sukurti savitą kūrinio erdvę, vidinę sistemą, kurioje vyksta veiksmas, – neretai itin detalų „pasaulį“. Tam dažnai naudojami įvairių mitologijų elementai, iš jų lipdoma atskira mitologija. Būdingas žanro bruožas – magijos, antgamtinių reiškinių vaizdavimas, priešingai nei mokslinėje fantastikoje – modernių technologijų nebuvimas. Veiksmas paprastai vyksta pasauliuose, artimuose viduramžiams, kur technologijos vietą užima magija ar panašūs elementai.

Maginė fantastika – tarsi šiais laikais kuriamos pasakos, tik daugeliu atvejų skirtos ne vaikams.

Žymiausi kūriniai – Džordžo R. R. Martino „Ledo ir ugnies giesmė“, Džono Ronaldo Ruelo Tolkieno „Žiedų valdovas“, „Hobitas“, Ursulos K. Le Guin „Žemjūrės burtininkas“, Rodžerio Želazny „Ambero kronikų“ ciklas, Andžejaus Sapkovskio „Raganiaus“ ciklas, Roberto Hovardo „Konano barbaro“ ciklas.

Marius Jonaitis

Marius Jonaitis (g. 1984 m. vasario 24 d. Kaune) – politinis bei visuomenės veikėjas, K. Baršausko g. seniūnaitijos seniūnaitis, asociacijos „Nacionalinis interesas“ pirmininkas.

Nacionalinis interesas

Nacionaliniai interesai, t. p. prancūziškasis atitikmuo raison d'état – valstybės ekonominiai, kariniai arba kultūriniai siekiai ir tikslai. Sąvoka svarbi tarptautinių santykių teorijai ir yra viena iš politinio realizmo teorijos pagrindų.

Nacionaliniai interesai susideda iš daugelio sudėtinių dalių.

Tarp pagrindinių kiekvienos valstybės nacionalinių interesų paprastai išskiriami:

Nacijos, kaip laisvos, nepriklausomos valstybės egzistavimas

Ekonominis vystymasis ir nacijos gerovė

Karo vengimas ir suverenumo gynimas

Sąjungininkų paieška ir jų paramos garantijos

Valstybės prestižo tarptautinėje arenoje išsaugojimas ir didinimasStruktūriškai nacionalinius interesus sudaro:

pastovus fundamentalių dalykų – teritorijos, gyventojų, valstybinių institutų gynimas nuo užsienio grėsmės, užsienio prekybos plėtimas, investicijos, kapitalo užsienyje gynimas, bendradarbiavimo su sąjungininkais stiprinimas;

kintantys ir tarpiniai dalykai – išgyvenimo, išlikimo interesai žlungant ir esant grėsmei valstybės egzistavimui;

gyvybiniai interesai – pasiruošimas padengti nuostolių nacijos gerovei, saugumai tikimybes;

svarbūs interesai – nuostoliai padėčiai, prestižui;

periferiniai interesai – smulkūs, lokalinio pobūdžio (kanalai tarp upių ir pan.)

Nacionalinis interesas (tarptautiniai santykiai)

Nacionalinio intereso sąvokai tarptautinių santykių teorijose ilgą laiko tarpą buvo skiriama centrinė vieta. Ji padėdavo paaiškinti valstybės veiksmus ir geriau suprasti jos vykdomą politiką. Vis dėlto ši sąvoka galiausiai tapo kritikos objektu ir pamažu ėmė prarasti savo aiškinamąją funkciją akademinėje srityje. Politikos akademikai nacionalinio intereso konceptu pamažu pradėjo pakeisti kitas svarbias sąvokas kaip valstybės užsienio politikos veiksmai ar tikslai, todėl laikoma, kad ši sąvoka tiesiog prarado savo analitiškąją galią. Vis dėlto tam tikras pozityvus postūmis iš tarsi susidariusios aklavietės atsirado apie XX 6 deš., kada aršus sąvokos kritikas James Rosenau priėjo prie tokios minties, kad šios sąvokos atsisakyti neįmanoma – be jos sugebėti paaiškinti valstybės užsienio politiką ir apskritai įvykius, vykstančius tarptautinių santykių plotmėje būtų dar sunkiau. Galima sakyti, jis paskatino mokslininkus iš naujo įvertinti šios sąvokos turinį ir galiausiai ją vėl taikyti: realizmo ir socialinio konstruktyvizmo šalininkai turbūt labiausiai iškėlė šios sąvokos svarbumą akademinėje plotmėje, taip pat suformuluodami skirtingus šios sąvokos apibrėžimus.

Partenofilija

Partenofilija (gr. παρθένα 'skaisti mergina' + gr. φιλία 'meilė') – lytinis nukrypimas, kuomet vyro lytinis interesas susijęs visų pirma su naujomis, nekaltomis merginomis ar moterimis, savotišku jų „užkariavimu“. Tokie vyrai ieško naujų merginų ar moterų, jie gali būti labai dėmesingi. Tačiau prasidėjus lytiniams santykiams (atėmus nekaltybę) tokie vyrai santykius su moterimi visiškai nutraukia ir ieško naujos „aukos“.

Sausio 16

Sausio 16 yra 16-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 349 dienos (keliamaisiais metais – 350 m.).

Teisinis gėris

Teisinis gėris – teisiškai saugoma vertybė, interesas.

Kėsinimasis į teisinius gėrius, jų ribojimas arba pažeidimas sukelia teisines pasekmes, jei jis neturi teisinio pagrindo, tuomet tai yra teisės pažeidimas, kuris kvalifikuojamas nebūtinai siejant teisinio gėrio pažeidimu, kilusia žala, pakanka ir grėsmės teisiniui gėriui ar galimybei atsirasti jai ateityje (substanciologinė gėrio samprata). Išimtis – civilinio delikto atveju – būtina materialinė (turtinė), asmeninė – turtinė arba neturtinė žala.

Pagal subjektą gali būti individualūs (asmeniniai) gėriai – teisė gyventi, sveikata, laisvė, garbė, orumas, reputacija, nuosavybė, asmens neliečiamybė, lytinio apsisprendimo laisvė) ir kolektyviniai, visuomeniniai (universalieji) gėriai – viešasis saugumas, viešoji tvarka, visuomeninė rimtis bei ramybė, santaika.

Individualūs teisiniai gėriai – dispoziciniai, jais teisės subjektas naudojasi (arba ne) savo nuožiūra. Išimtis – teisė gyventi (žmogaus gyvybė), orumas; valstybė privalo ginti, gelbėti bei saugoti žmogaus gyvybę net ir prieš asmens valią (pvz., bandymo atimti sau gyvybę atveju).

Neteisėti pažeidimai (pagal sunkumą didėjančia tvarka) – civilinis deliktas ( žr. Deliktinė teisė), administracinis pažeidimas, baudžiamoji veika (nusikaltimas, baudžiamasis nusižengimas). Civilinių pažeidimų atveju kyla civilinė teisinė atsakomybė, pareiga atlyginti žalą, nutraukti pažeidimo veiką, pašalinti neigiamas pasekmes ar kt.

Jei neteisėtas kėsinimasis arba pažeidimas peržengia tam tikrą ribą, nuo kurios jis laikomas pavojingu, pradeda galioti baudžiamoji teisė. Jos normonis siekiama saugoti ir ginti teisinius gėrius, kai „švelnesnės“ – socialinės ir net teisės – normos neveiksmingos apsauginei funkcijai vykdyti. Baudžiamoji veika – sunkus teisės pažeidimas, juo pažeidžiami ne tik asmeniniai ir kolektyvinia gėriai, bet ir teisėtvarka.

Teisinis interesas

Teisinis interesas - teisinio pobūdžio interesas.

Teisinis reguliavimas

Teisinis reguliavimas - visuomeninių santykių juridizavimas, įtvirtinimas teisės normomis. Teisė turi reguliuoti tik pačius svarbiausius socialinius santykius, dėl kurio reikšmingumo visuomenėje nekyla abejonių, egzistuoja viešasis, visuomeninis interesas viešajai organizacijai, korporacijai (valstybei ar kt.) kištis į asmenų tarpusavio santykius, juos juridizuoti, nustatant teisės normas, įtvirtinant teises ir pareigas santykių dalyviams.

Teisinio reguliavimas ne visada būna veiksmingas. Veiksmingumas priklauso nuo daugybės veiksnių - reguliuojamų santykių pobūdžio, srities, reguliavimo metodo (imperatyvinio arba dispozityvinio), priemonių adekvatumo siekiamiems tikslams pasiekti, reguliavimo mechanizmo, dalyvių ir kt.

Teisminė gynyba

Teisminė gynyba - teisinės gynybos rūšis; proceso teisės nuostata, teisės principas.

Lietuvoje yra garantuojama pirminė bei antrinė teisinė pagalba (teisinė konsultacija ir advokato paslaugos).

Teisės principas

Teisės principas, teisinis principas, juridinis principas – pamatinė teisės nuostata, abstrahuota taisyklė, principas.

Viešasis interesas

Viešasis interesas – visuomenės narių tarpusavio sąveikos principas, kuris leistų įgyvendinti savo interesus ir netrukdytų tai daryti kitiems.. Įstatymų leidėjai teisės aktuose vartoja skirtingus terminus, pavyzdžiui, valstybinis interesas, visuomeninis interesas, Lietuvos Respublikos interesas, tačiau tikslinga būtų vartoti vieną savoką - viešasis interesas.Manoma, kad viešasis interesas iškyla aikštėn, jei viešųjų institucijų procedūros yra teisingos. Kalbant apie viešąjį interesą svarbus viešasis administravimas. Viešojo administravimo modelyje viešojo intereso kategorija yra ir deskriptyvinė, ir vertinamoji sąvoka.

Remiantis Diana Korsakaite, valstybinio reguliavimo kontekste, viešasis interesas yra: „visa apimantis, normatyvinis, konservatyvus ir visiems lygiai taikomas instrumentas, abstrakčiomis normomis sudarantis geresnes sąlygas kiekvienam siekti savų interesų, panaudojant turimas žinias ir savo gebėjimus“.

Visuomenės interesas galėtų būti tai, ko visuomenės dauguma nori ar laiko esant reikalinga. Tačiau interesai yra visuomenės ne todėl, kad tiesiog dauguma taip mano, bet dėl to, jog kiekvienas norėtų, kad valstybė vadovautųsi būtent šiais interesais, dėl to, kad jie yra visų pripažįstami. Viešasis interesas skiriasi nuo kitų nešališkumu. Juo gali būti tik toks interesas, kuriuo vadovaujasi asmenys, ignoruojantys savo asmeninius interesus. Visuomeninis interesas galėtų būti tam tikri labai pageidautini dalykai, interpretuojami formaliu būdu, kuris veda į gerai žinomus valstybės ir politikos kūrimo modelius (žr. politika).

Viešasis sektorius

Viešasis sektorius – visuma institucijų, kurios išlaikomos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Sektorius teikia viešąsias prekes ir paslaugas dėl kurių nėra konkuruojama ir kurios prieinamos kiekvienam individui.

Vokietija Eurovizijoje

Vokietija bandė dalyvauti kiekviename Eurovizijos dainų konkurse nuo pat jos pradžios 1956 metais, nors 1996 m. šalies daina neįveikė pirminės atrankos, todėl nebuvo skaitomas kaip vienas iš Vokietijos 58 pasirodymų. Jokia kita šalis nebuvo atstovaujama taip dažnai. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė konkurse nedalyvavo tik du kartus. Prieš Vokietijos susivienijimą 1990 metais Vakarų Vokietija (Vokietijos Federacinė Respublika) dalyvavo konkurse. Rytų Vokietija (Vokietijos Demokratinė Respublika) nedalyvavo.

1981 m. Vokietijai atstovavo lietuvių kilmės dainininkė Lena Valaitis ir užėmė 2 vietą.

Vokietija laimėjo du kartus: 1982 ir 2010 m. Nors Vokietijos dalyviai turėjo daugiau sėkmės, palyginti su jų kaimynais, viešasis interesas išlieka aukštas ir konkursas yra vienas iš labiausiai stebimų įvykių kiekvienais metais.

Vokietija, kartu su Jungtine Karalyste, Italija, Prancūzija ir Ispanija, yra viena iš „Didžiojo penketo“ („Big Five“) šalių, kurios automatiškai patenka į finalą. Taip yra dėl to, kad šios šalys yra didžiausios konkurso finansuotojos. Tačiau 2009 metais buvo pranešta, kad „Didysis ketvertas“ („Big Four“) gali prarasti savo statusą ir turės dalyvauti pusfinalyje. Vis dėlto vėliau buvo patvirtinta, kad „Didžiojo ketverto“ šalys ir toliau automatiškai bus deleguotos į finalą.

Pastaraisiais metais Vokietija buvo pastebima kitokiais muzikiniais stiliais, kurie nėra būdingi Eurovizijai, antai kaip kantri (2006 m. Texas Lightning „No No Never“) ir svingas (2007 m. Roger Cicero „Frauen Regier’n Die Welt“ ir 2009 m. Alex Swings Oscar Sings „Miss kiss kiss bang“).

Vokietija užėmė vieną iš paskutinių vietų 2008 m. konkurse – 23 vietą iš 25 dalyvių. 2009 metais transliuotojas ARD surengė uždarą atranką – pirmą kartą nuo 1995 metų. Alex Christensen ir Oscar Loya buvo pasirinkti atstovauti Vokietijai 2009 metų konkurse, kur pasirodė ir garsioji Dita von Teese. Tačiau atstovai sugebėjo gauti tik 35 taškus, užėmė 20 vietą iš 25 dalyvaujančių šalių.

2010 metais ARD kreipėsi į buvusį Eurovizijos dalyvį ir dainų autorių Stefan Raab bei privatų tinklą ProSieben dėl bendradarbiavimo ieškant laimėtojo dainos šaliai. Jis pasakė, kad Stefan Raab kreipėsi dėl jo geros dainos konkursui. Raab paskelbė TV šou, pavadinimu „Unser Star für Oslo“ (liet. Mūsų Oslo žvaigždė), kuris buvo transliuojama per ARD ir ProSieben. Nugalėtoja tapo Lena Meyer-Landrut su daina „Satellite“, kuri vėliau laimėjo ir patį Eurovizijos konkursą.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.