Galisija

Galisija (isp. Galicia, gal. Galicia arba Galiza; oficialiai galisiškai Comunidade Autónoma de Galicia, ispaniškai Comunidad Autónoma de Galicia) yra autonominis regionas šiaurės vakarų Ispanijoje. Regionas padalintas į keturias provincijas: La Korunjos, Lugo, Orensės ir Pontevedros. Kalvotose vietovėse esančiuose ūkiuose plėtojama tradicinė žemdirbystė.

Regiono pavadinimas kilęs nuo keltiberų tautos, kuri senovėje apgyvendino šią teritoriją (galaeci, taip pat kallaiker, lot. Callaici).

Galisija
Galicia
Galisijos vėliava Galisijos herbas
Localización de Galicia
Valstybė: Ispanijos vėliava Ispanija
Administracinis centras: Santjago de Kompostela
Provincijų skaičius: 4
Prezidentas: Alberto Núñez Feijoo
Gyventojų: 2 707 700
Plotas: 29 574 km²
Tankumas: 92 žm./km²
Pašto kodas: ES-GA
Interneto kodas: .gal
Tinklalapis: [1]

Geografija

Galisija yra šiaurės vakarų Ispanijoje maždaug tarp 9°W 42°N ir 7°W 44°N. Šiaurėje Galisijos krantus skalauja Kantabrijos jūra, vakaruose Atlanto vandenynas. Pietuose regionas ribojasi su Portugalija, o rytuose su Ispanijos autonominiais regionais Kastilija-Leonu ir Asturija.

Regioną charakterizuoja aukštos kalnų grandinės, atskiriančios Galisiją nuo likusios Ispanijos. Daugiau nei pusė teritorijos yra aukščiau nei 400 m virš jūros lygio. Aukščiausias taškas yra Pena Trevinca (2 127 m). Pajūris sudaro 1 659 km, iš jų 300 km smėlio pliažų.

Galisijai taip pat būdingi miškai, kurie sudaro 30 % visų Ispanijos miškų.

Svarbiausi miestai yra La Korunja, Ferolis, Lugas, Orensė, Pontevedra, Santjago de Kompostela ir Vigas.

Klimatas

Coruna1
Pakrantė šalia La Korunjos

Regiono klimatas yra lemiamas Atlanto vandenyno ir yra švelnus, tačiau labai drėgnas. Galisijai būdingos švelnios žiemos su gausiais krituliais ir nelabai karšti vasaros mėnesiai. Vidutinė metinė temperatūra pakrantėje La Korunjos mieste yra 13,8 °C, o Vigo mieste – 14,7 °C.

Galicijos miestų temperatūra (vidurkis 1971–2000):[1]

Miestai Liepos vid. temp Sausio vid. temp. Lietus Dienos su lietum (per metus/per vasarą) Dienos su šalčiu Šviesos val.
La Korunja 18,7 °C (65,7 °F) 10,4 °C (50,7 °F) 1 008 mm (39,7 in) 131 / 19 0 1,966
Lugas 17,7 °C (63,9 °F) 5,8 °C (42,4 °F) 1 084 mm (42,7 in) 131 / 18 42 1,821
Ourense 22,1 °C (71,8 °F) 7,5 °C (45,5 °F) 817 mm (32,2 in) 97 / 12 30 2,043
Pontevedra 20,5 °C (68,9 °F) 9,5 °C (49,1 °F) 1 691 mm (66,6 in) 133 / 18 2 2,223
Santiago de Compostela 18,5 °C (65,3 °F) 7,4 °C (45,3 °F) 1 886 mm (74,3 in) 141 / 19 15 1,998
Vigo 19,4 °C (66,9 °F) 8,3 °C (46,9 °F) 1 909 mm (75,2 in) 130 / 18 5 2,212

Taip pat skaitykite

  • Galisijos Svebų karaliai
  • Vestgotų karaliai
  • Astūrijos karaliai
  • Galisijos karaliai
  1. AEME. For 1970–2000: AEMet.
Alfonsas VII

Alfonsas VII (1105 m. kovo 1 d. – 1157 m. rugpjūčio 21 d.) – Galisijos, Kastilijos ir Leono karalius, visos Ispanijos imperatorius, valdė nuo 1126 m. kovo 10 d. iki mirties.

Dineras

Dineras (isp. Dinero) – Pirėnų pusiasalio valstybėse (Kastilijoje, Leone, Asturijoje, Galisijoje, Aragone, Katalonijoje) kaldinta biloninė moneta, kursavusi XI–XIV a.

Buvo pavadinta romėniškųjų denarijų pavyzdžiu. Jų išleidimą inspiravo Prancūzijos denjė, ir dinerai sekė Karolingų monetų sistemą: 12 dinerų buvo lygūs 1 sueldui, o 1 sueldas – 20 pesetų.

Pirmą kartą nukaldinta Sančo III laikais (1000–1035). Skirtingai nei daugumoje Europos šalių, kur denjė atitikmenys išsilaikė iki XVII–XVIII a., Ispanijoje dinerų naudojimas nustelbtas iš arabų kraštų (al-Andalus) atėjusių monetų – maravedi. Šios ilgainiui išstūmė dinerus iš vartojimo. Paskutinieji dinarai kaldinti Enriko II (1369–1379) laikais.

Dinerų, sueldų ir pesetų sistema po XIV a. išlaikyta Katalonijoje ir Balearuose, kur dinerai kaldinti iki pat XIX a. Portugalijoje dinerų pavyzdžiu XII a. pabaigoje nukaldinti pirmieji dinjeirai.

Iš dinero kildinamas dabartinėje ispanų kalboje vartojamas žodis dinero, reiškiantis pinigai.

Fran Vazquez

Fran Vazquez (g. 1983 m. gegužės 1 d. Lugo, Galisija) – profesionalus Ispanijos krepšininkas, šiuo metu žaidžiantis Tenerifės „Iberostar“ komandoje. 2005 m. Europos krepšinio čempionate atstovavo Ispanijos vyrų krepšinio rinktinę.

Galisai

Galisai yra tauta, kurios istorinė tėvynė yra Galisija Ispanijoje. Dabar dauguma galisų dvikalbiai, naudoja kastilų ir galisų kalbas. Pastaroji artima portugalų kalbai, ypač prie Portugalijos sienos.

Galisų kalba

Galisų kalba (Galego) – galisų tautos kalba, priklauso Iberijos romanų kalbų pogrupiui. Vartojama Ispanijos autonominėje bendruomenėje Galisijoje ir dalyje Leono provincijos.

Gramatinė struktūra artima portugalų kalbai (iki XV amžiaus egzistavo vieninga galisų-portugalų kalba). Galisų kalba yra labai panaši į portugalų kalbą (ypač jos dialektus Portugalijos šiaurėje). Fonetika, dėl buvimo ispanų kalbos aplinkoje, panaši į ispanų.

Su galų kalba, kuri Antikos laikais vartota Galijoje, galisų kalba nieko bendra neturi. Galisų kalba taip pat niekaip nesusijusi su Galicija (istorine sritimi Ukrainos vakaruose).

Iki XIX amžiaus vidurio galisų kalba buvo pagrindinė buityje. Paskutiniu metu sparčiai atgimsta. 1979 m. jai suteiktas oficialios Galisijos kalbos statusas.

Galisų kalbą moka daugiau nei 80 % galisų, be to, jie kalba ir ispaniškai.

Ispanija

Ispanijos Karalystė – valstybė Europos pietvakariuose, Pirėnų pusiasalyje. Ribojasi su Portugalija vakaruose, Prancūzija bei Andora šiaurėje, su Gibraltaru – pietuose. Ispanija yra supama Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno. Jai taip pat priklauso du autonominiai miestai Afrikoje.

Ispanijos autonominiai regionai

Ispanijos autonominiai regionai yra pirmojo (aukščiausiojo) lygio šalies politiniai ir administraciniai suskirstyti teritoriniai padaliniai. Sudaryti pagal 1978 m. Ispanijos konstituciją. Regionai turi savo vykdomąją valdžią, įstatymų leidžiamąją galią bei teisėsaugą.

Šalis yra padalinta į 17-ą autonominių regionų ir du autonominius miestus. Oficiali regionų kalba – ispanų, taip pat kalbama aragoniečių, asturų, baskų, galisų, katalonų ir oksitanų kalbomis.

Ispanijos futbolo federacija

Ispanijos futbolo federacija (isp. Real Federación Española de Fútbol) yra Ispanijos futbolą vykdanti institucija, organizuojanti futbolo lygas: La Liga, Segunda División, Segunda División B ir žemiausią Tercera División, kurią kartu vykdo Divisiones Regionales de Fútbol (administruoja autonomines futbolo federacijas). Taip pat organizuoja Ispanijos futbolo taurę, Ispanijos futbolo supertaurę, Copa Federación de España (žemiausių lygų taurę) ir Ispanijos vyrų futbolo rinktinę.

Federacija įkurta 1909 m. Nuo 1913 m. yra FIFA narė. 1954 m. buvo viena iš UEFA įkūrėjų. Dabartinis federacijos prezidentas yra Ángel María Villar, kuris pareigas eina nuo 1988 m.

Ispanijos provincijos

Ispanija bei jos autonominiai regionai yra padalinti į penkiasdešimt provincijų. 1833 m. sukurtas provincijų modelis, kuris nuo to laiko beveik nepasikeitė. 1927 m. Kanarų salos buvo padalintos į Las Palmo ir Tenerifės Santa Kruso provincijas.

Septyni autonominiai regionai turi tik vieną provinciją: Astūrija, Balearų salos, Kantabrija, Madridas, Mursija, Navara ir La Riocha.

Kastilija ir Leonas

Kastilija ir Leonas (isp. Castilla y León) – autonominė sritis Ispanijos vidurinėje ir šiaurės vakarų dalyje.

Kompostelos Santjago katedra

Santiago de Compostela – populiariausia po Jeruzalės ir Romos šventyklų krikščionių piligrimų šventovė ankstyvaisiais viduramžiais, pastatyta Santjago de Komposteloje, Ispanijos šiaurės vakarų kampe.

Manoma, kad šio gerai išsilaikiusio viduramžių miesto katedroje, kape, po didžiuoju altoriumi, ilsisi Šv. Jokūbo (ispaniškai – Sant lago) palaikai. Jam apie 44 m. Jeruzalėje buvo nukirsta galva. Pasak legendos, kūnas buvo įdėtas į laivą be burių ir įgulos, tačiau stebuklingu būdu pasiekė Šiaurės Vakarų Ispaniją (dabar – Galisija). Ten jis buvo palaidotas ir pamirštas. Šventojo kapas vėl atrastas tik 810 metais nuošaliame Kompostelos mieste. Nuo tada ši vieta tapo piligrimystės meka, čia buvo pastatyta keletas ankstesnių bažnyčių. 977 m. musulmonų viziris al-Mansuras apiplėšė miestą. Po šio antpuolio buvo pradėta statyti didinga romaninio stiliaus katedra, verta saugoti šventojo palaikus.

La Korunjos provincija

La Korunjos provincija (isp. Provincia de La Coruña) – viena iš Ispanijos provincijų, esanti šalies šiaurės vakarinėje dalyje, Galisijos autonominiame regione. Administracinis centras – La Korunja. La Korunjos provincijos krantus vakaruose ir šiaurėje skalauja Atlanto vandenynas, pietuose ribojasi su Pontevedros provincija bei rytuose su Lugo provincija.

Lugo provincija

Lugo provincija (isp. Provincia de Lugo) – viena iš Ispanijos provincijų, esanti šalies šiaurės vakaruose, šiaurės rytinėje Galisijos autonominio regiono dalyje. Administracinis centras – Lugas. Ribojasi su Orensės, Pontevedros, La Korunjos, Leono provincijomis. Šiaurėje provincijos krantus skalauja Biskajos įlanka.

2009 m. duomenimis, provincijoje gyveno 355 195 gyventojai. Lugo provincija padalinta į 67-ias savivaldybes.

Markomanai

Markomanai buvo germanų gentis, tikriausiai artima svebams ar svevams.

Mokslininkai mano, kad jų pavadinimas galėjo kilti iš:

Iš seno germaniško žodžio „pasienio regionas“ ir „žmonės“

Iš Romos atstovo Marko Fabijaus Romano, kuris pabėgo iš Druso legionų per žygį prieš germanus apie 13 m. pr. m. e. ir sutelkė nedarnias germanų gentis į stiprią karinę jėgą (POMOERIVM, vol. 3, 1998). Kitas šaltinis teigia, kad Markas Fabijus Romanas buvo ištremtas už spekuliavimą kviečiais ir nepabėgo iš armijos, bet tas pats šaltinis irgi sieja Marką su markomanais, kai jis buvo tremtyje.Drusas užpuolė markomanus 9 m. pr. m. e. ir išvijo į dabartinę Bohemijos teritoriją. Ten jų karalius Marobodujus įkūrė galingą karalystę, kurią Augustas laikė grėsme Romai. Bet prieš jam pradedant veikti prasidėjo karas Ilyrijoje. Galiausiai Katualda nuvertė ir ištrėmė Marobodujų 19 m. e. m.

I a. Tacitas savo Germanijos I knygoje 42 eilutėje mini, kad markomanus valdo Romos paskirti karaliai. II a. markomanai priklausė sąjungai su kvadais, vandalais, sarmatais, kuri buvo nukreipta prieš Romos imperiją. Tai sukėlė didelių genčių, galbūt gotų judėjimas. Pagal istoriką Eutropijų, imperatoriaus Marko Aurelijaus pajėgos trejus metus kovojo su markomanų sąjunga Karnunto tvirtovėje Panonijoje. Eutropijus palygino karą su markomanais ir jų sąjungininkais ir Marko Aurelijaus pergalę su Punų karais. Palyginimas tikslus, nes markomanų karai turi persilaužimo tašką ir keletą ryškių romėnų pralaimėjimų. Per karus žuvo du Pretorijų sargybos vadai. Karas prasidėjo 166 m., kai markomanai perėjo sieną tarp Vindobonos ir Karnunto ir įsiveržė palei Noriko ir Panonijos provincijų ribą, nuniokojo Flaviją Solvą ir buvo tik trumpai sustabdyti prieš jiems pasiekiant Akvilėją prie Adrijos jūros. Karas truko iki Marko Aurelijaus mirties 180 m. Paaiškėjo, kad jis tik dalinai buvo sėkmingas Romai ir Dunojus liko imperijos siena visą likusį jos gyvavimą.

Markomanai gavo krikštą valdant karalienei Fritigil (IV a. vidurys), kuri susirašinėjo tuo reikalu su Ambrozijumi iš Milano.

Yra runų abėcėlė, vadinama markomanų runom, bet abejojama, kad jos susijusios su markomanais[reikalingas šaltinis].

409 m. perėjęs Pirėnus markomanų, kvadų ir burų būrys įsikūrė Galecijos provincijoje (dabar Galisija ir šiaurinė Portugalija), kur jie buvo laikomi foederati ir įkūrė Galecijos svebų karalystę. Jos karaliumi tapo Hermerikas. Brakara Augusta (dabar Braga Portugalijoje), anksčiau buvusi Romos Galecijos sostine, tapo Svebų karalystės sostine.

Minjas

Minjo (isp. Río Miño, portug. Rio Minho) – upė Ispanijoje, Galisijos regione. 76 km nuo žiočių eina Portugalijos-Ispanijos siena.

Prasideda 50 km į šiaurę nuo Lugo, iki Ourensės teka tarpekliais, toliau slėnis platėja. Pastatytos penkios užtvankos, vanduo naudojamas irigacijai. Laivuojama 33 km ruože. Didžiausias intakas – Silis (dešinysis).

Orensės provincija

Orensės provincija (isp. Provincia de Orense, gal. Provincia de Ourense) – priėjimo prie jūros neturinti Ispanijos provincija, esanti šalies šiaurės vakaruose, pietrytinėje Galisijos autonominio regiono dalyje. Administracinis centras – Orensė. Vakaruose ribojasi su Pontevedra, šiaurėje su Lugu, rytuose su Leonu ir Samora bei pietuose turi pasienio ruožą su Portugalija. Provincijos plotas yra 7 273 km² ir yra padalinta į 92-i savivaldybes.

Pontevedros provincija

Pontevedros provincija (isp. Provincia de Pontevedra) – viena iš Ispanijos provincijų, esanti pietvakarinėje Galisijos autonominio regiono dalyje. Sudaryta iš 62-jų savivaldybių. Ribojasi su La Korunjos, Lugo ir Orensės provincijomis. Pietuose turi pasienio ruožą su Portugalija. Vakaruose provincijos krantus skalauja Atlanto vandenynas. 2013 m. duomenimis, provincijoje gyveno 955 050 gyventojų. 11,5 % iš jų gyveno provincijos sostinėje – Pontevedroje.

Tamega

Tamega (isp. Río Támega, portug. Rio Tâmega) – upė Ispanijoje (Galisijoje) ir šiaurės Portugalijoje; Duero dešinysis intakas. Prasideda Verino apylinkėse. Pačiame aukštupyje teka per Ispaniją, toliau į pietvakarius per Portugaliją. Įteka į Duerą ties Entre os Riošu.

Pagrindiniai intakai: Odrešas, Ovelija. Žemupyje patvenkta. Prie Tamegos įsikūrę Šavešo ir Amarantės miestai (abu Portugalijoje).

Vandalų kalba

Vandalų kalba – išnykusi rytų germanų kalba, greičiausiai buvusi artima gotų kalbai. Vartota vandalų, gyvenusių Galesijoje (nūnai Galisija ir šiaurės Portugalija) ir pietų Ispanijoje.

Kadangi vandalų kalba nepaliko rašytinio palikimo, apie ją žinoma labai mažai. Keletas vandališkų žodžių perėjo į ispanų kalbą. Su vandalų kalba kartais siejamas vengrų-slovėnų prekmurijės dialektas, dar vadintas vendų kalba.

Ispanijos autonominiai regionai
Flag of Spain

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.