Ideologija

Ideologija (graikiškai – „idėjų mokslas“) tai pasaulėvaizdis, kuris remiasi kokia nors idėja kaip aksioma (teiginiu, kurio teisingumas neginčijamas, todėl yra pamatinis). Ideologijos sąvoka dažnai vartojama pabrėžiant negatyvią potekstę, kai ideologija siejama su tam tikrų idėjų suabsoliutinimu ir nekritišku tikrovės aiškinimu.

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Istorija

Ideologijos sąvoka atsirado Prancūzijos revoliucijos metu vykusiuose filosofiniuose ir politiniuose debatuose. Pirmą kartą šią sąvoką 1796 m. panaudojo prancūzų filosofas Destutt de Tracy.[1][2] Nuo to laiko iki šių dienų ši sąvoka įgavo ir keletą kitų reikšmių.

Prancūzijos revoliucijos „ideologų“ mokykla (Cabanis, Condorcet, Constant, Daunou, Say, Madame De Staël ir Tracy) save suprato kaip priešingą kryptį Dekarto racionalizmui. „Ideologai“ bandė idėjų atsiradimą paaiškinti kaip biologinį procesą, kuris vyksta ne be jutiminės patirties. Prancūzų ideologai laikėsi Švietimo tradicijų ir orientavosi į demokratiją. Jų supratimu, ideologija buvo aukštesnė ir socialiai naudinga žinojimo forma, apvalyta nuo feodalizmo epochos prietarų. Įtaką prancūzų visuomeniniam gyvenimui ideologai prarado Napoleono epochos metu. Napoleonas ideologijos šalininkus laikė svaičiotojais ir doktrinieriais, kurie buvo atitolę nuo politinės realybės. Tuo metu susiformavo ir šiuolaikinė ideologijos sąvokos prasmė.

Analizė

Metaideologija yra ideologijų struktūros, formos ir pasireiškimo tyrimas. Pasak metaideologijos ideologija pateikia nuoseklią (atskiri teiginiai siejami į vientisą pasaulio vaizdą), tačiau šališką socialinio pasaulio perspektyvą (visuma matoma iš tam tikro taško, dažnai remiantis atskiros socialinės grupės arba klasės interesais). Remiantis šia ideologijos samprata, ideologijos nėra nei teisios, nei neteisios, o tiesiog reliatyvi intelektinė pasaulio kategorizavimo strategija. Kiekviena visuomenė turi savo ideologiją. Ja remiasi viešoji nuomonė arba sveikas protas, nors tai atrodo taip natūralu, kad daugelis žmonių to nepastebi.

Ideologijos turi du pagrindinius bruožus: visuomenės vaizdinį ir politinę programą. Akcentuojami tam tikri socialinės tikrovės momentai, parodant kaip visuma veikia iš tikrųjų ir kaip idealiai turėtų veikti. Toks specifinis socialinis vaizdinys sudaro kiekvienos ideologijos pagrindą. Pagal tokį vaizdinį yra kuriamos politinės doktrinos ir politinės programos: veiksmų planai kaip esamą realybę priartinti prie idealios. Programos radikalumas priklauso nuo to kaip suvokiamas skirtumas tarp idealios ir aktualios tikrovės.

Marksistinė samprata

XIX a. viduryje Marksas ir Engelsas vėl atgaivino Napoleono propagandos stigmatizuotą sąvoką. Marksistiniame ekonominės bazės ir antstato visuomenės modelyje, bazė reiškia gamybinius santykius, o antstatas - dominuojančią ideologiją (religinės, teisinės, politinės sistemos). Ekonominė gamybos bazė lemia politinį visuomenės antstatą. Valdančiosios klasės interesai lemia antstatą ir jį pateisinančią ideologiją - vidinę kultūros struktūrą, kuri leidžia valdžią turinčiai grupei išlaikyti maksimalią valdžią su minimaliu konfliktu. Ideologija primeta valdomiesiems klaidingą suvokimą, pvz., prekinį fetišizmą, pasak kurio vertė yra neatsiejama daikto dalis, o ne išorinis bruožas pridedamas prie jo per darbą.

Valdančioji klasė per dominuojančią ideologiją užtikrina savo socialinę reprodukciją, nes ideologija visoms socioekonominėms klasėms perteikia sampratą, kad valdančiosios klasės ekonominiai interesai yra visos visuomenės ekonominiai interesai. György Lukács laikė, kad ideologija yra valdančiosios klasės klasinės sąmonės projekcija.

Ideologijos pabaiga

Intelektualiniame diskurse ne kartą minėta ideologijos pabaiga. Po Antrojo pasaulinio karo ideologijai buvo skelbiamas galas, nes tikėta, kad ideologija atspindi nesubrendusį doktrinieriškumą, ir ją esą pakeisiąs pragmatinis kompromisas.

Šiai nuomonei prieštaravo radikalieji kritikai, pvz., Marcuse teigė, kad ideologinis konfliktas rimsta ne dėl ideologijos pabaigos, o dėl visuomenę užvaldžiusios engėjiškos ideologijos, kurią valdomiesiems primetė valdančiosios grupės. Pasak Marcuse, darbininkų klasė prarado revoliucingumą ir sugebėjimą sugriauti kapitalistines struktūras, nes ši klasė buvo integruota į kapitalistinę visuomenę per materialinės gerovės didėjimą ir vartotojiškumą. Socialistinė alternatyva tokiu būdu buvo prarasta. Įsivyravo kapitalistinės vertybės, kurios neleidžia plėtotis progresyvioms žmogiškoms vertybėms, tokioms kaip kūrybiškumas. Pačios valdomosios grupės pradėjo žiūrėti į esamą visuomenę kaip idealą, vienintelę įmanomą socialinės organizacijos formą. Pasak Gramsci, ideologija nebuvo sunaikinta pokario augimo, o vietoje to įsivyravo viena ideologinė perspektyva (hegemoniška ideologija). Išnyko tik ideologinis konfliktas.

Politinės ideologijos

Šiuo metu pagrindinėmis politinėmis ideologijomis laikomi:

Socializmas

Žr. pagrindinį straipsnį socializmas

Socializmo ideologija didžiaja dalimi remiasi marksizmo koncepcija, kurios pagrindiniai autoriai yra K. Marksas ir F. Engelsas.

Konservatizmas

Žr. pagrindinį straipsnį konservatizmas

Konservatizmas arba politinis konservatizmas yra keletas istoriškai susijusių politinių filosofijų arba politinių ideologijų.

Konservatizmo ideologija gimė Europos kultūriniuose sluoksniuose ties XVIII ir XIX amžiaus riba kaip reakcija į bandymus praktiškai įgyvendinti Švietimo idėjas, visų pirma į Prancūzijos didžiąją revoliuciją. Senosios socialinės tvarkos šalininkai vietoje laisvės, lygybės ir brolybės šūkių kėlė savas idėjas. Visos šios idėjos, išdėstytos tam tikra tvarka, ir sudarė konservatizmo ideologiją.

Nuorodos

  1. Kennedy, Emmet (1979) "Ideology" from Destutt De Tracy to Marx, Journal of the History of Ideas, Vol. 40, No. 3 (Jul.–Sep., 1979), pp. 353-368 http://www.jstor.org/pss/2709242
  2. Hart, David M. (2002) Destutt De Tracy: Annotated Bibliography http://www.econlib.org/library/Tracy/DestuttdeTracyBio.html
Antisemitizmas

Antisemitizmas – priešiškumas ar išankstinis nusistatymas nukreiptas prieš žydus kaip tautinę, religinę ar rasinę grupę. Antisemitizmo terminas apima bet kokią neigiamą ekspresiją žydų atžvilgiu, nuo individualios neapykantos iki žiauraus persekiojimo. Nors pagal terminą tai būtų nusistatymas prieš semitus, tačiau jis reiškia konkretų nusistatymą prieš žydus. Bene žinomiausias ir žymiausias istorijoje antisemitizmo atvejis – Adolfo Hitlerio ideologija nacizmas, kurio pagrindu Holokaustu išžudyti milijonai žydų visoje Europoje.

Antisemitizmas gali būti bendrai suskirstytas į tris kategorijas:

Religinis antisemitizmas ar anti - judaizmas, nukreiptas prieš judaizmo išpažinėjus;

Rasinis antisemitizmas, nukreiptas prieš žydų tautą;

Naujasis antisemitizmas, kurio koncepcija susiformavo XX-XXI amžiuje. Šis antisemitizmas nukreiptas prieš Izraelio valstybę, šio antisemitizmo pasekėjai radikalūs musulmonai fundamentalistai. Ši koncepcija glaudžiai susijusi su antisionizmu, judėjimu ir/ar pažiūromis, nukreiptais prieš sionizmą – politinį judėjimą, kovojusį už žydų valstybės (Izraelio) atkūrimą Palestinoje.

Autoritarizmas

Autoritarizmas – diktatūrinė valstybės valdymo forma, kai aukščiausią valdžią turi vienas asmuo, kuris remiasi visišku valdinių paklusnumu.

Svarbiausi autoritarinio valdymo bruožai:

Nevyksta reguliarūs ir laisvi rinkimai;

Suvaržomos piliečių politinės teisės;

Ribojama arba draudžiama politinių organizacijų ir partijų veikla;

Cenzūruojama spauda ir kitos visuomenės informavimo priemonės;

Valdymas remiasi kariuomene ir susiformuoja po karinių perversmų ar politinių krizių.Išlieka kai kurie demokratijos bruožai:

Leidžiama ribota opozicijos veikla;

Vyriausybė nevaržo ir nekontroliuoja ūkinės ir kultūrinės veiklos;

Leidžia veikti nepolitinio pobūdžio bendrijoms ir organizacijoms.Autoritarinis režimas nebūtinai turi remtis piliečių parama ar nuo jos priklausyti tam, kad išliktų valdžioje. Politiniai lyderiai daugiau remiasi jėga ir prievarta, o ne parama per rinkimus, t. y., vyriausybė nėra atskaitinga savo piliečiams už vykdomą politiką. Piliečiai retais atvejais traukiami į aktyvų dalyvavimą politikoje, jiems dažniausiai priskiriamas pasyvus paklusimas.

Nors autoritarizme politinė valdžia tiesiogiai nepriklauso nuo piliečių, tačiau valdantys režimai dažnai pabrėžia, kad jie valdo tam kad užtikrintų visų arba daugumos interesus ir gintų jų teises. Taigi autoritarinių režimų legitimacija gali būti įvairi ir nesiremti tiesioginiu piliečių palaikymu rinkimu metu.

Autoritarinėse sistemose griežtai kontroliuojama tik politinė sistema, o kai kuriose ir ideologija. Totalitariniai režimai linkę politinėmis priemonėmis kontroliuoti visas visuomenės gyvenimo sritis ir net asmeninius santykius.

Fašizmas

Fašizmas (itališkai fascismo) – politinė ideologija, masių judėjimai ir režimai, įsigalėję tarpukario Europoje (Italijoje, Vokietijoje ir kitur). Po Antrojo pasaulinio karo ideologija buvo sukompromituota ir „fašizmo“ terminas naudojamas siekiant pažeminti asmenis ar judėjimus, dažnai nieko bendro neturinčius su fašizmu. Pirmuoju fašistiniu judėjimu buvo dešiniosios pakraipos autoritarinis politinis judėjimas, kuris nuo 1922 m. iki 1943 m. valdė Italiją, vadovaujant Benito Musoliniui;

JAV demokratų partija

JAV demokratų partija (angl. Democratic Party) – viena iš dviejų pagrindinių JAV politinių partijų, kurios pirmtake laikoma 1792 m. įkurta demokratų-respublikonų partija. Demokratų partija atitinka centro kairės politinę pakraipą; seksualinių mažumų, tikėjimo ir karų Irake bei Afganistane atžvilgiu, ji yra daug liberalesnė už respublikonus.

Tai seniausia aktyvi JAV politinė partija ir viena iš seniausių pasaulyje. Šios partijos neoficiali spalva yra mėlyna, o simbolis – D raidė. Partijos pirmininkas – Debbie Wasserman Schultz. Politinė ideologija – modernusis liberalizmas, socialliberalizmas, progresyvizmas.

Liberalų ir centro sąjunga

Liberalų ir centro sąjunga – buvusi Lietuvos politinė partija, veikusi 2003–2014 m.

Lietuvos komunistų partija

Lietuvos komunistų partija (LKP) – politinė partija, veikusi 1918–1991 m. Lietuvoje. Valdančioji ir vienintelė partija Lietuvoje sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.). Ideologija rėmėsi Karlo Markso, Frydricho Engelso ir Lenino teorijomis. Seimas 2017 m. birželį LKP pripažino nusikalstama organizacija.

Lietuvos liberalų sąjunga

Lietuvos liberalų sąjunga, LLS – Lietuvos dešinioji politinė partija, veikusi 1990–2002 m.

Lietuvos rusų sąjunga

Lietuvos rusų sąjunga, LRS, (rus. Союз русских Литвы, СРЛ) – Lietuvos politinė partija.

Dėl informacijos apie Lietuvos rusų aljansą žr. kitą straipsnį.

Lietuvos socialdemokratų partija

Lietuvos socialdemokratų partija – Lietuvos politinė partija. Savo veikloje deklaruoja besivadovaujanti socialdemokratijos ideologija. Partijos vadovas Gintautas Paluckas.

Marksizmas

Marksizmas – filosofija ir pasaulėžiūra, sukurta K. Markso ir F. Engelso, apimanti įvairias XIX, XX ir XXI amžiaus mokyklas.

Marksizmas moksliškai aiškina pasaulį, jo atsiradimą, vystymąsi ir jo pakeitimo būdus bei priemones.[reikalingas šaltinis] Būdingas marksizmo bruožas – ideologijos kritika ir įsitikinimas, jog filosofija turi ne tik įvairiai aiškinti pasaulį, bet ir stengtis jį pakeisti.

Nacionalizmas

Nacionalizmas – ideologija, teigianti tam tikros gyventojų grupės nacionalinį (tautinį) bendrumą ir siekianti sujungti šią grupę tokio bendrumo pagrindu į valstybinį darinį.

Vienas autoritetingiausių nacionalizmo teoretikų Ernest Gellner teigia, kad nacionalizmas yra reiškinys, kuris yra būdingas tam tikrai socialinių sąlygų visumai, bei politinės legitimizacijos teorija, pagal kurią reikia, kad etninės ribos nesikirstų su politinėmis. Be to, jis išskiria nacionalistinę ideologiją bei nacionalizmą, kaip politinį principą, reikalaujantį politinio ir nacionalinio vieneto sutapimo.

Kai kurių mokslininkų teigimu, nacionalizmo negalima laikyti ideologija, kadangi jis neturi nuoseklaus ir savito idėjų rinkinio, o pagrindines savo idėjas skolinasi iš kitų ideologijų. Manantys priešingai teigia, kad nacionalizmas visose šalyse turi panašią struktūrą, nes nacionalizmo naratyvai yra mėgdžiojami, nors patiems nacionalistams tai sunku pripažinti.

Nacionalizmas išlieka svarbia XXI a. ideologija, nors jau nuo XX a. vidurio buvo pranašaujamas šios ideologijos galas, silpstant tautinėms valstybėms, stiprėjant globalizacijai.

Nacizmas

Nacizmas, nacionalsocializmas, hitlerizmas – totalitarinė Vokietijos politinės partijos NSDAP, susikūrusios 1919 m. ir valdžiusios Vokietiją tarp 1933 ir 1945 m., politinė ideologija. Pagrindiniai nacionalsocializmo ideologai buvo Adolfas Hitleris (Mein Kampf "Mano kova") bei Alfredas Rosenbergas ir Jozefas Gebelsas.

Ideologijos apibūdinimas nėra paprastas, istorikai ir politologai nesutaria ar nacizmą galima laikyti atskira ideologija ar tik fašizmo forma. Nacių režimas buvo pirmasis istorijoje rasizmą padaręs oficialia valstybės doktrina. Būdingas antisemitizmas, šovinizmas, represijos prieš kitaminčius, eugenikos propagavimas.

Naujoji demokratija - Moterų partija

Naujoji demokratija – Moterų partija, NDMP – Lietuvos politinė partija, 1995–1998 m. Moterų partija, 2001 m. Naujosios demokratijos partija, 2001 m. susijungusi su Lietuvos valstiečių partija ir sudariusi Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDS).

Respublikonų partija (Lietuva)

Respublikonų partija (RP) – Lietuvos politinė partija, veikusi 1990–2017 m.

Socialdemokratija

Socialdemokratija yra politinė ideologija, XIX amžiaus pabaigoje atskilusi nuo marksizmo, ir išsiskirianti revoliucinio kelio į socializmą atmetimu bei pasisakymu už laipsnišką, evoliucinį kelią, remiantis demokratinėmis institucijomis. Taip pat socializmas propaguoja rinkos ekonomikos reformą, siekiant užtikrinti didesnį teisingumą ir lygybę, o ne visišką rinkos mechanizmų atsisakymą.

Socialdemokratija savo siekiu iškelia gerovės valstybės sukūrimą ir trijų kertinių vertybių: laisvės, lygybės ir solidarumo propagavimą.

Pasaulio socialdemokratinius judėjimus vienija Socialistų Internacionalas.

Socializmas

Socializmas – tai ideologija arba ideologijų grupė, taip pat susijusių politinių teorijų grupė, kurių pagrindinis dėmesys skiriamas teisingam gėrybių paskirstymui tarp visuomenės narių bei visuomeniniam arba valstybiniam gamybos priemonių valdymui.

Socializmo ištakas galima rasti labai anksti, tokių mąstytojų kaip Robertas Ovenas, Tomo Moro, Žano Žako Ruso darbuose. Pats žodis atsirado XIX amžiaus pradžioje. Socializmo sąvoka buvo vartojama skirtingomis prasmėmis skirtingais laikotarpiais ir skirtingose šalyse, tiek individų ir grupių laikiusių save socialistais, tiek jų priešininkų.

Tarybų Sąjungos komunistų partija

Tarybų Sąjungos komunistų partija arba sutrumpintai TSKP (rus. Коммунистическая партия Советского Союза, rus. КПСС) – komunistinė Rusijos ir TSRS partija, gavusi valdžią per Spalio revoliuciją. 1912 m. Prahos partinėje konferencijoje nuo Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos atsiskyrė Lenino vadovaujama bolševikų frakcija ir įkūrė Rusijos socialdemokratų darbininkų (bolševikų) partiją. 1918 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partija pakeitė pavadinimą į „Rusijos komunistų (bolševikų) partija “ (rus. Российская коммунистическая партия (большевиков)). 1925 m. pervadinta į Visos Sąjungos komunistų (bolševikų) partiją (rus. Всесоюзная коммунистическая партия (большевиков)). 1952 m. pavadinimas pakeistas į „Tarybų Sąjungos komunistų partija“.

Tautininkai

Tautininkai – tautinių partijų ir organizacijų nariai. Politinė ideologija – nacionalizmas. Paprastai tautininkais vadinami tautinėmis idėjomis besiremiančių lietuvių politinių organizacijų nariai.

Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga

Krikščionių demokratų sąjunga (vok. Christlich Demokratische Union, CDU) – Vokietijos valdančiosios daugumos politinė partija; didžiausia konservatyvioji, dešiniojo centro partija Vokietijoje. CDU neveikia Bavarijoje, kur jos vaidmenį atlieka Krikščionių socialinė sąjunga (CSU). CDU bendradarbiauja su CSU federaciniame lygmenyje. Nors abi partijos išlaiko savo struktūrą, jos budestage sudaro bendrą frakciją ir rinkimų kampanijos metu tarpusavyje nekonkuruoja.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.