Gūžinis kopūstas

Gūžinis kopūstas (lot. Brassica oleracea var. capitata) – bastutinių (Brassicaceae) šeimai priklausanti daržovė.

Augalas dvimetis. Stiebas trumpas, lapai trumpakočiai, stambūs (50-60 cm pločio), mėsingi, kieti, įgaubti. Jie sudaro kietą, 0,3-16 kg svorio gūžę. Paprastai baltos spalvos, nors būna ir violetinių. Yra įvairaus ankstyvumo veislių.

Ankstyvųjų kopūstų gūžės užauga per 50-60 d., vidutinio ankstyvumo – per 90-120 d., vėlyvųjų – per 130–140 d.[1] Kopūstas, paliktas dirvoje antriems metams, išaugina stiebą su geltonu žiedynu.

Maistui naudojamos gūžės. Iš jų ruošiamos salotos, sriubos, naudojamos įvairių patiekalų (pvz., balandėlių) gamyboje. Žiemai kopūstai rauginami. Maistingosios medžiagos susikaupusios lapuose; čia yra vitaminų A, B1, B2, C, riebalų, angliavandenių ir kt.

Brassica oleracea
Kopūstai

Kopūstai
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Šeima: Bastutiniai
(Wikispecies-logo.svg Brassicaceae)
Gentis: Bastutis
(Wikispecies-logo.svg Brassica)
Rūšis: Kopūstas
(Wikispecies-logo.svg Brassica oleracea)
Varietetas: Gūžinis kopūstas
(Brassica oleracea var. capitata)

Šaltiniai

  1. Kopūstas. Gūžinis kopūstas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 373 psl.
PurpleCabbage
Purpurinio kopūsto gūžė

Vikiteka

Bastutis

Bastutis (Brassica) – dilenijažiedžių (Dilleniidae) poklasio, bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų gentis.

Kopūstas

Kopūstas (lot. Brassica oleracea) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų rūšis. Tai dvimetis (kai kurie varietetai vienmečiai) žydintis augalas, kurio žiedai gausiažiedėje kekėje. Vainiklapiai geltoni, kartais balti. Ankštaros labai stambios. Stiebas lapuotas, apatiniai lapai stambūs, mėsingi. Visas augalas pilkai žalias.

Maistingosios medžiagos susikaupusios lapuose; čia yra vitaminų A, B1, B2, C, riebalų, angliavandenių ir kt. Jau graikai ir romėnai žinojo 3-10 kopūstų atmainų. Dabar jų yra šimtai.

Žymiausi kopūsto varietetai: gūžinis kopūstas, brokolis, žiedinis kopūstas (kalafioras), Briuselio kopūstas, ropinis kopūstas (kaliaropė), garbanotasis kopūstas ir kt.

Nuo kada kopūstai auginami Lietuvoje tiksliai nežinoma, greičiausiai XIV a. lietuviai kaip ir prūsai kopūstų neaugino. Tai liudija Prūsijos žemės kronika, kurioje rašoma, kad pamatę kryžiuočius valgant kopūstus prūsai stebėjosi, kad šie gali valgyti žolę.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.