Geografinis enciklopedinis žodynas

Geografinis enciklopedinis žodynas (rus. Географический энциклопедический словарь) – 1986 m. Maskvoje „Sovetskaja Enciklopedija“ leidyklos išleista enciklopedija-žodynas. Vyriausiasis redaktorius – Aleksėjus Fiodorovičius Triošnikovas. Taip pat prie knygos kūrimo prisidėjo gausi redaktorių kolegija, konsultavo žymūs to meto sovietiniai geografai (E. Valevas, V. Žekulinas, S. Kovaliovas, A. Spiridonovas, Aleksandras Gorkinas ir kiti).

Enciklopedijoje aprašomi fizinės geografijos objektai (kalnai, upės, jūros, vandenynai, žemynai, salos, ledynai ir t. t.), politiniai vienetai (valstybės, kai kurių valstybių administracinės teritorijos), miestai, žymūs nacionaliniai parkai, kai kurie gamtos, istoriniai ar kultūriniai paminklai. Straipniai dažniausiai trumpi, tačiau juose pateikta svarbiausia faktinė informacija. Nemažai straipsnių paremta Didžiąja Tarybine enciklopedija. Knygoje didžiausias dėmesys skiriamas tuometinės SSRS objektams (aprašyti visi to meto SSRS miestai, ilgesnės upės, svarbesni kalnų masyvai, visi aukštesnio lygmens administraciniai vienetai), tačiau daug straipsnių ir apie užsienio kraštus. Valstybių ir SSRS administracinių vienetų straipsniai įliustruoti žemėlapiais. Taip pat yra įklijos, kuriose yra: fizinis ir politinis pasaulio ir SSRS žemėlapiai, laiko juostų žemėlapis, SSRS žemės ūkio žemėlapis, pasaulio klimatinis, žemynų fiziniai žemėlapiai, SSRS gyventojų tankumo ir pramonės žemėlapiai; SSRS ir pasaulio gamtovaizdžių ir miestų nespalvotos nuotraukos. Iš viso žodyną sudaro 528 puslapiai (be įklijų, bet su turiniu, literatūros sąrašu ir papildymu). Pirmasis straipsnis apie Šveicarijos upę Arę (Ааре), paskutinis – apie Rusijos upę Jają (Яя).

GEZ002
Knygos viršelis
GEZ001
GEZ003
Dniepropetrovsko srities žemėlapis
Vakarų Sibiro lyguma

Vakarų Sibiro lyguma (rus. Западно-Сибирская равнина), Vakarų Sibiro žemuma – viena didžiausių akumuliacinių lygumų Žemėje. Plyti Rusijoje, Vakarų Sibire, tęsiasi nuo Karos jūros šiaurėje iki Kazachijos kalvyno ir Altajaus priekalnių pietuose. Rytuose riboja Vidurio Sibiro plokščiakalnis, vakaruose – Uralo kalnai. Plotas ~3 mln. km². Paviršius plokščias, su nedideliais aukščio skirtumais (50-300 m). Vyrauja platūs, plokšti tarupiai, su pavieniais kalvagūbriais, skliautkalvėmis ir aukštumomis. Išskiriama Vasiuganės žemuma, Barabos, Išimo, Kulundos stepės. Pagrindiniai aukštumų masyvai – Paobės plynaukštė, Sibiro skliautagūbriai.

Klimatas kontinentinis, daugiausia vidutinių platumų bei subarktinis. Vidutinė sausio temperatūra -16 – -28 °C, liepos 4 d.- 22 °C. Per metus iškrenta nuo 200 mm kritulių stepėse ir tundroje iki 600 mm taigoje. Lygumos teritorija gausiai išraižyta upių. Didžiausios – Obė, Irtyšius, Jenisėjus, Ketė, Tazas, Tobolas, Puras. Daug ežerų (Čanų, Ubinsko ir kt.) iš kurių dalis druskingi. Labai gausu pelkių. Dirvožemį kausto amžinasis įšalas.

Šiaurėje vyrauja tundra ir miškatundrė, einant į pietus prasideda milžiniški pelkėtos taigos (eglės, balteglės, kedrai, pušys, maumedžiai) su lapuočių (uosių, beržų) ruožais plotai. Pietuose plyti miškastepių ir stepių plotai.

Vakarų Sibiro lygumoje glūdi gausūs naftos ir gamtinių dujų telkiniai.

Voluinės sritis

Voluinės sritis (ukr. Волинська область arba Волинщина) – šiaurės vakaruose esanti Ukrainos sritis. Rytuose ribojasi su Rivnės, pietuose – su Lvovo sritimis, vakaruose – su Lenkija, šiaurėje – su Baltarusija. Administracinis centras – Luckas.

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.